- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- N2-21-840/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01353-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei V. C. ir išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Loretai Milkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui A. L. ir išvadą teikiančiai institucijai byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. C. kreipėsi į teismą prašydama (b.l. 4-5):
- pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimu nepilnamečiui sūnui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. L. priteisto išlaikymo dydį, t.y. priteisti iš atsakovo A. L. nepilnamečiui sūnui A. L. išlaikymą kas mėnesį mokamomis 500,00 Lt (144,81 Eur[1]) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant, kad priteisto išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
- priteisti iš atsakovo A. L. visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė V. C. posėdžio metu visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas A. L. į teismo posėdį neatvyko, apie šios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam tinkamai pranešta (b.l. 100). Teisme gautas atsakovo A. L. atsiliepimas į ieškinį (b.l. 60-61), kur nurodoma, jog bylos nagrinėjimo teisme metu jis nedalyvaus, su pareikštu ieškiniu iš dalies nesutinka, nes sūnaus išlaikymui kas mėnesį gali skirti iki 300,00 Lt (86,89 Eur).
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-748/2009 (b.l. 8) buvo nutraukta jos ? ieškovės V. C. (tuo metu L.) ? ir atsakovo A. L. santuoka abiejų bendru sutarimu. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametis jų sūnus A. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), po santuokos nutraukimo liko gyventi su ja ? motina (b.l. 9-10), ? o tėvas A. L. įsipareigojo sūnaus išlaikymui iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį duoti po 1 MGL (minimalus gyvenimo lygis[2]);
- šiuo metu atsakovo A. L. teikiamo 1 MGL dydžio išlaikymo jų nepilnamečiui sūnui nebepakanka, o jos ? ieškovės V. C. turtinė padėtis ir gaunamos pajamos (b.l. 12-13) yra nepakankamos užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius, nes sūnus auga, lanko mokyklą (b.l. 11), kartu didėja ir jo poreikiai (b.l. 14-17). Jos gaunamo darbo užmokesčio neužtenka sūnaus, jos pačios ir būsto išlaikymui, o atsakovas A. L. šiuo metu dirba ir gyvena Airijoje ir gauna pakankamą darbo užmokestį, todėl gali daugiau prisidėti prie jų nepilnamečio sūnaus išlaikymo, t.y. 500,00 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį. Prašomas priteisti išlaikymo dydis iš esmės nėra per didelis, neprotingas ir neproporcingas, o patenkintų bent minimalius vaiko poreikius, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 1000,00 Lt (289,62 Eur).
Teismo posėdžio metu ieškovė V. C. paaiškino, kad sūnus auga, todėl natūraliai didėja jo poreikiai. Šiuo metu sūnus vystosi sparčiai, nors jam vienuolika metų, o netrukus paauglystės ir brendimo laikotarpis. Sūnui reikia ir reiks vis daugiau maisto, vis didesnių rūbų, avalynės, buities reikmenų, pvz., nesenai buvo nupirktas naujas rašomasis stalas pamokoms ruošti, nauja ir patogi patalynė poilsiui. Be to, plečiasi sūnaus akiratis, atsiranda vis naujų interesų, pomėgių ir veiklų. Paklausta, ieškovė V. C. atsakė, kad šiuo metu ji sūnaus poreikiams per mėnesį išleidžia maždaug 1000,00 Lt (289,62 Eur). Vien sūnui pavalgyti mokykloje reikia 200,00 Lt (57,92 Eur), maistui namuose ? maždaug 500,00 Lt (144,81 Eur), o likusi pinigų suma ? maždaug 300,00 Lt (86,89 Eur) ? skiriama sūnaus mokyklinėms priemonėms, rūbams, avalynei, pramogoms, kai reikia, vaistams, maisto papildams (b.l. 14-17). Šiuo metu sūnus yra sveikas, neturi specialių poreikių, lanko nemokamus užklasinės veiklos užsiėmimus. Atsakovo A. L. teikiamo išlaikymo ? 200,00 Lt (57,92 Eur) ? sūnui pakanka tik pavalgyti mokykloje. Ji ne kartą prašė atsakovo A. L. teikti didesnį išlaikymą sūnui, tačiau šis nesutiko. Paklausta, ieškovė V. C. atsakė, kad šiuo metu ji yra sukūrusi naują šeimą, išlaiko tik vieną asmenį ? sūnų. Sutuoktinis prie jos sūnaus išlaikymo iš esmės neprisideda. Jų šeima gyvena jos motinai priklausančiame name, išlaiko jį ir gerina, nes tikisi jį paveldėti. Jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ji neturi (b.l. 13). Pragyvena tik iš gaunamo darbo užmokesčio ? maždaug 2300,00-2500,00 Lt (666,13-724,05 Eur) kas mėnesį, atskaičius mokesčius (b.l. 12).
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį (b.l. 60-61) į ieškovės reikalavimus atsikirtinėja šiais argumentais:
- ieškovė V. C. siekė kuo greičiau nutraukti jų santuoką ir sutiko su bet kokiomis santuokos nutraukimo sąlygomis, net nenorėjo iš jo išlaikymo jų sūnui A. L., tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-10-01 sprendimu įpareigojo jį ? atsakovą A. L. teikti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis 1 MGL dydžio periodinėmis išmokomis. Šią tėvo pareigą jis vykdė sąžiningai ? nuolat teikė išlaikymą sūnui ir net didesnį nei teismas jį įpareigojo, ką patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 77-99). Be to, į sūnui teiktiną išlaikymą įskaitytinos ir jo dovanos sūnui (pinigai ir ne tik), darbužiai bei jo apmokėtos sūnaus kelionių į Airiją išlaidos;
- jo ? atsakovo A. L. ir ieškovės V. C. sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neturėtų būti keičiamos;
- ieškovė V. C. gyvena jos motinai priklausančiame name, todėl neturi išlaidų būstui ? ieškovei nereikia už jį mokėti mokesčių (paskolos). Be to, ieškovė nepateikė teismui visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovė yra sukūrusi kitą šeimą, todėl jai priklauso dalis ir sutuoktinio pajamų;
- nors šiuo metu jis ? atsakovas A. L. gyvena ir dirba Airijoje, tačiau pagal esamą turtinę padėtį jis sūnaus išlaikymui kas mėnesį gali skirti iki 300,00 Lt (86,89 Eur), nes jo gaunamos pajamos Airijoje iš esmės yra minimalios ? jis yra vienintelis keturių asmenų šeimos pragyvenimo šaltinis. Jo gaunamo darbo užmokesčio iš esmės net nepakanka jo šeimai. Jis taip pat sukūrė šeimą ir susilaukė dukters (b.l. 62-63, 67). Kadangi dukrai nėra dviejų metukų, sutuoktinė šiuo metu nedirba ir ją prižiūri (64-65). Kartu su jais gyvena ir yra taip pat jo išlaikomas sutuoktinės nepilnametis sūnus (b.l. 66). Būstą jo šeima nuomojasi (b.l. 68-69). Jokio nekilnojamojo turto jis neturi: nei Lietuvoje, nei Airijoje. Turi vieną automobilį, tačiau jis yra būtinas, kadangi jis juo vyksta į darbą bei veža vaiką į mokyklą. Iš jo gaunamo darbo užmokesčio (b.l. 71-74) yra išlaikomas jo šeimos būstas (mokamas nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai), automobilis (perkamas kuras), keturi asmenys (maistas, rūbai ir pan.) bei teikimas išlaikymas Lietuvoje gyvenančiam jo ir ieškovės V. C. sūnui.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė palaikė duotą išvadą (b.l. 25-31) jog, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nagrinėjamu atveju, pagerėjus atsakovo A. L. turtinei padėčiai ir padidėjus išlaidoms išlaikyti ieškovės V. C. ir atsakovo A. L. nepilnametį sūnų, keistinas vaikui priteisto išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius, tėvų pajamas ir turtinę padėtį. Be to, išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, jog ieškovės V. C. šeima iš tiesų gyvena ieškovės motinai priklausančiame name, vaikas turi atskirą kambarį, nepilnamečiui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovė V. C. kreipėsi į teismą prašydama padidinti atsakovo A. L. teikiamo išlaikymo jų nepilnamečiui sūnui A.dydį iki 500,00 Lt (144,81 Eur) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, teismo priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
- pagerėjusi atsakovo A. L. turtinė padėtis;
- padidėję ieškovės V. C. ir atsakovo A. L. nepilnamečio sūnaus poreikiai.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 str., reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.194, 3.196 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 ir 3 d. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis Nr. 3K-3-495/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010, 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 300,00 Eur[3] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006)
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Respublikos CPK 3.201 str. numatytos išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo nuostatos, kurios nustato, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. ? prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog ieškovė V. C. ir atsakovas A. L. yra nepilnamečio A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 7). Šalių santuoka nutraukta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimu (b.l. 8). Šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta ieškovės ir atsakovo vaiko gyvenamoji vieta kartu su motina – ieškove V. C., o vaiko tėvas ? atsakovas A. L. ? įpareigotas teikti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis 1 MGL dydžio periodinėmis išmokomis. Nutraukiant santuoką, buvo padalintas ir santuokoje įgytas turtas: keturi automobiliai, vienas iš kurių atiteko ieškovei, kiti – atsakovui. Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų (b.l. 39-40) matyti, jog visi šalių pasidalyti automobiliai šiuo metu jiems nebepriklauso. Taip pat nustatyta, jog šiuo metu ir ieškovė V. C., ir atsakovas A. L. turi po vieną automobilį. Nekilnojamojo turto šalys neturi (b.l. 13, 41-42). Ieškovė V. C. kartu su vaiku gyvena Lietuvoje jos motinos priklausančiame name, o atsakovas A. L. gyvena Jungtinei Karalystei priklausančioje Šiaurės Airijoje nuomojamame būste (b.l. 67-68). Ir ieškovė V. C., ir atsakovas A. L. yra sukūrę naujas šeimas (b.l. 10, 25-26, 62-63). Ieškovės šeima augina vieną nepilnametį vaiką – ieškovės ir atsakovo vienuolikmetį sūnų, atsakovo šeima augina du nepilnamečius vaikus, vienas kurių – atsakovo mažametė dukra, gim. 2013-02-19 (b.l. 67), kitas ? sutuoktinės dešimtmetis sūnus (b.l. 66). Nors reikšdama ieškinį ieškovė V. C. nutylėjo apie naują santuoką ir teismo posėdžio metu nenoriai kalbėjo apie sutuoktinio turtinę padėtį, nenurodė jo gaunamų pajamų šaltinio ir gaunamų pajamų dydžio, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sutuoktinis domisi medžiokle, parūpina šeimai žvėrienos. Be to, ieškovė nurodė, kad su sutuoktiniu gerina gyvenamą būstą, jį remontuoja. Atsakovo A. L. sutuoktinė šiuo metu nedirba, augina mažametę dukterį (b.l. 64-65). Ir ieškovė V. C., ir atsakovas A. L. yra darbingo amžiaus, darbingi ir dirbantys. Ieškovė V. C. dirba UAB „Boen Lietuva“ (b.l. 12, 33-36), jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, ? 2300,00-2500,00 Lt (666,13-724,05 Eur). Atsakovas A. L. dirba Total Truck Services Limited (b.l. 71-74), jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, ? 1226,00 GBP (1563,38 Eur[4]). Įvertinus šias aplinkybes, Lietuvos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį[5], darytina išvada, jog atsakovo A. L. turtinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei ieškovės V. C., nes jos gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už minimalų (300,00 Eur), o atsakovo – tik šiek tiek didesnis už minimalų (apie 1094,00 GBP arba 1395,00 Eur). Be to, atsakovas A. L. šiuo metu turi daugiau išlaikytinių.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės V. C. ieškinio tuo pagrindu, jog pagerėjo atsakovo A. L. turtinė padėtis.
Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, jog atsakovas A. L. nepilnamečiui sūnui A.kas mėnesį teikia 200,00 Lt (57,92 Eur) dydžio išlaikymą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik atsakovo A. L. pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 77-99), bet ir ieškovės V. C. paaiškinimai. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Be to, šalių nepilnametis sūnus Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė (b.l. 25-26, 28), jog tėvas ? atsakovas A. L. – sveikina jį gimtadienių progomis, duoda pinigų. Be to, kartais jis vasaros atostogų metu aplanko tėvą Airijoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas A. L. gali ir teikia didesnį išlaikymą sūnui nei yra įpareigotas teismo sprendimu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių santuokos nutraukimo metu – 2009 m. ? jų vaikui ? nepilnamečiui sūnui A.– buvo šešeri, šiuo metu ? vienuolika. Iš tiesų tokio amžiaus ieškovės V. C. ir atsakovo A. L. sūnus, kaip ir bet kuris kitas vaikas, sparčiai vystosi, žengia į paauglystės ir brendimo laikotarpį. Natūraliai didėja vaiko fiziniai, protiniai, doroviniai ir socialiniai poreikiai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į protingus tokio amžiaus vaiko poreikius, į Lietuvos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, taip pat į tai, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, t.y. jų sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, o atsakovas teikia išlaikymą ir savo mažametei Šiaurės Airijoje gyvenančiai dukrai, bei į tai, jog ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena Lietuvoje ir dėl šių priežasčių, norint užtikrinti tinkamas sąlygas jo vystymuisi ir poreikių patenkinimui, ieškovė perka prekes ir paslaugas sūnui tokiomis kainomis, kokios yra Lietuvoje, t.y. sūnaus gyvenamojoje vietoje, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės V. C. reikalavimas dėl vaikui teismo priteisto išlaikymo kas mėnesį dydžio – 1 MGL ? pakeitimo didinant jį iki 500,00 Lt (144,81 Eur) yra visiškai pagrįstas, ne per didelis, todėl tenkintinas, tačiau ne litais, o nuo 2015-01-01 oficialia mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ? eurais. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl šios prievolės vykdymo pradžios momento, pareiškus ieškinį Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl konstatuotina, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2014-09-25. Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimu priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo A. L. priteistinas išlaikymas sūnui A. L., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2014-09-25, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., 3.208 str.). Nepilnamečiui A. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės paskirtina jo motina ieškovė V. C. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str.).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo A. L. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 38,53 Eur (133,20 Lt) žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį, ir 4,41 Eur (15,24 Lt) pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 82-83 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285-286 str., Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 2 str. 2 d., 3 str. 1 d. ir 20 str. 4 d., teismas
nusprendžia:
V. C. ieškinį patenkinti.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimu iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo sūnui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) dydį ? priteisti iš A. L. išlaikymą sūnui A. L., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2014-09-25, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti nepilnamečiui A. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės motiną ? V. C., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. L. 38,53 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 53 ct) žyminio mokesčio ir 4,41 Eur (keturis eurus 41 ct) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.