- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-12
- Bylos Nr.
- eII-123-1269/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01918-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Purvys
- Pažeidėjas
- V. V.
- Advokatai
- Viačeslav Beperšč
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. V. ir jo atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč (Viačeslav Beperšč),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo advokato Viačeslavo Beperšč skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27648-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27648-2025 V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 360 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 11 d. 18.03 val. (duomenys neskelbtini) pervažoje (4+634 km.), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 168, 170 punktus.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovas advokatas V. Beperšč (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalį, kuria V. V. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Pareiškėjas skunde nurodo, kad V. V. sutiko su jam inkriminuotu teisės pažeidimu ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau ši administracinio poveikio priemonė jam vis tiek buvo paskirta. Aptardamas ANK 34 straipsnio 6 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 28 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, pareiškėjas teigia, kad V. V. transporto priemone naudojasi dėl neįgalumo, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. birželio 17 d. sprendimu V. V. paskirta netekto darbingumo 481,97 Eur pensija. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 28 straipsnio 4 dalimi, V. V. negalėjo būti paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog V. V. įvažiavo į geležinkelio pervažą, kai traukinys jau buvo pravažiavęs ir užtvaras faktiškai jau buvo pakeltas, ir už 2 sekundžių išsijungė draudžiamas šviesoforo signalas.
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovas advokatas V. Beperšč teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkini. Nurodė, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog traukiniui nuvažiavus užtvaras pakilo, tačiau raudonas šviesoforo signalas vis dar neužgeso. Todėl kyla klausimas, ar taip turi būti, ar yra techniškai nesureguliuota. Be to, kadangi traukinys jau buvo nuvažiavęs, V. V. veiksmai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių. Formaliai pažeidimas buvo, bet realiai už 2 sekundžių jau buvo galima važiuoti. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą Institucijoje pareigūnė neišsiaiškino, o pats V. V. nepranešė, kad jis turi neįgalumą, nes nežinojo, kad tai turi reikšmę. Kadangi V. V. transporto priemonę naudoja ir dėl savo neįgalumo, pagal ANK 28 straipsnio 4 dalį teisė vairuoti transporto priemones jam negalėjo būti atimta. Be to, V. V. gauna didesnę nei 300 Eur pensiją, todėl turi surasti galimybių papildomai uždirbti vairuodamas, nes kitaip nepragyvens.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimą pripažįsta. Paaiškino, kad įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jis sustojo prieš geležinkelio pervažą. Nuvažiavus traukiniui, pakilo užtvaras ir jis pravažiavo. Jam pravažiavus raudonas šviesoforo signalas užgeso už 2-3 sekundžių. Pažymėjo, kad per geležinkelio pervažą pravažiavo jau nuvažiavus traukiui, todėl blogų pasekmių nesukėlė. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad turi neįgalumą dėl aortos atsisluoksniavimo, jam buvo daryta operacija, tenka važiuoti pas gydytojus, negali ilgai važiuoti autobusu, nes darosi bloga, svaigsta galva, o kai sėdi automobilyje, tada viskas būna gerai. Pažymėjo, kad dirba pavežėju, darbas yra pagrindinis jo pajamų šaltinis, kurį prarastų atėmus teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams. Be to, turi buto paskolą, pensijos neužtenka, o fizinio darbo dėl sveikatos dirbti negali.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo advokato V. Beperšč skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
V. V. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 11 d. 18.03 val. (duomenys neskelbtini) pervažoje (4+634 km.), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, ir taip pažeidė KET 168, 170 punktus.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.
KET 168 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 3.14 papunktyje nurodyta, kad užtvaras tai įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per geležinkelio pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Iš šio apibrėžimo išplaukia, kad eismą pervažoje reguliuoja būtent šviesoforo signalas, o užtvaras yra tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Todėl eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir laikytis KET 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų.
Šioje byloje nustatyta, kad skundžiamame Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje V. V., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pažeidė KET. Pažeidimo padarymo faktą patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai – UAB „LTG kompetencijų centras“ 2025 m. rugsėjo pranešimas ir geležinkelio pervažos (duomenys neskelbtini) (4+634 km.) vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad V. V. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ stovi prie geležinkelio pervažos su nuleistu užtvaru ir šviesoforu su dviem pakaitomis mirksinčiais raudonais signalais, kurie draudžia transporto priemonių eismą per geležinkelio pervažą. Tuo metu važiuoja traukinys. Traukiniui nuvažiavus, užtvaras kyla ir V. V. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ pradeda važiuoti bei kerta geležinkelio pervažą tebemirksint dviem draudžiamiems raudoniems šviesoforo signalams. Nutarimu nustatytų aplinkybių V. V. teismo posėdyje neginčijo, teisės pažeidimo faktą pripažino ir su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Pareiškėjo skunde iš esmės keliamas administracinio poveikio priemonės skyrimo V. V. klausimas. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamo Institucijos nutarimo dalį, kuria V. V. skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. transporto priemone naudojasi dėl neįgalumo, taip pat jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu ir yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Be to, kadangi V. V. į geležinkelio pervažą įvažiavo tada, kai traukinys jau buvo nuvažiavęs ir pakilęs užtvaras, V. V. padarytas teisės pažeidimas niekam pavojaus nesukėlė. Šie pareiškėjo teiginiai ir argumentai yra pagrįsti.
ANK 421 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. Skundžiamu nutarimu V. V. pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-648/2023). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. V., vairuodamas automobilį, įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, kad V. V. tai padarė jau pravažiavus traukiniui, kai buvo pakeltas užtvaras, ir tokiais jo veiksmais niekam joks realus pavojus nebuvo sukeltas. Taigi toks V. V. elgesys, nors ir priešingas teisei, rodo, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET ar sukelti pavojingos situacijos, o tiesiog intuityviai pradėjo važiuoti, neapgalvotai prioritetą suteikęs ne šviesoforo signalui, o pakilusiam užtvarui.
Be to, V. V. pripažino padaręs šį administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažinta V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad V. V. paskutinių penkerių metų laikotarpiu nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Nors jis anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, stovėjimą draudžiamojoje vietoje ir kitus nešiurkščius KET pažeidimus, tačiau baudas yra sumokėjęs ir nenustatyta, kad jis padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. V. anksčiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės, įvertinus ir tai, kad V. V. darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Nors minėti baustumai neleidžia V. V. asmenybės apibūdinti išskirtinai teigiamai, tačiau šiuo atveju nenustatyta ir iš esmės jokių jo asmenybę itin neigiamai apibūdinančių ir rodančių jos pavojingumą aplinkybių. Priešingai, V. V. neteistas, turi aukštąjį išsilavinimą, yra darbingo amžiaus, užsiima individualia veika – dirba pavežėju.
Taip pat iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad V. V. turi neįgalumą (jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis), jo gaunamos netekto darbingumo pensijos dydis yra 481,97 Eur. Teismo posėdžio metu V. V. nurodė, kad turi sveikatos problemų, dažnai tenka važiuoti pas gydytojus, negali ilgai važiuoti autobusu, nes darosi bloga, svaigsta galva, o kai sėdi automobilyje, tada viskas būna gerai. Be to, jis turi buto paskolą, gaunamos pensijos neužtenka, todėl pavežėjo darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, kurį prarastų atėmus teisę vairuoti transporto priemones, nes fizinio darbo dėl sveikatos problemų dirbti negali. Šios V. V. nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos ir ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, susijusius su neblaivių ar apsvaigusiais nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų transporto priemonių vairavimu.
Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes neapdairų V. V. poelgį – pakilus geležinkelio pervažos užtvarui, bet dar degant draudžiamam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti per pervažą, iš dalies galėjo lemti klaidinantis užtvaro ir šviesoforo signalo veikimas. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, geležinkelio pervažos įranga neturėtų veikti tokiu būdu, kad pirmiausia kyla užtvaras, panaikinantis kliūtį pravažiuoti, o tik po tam tikro laiko tarpo užsidega leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas. Šiuo atveju pakilęs užtvaras buvo ženklas, kad traukinys neartėja ir tuoj bus leidžiama kirsti geležinkelio pervažą transporto priemonėms, todėl realaus pavojaus kirsti pervažą nebuvo. Tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad vienas pėstysis geležinkelio pervažą kirto (perbėgo) dar netgi nepakėlus užtvaro, o V. V. vairuojamam automobiliui pervažiavus geležinkelio pervažą draudžiamas šviesoforo signalas netrukus užgeso. Atitinkamai vertintina, kad V. V. padarytų priešingų teisei veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokių teisės pažeidimų pavojingumas, todėl administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų proporcingas padarytam nusižengimui.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į V. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, mažesnį jo pavojingumą, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai ir dėl neatsargumo, V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. V. asmenybę, jo turimą neįgalumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. V. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju Institucijos nutarimu V. V. paskirta administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda yra pakankama ANK 22 straipsnyje nustatytiems tikslas pasiekti, todėl papildomai skirti V. V. dar ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kad ir minimaliam 2 mėnesių terminui, kuris V. V. sukeltų reikšmingų neigiamų padarinių, būtų neteisinga.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) V. V. atėmimo 2 mėnesiams paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo advokato Viačeslavo Beperšč skundą.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27648-2025.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27648-2025 dalį, kuria V. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dviem mėnesiams.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27648-2025 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.