- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 2-3651-258/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00082-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisieliene
- Atsakovas
- M. L.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Baltijos vežėjų grupė“ bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras“ ieškinio pareiškimą atsakovui M. L. dėl 53 422, 52Eurų žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Baltijos vežėjų grupė“ (buvusi UAB „BVIP group“) iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, perėmęs iš buvusio UAB „Baltijos vežėjų grupė“ direktoriaus įmonės dokumentus ir turtą nustatė, jog:
Žemesnės instancijos teismas
1. laikotarpiu nuo 2011-11-10 d. iki 2011-12-15 d. bendrovės direktorius kelionių užsienyje metu iš įmonės lėšų įsigijo asmeninio pobūdžio drabužiu bei papuošalų (dvi striukes, du šalikus, moterišką kaklo papuošalą, megztinį, apykaklę ir skrybėlę (1 tomas, b.l.21-24). Įsigytų prekių suma sudaro 849,00 eurų. Bankroto administratorius buvusio bendrovės direktoriaus paprašė paaiškinti apie šių įsigytų prekių panaudojimą įmonės reikmėms. Pastarasis paaiškino, kad įsigytos užsienyje prekės buvo panaudotos reprezentacinėms išlaidoms ir padovanotos klientams. Ieškovas, peržiūrėjęs įmonės buhalterijos dokumentus nenustatė, jog šios prekės buvo panaudotos įmonės veiklos tikslams ar reprezentacinėms išlaidoms, todėl daro išvadą, jog šias prekes direktorius įsigijo ne įmonės, bet savo asmeninėms reikmėms, todėl asmeninėms reikmėms panaudotos Bendrovės lėšos 849,00eurų sumoje privalo būti priteistos iš bendrovės direktoriaus.
2. 2010-08-27 d. bendrovės direktorius iš bendrovės lėšų nupirko lėktuvo bilietus (maršrutu Malaga-Barselona ir Barselona-Ryga) O. V.. Bendra bilietų kaina 318,62 eurų. Ieškovas nustatė, jog O. V. niekada nebuvo bendrovės darbuotoja, neteikė bendrovei jokių paslaugų, todėl direktorius neturėjo pagrindo apmokėti šios sumos iš bendrovės lėšų, tačiau bilietas buvo apmokėtas, ieškovas prašo iš bendrovės direktoriaus priteisti 318,62 Eur sumą. Atsakovas šioje dalyje paaiškino, kad bilietas buvo pirktas bendrovės darbuotojui A. A., tačiau pastarasis dėl asmeninių aplinkybių negalėjo vykti ir bilietas nebuvo panaudotas (1t. b.l.72-73). Tai, kad bilietas nebuvo panaudotas, savaime nereiškia, kad bilieto kainą bendrovės vadovas privalo sumokėti iš savo asmeninių lėšų. Mano, kad reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
3. Bankroto administratorius nustatė, jog iš bendrovės lėšų bendrovės direktorius apmokėjo UAB „Z Autoservisas“ 2014-02-05 d. PVM sąskaitą-faktūrą 265,00 eurų sumą už automobilio MB C200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus (1 tomas, b.l.28-29). Iš perduotų Bendroves dokumentų matyti, jog 2013-12-10 dieną ši transporto priemonė buvo parduota UAB „Bear Pharma“ kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi pardavimo metu buvo Atsakovas, kuris paaiškino, kad perleidus transporto priemonę kitai bendrovei, automobiliu kurį laiką pagal panaudos sutartį naudojosi ieškovas, todėl jis turėjo teisinį pagrindą remontuoti minėtą automobilį. Be to nurodo, jog ieškovas prašo atlyginti visą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, įskaitant PVM, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas PVM sumą susigrąžino iš įmonės biudžeto. Mano, jog byloje nėra įrodymų, jog 2014-02-03 bendrovė buvo nemoki ar kad tokiais veiksmais buvo pažeisti kreditorių interesai.
4. Bankroto administratorius nustatė, kad Bendrovė įsigijo kompiuterius MacBook Air 13 Model A1369, 1,7 Ghz, HP kompiuterį 453pOSl, Apple Macbook pro 212, IPAD Wifi 4G 32 GB White 3rd gen. Ipad mini, telefonus Apple Iphone 516 GB, lphone 5 32 gb (toliau-Daiktai), tačiau dėl nežinomų priežasčių nurodyti Daiktai buvo nurašyti dar nepasibaigus jų garantinio aptarnavimo terminams ir parduoti už kainą, mažesnę nei likutinę turto vertę prieš pat bankroto bylos iškėlimą (1 tomas, b.l.31-37). Ilgalaikio turto nurašymo akte yra nurodyta, kad neva Daiktai yra neremontuotini, negali būti realizuoti arba perduoti kitoms organizacijoms ir turi būti nurašyti, tačiau nenurodyta dėl kokių priežasčių jie tapo neremontuotini, nebuvo sudaryta komisija, nėra jokių atsakingų darbuotojų paaiškinimų, nuotraukų ar kitų įrodymų, kad šie Daiktai galėjo susidėvėti per tokį trumpą laiką, tuo labiau, kad vis dar galiojo garantinė apsauga ir Daiktai galėjo būti taisomi arba keičiami kitais. Daiktai priskiriami prie aukštos kokybės prekių ir faktiškai tik dėl mechaninių pažeidimų galėtų tapti netinkami naudoti, tačiau tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl ieškovui akivaizdu, kad direktoriaus nurodymu visiškai nepagrįstai buvo nurašyti bendroves Daiktai ir tokiu būdu padaryta bendrovei 1510 Eur žala (pradiniu ieškiniu buvo prašoma 2438,60Eur) turi būti atlyginta. Atsakovas šioje dalyje paaiškino, jog tai, kad akte nenurodyta dėl kokių priežasčių Daiktai tapo neremontuotini, nebuvo sudaryta komisija, nėra jokių atsakingų asmenų paaiškinimų, nuotraukų ar kitų įrodymų, kad šie Daiktai galėjo nusidėvėti, savaime nereiškia kad akte užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija ir kad daiktai iš tikrųjų buvo tinkamos kokybės, galėjo būti naudojami pagal paskirtį. Mano, kad administratoriaus argumentai yra teisiškai nepagrįsti, mano, jog šioje dalyje administratorius neįrodė, kad parduotų Daiktų rinkos vertė buvo tokia, kokią nurodė bankroto administratorius. Šioje dalyje bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė paaiškinimus ir pateikdamas naujus įrodymus (2 tomas, b.l.160-163) jog paminėti Daiktai 2014-02-03 buvo perduoti UAB „V-Servisas“ utilizavimui.
5. Bankroto administratorius nustatė, kad Atsakovo 2012-08-28 d. buvo apmokėta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)8/2012 (FV), kurios suma 220,00 zlotų. Ši sąskaita faktūra buvo išrašyta už nakvynės paslaugas HOTEL PRZY MLYNIE. Iš avanso apyskaitos matyti, kad Bendrovės vadovui M. L. už šios sąskaitos faktūros apmokėjimą buvo klaidingai paskaičiuota ir grąžinta per didelė 759,62 Lt pinigų suma (1 tomas, b.l.38-40). Iš sąskaitos faktūros matyti, kad atsakovas M. L. sumokėjo 220 zlotų. 2012-08-28 dienai zloto kursas buvo 0.84505 Lt už I (vieną) zlotą, todėl atsakovui Bendrovė turėjo grąžinti 185,91 Lt, o ne keturis kartus didesnę sumą 759,62 Lt, todėl nurodo, jog atsakovas nepagrįstai gavo 573,71Lt,t.y. 166,16Eur atitinkančią sumą, nurodo, jog ši pinigų suma turi būti priteista iš atsakovo. Atsakovas šioje dalyje paaiškino, jog iš pateiktos avanso apyskaitos 17 eilutės aiškiai matyti, jog tai Atsakovo komandiruotės išlaidos, viešbutis sudarė 579,62Lt, o ne 220zlotų sumą. Administratoriaus pateikta sąskaita 220zlotų galimai įtraukta į apskaitos 20 eilutę (186,92Lt), o 17 eilutėje užfiksuota kita viešbučio sąskaita. Bet kuriuo atveju avanso apskaitos teisėtumas nėra ginčijamas, todėl bankroto administratoriaus daroma išvada yra tik prielaida.
Atsiliepimas
6. Bankroto administratorius taip pat nurodė, jog likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo įsigijo 4 telefonus BlackBerry 9790, tačiau šių telefonų neperdavė, prašė priteisti iš atsakovo jų įsigijimo kainą 463,39eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog minėti telefonai bankroto administratoriui nebuvo perduoti dėl to, jog administratorius prašė perduoti tik ilgalaikį bendrovės turtą, todėl reikalavimas priteisti jų įsigijimo kainą nėra pagrįstas, be to nurodė, jog minėtas turtas nėra prarastas, prašo ieškinį šioje dalyje atmesti.
7. 2013-07-01 bendrovė iš UAB „T. G.“ įsigijo ofiso baldų, kurių bendra suma lygi 230,25Eur. Patikrinus UAB „T. G.“ internetinę parduotuvę www. zemuogiupievele.lt pagal prekės artikulo Nr. nustatė, kad tai buvo įsigyti ne ofiso baldai, o vaikiškos prekės (medinis paspirtukas, stato futbolas (1 tomas, 46-53). Bankroto administratoriui akivaizdu jog bendrovės lėšos buvo panaudotos ne bendrovės naudai, o išimtinai asmeniniams Atsakovo interesams, todėl 230,25Eur sumą, panaudotą vaikiškų prekių įsigijimui, prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas šioje dalyje paaiškino, jog vadovo civilinė atsakomybė gali kilti tik įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nurodė, jog aplinkybė, kad nurodyta sąskaita išrašyta neteisingai ir nepagrįstai paaiškėjo tik 2014-12-05 ir bendrovei buvo išrašyta nauja sąskaita, kai Atsakovas jau nebuvo bendrovės vadovu. Be to, sąskaita išrašyta įmonei, o ne bendrovės vadovui. Minėtos prekės įsigytos paramos ir labdaros tikslais, o ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti.
8. Laikotarpiu nuo 2011-04-30 iki 2014-02-16 iš bendrovės lėšų buvo apmokėtos nakvynės ir gydyklos paslaugos UAB „Grand SPA Lietuva“. Bendra įsigytų paslaugų suma 1332,84Eur. Nenustatyta, jog šios paslaugos buvo reikalingos įmonės veikloje. Bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su įmonės kreditoriais, buvo nemoki, buvo gavusi įspėjimus dėl bankroto bylos kėlimo. Ieškovui akivaizdu, kad atsakovas šiais veiksmais naudojo Bendrovės pinigus savo asmeninėms reikmėms, todėl prašoma suma priteistina. Atsakovas, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog faktūrų išrašymo įmonei faktas patvirtina, kad paslaugos buvo teikiamos įmonei, o ne fiziniam asmeniui- atsakovui. PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis dienomis atsakovas vyko į susitikimus su įmonės klientais, partneriais, kurie vyko Druskininkuose, todėl ir buvo patirtos minėtos išlaidos. Mano, jog jokie teisės aktai nedraudžia bendrovės vadovui dalyvauti verslo susitikimuose savaitgaliais.
9. Laikotarpyje nuo 2012-08-15 iki 2012-08-29 bendrovės vadovas lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o laikotarpiu nuo 2010-09-16 iki 2010-09-27 lankėsi Ispanijoje Malagos kurortiniame miestelyje. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduota nei viena komandiruotės ataskaita ir ją pagrindžiantys dokumentai, atsakovas nepaaiškino kokiu tikslu vyko susitikimai, ar bendrovei jie buvo reikalingi ir naudingi, kokie susitarimai buvo sudaryti ir kad tai buvo reikalinga ir naudinga Bendrovei, daro išvada, jog atsakovas vyko į užsienio šalis ne įmonės, o asmeniniais (galimai poilsio) tikslais, todėl nepagrįstai naudotos įmonės lėšos turi būti priteistos iš atsakovo. Atsakovas šioje dalyje paaiškino, jog bankroto administratorius įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkelia atsakovui. Mano, jog teigdamas, kad bendrovės vadovas buvo komandiruotėse ne bendrovės, o asmeniniais tikslais, privalo tai įrodyti. Administratorius pateikė įsakymus dėl komandiruočių (1 tomas, b.l.65-77), kurie aiškiai paneigia administratoriaus samprotavimus apie Atsakovo vykimą į nurodytas valstybes asmeniniais reikalais. Komandiruotės ataskaita, tai vidinis įmonės dokumentas, kurio naudojimą gali reglamentuoti direktoriaus įsakymas. Pažymėjo, kad bendrovėje nebuvo nustatyta Atsakovo pareiga rengti komandiruočių ataskaitas. Be to ataskaitų rengimas sau pačiam atrodo absurdiškas. Mano, kad reikalavimas priteisti visas komandiruočių išlaidas yra visiškai nepagrįstas.
10. laikotarpiu nuo 2010-01-30 iki 2010-05-30 atsakovas savaitgaliais vyko į tariamas komandiruotes Rygoje (1 tomas, b.l. 67-71). Kadangi komandiruotės ataskaitos nebuvo pateiktos, komandiruotės buvo organizuojamos išimtinai savaitgaliais, daro išvada, jog į nurodytas komandiruotes atsakovas vyko ne įmonės, o asmeniniais tikslais, tokiu būdu nepagrįstai naudojo įmonės lėšas (1 tomas, b.l.225-231), prašo iš atsakovo priteisti 1001,96Eur sumą. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog argumentai yra tapatūs išsakyti dėl komandiruočių į Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, todėl reikalavimas priteisti žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
11. Ieškovas nurodė, jog 2013-11-19 Vokietijos įmonės M. D. GmbH sąskaita faktūra už bilietus į parodą MEDICA buvo išrašyta UAB „Bear Pharma“ vardu 103,43 Eur, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsakovas šią sąskaitą apmokėjo iš Bendrovės lėšų ir ją įtraukė į Bendrovės apskaitą. UAB „Bear Pharma“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo Atsakovas, mano, kad Bendrovės lėšomis apmokėta visiškai kitai įmonei sąskaita, apmokėjimas yra nepagrįstas, todėl iš Atsakovo priteistina 103,43Eur suma. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog sąskaitą apmokėjo Bendrovė, nes į minėtą parodą važiavo atsakovas bendrovės reikalais, todėl sąskaita už bilietą turėjo būti išrašyta ieškovui, o ne UAB „Bear Pharma“. Sąskaitą išrašiusi įmonė suklydo, neteisingai nurodydama paslaugų gavėją. Kadangi paslaugos buvo suteiktos bendrovei, todėl sąskaita buvo pagrįstai įtraukta į bendrovės apskaitą.
12. Bankroto administratorius nustatė, kad nuo 2011m. iki 2014m. bendrovės reikmėm buvo sunaudota 15 191,65 litrai degalų. Kuro sunaudojimą pagrindžiančių dokumentų nėra. Bendrovės vadovas nepateikė kelionės lapų, kuro nurašymo dokumentų, kuriuose būtų atvaizduotas kuro sunaudojimas bendrovės reikmėms. Atsakovas netinkamai vedė bendrovės kuro apskaitą, todėl jis yra atsakingas už nepagrįstą apmokėjimą už ne bendrovės veikloje sunaudotą kurą, prašo iš atsakovo priteisti 19 673,53 Eur sumą. Atsakovas šioje dalyje paaiškino, jog bankroto administratorius painioja bendrovės vadovo atsakomybę už bendrovei padarytą žalą ir bendrovės vadovo atsakomybę už bendrovės apskaitos tvarkymą. Prašydamas priteisti iš atsakovo žalą, bankroto administratorius net neteigia, kad degalai buvo panaudoti ne bendrovės reikmėm. Atsakovo nuomone, kiekviena veiklą vykdanti įmonė savo veikloje patiria kuro sąnaudas. Jokie teisės aktai nereikalauja, kad būtų pildomi kelionės lapai ar kiti kuro sunaudojimą pagrindžiantys dokumentai, todėl nepagrįsti argumentai dėl netinkamai vedamos kuro apskaitos. Reikalavimas grindžiamas vieninteliu argumentu neva degalai galimai buvo panaudoti ne bendrovės reikmėms, ieškovas neįrodo civilinės atsakomybės sąlygų.
13. Iš perduotų bendrovės dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad 2014 02 28 bendrovė pagal Kasos pajamų orderį Nr. BVIP 41 gavo iš UAB „ Bear Pharma“ 3600Eur sumą. 2014 03 06 pagal Kasos pajamų orderį Nr. BVIP42 iš UAB „Z Autoservisas“ gavo 187,38Eur už grąžintas detales. Iš buhalterinių dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad gauti pinigai nebuvo panaudoti bendrovės reikmėm, tačiau šis kasos likutis bankroto administratoriui nebuvo perduotas, prašo 3787,38 eur sumą priteisti iš atsakovo bendrovės naudai. Atsakovas paaiškino, jog bankroto administratorius reikalauja priteisti ne bendrovės kasos likutį, o visus pinigus, kuriuos bendrovė gavo. Nenurodo jokio teisės akto, kuriuo remiantis reikšdamas toks reikalavimas. Iš bendrovės kasos knygos išrašų aiškiai matyti, kad 2014-03-06 dienos pabaigai bendrovės kasos likutis buvo 352,69Lt, kas sudaro 102,15Eur sumą. Pažymėjo, kad administratoriui pateikus įrodymus, koks buvo kasos likutis 2014-05-02 dieną, atsakovas perduos bankroto administratoriui kasos likutį.
14. Bankroto administratorius nustatė, jog bendrovė pagal PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Z Autoservisas“ įsigijo prekių 5006,37 Eur sumai. Šiose sąskaitose nėra identifikuoti konkretūs automobiliai, be to jie buvo remontuojami labai dažnai ir jų taisymas vis dažnėjo prieš pat bankroto bylos iškėlimą, tai kelia įtarimų, kad įsigytos prekės nebuvo skirtos bendrovės automobiliams, prašė šią sumą priteisti iš atsakovo. Atsakovas paaiškino, kad sąskaitas faktūras už automobilių remonto paslaugas išrašė ne atsakovas, o UAB „Z Autoservisas“, jos akivaizdžiai patvirtina, jog buvo remontuojami bendrovės automobiliai, daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo. Atsakovui nesuprantama, kodėl administratorius reiškia pretenzijas atsakovui.
15. Bendrovės bankroto administratorius nustatė, kad 2012-11-19 ir 2012-12-07 bendrovės direktorius išrašė dvi PVM pardavimo sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad neva UAB Weis parduodamos statybinės medžiagas už 9 384,23 Eur ir santechnikos komplektas už 4 380,50 Eur, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių šį pardavimą nėra. Šios sąskaitos nebuvo apmokėtos. Pažymėjo kad iki 2012-12-17 UAB Weis didžiuoju akcininku, valdančiu 60 % akcijų buvo būtent bendrovė, kurios vadovu buvo atsakovas. UAB Weis buvo registruota ir vykdė veiklą tose pačiose patalpose kaip ir bendrovė, ieškovas daro išvada, jog nurodytos sąskaitos buvo išrašytos fiktyviai ir joks realus turto pardavimas pagal šias sąskaitas nevyko, todėl jose nurodytas turtas turėjo būti perduotas bankroto administratoriui, o jo neperdavus iš atsakovo bendrovės naudai prašo priteisti 13 764,73 Eur. Atsakovas šioje dalyje paaiškino, jog tokie bankroto administratoriaus teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nes bankroto administratorius privalėjo pateikti įrodymus, kad minėtas turtas realiai nebuvo parduotas ir liko bendrovės balanse, tačiau tokių įrodymų nepateikta.
16. Bankroto administratorius ir atsakovas 2014 06 03 pasirašė Turto pasaugos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo saugoti bendrovės turtą, nurodytą sutarties priede Nr. 1 ir bankroto administratoriui pareikalavus grąžinti turtą. Bankroto administratoriui pareikalavus įsipareigojo grąžinti saugomą turtą. Atsakovas negrąžino kondicionieriaus, nurodydamas, kad negali grąžinti, kadangi jis yra sumontuotas ant patalpų, esančių Nemenčinės plente. Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui viso turto, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti neperduoto kondicionieriaus kainą 310,76Eur. Atsakovas šioje dalyje nurodė, jog oro kondicionierius nėra prarastas, jis yra sumontuotas buvusiose bendrovės patalpose adresu Nemenčinės pl. 43-6,Vilnius, kuriose administratorius ir perdavė šį turtą saugoti atsakovui. Todėl administratorius turi galimybę pats administravimo lėšomis išmontuoti minėtą kondicionierių arba tartis su minėtų patalpų savininku dėl kondicionieriaus pardavimo. Be to nurodė, jog bankroto administratorius nepagrįstai prašo priteisti jo įsigijimo kainą, nes oro kondicionierius nėra naujas, jo likutinė vertė sudaro 239,39Eur. Mano, kad visi bankroto administratoriaus reikalavimai yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais, neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog nuo UAB „Baltijos vežėjų grupė“ įsteigimo iki bankroto proceso pradžios atsakovas buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir direktorius.
Įmonę ir įmonės vadovą-direktorių sieja pasitikėjimo santykiai. Įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, atsako už įmonės kasdieninės veiklos vykdymą, turi pareigą veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šias pareigas vykdė, nustatoma pagal elgesio standartus-rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, ne vien aplinkybe, jog vadovo vykdoma ūkinė veikla ir priimti sprendimai, kurie bankroto administratoriaus nuomone nebuvo įmonei reikalingi, nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi ar pan. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės- komercinės veiklos rizika nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei.
Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti bankroto administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-130/2011).
Iš BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ kreditorių sąrašo (2 tomas, b.l.152-156) nustatyta, jog 2013-04-13d. kreditoriui UAB „Aideka“ atsirado pradelsta 280,35Eur suma. Bankroto byloje nėra kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma yra atsiradusi anksčiau negu 2013-04-13d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog bankroto administratoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo iki nurodyto laikotarpio nepripažintinas pagrįstu, todėl reikalavimas dėl kelionių užsienyje laikotarpyje nuo 2011-11-10 iki 2011-12-15 įmonės lėšomis įgytų asmeninio pobūdžio drabužių, 2010-08-27 bilieto maršrutu Malaga-Barselona ir Barselona- Ryga įsigijimo, 2012-08-28d. apmokėtos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)8/2012(FV) ir jos pagrindu gautos 166,16Eur sumos, taip pat iki nurodytos datos iš bendrovės lėšų apmokėtos nakvynės ir gydyklos paslaugos UAB „Grand SPA Lietuva, laikotarpyje nuo 2010-09-16 iki 2010-09-27, 2010-01-30 iki 2010-05-30, 2012-08-15 iki 2012-08-29 reikalavimai priteisti dėl komandiruočių į Malaga, Rygą, Vokietiją, Prancūzija, Ispanija patirtas įmonės išlaidas, sunaudotus degalus, 2012-11-19 ir 2012-12-07 išrašytas dvi sąskaitas faktūras už UAB „Weis“ parduotas statybines medžiagas, santechnikos komplektą, šioje dalyje reikalavimas pripažintinas neįrodytu, todėl netenkinamas.
Dėl lėšų panaudojimo pagal autoserviso paslaugas ir kuro išlaidų.
Iš 2014-02-05 pateiktos Z Autoservisas UAB sąskaitos faktūros Nr. 0003258 ( 1 tomas, b.l.28) matyti, jog paslaugos pirkėjas BVIP Group UAB apmokėjo už automobilio MB C200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (1 tomas, b.l.39) matyti, jog UAB „BVIP Group“ Mercedes Benz C klasės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-16 pardavė UAB „Bear Pharma“. Atsakovas šioje dalyje nurodė, jog perleidus minėtą automobilį, automobiliu kurį laiką naudojosi įmonė pagal panaudos sutartį, todėl turėjo teisinį pagrindą remontuoti minėtą transporto priemonę savo sąskaita. Byloje nustatyta, jog tas pats automobilis, to paties autoserviso paslaugomis naudojosi ir 2013-11-29 dar iki automobilio pardavimo UAB „Bear Pharma“. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog šioje dalyje galioja sąžiningumo prezumpcija. Pateiktos Z Autoservisas UAB sąskaitos faktūros, tvirtina faktą, jog ieškovas naudojosi šio autoserviso paslaugomis, įskaitant ir automobiliams skirtų 5006,37Eur vertės paslaugų, automobilio detalų įsigijimą. Byloje taip pat nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2011m. iki 2014m. bendrovės reikmėm buvo sunaudota 15 191,65 litrų degalų. Įmonėje laikotarpiu nuo 2011-09-25 iki 2014-02-25 dirbo nuo 11 iki 5 darbuotojų, bendrovė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė logistikos, ekspedijavimo paslaugų veiklą. Logistikos ir ekspedijavimo vadybininkai planuoja, organizuoja ir vykdo efektyvų prekių ir medžiagų sandėliavimą, vežimą, paskirstymą, klientų aprantavimą. Tai, kad atsakovas nepateikė kuro nurašymo dokumentų, kuriuose būtų atvaizduotas kuro sunaudojimas bendrovės reikmėms nesudaro pagrindo pripažinti, jog įmonei vykdančiai nurodytą veiklą nebuvo reikalingos transporto priemonės, ir kad įmonė neturėjo pagrindo bendrovės veikloje naudoti degalus, todėl šioje dalyje nėra pagrindo atsakovą pripažinti nepagrįstai apmokėjus įmonei išrašytas sąskaitas ir bendrovės veikloje sunaudotą kurą. Šioje dalyje reikalavimas pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Dėl turto nurašymo.
Byloje nustatyta, jog Bendrovė 2011-08-31d. (1tomas, b.l.32) įsigijo kompiuterius MacBook Air 13 Model A1369, 1,7 Ghz, 2012-07-13 (1 t. b.l.36) įsigijo HP kompiuterį 453pOSl, 2013-02-26 (1 tomas, b.l.35) įsigijo Apple Macbook pro 212, IPAD Wifi 4G 32 GB White 3rd gen. Ipad mini, telefonus Apple Iphone 516 GB, lphone 5 32 gb (1 tomas, b.l.34). kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2014-02-24d. nutartimi UAB „Baltijos vežėjų grupė“ iškelta bankroto byla. Nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą buvo nurodyta, jog areštuojamas visas UAB „Baltijos vežėjų grupė“ kilnojamas ir nekilnojamas turtas iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutarties kopija išsiųsta šalims. Byloje (1 tomas, b.l.31) pateiktas 2014-02-03d. ilgalaikio turto nurašymo aktas Nr. 14/0203, kuriame nurodyta, jog akte nurodytos pagrindinės priemonės, ieškovo nurodyti kompiuteriai, Ipad, telefonai Apple yra neremontuotini, negali būti realizuoti arba perduoti kitoms organizacijoms ir turi būti nurašyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog paminėtas ilgalaikio turto nurašymo aktas buvo surašytas įmonės vadovui žinant, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Baltijos vežėjų grupė“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl įmonės vadovo veiksmai organizuojant nurodyto turto nurašymą pripažintini nesąžiningais. CK 1.5 str. 1d. imperatyviai nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1d.). Šioje dalyje pažymėtina tai, jog pirminiuose paaiškinimuose atsakovas teigė, jog šiuo nurašytu turtu buvo atsiskaityta su UAB „V-Servisas“ pagal jų pasiūlytą kainą, nes ši bendrovė teikė kompiuterių bei informacinių sistemų priežiūros darbus. Šiai įmonei buvo išrašyta nurodytų priemonių pardavimo sąskaita. Bankroto administratoriui pareikalavus išrašytą sąskaitą apmokėti, atsakovas pakeitė paaiškinimus nurodydamas, jog paminėti Daiktai 2014-02-03 buvo perduoti UAB „V-Servisas“ utilizavimui. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog įmonei 1510,08Eur žala padaryta dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų vykdant darbines pareigas, pripažintina, jog reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.
Dėl telefonų.
Byloje nustatyta, jog įmonės vardu 2013-12-20 buvo įsigyti 4 telefono BlackBerry 9790 aparatai. 2014-05-02d. įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organas iki 2014-05-12d. turėjo pareigą bankroto administratoriui perduoti visą įmonės turtą, įskaitant ir naudotus 4 paminėtus telefono aparatus. Paminėti naudoti telefono aparatai bankroto administratoriui buvo grąžinti 2015-12-8d. t.y. po 1,5 metų. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta faktą, jog iki bankroto bylos iškėlimo atsakovo laiku negrąžinti telefonų aparatai buvo išsaugoti ir įmonei grąžinti, todėl šioje dalyje ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo didelės kaltės, todėl laikytina jog nagrinėjamoje dalyje atsakovas ieškinį šioje dalyje pripažino ir įvykdė.
Dėl prekių įsigytų iš UAB „Triavy group“.
Šioje dalyje nėra ginčo, jog ieškovo vardu 2013-07-01 buvo įsigytos vaikiškos prekės: medinis paspirtukas ir stalo futbolo žaidimas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas 2015-12-09d. patvirtino faktą, jog šie daiktai, kurie pagal kasos pajamų orderį buvo įvardinti kaip ofiso baldai nėra prarasti, įmonei grąžinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, jog šioje dalyje atsakovas ieškinį pripažino ir reikalavimą patenkino.
Dėl apmokėtų nakvynės ir gydyklos paslaugų UAB „Grand SPA Lietuva“.
Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (1 tomas, b.l.48-64) matyti, jog 2011-04-30, 2011-06-05, 2011-09-01, 2011-09-24, 2012-03-04, 2013-06-13 ir 2014-02-16 įmonės vardu buvo gautos apgyvendinimo Grand SPA komplekso, konferencijos organizavimo, GSL gydyklos procedūrų paslaugos. Šioje dalyje pažymėtina, jog 2013-06-13 įsigyjant bendrovės vardu Grand SPA Lietuva nakvynės ir komplekso paslaugas, UAB „Baltijos vežėjų grupė“ jau turėjo tris kreditorius, t.y. UAB „Aideka“, kuriam nuo 2013-04-13 buvo pradelsta 380,35Eur mokėtina suma, UAB „Maisto pramonės logistikos grupei“ kuriai, 2013-04-29 buvo suėjęs terminas apmokėti 1853,81Eur sumą ir kreditoriui Malinausko įmonei Varpas, kuriai 2013-06-03d. buvo suėjęs terminas 2141,18Eur sumos sumokėjimui, o 2014-02-16d. bendrovei įsigyjant Grand SPA Lietuva komplekso, nakvynės, GSL gydyklos procedūrų paslaugas, jau turėjo 102 kreditorių, kuriems pradelstų reikalavimų suma sudarė 668 498,63Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvada, jog tiek 2013-06-13, tiek 2014-02-16 įmonės vardu įsigyjant 701,18Eur vertės Grand SPA Lietuva komplekso, nakvynės, GSL gydyklos procedūrų paslaugas tuo metu, kai įmonė jau buvo pradelsusi mokėjimus kreditoriams, šių paslaugų įsigijimas nebuvo siejamas su tiesiogine įmonės veikla, darytina išvada, jog svečio M. L. vardu įgytos paslaugos, kreditorių, kuriems finansinių reikalavimų mokėjimo terminas jau buvo suėjęs atžvilgiu atliko nesąžiningus veiksmus, tokie atsakovo veiksmai pripažintini tyčiniais, padarę žalą kreditorių interesams, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas iš dalies pripažintinas pagrįstu (506,96Eur+194,22Eur) 701,18 Eur sumoje.
Dėl UAB „Bear Pharma“vardu išrašytos sąskaitos.
Byloje nustatyta, kad įmonei vėluojant atsiskaityti su kreditoriais, 2013-11-19 apmokėta Vokietijos įmonės M. D. GmbH sąskaitą faktūra išrašyta paslaugos gavėjui UAB „Bear Pharma“ buvo apmokėta įmonės. Šioje dalyje pažymėtina, jog UAB „Bear Pharma“ vieninteliu akcininku ir įmonės vadovu buvo atsakovas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „Bear Pharma“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, jog įmonei esant faktinio nemokumo būsenoje, kai įmonės pradelsti įsiskolinimai 19 kreditoriams buvo 166 640,93 Eur atsakovo už veiksmai kreditorių, su kuriais buvo vėluojama atsiskaityti atžvilgiu buvo nesąžiningi, taip pat pasireiškiantys dideliu neatsargumu, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu apmokant visiškai kitai, su atsakovu susijusiai įmonei išrašytą sąskaitą, todėl šioje dalyje reikalavimas 103,00Eur dalyje pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl kasos likučio.
Byloje nustatyta, jog 2014 02 28 bendrovė pagal Kasos pajamų orderį Nr. BVIP 41 gavo iš UAB „Bear Pharma“ 3600Eur sumą. Taip pat 2014 03 06 bendrovė pagal Kasos pajamų orderį Nr. BVIP42 iš UAB „Z Autoservisas“ gavo 187,38Eur už grąžintas detales. Bankroto administratorius nenustatė, kad gauti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėm ir šis kasos likutis bankroto administratoriui nebuvo perduotas. Atsakovas prašė šioje dalyje ieškinį atmesti tuo pagrindu, jog bankroto administratorius reikalaudamas priteisti iš atsakovo 3787,38Eur nenurodo jokio teisės akto, kuriuo jis remiasi reikšdamas tokį reikalavimą, be to nepateikė teismui jokių įrodymų koks buvo bendrovės kasos likutis nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dieną, todėl mano, jog argumentas dėl kasos likučio neperdavimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014-02-24d. nutartimi įmonės vadovas per 10 dienų turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą. Administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota įmonės kasos knygos operacijos (1 tomas, b.l.193-198) Įmonės 2014-kasos knygoje 2014-02-2014-03 mėn. yra atliktos konkrečios operacijos, likutis 2014-02-28d. buvo 3600,00Eur ir 2014-03-06 gauta 187,38 Eur. Byloje atsakovas nurodė, jog 2014-03-06d. bendrovės kasos likutis buvo 102,15Eur, bylos nagrinėjimo metu šią kasos likučio dalį atsakovas padengė, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų ir dokumentų, kurie patvirtintų likusios kasos pinigų sumos teisėtą perleidimą tretiesiems asmenims. Nepateikus tokių įrodymų teismas neturi pagrindo patvirtinti, jog nurodytas kasos pinigų likutis nebuvo prarastas. Nesant įrodymų apie teisėtą kasos pinigų likučio panaudojimą, teismas daro išvada, jog nustatytas 3787,38 Eur kasos likučio trūkumas, kuris atsakovo nebuvo perduotas bankroto administratoriui dėl pareigų nevykdymo bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto kasos pinigų likučio teisėtą panaudojimą, todėl atsakovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią (3787,38 Eur-102,15Eur) žalą. Šioje dalyje atsakovas atliko neteisėtus, nesąžiningus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), bylos nagrinėjimo metu prezumpcija nebuvo paneigta.
Dėl turto perleidimo UAB Weis.
Byloje nustatyta, kad 2012-11-19 ir 2012-12-07 UAB „Weis“ parduotos statybinės medžiagas už 9 384,23 Eur ir santechnikos komplektas už 4 380 Eur. Nors administratorius teigė, jog joks realus turto pardavimas nebuvo vykdomas, tačiau byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, jog nurodytas turtas yra likęs įmonės balanse ir jis turėjo būti perduotas bankroto administratoriui, tokių aplinkybių bankroto administratorius nenurodė, todėl reikalavimas šioje dalyje nepripažintinas pagrįstu, todėl netenkintinas.
Dėl kondicionieriaus neperdavimo
Kaip matyti iš 2014 06 03 BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Pirmasis administratorių biuras“ ir atsakovo M. L. pasirašytos Turto pasaugos sutarties (1 tomas, b.l. 239-240) joje nurodyta, jog pagal šią sutartį bankroto administratorius perdavė neatlygintinai pasaugai atsakovui saugoti pasaugos davėjo priede Nr. 1 nurodytą turtą, kurio sąraše yra nurodytas oro kondicionierius. Byloje nustatyta, jog atsakovas pasirašė visą sutarties priede nurodytą turtą yra gavęs, nepaisant to, kad kondicionierius buvo sumontuotas buvusiose bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini),Vilnius ir paminėta pasaugos sutartimi įsipareigojo pagal sutartį grąžinti saugomą turtą ieškovui, adresu M.K. (duomenys neskelbtini), Vilnius. CK 6.832 str. 2d. imperatyviai nustatyta, kad saugotojas neturi teisės be davėjo leidimo naudoti saugomą daiktą ar leisti juo naudotis kitiems asmenims. Saugotojas privalo grąžinti daiktą davėjo reikalavimu (CK 6.832str. 4d.). Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog atsakovas turėjo teisę atsisakyti priimti saugoti daiktą, jeigu jis jam nebuvo perduotas, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovui patvirtinus savo parašu, jog jis oro kondicionierių, kurio likutinė vertė 239,75Eur priėmė saugoti, privalo jį perduoti bankroto administratoriui savo sąskaita, to nepadaręs, turi atlyginti įmonei padarytą žalą.
CK 6.37 str. 2d. pagrindu atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 str. 2d. nustatyta, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintu, atmestų reikalavimų daliai. Atsakovas nurodo byloje turėjęs 1400Eur advokato atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys patenkintas 12 procentų dalyje, todėl iš ieškovo priteistinos išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai, kas sudaro 88 procentus turėtų atsakovo advokato atstovavimo išlaidų dalyje.
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str. 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo bankrutuojančios UAB „Baltijos vežėjų grupė“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš M. L. priteisti BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ naudai 6 239,24Eur žalos atlyginimą. Nuo 2015m. sausio 19d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuoti 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Iš bankrutuojančios UAB „Baltijos vežėjų grupė“ bankroto administravimo išlaidų M. L. naudai priteisti 1231Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.