Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-24 · Administracinė byla Nr. I-505-386/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
I-505-386/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00893-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos, Klaipėdos
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos
Trečiasis asmuo
A. Š.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-505-386/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00893-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos atstovams Virginijai Jurgilevičienei ir Rimantui Astrauskui,

pareiškėjo Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atstovui Virginijui Partaukui,atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atstovei Eglei Mockienei,

2018-05-07 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija (toliau – ir Bendrija) ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas (toliau – ir Judėjimas) (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2018 m. balandžio 5 d. patikslintu skundu (b. l. 152-154) prašo:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimą „Dėl Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo Nr. TGK-1“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) pareiškėjų skundą Nr. TGK-1 iš naujo perduoti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui.

Paaiškina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos teises ir pareigas perėmė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius. Nurodo, jog byla pagal pareiškėjų 2017 m. sausio 19 d. skundą Nr. TGK-1 dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) Etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TAR1-142 „Dėl tyrimo, atlikto dėl kreipimosi apie galimai padarytą valstybės politikų elgesio kodekso normų pažeidimą“ (toliau – ir Etikos komisijos sprendimas) skundžiamu sprendimu nutraukta kaip nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Teigia, kad Etikos komisijos sprendimas yra savivaldybės administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas. Mano, kad Etikos komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimas yra priskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir pareiškėjai nagrinėjamu atveju turėjo teisę į tokią komisiją kreiptis skundu. Nurodo, jog šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-755-583/2017.

Paaiškina, kad Etikos komisijos sprendimas priimtas neatlikus objektyvaus, išsamaus, visapusiško tyrimo, išgalvojus motyvus, palankius Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojui A. Š. Teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. posėdyje nebuvo pasisakyta dėl Etikos komisijos akivaizdžiai neobjektyvaus tyrimo ir kad skundžiamas sprendimas priimtas paklūstant teismo sprendimui, formaliai išnagrinėjus pareiškėjų skundą.

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės skyrius atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 162-163) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teigia, kad skundas paduotas reikalavimo teisės neturinčio asmens. Nurodo, jog pareiškėjų kreipimasis į Etikos komisiją vertintinas kaip informacijos pateikimas vienai iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų kodekso (toliau –ir Kodeksas), patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniu, kontrolės institucijų, apie galimą trečiojo asmens elgesį, kuriuo pažeidžiami valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 33 straipsnyje įtvirtinta teisė piliečiams kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir kad šia teise pareiškėjai kreipdamiesi į Etikos komisiją pasinaudojo.

Nurodo, jog valstybės politikų elgesio kodekso aspektu šis pareiškėjų kreipimasis nėra susijęs su pačių pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Paaiškina, jog Etikos komisijos sprendimas priimtas dėl trečiojo asmens; jis nėra susijęs su pareiškėjų teisėmis ar įstatymų saugomais interesais, t. y. sprendimas pareiškėjams nei teisių, nei pareigų nesukuria. Teigia, kad pareiškėjams apie priimtą Etikos komisijos sprendimą buvo pranešta kaip asmenims, pateikusiems informaciją, tačiau tokie asmenys negali būti laikomi suinteresuotais asmenimis, kuriems būtų suteikta teisė skųsti Etikos komisijos sprendimus teismui, kadangi pareiškėjai šiuo atveju neturi teisinio suinteresuotumo pareiškimo, dėl galimo trečiojo asmens elgesio, kuriuo pažeidžiami valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, nagrinėjimo baigtimi.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovai teismo posėdžio metu patikslintą skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą skundą palaikė ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ar jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šiai administracinės bylos proceso šaliai ar jos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo „Dėl Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo Nr. TGK-1“ (b. l. 4-6, 64-66) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjai Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas 2016 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai padavė skundą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojo tarybos nario A. Š. galimai padaryto nusižengimo politiko elgesio principams“ (b. l. 59-60). Etikos komisija ginčijamu 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TAR1-142 „Dėl tyrimo, atlikto dėl kreipimosi apie galimai padarytą valstybės politikų elgesio kodekso normų pažeidimą“ (b. l. 13-14, 54-55, 94-95) konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas tarybos narys A. Š. nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kituose teisės aktuose nustatytų politikų elgesio principų ar reikalavimų (b. l. 54-55).

Pareiškėjai, nesutikdami su Etikos komisijos sprendimu, 2017 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Etikos komisijos sprendimą, tačiau ši komisija spręsdama skundo priėmimo klausimą, 2017 m. sausio 23 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-755-583/2017 Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimas panaikintas ir ji įpareigota iš naujo išspręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą. Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija šioje byloje skundžiamu sprendimu nutraukė bylą dėl pareiškėjų 2017 m. sausio 19 d. skundo Nr. TGK-1 kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjai Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas su 2017 m. liepos 10 d. skundu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. TAR1-142; 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. TGK-1; 3) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1441-243/2017 (b. l. 83-88), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė administracinę bylą, konstatavęs, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, kadangi pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl Etikos komisijos sprendimo, o Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti bylą pagal pareiškėjų skundą dėl Etikos komisijos sprendimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1441-243/2017 (b. l. 106-112) panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad yra visos procesinės prielaidos paduoti skundą teismui dėl Etikos komisijos sprendimo. Išaiškino, kad klausimas ar Etikos komisijos sprendimas nesukelia asmeniui teisinių pasekmių yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant sprendimą. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumas taip pat turėjo būti įvertintas šį klausimą išnagrinėjant iš esmės, o ne nutraukiant bylą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Lietuvos Respublikos valstybės politikų kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Šio kodekso 10 straipsnis nustato, kad šių komisijų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017, aiškindamas Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas, nurodė, jog šio kodekso 10 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustato, kad kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami vadovaujantis ABTĮ nuostatomis ir šios galimybės įstatymų leidėjas nesieja su sąlyga, kad dėl minėtų aktų kreiptis į teismą gali tik tiesioginis adresatas, t. y. valstybės politikas, kurio elgesį tokia komisija tyrė. Taigi, skundą dėl tokio sprendimo turi teisę paduoti ne tik valstybės politikas, kurio elgesį tokia komisija tyrė, bet ir kiti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ir tokie jų skundai gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1441-243/2017).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 27 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo administracinių ginčų komisijose tvarką nustato atskiras įstatymas.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir AGKĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. AGKĮ 8 straipsnyje nurodyta, jog į administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Taigi, skundas dėl Etikos komisijos sprendimo galėjo būti nagrinėjamas ir savivaldybės visuomeninėje administracinių ginčų komisijoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

AGKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; 3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu: 1) byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti; 3) pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo); 4) administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį; 5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių; 6) paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas. Analogiškai nustatyta ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo, nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeitusio AGKĮ, 18 straipsnio 1-2 dalyse.

LVAT 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-1441-243/2017 pažymėjo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet paprastai negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti. Nutraukiant bylą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui, kuris kreipiasi į teismą su tam tikru reikalavimu, teisinių pasekmių atsiradimą. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013).

Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjams patikslinus skundą (b. l. 127), Etikos komisijos sprendimas tiesiogiai teismui nebeskundžiamas, tačiau skundžiamas savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas, kurio nagrinėjant ginčą dėl Etikos komisijos sprendimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, byla nutraukta. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytina teisės aiškinimo analogija, t. y. ginčą nagrinėjant savivaldybės visuomeninėje administracinių ginčų komisijoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taikytinos tos pačios teisės aiškinimo taisyklės. Darytina išvada, jog administracinėje byloje nagrinėjamoje savivaldybės visuomeninėje administracinių ginčų komisijoje konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, taip pat kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos, o išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas šios komisijos sprendimu atmesti skundą, bet paprastai negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti. Taigi, savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai nutraukiant bylą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui, kuris kreipiasi į šią komisiją su tam tikru reikalavimu, teisinių pasekmių atsiradimą. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant vieną iš AGKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.

Kaip minėta, Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija skundžiamu sprendimu nutraukė bylą dėl pareiškėjų 2017 m. sausio 19 d. skundo Nr. TGK-1 dėl Etikos komisijos sprendimo kaip nepriskirtiną administracinių ginčų šios komisijos kompetencijai AGKĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiamame sprendime konstatuota, jog Etikos komisijos sprendimas pareiškėjams nesukelia jokių individualių teisinių pasekmių, todėl skundo nagrinėjimas nėra priskirtinas šios komisijos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, įskaitant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi Etikos komisijos sprendimo teisėtumas galėjo būti nagrinėjamas tiek teisme, tiek savivaldybės visuomeninėje administracinių ginčų komisijoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, be to, klausimas ar skundžiamas Etikos komisijos sprendimas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių turėjo būti išspręstas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje ar AGKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, o ne bylą nutraukiant.

Teismas, nustatęs, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija netinkamai pritaikė proceso teisės nuostatas ir todėl priėmė neteisėtą nutartį, nevertina šios komisijos padarytų išvadų dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo, kadangi šis klausimą turėjo būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės šioje komisijoje. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, nuo 2018 m. sausio 1 d. savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų teises ir pareigas perėmė Lietuvos administracinių ginčų komisijos apygardų skyriai, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 19 d. skundą Nr. TGK-1.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo patikslintą skundą:

panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimą „Dėl Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo Nr. TGK-1“;

įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 19 d. skundą Nr. TGK-1.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė