- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- 2YT-10161-674/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01050-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
suinteresuotam asmeniui R. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. N., po savo sutuoktinio R. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mamos D. T. (N.) tėvas, t.y. pareiškėjos senelis R. N.. Jis testamento nepaliko. Pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinės yra R. N. dukterys – tai yra pareiškėjos mama D. T., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir jos sesuo R. B.. Kartu su dukterimis palikimą paveldėjo ir jų mama, R. N. sutuoktinė, I. N.. R. N. palikimą sudaro – dalis namo, ūkinio pastato, garažo, kiemo statinių ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotų I. N. vardu pagal 1986 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Bendru abiejų pirmos eilės įpėdinių ir palikėjo sutuoktinės sutarimu, po R. N. mirties likusį palikimą priėmė I. N., faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
3. Pareiškėja paaiškino, kad mirus R. N. I. N. liko gyventi tame pačiame jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki savo mirties. I. N. naudojosi visais po sutuoktinio mirties likusiais kilnojamaisiais daiktais, t.y. baldais, buitiniais namų apyvokos reikmenimis. Mirusio R. N. turto dalis netapo bešeimininkiu turtu. Turtas buvo prižiūrimas, tvarkomas, juo naudojamasi, mokami visi reikiami mokesčiai. Jokių įsiskolinimų už sunaudotą elektrą, tiektą vandenį ir komunalinius patarnavimus nėra. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą I. N. nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Šiai dienai I. N. kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo nebegali, nes (duomenys neskelbtini) ji mirė. I. N. 2009 m. rugpjūčio 5 d. testamentu savo turtą paliko pareiškėjai J. T.. Dėl šios priežasties į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipiasi J. T., kaip testamentinė I. N. turto paveldėtoja. Po I. N. mirties į notarų biurą kreiptąsi.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. B. nurodė, kad su J. T. pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja J. T. yra jos dukterėčia, sesers D. T. dukra. (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas, o pareiškėjos senelis R. N.. Jos kartu su savo mama I. N. susitarė, kad po R. N. mirties jo turto dalį paveldės jų motina I. N.. Patvirtino, kad mirus R. N., I. N. liko gyventi tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). I. N. naudojosi visais po sutuoktinio mirties likusiais daiktais. Likęs turtas buvo prižiūrimas, tvarkomas, juo buvo naudojamasi, mokami visi mokesčiai. Po I. N. mirties J. T. tapo testamentine I. N. turto paveldėtoja, todėl pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Taip pat patvirtina, kad niekas kitas daugiau teisių į mirusių R. N. ir I. N. palikimą už J. T. neturi.
Liudytojai A. P. ir R. O. parodė, kad I. N., po R. N., mirties 2008 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 13). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė pranešimą, kad dėl R. N., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 14). R. N. ir I. N. buvo sutuoktiniai, ką patvirtina sutuoktuvių liudijimas – santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 12) I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15) I. N. 2009 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), paliko J. T. – notarinio registro Nr. 2496. (b. l. 17). Pareiškėja J. T. yra I. N. vaikaitė (b. l. 8, 9, 10). Mirusiojo R. N. turtą palikimo metu sudarė: dalis 0,0624 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), dalis gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), dalis ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), dalis garažo UN (duomenys neskelbtini), dalis kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiusių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal 1986 m. birželio 12 d. prikimo-pardavimo sutartį Nr. 809, nekilnojamojo turto registre registruotų I. N. vardu (b. l. 18-19). Tiek I. N. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta, tiek pareiškėjos J. T. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 16). Iš byloje esančių mokėjimo kvitų matyti, kad už namą esantį (duomenys neskelbtini), nuolat buvo mokami mokesčiai už vandenį, elektrą (b. l. 20-24).
6. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po R. N. mirties buvo jo vaikai ir sutuoktinė. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nurodė pareiškėja, tuo metu palikėjo dukros R. B. ir D. T. bendru sutarimu visą turtą paliko savo motinai, palikėjo sutuoktinei I. N.. Kad palikėjas būtų turėjęs daugiau vaikų byloje duomenų nėra. Po palikėjo mirties turtą priėmusi I. N. į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Turtas įgytas 1986 m. birželio 12 d., R. N. ir I. N. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors nekilnojamasis turtas ir registruotas vieno iš sutuoktinių vardu. (LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. (galiojo registruojant nekilnojamąjį turtą), CK 3.88 str. (galioja šiuo metu)).
7. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
8. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
9. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad I. N., po savo sutuoktinio R. N. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, I. N. visu juo rūpinosi ir prižiūrėjo neišskirdama mirusiojo dalies, naudojosi mirusiajam priklausiusiais kilnojamaisiais daiktais. Suinteresuotas asmuo mirusiojo dukra R. B. patvirtino visas pareiškime nurodytas aplinkybes, be to ir iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad paveldimas turtas buvo prižiūrimas, juo rūpintasi. Iš aptarto laikytina, kad I. N. kaip palikėjo sutuoktinė perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui R. N.. (CK 5.50 str. 2 d.)
10. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes pareiškėjai, nes J. T. negali kitokia tvarka gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad I. N. tuoj po R. N. mirties perėmė jam priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.