- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-177-390/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Vokietijos draudimo kompanijai „AXA Versicherung AG“
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Vokietijos draudimo kompanijai „AXA Versicherung AG“ veikiančiai per įgaliotą įmonę uždarąją akcinę bendrovę ,,Alfa Baltic“ dėl daikto priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Vokietijos draudimo kompanijai „AXA Versicherung AG“ veikiančiai per įgaliotą įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Alfa Baltic“ dėl daikto priteisimo, prašydamas iš atsakovės priteisti ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovui nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus – pateikti duomenis, patvirtinančius UAB „Alfa Baltic“ teisę atstovauti atsakovę, kurie leistų išspręsti teismingumo klausimą.
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikino, ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad ieškinio pagrindui ir dalykui esant aiškiai suformuluotiems, pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškinio trūkumas nelaikytinas esminiu ir gali būti pašalintas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Be to, net ir ieškovui pateikus pirmosios instancijos teismo prašomus rašytinius duomenis, patvirtinančius, jog UAB „Alfa Baltic“ yra Vokietijos draudimo kompanijos „AXA Versicherung AG“ atstovė, jie neturės įtakos sprendžiant dėl civilinės bylos teismingumo, kadangi ieškinyje atsakove nurodoma Vokietijos draudimo kompanija „AXA Versicherung AG“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), išaiškino ieškovui R. M., kad ieškinys turėtų būti reiškiamas Vokietijos Federacinės Respublikos teismui.
5. Teismas nurodė, kad tinkamai įvertinti ginčo teismingumą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) (toliau – Reglamentas) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatomis galima tik nustačius ieškinio pagrindą ir dalyką. Šiuo atveju ginčas kilo dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį turtą – automobilį ir kilusiam ginčui taikytinos nuosavybės teisę reguliuojančios teisės normos.
6. Teismas, ex officio įvertinęs ieškinio reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes Reglamento 1215/2012 nuostatų, kai asmenims gali būti pareiškiami ieškiniai kitos valstybės narės teismuose, kontekste nusprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių, ieškinys turi būti reiškiamas pagal Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją jurisdikcijos taisyklę – atsakovės Vokietijos draudimo kompanija „AXA Versicherung AG“ nuolatinės buveinės valstybėje narėje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti nagrinėti teisme, priteisti ieškovui iš atsakovės Vokietijos draudimo bendrovės „AXA Versichemng AG“, kuri veikia per įgaliotą įmonę UAB „Alfa Baltic“, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, pacitavęs Reglamento 5 straipsnio 1 dalį, neanalizavo ir netyrė, ar nagrinėjamu atveju neegzistuoja bendrosios jurisdikcijos išimtys. Taigi, teismui nemotyvavus ir nepagrindus savo nutarties išvados, egzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nes nebuvo atskleista ir nagrinėta klausimo esmė.
1.2. Reglamento 7 straipsnis (2 skirsnis) numato specialiosios jurisdikcijos taisykles, kada asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas kitoje valstybėje narėje – toks ieškinys gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto — vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. To paties straipsnio 3 punktas numato, kad civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo ar restitucijos, grindžiami veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla, gali būti pareikštas tas bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas. Šiuo atveju kyla grėsmė, kad ieškovas patirs žalą tuo atveju, jeigu ginčo daiktas bus perduotas atsakovei. Kadangi ieškovas ieškiniu siekia užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, todėl gali būti taikoma Reglamento 7 straipsnio 2 punkte nustatyta alternatyvi teismingumo taisyklė. Be to, žalos ieškovui atsiradimo vieta neabejotinai būtų Lietuvos Respublikoje. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės — trečiųjų asmenų veiksmai — tapo pagrindu kelti baudžiamąją bylą Lietuvoje ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokia baudžiamoji byla būtų teisminga Lietuvos Respublikos apylinkės teismui.
1.3. Reglamento 3 skirsnis reglamentuoja su draudimu susijusių civilinių bylų jurisdikciją. Ieškovo ir atsakovės nesieja tiesioginiai draudimo teisiniai santykiai, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog atsakovė savo priešpriešinius reikalavimus ir atsikirtimus ieškovui kildintų ir būtų priversta juos grįsti iš draudimo sutarties su pradiniu ginčo turto savininku kylančiais santykiais. Atsakovės, kaip draudikės, reikalavimas ieškovui dėl daikto išreikalavimo ar priteisimo būtų teismingas Lietuvos Respublikos teismams, vadovaujantis Reglamento 14 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, turintį tarptautinį elementą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareikštu ieškiniu prašoma priteisti ieškovui ratinį traktorių (duomenys neskelbtini). Šį reikalavimą ieškovas grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčo traktorių įsigijo sąžiningai, 2016 m. pavasarį sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, jį valdė ir naudojo kaip savo, įregistravo savo vardu. Ieškovui nebuvo žinoma, kad ginčo traktorius galėjo būti paieškomas ar pavogtas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, traktorius buvo saugomas automobilių saugojimo aikštelėje. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutarta ginčo traktorių laikyti ikiteisminio tyrimo įstaigos žinioje iki sprendimo dėl teisės į jį, priimto civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo.
11. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Atsižvelgiant į pareikštą ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas kilęs dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį turtą (traktorių) ir kilusiam ginčui taikytinos daiktinės teisės normos.
12. Akivaizdu, kad byla yra su tarptautiniu elementu, nes ieškinys yra pareikštas atsakovei Vokietijos draudimo bendrovei „AXA Versichemng AG“, todėl ginčo teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Reglamento nuostatomis.
13. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant Reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas specialaus, išimtinio ar sutartinio teismingumo taisykles, pakeičiančias ar papildančias bendrąjį teismingumą (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis). Kai ieškinys pagal specialios jurisdikcijos normas reiškiamas ne atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismuose, ieškovas turi pareigą įrodyti, jog yra pagrindas nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių.
14. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad yra Reglamento II skyriaus 2 skirsnio 7 straipsnio 2 punkte ir 3 punkte numatyta bendrosios taisyklės išimtis – asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose (2 punktas), kad civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo ar restitucijos, grindžiami veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla, – tas bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas (3 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinyje nėra pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, neįrodinėjamos žalos atsiradimo aplinkybės ir jos dydis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju taikytina ieškovo nurodyta Reglamento 7 straipsnio 2 punkte ar 3 punkte nustatyta alternatyvi teismingumo taisyklė.
15. Reglamento 3 skirsnyje reglamentuota su draudimu susijusių civilinių bylų jurisdikcija. Šio skirsnio 14 straipsnyje nustatyta, kad nedarant poveikio 13 straipsnio 3 daliai, draudikas gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose, neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas yra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas. Tačiau šios ieškovo nurodytos alternatyvios jurisdikcijos taisyklės, reguliuojančiuose teismingumą bylose, kylančiose iš draudimo teisinių santykių nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikomos, nes jų taikymas neatitinka byloje nustatyto ieškinio pobūdžio. Nors ieškinys yra pareikštas draudimo kompanijai, tačiau jame nėra remiamasi draudimo sutartimi, todėl ieškinys negali būti laikomas kaip kilęs iš draudimo santykių.
16. Taigi, ieškovo pareikštas ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir turi būti reiškiamas vadovaujantis bendrąja teismingumo taisykle, įtvirtinta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnyje, t. y. pagal atsakovės buveinės vietą. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikomasi ir kitų teismų, nagrinėjančių analogiškus ginčus (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-259/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2363-656/2021).
17. Ieškovas atskirajame skunde nurodo teismų nutartis, kuriomis vadovaujasi grįsdamas atskirojo skundo argumentus, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2363-656/2021, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, darė išvadą, jog Reglamento 7 straipsnio 2 punkte nustatyta alternatyvi teismingumo taisyklė netaikoma, nes ginčas kilęs dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį turtą (automobilį). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-600-368/2021 taip pat netaikytina, nes šioje byloje, kaip nurodė teismas, ieškovės reikalavimas atsakovui kildinamas iš civilinės teisės pažeidimo, delikto, kuris įvykdytas Lietuvos Respublikoje ir kuris buvo priežastiniu ryšiu žalai atsirasti. Taigi, bylose nėra tapačios ar iš esmės panašios esminės faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo atsižvelgti ir vadovautis ieškovo nurodyta teismo nutartimi.
18. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, joje yra nurodyti motyvai, dėl kurių teismas taikė Reglamentą ir jo normas, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl nutarties nemotyvavimo kaip absoliutaus negaliojimo pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020 25 punktas).
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.