Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. V. ir jo atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč (Viačeslav Beperšč),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo advokato Viačeslavo Beperšč skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27648-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27648-2025 V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 360 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 11 d. 18.03 val. (duomenys neskelbtini) pervažoje (4+634 km.), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 168, 170 punktus.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo advokato V. Beperšč skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 3.14 papunktyje nurodyta, kad užtvaras tai įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per geležinkelio pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Iš šio apibrėžimo išplaukia, kad eismą pervažoje reguliuoja būtent šviesoforo signalas, o užtvaras yra tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Todėl eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir laikytis KET 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų.

Šioje byloje nustatyta, kad skundžiamame Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje V. V., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pažeidė KET. Pažeidimo padarymo faktą patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai – UAB „LTG kompetencijų centras“ 2025 m. rugsėjo pranešimas ir geležinkelio pervažos (duomenys neskelbtini) (4+634 km.) vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad V. V. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ stovi prie geležinkelio pervažos su nuleistu užtvaru ir šviesoforu su dviem pakaitomis mirksinčiais raudonais signalais, kurie draudžia transporto priemonių eismą per geležinkelio pervažą. Tuo metu važiuoja traukinys. Traukiniui nuvažiavus, užtvaras kyla ir V. V. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ pradeda važiuoti bei kerta geležinkelio pervažą tebemirksint dviem draudžiamiems raudoniems šviesoforo signalams. Nutarimu nustatytų aplinkybių V. V. teismo posėdyje neginčijo, teisės pažeidimo faktą pripažino ir su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjo skunde iš esmės keliamas administracinio poveikio priemonės skyrimo V. V. klausimas. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamo Institucijos nutarimo dalį, kuria V. V. skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. transporto priemone naudojasi dėl neįgalumo, taip pat jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu ir yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Be to, kadangi V. V. į geležinkelio pervažą įvažiavo tada, kai traukinys jau buvo nuvažiavęs ir pakilęs užtvaras, V. V. padarytas teisės pažeidimas niekam pavojaus nesukėlė. Šie pareiškėjo teiginiai ir argumentai yra pagrįsti.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-648/2023). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. V., vairuodamas automobilį, įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, kad V. V. tai padarė jau pravažiavus traukiniui, kai buvo pakeltas užtvaras, ir tokiais jo veiksmais niekam joks realus pavojus nebuvo sukeltas. Taigi toks V. V. elgesys, nors ir priešingas teisei, rodo, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET ar sukelti pavojingos situacijos, o tiesiog intuityviai pradėjo važiuoti, neapgalvotai prioritetą suteikęs ne šviesoforo signalui, o pakilusiam užtvarui.

Be to, V. V. pripažino padaręs šį administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažinta V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad V. V. paskutinių penkerių metų laikotarpiu nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Nors jis anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, stovėjimą draudžiamojoje vietoje ir kitus nešiurkščius KET pažeidimus, tačiau baudas yra sumokėjęs ir nenustatyta, kad jis padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. V. anksčiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės, įvertinus ir tai, kad V. V. darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Nors minėti baustumai neleidžia V. V. asmenybės apibūdinti išskirtinai teigiamai, tačiau šiuo atveju nenustatyta ir iš esmės jokių jo asmenybę itin neigiamai apibūdinančių ir rodančių jos pavojingumą aplinkybių. Priešingai, V. V. neteistas, turi aukštąjį išsilavinimą, yra darbingo amžiaus, užsiima individualia veika – dirba pavežėju.

Taip pat iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad V. V. turi neįgalumą (jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis), jo gaunamos netekto darbingumo pensijos dydis yra 481,97 Eur. Teismo posėdžio metu V. V. nurodė, kad turi sveikatos problemų, dažnai tenka važiuoti pas gydytojus, negali ilgai važiuoti autobusu, nes darosi bloga, svaigsta galva, o kai sėdi automobilyje, tada viskas būna gerai. Be to, jis turi buto paskolą, gaunamos pensijos neužtenka, todėl pavežėjo darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, kurį prarastų atėmus teisę vairuoti transporto priemones, nes fizinio darbo dėl sveikatos problemų dirbti negali. Šios V. V. nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos ir ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, susijusius su neblaivių ar apsvaigusiais nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų transporto priemonių vairavimu.

Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes neapdairų V. V. poelgį – pakilus geležinkelio pervažos užtvarui, bet dar degant draudžiamam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti per pervažą, iš dalies galėjo lemti klaidinantis užtvaro ir šviesoforo signalo veikimas. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, geležinkelio pervažos įranga neturėtų veikti tokiu būdu, kad pirmiausia kyla užtvaras, panaikinantis kliūtį pravažiuoti, o tik po tam tikro laiko tarpo užsidega leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas. Šiuo atveju pakilęs užtvaras buvo ženklas, kad traukinys neartėja ir tuoj bus leidžiama kirsti geležinkelio pervažą transporto priemonėms, todėl realaus pavojaus kirsti pervažą nebuvo. Tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad vienas pėstysis geležinkelio pervažą kirto (perbėgo) dar netgi nepakėlus užtvaro, o V. V. vairuojamam automobiliui pervažiavus geležinkelio pervažą draudžiamas šviesoforo signalas netrukus užgeso. Atitinkamai vertintina, kad V. V. padarytų priešingų teisei veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokių teisės pažeidimų pavojingumas, todėl administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų proporcingas padarytam nusižengimui.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į V. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, mažesnį jo pavojingumą, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai ir dėl neatsargumo, V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. V. asmenybę, jo turimą neįgalumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. V. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju Institucijos nutarimu V. V. paskirta administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda yra pakankama ANK 22 straipsnyje nustatytiems tikslas pasiekti, todėl papildomai skirti V. V. dar ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kad ir minimaliam 2 mėnesių terminui, kuris V. V. sukeltų reikšmingų neigiamų padarinių, būtų neteisinga.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) V. V. atėmimo 2 mėnesiams paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo advokato Viačeslavo Beperšč skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27648-2025.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27648-2025 dalį, kuria V. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dviem mėnesiams.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27648-2025 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.