Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-604-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
2A-604-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11480-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
BUAB „Baltijos vežėjų grupė“
Atsakovas
UAB „V-Servisas“
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-604-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11480-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ ir atsakovo UAB „V-Servisas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ ieškinį atsakovui UAB „V-Servisas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 679,52 Eur skolą, 144,76 Eur palūkanas, 8,30 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinyje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-02-24 nutartimi UAB „Baltijos vežėjų grupė“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius perėmė iš buvusio direktoriaus dokumentus ir turtą. Atlikus buhalterinių dokumentų patikrinimą, 2014-02-17 administratorius nustatė, jog 2014-02-17 ieškovas perdavė UAB „V-Servisas“ prekių pagal sąskaitą faktūrą Nr. BVIP3765. UAB „V-Servisas“ už prekes turėjo sumokėti 1 534,93 Eur, tačiau su ieškovu neatsiskaitė, sąskaita faktūra nebuvo apmokėta. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas į reikalavimą atsiskaityti nereagavo. Nurodė, jog atsakovas žinojo apie ieškovo bankroto procedūrą, į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, t.y. pareiškė reikalavimą dėl 1 357,96 Lt skolos. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė informacijos apie tai, ar komerciniuose sandoriuose su ieškovu būtų atlikęs užskaitas, įskaitymus ar sudengimus. Atsakovas UAB „V-Servisas“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad 2014-02-17 perdavė atsakovui prekių pagal sąskaitą faktūrą Nr. BVIP3765, o atsakovas turėjo už prekes sumokėti ieškovui 1 534,93 Eur. Nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas pirko iš ieškovo prekes. Pažymėjo, jog prekes gavo sunaikinimui, nes šios jos buvo nekokybiškos – netinkamos naudoti ir neremontuotinos, ką patvirtina ieškovo direktoriaus pasirašytas ilgalaikio turto nurašymo aktas, jog sąskaita faktūra buvo išrašyta nepagrįstai ir neteisėtai, galimai per klaidą. Be to, sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, neįrodantis sutartinių santykių tarp šalių (CK 6.154 str., 6.189 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal 2014-02-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BVIP3765 yra nepagrįstas, kadangi tarp šalių buvo susitarimas dėl kitokio (nei grynaisiais ar bankiniu pavedimu) atsiskaitymo, esant atsakovo reikalavimo teisėms pagal išrašytas sąskaitas faktūras ieškovui. Teismas nurodė, kad nors atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad prekės jam atiduotos utilizuoti, nėra jokių abiejų šalių pasirašytų dokumentų, kad atsakovas būtų priėmęs iš ieškovo ginčo daiktus utilizuoti (tuo labiau, kad „utilizavimas“ pasireiškė, kaip buvo paaiškinta teismo posėdžio metu, tik išmetimu į tam skirtą netoliese esantį konteinerį). Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu teiktas 2015-10-19 išrašas iš priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalo nepatvirtina atsakovo nurodomos aplinkybės dėl prekių utilizavimo. Kilus ginčui dėl prekių pirkimo pardavimo ar jų pateikimo utilizuoti/sunaikinti į bylą pateikiamas iš esmės tik išrašas, kuriame nėra ieškovo atstovo parašo, į bylą nepateikti duomenys apie prekių diagnostiką, apmokėjimą už ją (išskyrus 2013-09-26 UAB „Alsimara“ defektinį aktą be paslaugų apmokėjimo), tad teismas negali vienareikšmiškai spręsti ar bent laikyti labiau tikėtinu, kad prekės perduotos sunaikinti. Be to, kiti byloje esantys ir sprendime nurodyti duomenys patvirtina tarp šalių buvus kitokius susitarimus, kurie paneigia prekių perdavimą utilizavimui. Netenkinęs ieškovo reikalavimo priteisti skolą, teismas netenkino likusių išvestinių ieškinio reikalavimų.Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų maksimalius dydžius, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kad byla nėra sudėtinga, priteisė 367,50 Eur (73,5 Eur*5 val.) bylinėjimosi išlaidų sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose, už prašymo parengimą, konsultaciją, bylos susipažinimą – 200 Eur, iš viso 567,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš lėšų, skirtų ieškovo bankroto administravimui pagal atsakovo atstovo prašymą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Teismas teisingai nustatė ir įvertino, kad nėra pagrindo spręsti, kad įranga buvo perduota utilizuoti, nėra jokio objektyvaus įrodymo pagrindžiančio susitarimą būtent utilizuoti įrangą. Apeliantas sutinka su tokia teismo išvada ir mano, kad įranga buvo parduota atsakovui. Ieškovo atstovas nurodė teismui ir pateikė paaiškinimus, kad nurodyta 2014-02-17 PVM sąskaita-faktūra Nr. BVIP3765 buvo įtraukta į ieškovo buhalterinę apskaitą, ji buvo perduota bankroto administratoriui kartu su visais apelianto dokumentais. Ši sąskaita-faktūra buvo įtraukta į ieškovo pardavimo operacijų žurnalą, kurio kopija yra pateikta į bylą. Jokių įrodymų ar informacijos dėl nurodytos sąskaitos-faktūros anuliavimo nėra, ji nėra nuginčyta, todėl laikytina galiojančia. Pažymėjo, jog teisme liudininke apklausta buvusi ieškovo vyr. buhalterė R. J. nurodė, kad ji pati išrašė šią 2014-02-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BVIP3765 ir įtraukė ją į apskaitą taip įformindama įrangos pardavimo atsakovui sandorį, kad įrangos kaina buvo nustatyta atlikus jos nurašymą pagal 2014-02-03 ilgalaikio turto nurašymo aktą, kuris yra pateiktas į bylą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo atliktas toks prievolių įskaitymas įranga, atsakovas niekada nereiškė tokios pozicijos, liudininkais apklausti asmenys nieko nepasakė apie tokį atsiskaitymo būdą. Ieškovo nuomone, nebuvo visų įstatymuose numatytų sąlygų galimam įskaitymui atlikti. Visų pirma, nebuvo abipusių galiojančių reikalavimų sumų įrangos vertės dydžiui. Atsakovas 2014-02-12 pareiškime teismui, kuriuo prašė jį įtraukti į apelianto bankroto bylą trečiuoju asmeniu nurodė, kad apeliantas yra skolingas 393,30 Eur (1357,96 Lt) sumą. Įrangos kaina, nustatyta 2014-02-17 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. BVIP3765 sudaro 1534,93 Eur (5299,80 Lt) sumą. Ieškovo prievolė atsakovui buvo mažesnė, negu atsakovo reikalavimo suma, todėl visai sumai atsakovas įskaitymo negalėjo atlikti. Antra, nebuvo šalių priešpriešinių reikalavimų viena kitai, jeigu nebuvo įrangos pardavimo sandorio. Trečia, nėra jokio atsakovo ar apelianto pranešimo apie prievolių pabaigą įskaitant jas įrangos paėmimu. Bankroto administratorius, tarp perduotų visų apelianto dokumentų, neaptiko jokio dokumento, patvirtinančio pranešimo apie įskaitymą egzistavimą. Ketvirta, abiejų šalių reikalavimai turi būti vykdytini. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-01-30 priėmė nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turtui. Apie keliamą bankroto bylą ieškovui atsakovas žinojo, kadangi pats dalyvavo procese. Taigi, ieškovo prievolė atsakovui nuo 2014-01-30 negalėjo būti vykdoma. Šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, nes apeliantas yra bankrutuojantis asmuo, todėl teismas privalėjo būti aktyvus ir svarstyti dėl galimai buvusio sandorio pripažinimo niekiniu savo iniciatyva. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės būtų identiškos apelianto ieškinyje prašomoms pasekmėms- priteisti nurodytą skolos sumą iš atsakovo už įrangą.Atsakovas UAB „V-Servisas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimo motyvus, kuriais teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ginčo prekių pirkimo-pardavimo sutartis bei palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimo rezoliucinę dalį. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

10.1. Teismo sprendime nurodyti įrodymai, patvirtinantys tik vienos sandorio šalies - ieškovo - valią sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, nėra pakankami konstatuoti dvišalio pirkimo-pardavimo sandorio faktą. Pažymėtina, kad pačiam atsakovui neigiant prekių pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą, ir byloje nesant apskritai jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo valią įsigyti ginčo prekes už ieškovo nurodytą kainą (nesant atsakovo parašo ant ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, nesant atsakovo pasirašytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties ir pan.), teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad prekės buvo parduotos atsakovui, o atsakovas privalėjo už jas atsiskaityti.

10.2. Byloje surinktų įrodymu visuma patvirtina visiškai priešingas aplinkybes, nei konstatavo teismas, t.y. kad ginčo prekės buvo ne parduotos atsakovui, o buvo, kaip nekokybiškos ir neremontuotinos, perduotos atsakovui neatlygintinai (utilizavimui): 2013-09-26 defektinis aktas, pasirašytas ginčo prekes ieškovui pardavusios įmonės UAB „Alsimara“ vadovo; 2014-02-03 Ilgalaikio turto nurašymo aktas Nr.: 14/0203, pasirašytas Ieškovo buvusio vadovo M. L.; 2014-02-03 Elektroninės įrangos priėmimo utilizavimui aktas Nr. 140203/01, pasirašytas Ieškovo vadovo M. L. ir Atsakovo vadovo V. K.; 2015-10-19 Išrašas iš priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalo, pasirašytas Atsakovo vadovo V. K.; 2015-10-19 Atsakovo rašytiniai paaiškinimai dėl prekių utilizavimo; Atsakovo vadovo V. K. paaiškinimai teismo posėdyje; liudytojo M. L. paaiškinimai teismo posėdyje.

Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

11.1. Teismas teisingai nustatė ir įvertino, kad nėra pagrindo spręsti, kad įranga buvo perduota utilizuoti, nėra jokio objektyvaus įrodymo pagrindžiančio susitarimą būtent utilizuoti įrangą. Ieškovas sutinka su tokia teismo išvadą ir mano, kad įranga buvo parduota apeliantui.

Atsiliepimas

11.2. Atsakovo nurodyti defektinis aktas ir turto nurašymo aktas niekaip nesusiję su įrangos perdavimu ar pardavimo apeliantui, todėl niekaip negali įrodyti fakto, kad įranga buvo perduota utilizavimui. Byloje nėra ginčo dėl įrangos nurašymo, dėl jos kokybės, todėl šie įrodymai niekaip nepagrindžia apelianto pozicijos. Kiti atsakovo pateikti įrodymai yra vien tik paties apelianto pateikta pozicija, vienašališkai sudaryti dokumentai, kurių tikrumo neįrodo jokie faktai, šie įrodymai vertinti kaip atsakovo pozicija, bandant išvengti atsakomybės ir prievolės įvykdymo. Teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus ir nustatė, kad jie nepaneigia įrangos pardavimo fakto.

11.3. Buvusio ieškovo vadovo M. L. parodymai vertinti kritiškai, jie neatitinka jo paties pateiktiems rašytiniams paaiškinimams kitoje civilinėje byloje ir ieškovo bankroto byloje. 2014-10-24 atsakyme į pretenziją M. L. raštiškai nurodė bankroto administratoriui, kad „nurašytu turtu buvo atsiskaityta su bendrove LAB „V- Servisas“ pagal jų pasiūlytą rinkos kainą“. 2015-05-18 atsiliepime į ieškinį M. L. nurodė, kad įranga atsakovui buvo parduota.

12. Atsakovas UAB „V-servisas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas UAB „V-Servisas“ palaiko savo poziciją išdėstytą apeliaciniame skunde, kuriame nurodė, kad sutinka su bylos teisiniu rezultatu, t.y. ieškinio atmetimu, todėl sprendimo rezoliucinės dalies neginčija, tačiau nesutinka su sprendimo motyvais jog ginčo daiktai, neva, buvo parduoti atsakovui. Tariamą pardavimo faktą turėjo įrodyti ieškovas, tačiau jis to neįrodė. Byloje surinkti duomenys patvirtina atsakovo poziciją, kad ginčo daiktai jam buvo perduoti utilizavimui ir atsakovas juos utilizavo - dėl šių įrodymų atsakovas UAB „V-Servisas“ yra plačiau pasisakęs savo 2016-03-25 apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

14. Byloje nustatyta, jog UAB „Baltijos vežėjų grupė“ 2011-08-31 įsigijo kompiuterius MacBook Air 13 Model A1369, 1,7 Ghz, 2012-07-13 įsigijo HP kompiuterį 453pOSl, 2013-02-26 įsigijo Apple Macbook pro 212, IPAD Wifi 4G 32 GB White 3rd gen. Ipad mini, telefonus Apple Iphone 516 GB, Iphone 5 32 gb. Byloje pateiktas UAB „Baltijos vežėjų grupė“ 2014-02-03 šio ilgalaikio turto nurašymo aktas Nr. 14/0203, kuriame nurodyta, jog akte nurodytos pagrindinės priemonės, ieškovo nurodyti kompiuteriai, Ipad, telefonai Apple yra neremontuotini, negali būti realizuoti arba perduoti kitoms organizacijoms ir turi būti nurašyti. Į bylą taip pat pateikta ieškovo išrašyta pirkėjui atsakovui UAB „V-Servisas“ 2014-02-17 PVM sąskaita faktūra Nr. BVIP3765 5 299,870 Lt sumai už prekių (telefonus, Ipad, MacBook, kompiuterį ir kitos įrangos) pardavimą (10 b.l.).

15. Ieškovas ieškinį kildino iš pirkimo-pardavimo santykių nurodydamas, kad atsakovas privalo atsiskaityti su juo pagal 2014-02-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BVIP3765. Tuo tarpu atsakovas tvirtino, jog prekės jam nebuvo parduotos, o perduotos neatlygintinai utilizavimui.

16. Pirmos instancijos teisme apklausta liudytoja, buvusi įmonės buhalterė R. J. patvirtino, kad turtu buvo dengiama atsakovo skola, kad atsakovas pasiimto turto suma susimažino savo kreditorinį reikalavimą, kad turto nurašymo akte buvo nurodyta reali turto vertė, neįvertinus defektų, todėl sąskaitoje buvo nurodyta mažesnė suma, nes įranga nebuvo visiškai tinkama naudoti. Pasak liudytojos turtas buvo nurašytas 2014-02-03 ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 14/0203 (38 b.l.), ginčo prekių likutinė vertė nurodyta 9 731,17 Lt, vėliau išrašyta 2014-02-17 sąskaita faktūra nurodyta turto vertė 5 299,80 Lt (10 b.l.). Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, jog ginčo prekės į jo įmonės buhalterinę apskaitą pagal 2014-02-14 PVM sąskaitą-faktūrą nebuvo įtrauktos, o buvo perduotos utilizavimui, kurias atsakovas išmetė į artimiausią UAB „EMP Recycling“ elektronikos atliekų laisvos prieigos konteinerį. Kad prekės buvo perduotos utilizavimui atsakovas taip pat įrodinėjo 2013-09-26 defektiniu aktu, pasirašytu ginčo prekes ieškovui pardavusios įmonės UAB „Alsimara“ vadovo; 2014-02-03 Ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr.: 14/0203, pasirašytu ieškovo buvusio vadovo M. L.; 2014-02-03 Elektroninės įrangos priėmimo utilizavimui aktu Nr. 140203/01, pasirašytu ieškovo vadovo M. L. ir atsakovo vadovo V. K..

17. Vertinant nurodytus šalių paaiškinimus bei pateiktus į bylą įrodymus, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš atsakovo pateiktų įrodymų vienareikšmiškai negalima spręsti ar bent laikyti labiau tikėtinu, kad prekės perduotos sunaikinti. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo veikla susijusi su neatlygintinu elektronikos atliekų surinkimu. Priešingai, atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl neįtikinama atsakovo pozicija, kad jis priėmė daiktus iš ieškovo utilizavimui tam, kad išmestų juos į artimiausią elektroninių atliekų konteinerį, nors tą patį padaryti galėjo ir pats ieškovas. Utilizavimo fakto neįrodo ir 2015-10-19 išrašas iš priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalo, kadangi pateiktas išrašas iš šio žurnalo pasirašytas vienašališkai tik atsakovo, nepateikiant duomenų apie tokio žurnalo atsakovo įmonėje egzistavimą apskritai.

18. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-29 sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3561-258/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Baltijos vežėjų grupė“ bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras“ ieškinį buvusiam įmonės vadovui atsakovui M. L. dėl 53 422,52 Eur žalos atlyginimo. Civilinėje byloje Nr. 2-3561-258/2015 kaip ir šioje byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su 2014-02-17 sąskaitoje faktūroje esančių prekių nurašymu, jų perleidimu tretiesiems asmenims. Civilinėje byloje Nr. 2-3561-258/2015 nustatyta, jog pirminiuose paaiškinimuose UAB „Baltijos vežėjų grupė“ vadovas teigė, jog 2014-02-03 nurašytu turtu buvo atsiskaityta su UAB „V-Servisas“ pagal jų pasiūlytą kainą, nes ši bendrovė teikė kompiuterių bei informacinių sistemų priežiūros darbus. Bankroto administratoriui pareikalavus išrašytą UAB „V-Servisas“ sąskaitą apmokėti, buvęs įmonės vadovas pakeitė paaiškinimus nurodydamas, jog sąskaitoje nurodyti daiktai buvo perduoti UAB „V-Servisas“ utilizavimui. Esant prieštaringiems ieškovo vadovo paaiškinimams dėl ginčo sąskaitos, pirmos instancijos teismas pagrįstai šio liudytojo paaiškinimais nesivadovavo.

19. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovą ir atsakovą siejo paslaugų teikimo santykiai, tai patvirtina atsakovo ieškovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (b.l. 62-74). Byloje pateiktas atsakovo pareiškimas tvirtina, jog 2014-02-13 atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti ieškovui bankroto bylą ir įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovas pareiškime nurodė, kad ieškovas jam skolingas 393,29 Eur (1357,96 Lt) (b.l. 133). 2014-02-24 iškėlus UAB „Baltijos vežėjų grupė“ bankroto bylą, UAB „V-Servisas“ kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė tikėtinai pagrindžia liudytojos R. J. paaiškinimus, jog 2014-02-14 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytomis prekėmis buvo padengta atsakovo skola.

20. Išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3561-258/2015 teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2014-02-14 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti daiktai buvo neteisėtai nurašyti bei atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus patikslintu ieškinio pareiškimu nurodytą neteisėtai nurašytų daiktų likutinę vertę, tenkino bankroto administratoriaus reikalavimą bei BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ naudai iš įmonės vadovo priteisė įmonei padarytą 5214,00 Lt (1510,08 Eur) žalą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-18 nutartimi šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2015-12-29 sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog daiktai, nurodyti 2014 m. vasario 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje dėl nežinomų priežasčių buvo nurašyti dar nepasibaigus jų garantinio aptarnavimo terminams ir parduoti už kainą, mažesnę nei likutinė turto vertė prieš pat bankroto bylos iškėlimą 2014 m. vasario 3 d., t. y. jau teismui priėmus nagrinėti ieškinį dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (2014 m. sausio 30 d.) ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, taip pat žinant apie kreditorių įspėjimą dėl bankroto bylos inicijavimo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, nurašydamas dar nepasibaigusios garantijos turtą, veikė priešingai bendrovės veiklos tikslams, pažeisdamas bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Teismas vadovaudamasis 2015 m. kovo 27 d. prekės vertės nustatymo aktu, priteisė įmonei padarytą žalą iš buvusio ieškovo vadovo M. L..

21. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Kadangi įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalyje civilinėje byloje Nr. 2-3651-258/2015 įmonei padaryta žala dėl 2014-02-17 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BVIP3765 nurodytos įrangos yra priteista, ieškovo materialinė teisė dėl prarastos paminėtoje sąskaitoje nurodytos įrangos yra apginta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą, priteisti skolą pagal 2014-02-17 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BVIP3765, kaip nepagrįstą.

22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliaciniais skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė