Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2S-519-618/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2S-519-618/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00083-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Atsakovas
L. K., J. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šalnos prekyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-519-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00083-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalnos prekyba“ ieškinį atsakovams L. K. ir J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šalnos prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų L. K. ir J. K. 5 167,88 Eur skolą, 95,57 Eur palūkanas, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, prašydami sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą, nurodytą 2020 m. birželio 12 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 20200612, 2 000 Eur suma, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išvadas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė atsakovams 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus, nurodytus nutartyje.

4.1. Teismas nurodė, kad priešieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas) turi pagrįsti civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę, todėl atsakovai turėtų įvardyti tiek ieškovės neteisėtus veiksmus, tiek nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kad atsakovų patirta žala yra nulemta ieškovės neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys), taip pat detalizuoti patirtą žalą.

4.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovai turi patikslinti ieškinio reikalavimą dėl ieškovės atliktų darbų kainos, nurodytos 2020 m. birželio 12 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 20200612, sumažinimo 2 000 Eur suma, kadangi jis yra neaiškus. Minėto komercinio pasiūlymo duomenimis montavimo medžiagos ir darbai kainavo iš viso 1 088 Eur (be PVM), todėl nėra aišku, kaip turėtų būti mažinama atliktų darbų kaina.

4.3. Teismas nustatė, kad atsakovai priešieškinyje nurodė, jog ieškovė kondicionavimo įrangos montavimo darbus atliko nekokybiškai, įranga veikia netinkamai, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepridėjo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovai L. K. ir J. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų reikalavimo pagrįstumą, kadangi teismas dėl reikalavimą patvirtinančių įrodymų pakankamumo gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą, o ne priešieškinio priėmimo stadijoje. Be to, atsakovai priešieškinį pagrindžiančius duomenis, t. y. fotonuotraukas, pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį ir nurodė, kad kitus rašytinius įrodymus pateiks teismui vėliau.

5.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas yra neaiškus. Nagrinėjamu atveju atsakovai reikalavimą dėl ieškovės atliktų darbų kainos, nurodytos 2020 m. birželio 12 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 20200612, sumažinimo pareiškė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, jog esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą. Šį reikalavimą, t. y. mažinti ieškovės atliktų darbų kainą 2 000 Eur suma, atsakovai ir pareiškė ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsakovams buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

10. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis).

11. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti: procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4–6 punktai). Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje, be kita ko, nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, ir prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu (CPK 143 straipsnio 1 dalis). Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

13. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis ). Įprasta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą – 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė atsakovams terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, jog priešieškinio reikalavimas sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą, nurodytą 2020 m. birželio 12 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 20200612, 2 000 Eur suma yra neaiškus, atsakovai turėtų įvardyti ieškovės neteisėtus veiksmus, nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kad atsakovų patirta žala yra nulemta ieškovės neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys), taip pat detalizuoti patirtą žalą. Apeliantai su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad minėtas reikalavimas pareikštas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atsakovų įsigytą oro kondicionavimo įrangą ir jos montavimo darbus. Atsakovai su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl skolos priteisimo nesutinka, nurodydami, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, jos perduota įranga veikia netinkamai. Atsakovai taip pat pateikė teismui priešieškinį, prašydami sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą, nurodytą 2020 m. birželio 12 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 20200612, 2 000 Eur suma, nurodė, kad savo reikalavimą grindžia CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.

16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareikštu priešieškiniu atsakovų siekiamas materialusis teisinis rezultatas yra aiškus, t. y. pastarieji siekia, kad jų prievolės ieškovei dydis būtų sumažintas 2 000 Eur suma. Atsakovai taip pat nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, jos perduota įranga veikia netinkamai. Pažymėtina, kad atsakovai šių trūkumų pakartotinai priešieškinyje neįvardijo, nurodydami, kad šios aplinkybės išdėstytos atsiliepime į ieškinį. Įvertinus atsakovų atsiliepimo į ieškinį turinį, matyti, kad jo 9 punkte atsakovai detaliai nurodė, kokie, jų manymu, yra ieškovės pateiktos įrangos ir atliktų darbų trūkumai. Taigi, atsakovai iš esmės nurodė priešieškinio pagrindą.

17. Vis dėlto sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, jis negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, todėl ieškovas turi pareigą suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Ieškinio dalyko bei pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, o atsakovui pateikti atsikirtimus į ieškinį.

18. Įvertinus atsakovų pateikto priešieškinio turinį matyti, kad pastarieji teigia, jog ieškovės perduotos prekės ir atlikti darbai yra su trūkumais. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas aplinkybes atsakovai nurodo ir atsiliepime į ieškinį. Vis dėlto pareikštu reikalavimu atsakovai prašo mažinti tik ieškovės atliktų darbų kainą. Taigi, nėra aišku, ar atsakovai savo reikalavimą sieja tik su atliktų darbų trūkumais ar taip pat ir su perduotų prekių kokybe. Atitinkamai atsakovai taip pat nenurodė, kokią dalimi iš jų nurodytos 2 000 Eur sumos mažintina darbų kaina ir, kokia dalimi – įrangos kaina. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsakovams nepatikslinus minėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negali tinkamai apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribų, t. y. nustatyti, ar byloje spręstinas klausimas tik dėl kainos mažinimo dėl netinkamai atliktų darbų ar taip pat ir dėl netinkamos kokybės prekių, šie trūkumai užkerta kelią ieškovei pateikti atsikirtimą į priešieškinį.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovai nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, kad ieškovė kondicionavimo įrangos montavimo darbus atliko nekokybiškai, įranga veikia netinkamai.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Priešieškinio faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai (materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su atsakovų teise į reikalavimo patenkinimą) gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei jų šalis negali gauti. Kilusias abejones dėl išreikalautinų dokumentų teismas turi galimybę išsiaiškinti bendradarbiaudamas su šalimis pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 – 227 straipsniai).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai kartu su priešieškiniu nepateikė duomenų, pagrindžiančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Vis dėlto šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovai teismui yra pateikę ne tik priešieškinį, tačiau ir atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovai pateikė duomenis, kurie, jų nuomone, pagrindžia jų nurodytas aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes.

22. Atsakovai priešieškinyje taip pat nurodė, jog tam tikrus priešieškinį pagrindžiančius duomenis ketina teismui pateikti vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismui pasiūlyti atsakovams iš karto pateikti šiuos duomenis ir išaiškinti teisės aktuose nustatytas pasekmes minėtus duomenis teikiant vėliau (šias pasekmes pirmosios instancijos teismas išaiškino 2021 m. balandžio 1 d. parengiamojo teismo posėdžio metu), tačiau šių duomenų nepateikimas kartu su priešieškiniu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai turėtų patikslinti priešieškinio reikalavimą, o būtent – nurodyti, ar savo reikalavimą sieja tik su atliktų darbų trūkumais ar taip pat ir su perduotų prekių kokybe, ir nurodyti, kokia dalimi iš 2 000 Eur sumos prašo mažinti darbų kainą ir, kokia dalimi – įrangos kainą, vertintina kaip pagrįsta. Vis dėlto skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog atsakovai turėtų patikslinti kitas pateikto procesinio dokumento pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikti priešieškinį pagrindžiančius įrodymus, atitinkančius civilinio proceso įstatymo keliamus reikalavimus, laikytina nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsakovų apeliacinį skundą tenkina iš dalies – iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties motyvų šalina įpareigojimą ištaisyti priešieškinio trūkumus – patikslinti kitas pateikto procesinio dokumento pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti priešieškinį pagrindžiančius įrodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus, keliamus ieškinio dalykui, ir pagrįstai įpareigojo atsakovus pašalinti priešieškinio trūkumus – patikslinti priešieškinio reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

25. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartyje nustatytas terminas trūkumams pašalinti jau pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą nurodytiems trūkumams ištaisyti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovams L. K. ir J. K. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus.

Teisėja Larisa Šimanskienė