Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Y. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-10051-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25272403178.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. A. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10051-2025 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. gegužės 9 d. 22 val. 53 min., (duomenys neskelbtini), būdamas trečiųjų šalių pilietis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, nes neturėjo su savimi ir nepateikė tarptautinio vairuotojo pažymėjimo prie nacionalinio vairuotojo pažymėjimo, Y. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta 300 Eur administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Y. A. Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-10051-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25272403178 buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir jam buvo paskirta 300 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad jis, būdamas 2025 m. gegužės 9 d., būdamas trečiųjų šalių pilietis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, nes neturėjo su savimi ir nepateikė tarptautinio vairuotojo pažymėjimo prie nacionalinio vairuotojo pažymėjimo ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Y. A. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės tai daryti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau Įstatymas) 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas, teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Įstatymo 13 straipsnio, nustatančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis <...> suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

Y. A. yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis, nuolatos Lietuvoje negyvena, jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (duomenys neskelbtini). ir jis galioja iki (duomenys neskelbtini). Y. A. į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes skunde ir teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas.

Pagal Įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Y. A. motorinę transporto priemonę Lietuvoje vairavo turėdamas (duomenys neskelbtini), išduotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos narė. Kaip minėta, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir galioja vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo, 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo nustatytus reikalavimus.

Pagal 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo (toliau – Vienos konvencija) 41 straipsnio 1 dalies a punktą, kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Vienos konvencijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad susitariančios šalys pripažįsta, kad visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Vienos konvencijos 6 priedas „Nacionalinis vairuotojo pažymėjimas“ nustato, kad pažymėjimas spausdinamas ta kalba ar kalbomis, kurias nustato pažymėjimą išduodanti institucija arba jį išduoti įgaliota institucija; tačiau dokumento antraštė „permis de conduire“ (vairuotojo pažymėjimas) rašoma prancūzų kalba ir gali būti išversta ar neišversta į kitas kalbas, taip pat įrašoma valstybės, kurioje išduotas pažymėjimas, pavadinimas ir (arba) jos skiriamasis ženklas (2 dalis). Kiti vairuotojo pažymėjime turintys būti duomenys nurodyti 6 priedo 4 dalyje.

Pažymėtina, kad Y. A. sustabdytas policijos pareigūnų, jiems pateikė nacionalinį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2024 m. sausio 30 d. Y. A. pateiktame vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas valstybės, kurioje išduotas dokumentas, pavadinimas ir skiriamasis ženklas, taip pat dokumento pavadinimas trimis kalbomis, nurodyta kita informacija apie asmenį, dokumento išdavimo ir galiojimo datą, kategorijos transporto priemonių, kurias vairuoti suteikiama teisė, asmens nuotrauka. Tačiau vairuotojo pažymėjime nėra dokumento antraštės „permis de conduire“, kuri turi būti užrašyta prancūzų kalba, kaip tai imperatyviai nustatyta Vienos konvencijos 6 priedo 2 dalyje. Taigi Y. A. turimas ir policijos pareigūnui pateiktas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas vairuotojo pažymėjimas neatitinka visų Vienos konvencijoje nustatytų reikalavimų, o tai suponuoja išvadą, kad toks dokumentas Lietuvos Respublikoje nepripažįstamas ir nėra galiojantis, taigi ir nesuteikia teisės Lietuvoje vairuoti transporto priemones.

Prie skundo Y. A. pateikė tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2025 m. birželio 2 d. ir galiojantį iki 2027 m. birželio 1 d., ant šio dokumento matyti užrašas „permis international de conduire“. Pareiškėjas dalyvavo eisme vairuodamas transporto priemonę ir buvo sustabdytas policijos – 2025 m. gegužės 9 d., tuomet neturėjo ir policijos pareigūnams nepateikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalies reikalavimus atitinkančio pažymėjimo. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad pareigūnams jį sustabdžius jis su savimi neturėjo ir nepateikė tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, tačiau teigė, kad jis jam buvo išduotas, tačiau buvo tuo metu jį pamatęs.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Institucija, pripažinusi Y. A. kaltu dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė ir Y. A. nubaudė pagrįstai. Vien tai, kad Y. A. nesutinka su padarytu nusižengimu ir tai grindžia, kad nusižengimo fiksavimo metu tarptautinis vairuotojo pažymėjimas buvo pamestas, 2025 m. gegužės 29 d. nutarime padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia, o aplinkybės, kurios suponuotų pagrindą išvadai, jog Institucija Y. A. bylą išnagrinėjo pažeisdama ANK reikalavimus ir dėl to apeliantą nubaudė nepagrįstai, šioje byloje nenustatytos.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, Y. A. už jo padarytą nusižengimą buvo paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 6 mėnesiams. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. Už šio nusižengimo padarymą taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, aptariamu atveju administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios ANK normos nebuvo pažeistos.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Y. A. savo kaltės nepripažino, nesigailėjo. Jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Lietuvoje jis baustas du kartus. Informacijos apie pareiškėjo socialinius, šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, nėra, pareiškėjas dirba. Nesant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, kitų teigiamai ar neigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių, apeliantui paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė nelaikytinos akivaizdžiai neproporcingomis, yra individualizuotos tinkamai.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino Y. A. kaltu dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Paskirdama Y. A. administracinę nuobaudą, Institucija ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Y. A. skundu alternatyviai prašo sumažinti baudą ir / arba vairavimo draudimo laikotarpį.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kaip išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.).

Taigi administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

Y. A. teismo posėdyje nurodė, kad studijuoja, moka už mokslą, dirba, gaunamos pajamos sudaro nuo 800 Eur iki 1 200 Eur. Gyvena (duomenys neskelbtini), dirba dviejose darbovietėse, kurios yra skirtinguose miestuose – (duomenys neskelbtini), todėl reikia vykti į šiuos miestus. Negalėdamas vairuoti transporto priemonės negalės toliau dirbti turimo darbo.

Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nemažina ir savaime nėra pagrindas neskirti ar sumažinti baudos dydį ir trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar šios priemonės iš viso neskirti. Vis tik pareiškėjo požiūris į padarytą nusižengimą, atsakomybės prisiėmimas bei elgesys po nusižengimo padarymo, kitos asmenį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad administracinio poveikio priemonė aptariamu atveju nebuvo tinkamai individualizuota ir dėl to nusižengimą padariusio asmens teises suvaržo labiau, nei tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Kaip minėta, Y. A. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, pripažino, kad sustabdžius neturėjo tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, kadangi buvo pametęs, po įvykio iš karto ėmėsi veiksmų tam, kad jam būtų toks pažymėjimas išduotas ir jo kopiją pateikė kartu skundu. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Pareiškėjo elgesys po nusižengimo rodo, kad jis kritiškai vertina savo elgesį ir nėra linkęs sąmoningai ir piktybiškai nepaistyti įstatymų reikalavimų.

Kaip minėta Y. A. administracine tvarka, be šio nusižengimo baustas du kartus (už vietinės rinkliavos nesumokėjimą ir transporto priemonės palikimą stovėti ant šaligatvio), kurie savo esme nelaikytini šiurkščiais, Lietuvoje gyvena apie metus laiko, mokosi ir dirba. Duomenų, kurie Y. A. charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Visuma šių aplinkybių, teismo vertinimu, sudaro pagrindą Y. A. padarytą administracinį nusižengimą vertinti ne kaip sąlygotą jo siekio sąmoningai ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, o kaip nulemtą jo neapdairumo.

Nors, kaip minėta, administracinio poveikio priemonė Y. A. buvo paskirta minimaliam terminui, tačiau įvertinus šioje byloje nustatytas, su padaryto nusižengimo pavojingumu susijusias ir pirmiau aptartas pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, net ir minimaliam terminui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, teismo vertinimu, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nekvestionuojant to, kad vairavimas transporto priemonės neturint teisės vairuoti yra pavojinga veika, kelianti pavojų transporto eismo ir žmonių saugumui, vis tik atkreipiamas dėmesys, kad pagal tą pačią ANK normą kvalifikuojamo nusižengimo rūšinis pavojingumas gali skirtis. Be to, būtina atsižvelgti ne tik į administracinio nusižengimo, bet ir į jį padariusio asmens pavojingumą.

Y. A. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti Lietuvoje, kadangi jo vairuotojo pažymėjimas įgytas (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje galioja 6 mėnesius. Nagrinėjamą nusižengimą apeliantas padarė 2025 m. gegužės 9 d., o 2025 m. birželio 2 d., jis jau turėjo vairuotojo pažymėjimą, kuris leidžia vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybė suponuoja pagrindą išvadai, kad Y. A. padarytas nusižengimas neabejotinai yra mažesnio pavojingumo, nei transporto priemonės vairavimas iš viso neturint (neįgijus) teisės vairuoti transporto priemones, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, žinodamas, kad tokios teisės neturi, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.

Atsižvelgiant į tai, kad Y. A. padarytas administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo jam paskirta administracinio poveikio priemonė, pagal savo pobūdį nėra toks pavojingas, kad tokių teisinių pasekmių jam sukėlimas būtų vertintinas kaip adekvatus ir proporcingas, į tai, kad Y. A. neturėjo piktybiškumo ir siekio padaryti jam inkriminuotą administracinį pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, sunkinančių aplinkybių jo atveju nenustatyta, Y. A. nedelsdamas ėmėsi priemonių įgyti teisę vairuoti Lietuvoje, teismo vertinimu byloje yra nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad yra pagrindas tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto Y. A. skundą iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 2 mėnesių. Konstatavus šią išvadą, Y. A. skundas tenkinamas iš dalies, o Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto Y. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10051-2025 dalį dėl Y. A. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Y. A. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.