Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos atstovams Virginijai Jurgilevičienei ir Rimantui Astrauskui, pareiškėjo Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atstovui Virginijui Partaukui, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atstovei Eglei Mockienei,

2017 m. balandžio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto mero pavaduotojui A. Š., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimo „Dėl Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl 2016 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimo Nr. TAR1-142 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas 2016 m. lapkričio 29 d. Etikos komisijai pateikė skundą dėl Klaipėdos miesto vicemero A. Š. galimai padaryto nusižengimo politiko elgesio principams. Etikos komisija, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjų skundą, 2016 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. TAR1-142 „Dėl tyrimo, atlikto dėl kreipimosi apie galimai padarytą valstybės politikų elgesio kodekso normų pažeidimą“ konstatavo, jog Klaipėdos miesto mero pavaduotojas A. Š. nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kituose teisės aktuose nustatytų politikų elgesio principų ar reikalavimų. Pareiškėjai nesutikdami su Etikos komisijos sprendimu, 2017 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. TAR1-142. Administracinių ginčų komisija spręsdama skundo priėmimo klausimą, 2017 m. sausio 23 d. sprendimu „Dėl Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“ atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nepriskirtiną Administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Faktiniu atsisakymo priimti skundą nagrinėti pagrindu nurodyta aplinkybė, kad skundžiamas Etikos komisijos sprendimas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, todėl procesas būtų iš esmės beprasmis. Pareiškėjai reikalavimą panaikinti Administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimą iš esmės motyvuoja tuo, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai pasisakė dėl bylos esmės, kurią nustatyti ir įvertinti galima tik posėdžio metu, atlikus visų aplinkybių ir pateiktų įrodymų tyrimą.

Etikos komisijos priimtų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-91 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29 punktas, numatantis, kad Etikos komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. ABTĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad išskyrus ABTĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, skundas gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

Ikiteisminio skundų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – ir AGKĮ). AGKĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. AGKĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų, mokestinių ginčų ir administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose nustatyta kitokia tvarka. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis numato, kad, kad individualus administracinis aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Paminėtina, jog tarp proceso šalių nėra ginčo, kad Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. TAR1-142 „Dėl tyrimo, atlikto dėl kreipimosi apie galimai padarytą valstybės politikų elgesio kodekso normų pažeidimą“ yra laikytinas savivaldybės administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu aktu, todėl remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad minėto Etikos komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimas yra priskirtinas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir pareiškėjai turėjo teisę skundu kreiptis į Administracinių ginčų komisiją.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje administracinėje byloje, ginčas kilo dėl aplinkybės, ar Administracinių ginčų komisija, spręsdama skundo priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Skundo, paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimą reglamentuoja AGKĮ 12 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti jeigu: 1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas; 3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta. Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas skundo priėmimo metu nusprendė, jog Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, taip pat pažymėjo, kad Administracinių ginčų komisija nenagrinėja skundų dėl teisinių pasekmių nesukeliančių teisės aktų ar veiksmų, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, jog skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aukščiau nurodytą teisės normą, yra pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y., pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinė jurisprudencija, Nr. 23, 2012 m., 621 psl.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti itin argumentuoti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016 ir kt.). Pažymėtina, jog pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenio Nr. 23, 2012 m., 622 psl.). Taigi teisės akto sukeliamų teisinių pasekmių konstatavimas yra galimas išnagrinėjus ginčą iš esmės.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, suformuotą teisminę praktiką, taikytiną ir ginčo nagrinėjimui kai yra kreipiamasi į Administracinių ginčų komisiją, nustatytas faktines aplinkybės, konstatuoja, jog šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo taikyti akivaizdumo kriterijaus ir pripažinti, kad skundžiamas individualus administracinis aktas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y., nedaro įtakos jų teisėms ir pareigoms. Pareiškėjai nesutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TAR1-142 „Dėl tyrimo, atlikto dėl kreipimosi apie galimai padarytą valstybės politikų elgesio kodekso normų pažeidimą“ ir tik nagrinėjant skundą iš esmės galima nustatyti bei išsiaiškinti, ar šis Etikos komisijos sprendimas yra susijęs/nesusijęs su pareiškėjų teisių ir pareigų turiniu ir sukelia/nesukelia pareiškėjams teisines pasekmes.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas spręsdamas Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 19 d. skundo priėmimo klausimą netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijų kompetencijai, todėl ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimas „Dėl Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijų ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“ pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y., pareigą iš naujo spręsti pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 19 d. skundo priėmimo klausimą.

Pagal AGKĮ 12 straipsnio 1 dalį skundo (prašymo) priėmimo klausimą išsprendžia komisijos pirmininkas ar jo paskirtas administracinių ginčų komisijos narys, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo. Taigi skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimo klausimo išsprendimas yra priskirtas išimtinei komisijos pirmininko ar jo paskirto administracinių ginčų komisijos nario kompetencijai. Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad būtent šie subjektai AGKĮ 12 straipsnio nustatyta tvarka, o ne teismas, turi išspręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą. Todėl pareiškėjų skundo reikalavimas - įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją pateiktąjį skundą nagrinėti iš esmės, yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje atmestinas.

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

AGKĮ 2 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių kandidatūras, iš jų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog tik asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą negali būti skiriamas savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu ir šis sąrašas yra baigtinis.

Pabrėžtina, jog nėra jokių duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narys/nariai būtų pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymu ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad Administracinių ginčų komisijos narys/nariai paskirti pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar nario nusišalinimas nuo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, nusišalinimo motyvai, negali būti teisine prielaida konstatuoti, kad komisijos sudėtis patvirtinta pažeidžiant teisinį reguliavimą.

Dėl atsakovo atstovavimo

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos atstovas Rimantas Astrauskas akcentavo, jog administracinėje byloje atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepimo nepateikė ir nėra atstovaujama teismo posėdžio metu, nes ją atstovauja atstovas neturintis įgalinimų. Pabrėžia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras neturėjo teisės įgalioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės nei teikti atsiliepimo, nei teismo posėdžio metu atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos.

Nuostatų 17 punktas numato, kad Etikos komisija sudaroma Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu iš 8 tarybos narių ir 5 gyvenamųjų vietovių bendruomeninių atstovų, o vadovaujantis Nuostatų 5 punktu Etikos komisija yra atsakinga ir atskaitinga Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Pagal cituojamo Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T2-184 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, kurio 20.1.5 punkte numatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras turi įgaliojimus atstovauti savivaldybei arba raštu įgalioti kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis be atskiro Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos įgaliojimo.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2017 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“, turėjo įgalinimus suteikti teisę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Mockienei atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybę ir jos institucijas visų lygių teismuose, nagrinėjant administracines, civilines bei baudžiamąsias bylas.

Dėl atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytų juridinių asmenų kodų

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos atstovas Rimantas Astrauskas akcentavo, kad atsiliepime į pareiškėjų skundą ant blanko nurodoma klaidinga informacija, t. y., nurodomas neegzistuojantis Klaipėdos miesto savivaldybės kodas, teikiant atsiliepimą ant administracijos blankų nurodomas savivaldybės administracijos kodas, kuri nėra ginčo šalimi iš vis ir tuo sistemingai klaidinamos ginčo šalys bei proceso dalyviai.

Pažymėtina, kad atsiliepime į skundą yra nurodomas Klaipėdos miesto savivaldybės kodas iš valstybės ir savivaldybių klasifikatoriaus – 111100775 (Valstybės ir savivaldybių klasifikatorius www.registrucentras.lt/jar/p/klasif.php) ir atsiliepimas spausdintas ant biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos standartizuoto blanko, kuriame nurodytas šios biudžetinės įstaigos kodas – 188710823. Teikiamas atsiliepimas į skundą atitinka formos ir turinio reikalavimus, numatytus ABTĮ 71 straipsnyje, todėl pareiškėjų atstovų argumentai dėl kodo neatitikties ir klaidinančių teismo procesiniame dokumente duomenų, nepagrįsti.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus administracinę bylą teisinio pagrindo atskirosios nutarties priėmimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimą „Dėl Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją iš naujo spręsti pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 19 d. skundo, registruoto Nr. TGK-1, priėmimo klausimą.

Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.