Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Aidai Stugytei, Daivai Jankūnienei, Linai Paulauskienei, Kristinai Skrodenytei, Simai Greičiuvienei,

nukentėjusiems V. A., V. J., A. K., D. L., V. M., I. N., R. N., A. R., R. D., S. P., R. D., A. D., V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R., turėdamas išankstinį tikslą apgaule, piktnaudžiaujant kitų asmenų pasitikėjimu, pasinaudojant vykdoma (pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota individualia teisine veikla, nuo (duomenys neskelbtini) vykdoma advokato padėjėjo veikla, savo naudai įgyti svetimą turtą:

2016 metų spalio mėnesį susipažino su S. P. ir įgijęs jos pasitikėjimą, melagingai nurodė, kad jam reikalingi pinigai naujai gyvenamajai vietai ir naujam automobiliui, o pinigus jis neva greitai grąžins, melagingai pažadėjo gyventi kartu su S. P., bei turėdamas išankstinį tikslą negrąžinti įgytų pinigų, paprašė S. P. paskolinti jam pinigų. S. P., suklaidinta S. R., 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), perdavė S. R. 6000 Eur, ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), perdavė S. R. 2000 Eur, 2017 m. sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė S. R. dar 250 Eur, po ko šis nutraukė bendravimą su S. P., S. P. pareikalavus grąžinti pinigus, S. R. pinigų negrąžino, o išrašė 2017-01-23 pinigų priėmimo kvitą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. P. jam sumoka 8500 Eur už teisines paslaugas – konsultacijų suteikimą baudžiamojoje byloje, nors tokios paslaugos nebuvo suteiktos, tokiu būdu apgaule, piktnaudžiaudamas S. P. pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą S. P. turtą – 8250 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. kovo mėnesį kaip atstovas civilinėse bylose Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs I. N. pasitikėjimą, melagingai pažadėjo I. N. už atlygį padėti iš jos sutuoktinio V. N. skolininko T. K. išieškoti skolą, įtikino I. N. sumokėti jam 5000 Eur kaip neva atlygį už būsimus darbus išieškojimą vykdančio antstolio R. K. kontoroje esančiose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks ir gautų pinigų negrąžins, I. N., suklaidinta S. R., ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), per sutuoktinę Ž. R. perdavė S. R. 5000 Eur, dėl kurių gavimo jis pinigų priėmimo dokumentų neišrašė ir pinigų gavimo operacijos neįtraukė į savo vykdomos individualios veiklos apskaitą, teisinių paslaugų išieškojimo byloje I. N. nesuteikė, pradėjo vengti bendravimo su I. N., gautų 5000 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule, piktnaudžiaudamas I. N. pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą I. N. turtą – 5000 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-10-17 savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo V. M., atvykusiam pas S. R. teisinių paslaugų, už atlygį padėti susigrąžinant dalį mokesčių, kuriuos buvo sumokėjęs V. M., dirbdamas (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks, gautų pinigų negrąžins. V. M., suklaidintas S. R., perdavė S. R. 400 Eur, kuris kaip tariamą garantą, kad savo įsipareigojimus įvykdys, surašė 2017-10-17 atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo ir 2017-10-17 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėtų teisinių paslaugų V. M. nesuteikė, pradėjo vengti bendravimo su V. M., gautų 400 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą V. M. turtą – 400 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-12-20 savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo V. A., atvykusiai pas S. R. teisinių paslaugų, už atlygį padėti su jos močiutei priklausiusios žemės nuosavybės teisės atstatymu, iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks, gautų pinigų negrąžins, su V. A. sudarė 2017-12-20 atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo. V. A., suklaidinta S. R., 2017-12-21 perdavė S. R. 300 Eur, 2018-01-10 perdavė S. R. dar 600 Eur, kuris kaip tariamą garantą, kad savo įsipareigojimus įvykdys, surašė 2017-12-20 atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo ir 2017-12-21 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai, 2018-01-10 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur sumai, pažadėtų teisinių paslaugų V. A. nesuteikė, pradėjo vengti bendravimo su V. A., gautų 900 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą V. A. turtą – 900 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės – lapkričio mėn. kaip atstovas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijęs D. L. pasitikėjimą, melagingai nurodė D. L., kad jam reikalingi pinigai susitarti su sutuoktinės V. L. advokatu, įgyti teismo ir mediatoriaus palankumą byloje, sumokėti informatoriui už gautą informaciją, pradėti naują bylą dėl namo priestato rekonstrukcijos ir ją apjungti su skyrybų byla, iš anksto žinodamas, kad nurodytų veiksmų neatliks, gautų pinigų negrąžins. D. L., suklaidintas S. R., 2018-05-22 S. R. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), perdavė S. R. 300 Eur, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), per keturis kartus perdavė S. R. 2100 Eur, kuris kaip tariamą garantą, kad savo įsipareigojimus įvykdys, surašė 2018-05-22 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai, 2018-11-06 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur sumai, dėl likusių 1200 Eur gavimo jis pinigų priėmimo dokumentų neišrašė ir pinigų gavimo operacijos neįtraukė į savo vykdomos individualios veiklos apskaitą, D. L. pažadėtų veiksmų neatliko, gautų 2400 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule, piktnaudžiaudamas D. L. pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą D. L. turtą – 2400 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018-06-12 savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo A. K., atvykusiai pas S. R. teisinių paslaugų, už atlygį iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) poskyrio paimti jos vyro asmens dokumentą, iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks, gautų pinigų negrąžins. A. K., suklaidinta S. R., perdavė S. R. 300 Eur, kuris kaip tariamą garantą, kad savo įsipareigojimus įvykdys, surašė 2018-06-12 atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėtų teisinių paslaugų A. K. nesuteikė, pradėjo vengti bendravimo su A. K., gautų 300 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą A. K. turtą – 300 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo V. J., atvykusiam pas S. R. teisinių paslaugų, už atlygį parengti civilinį ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais gydytojų sprendimais, iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks, gautų pinigų negrąžins. V. J., suklaidintas S. R., 2018-06-19 savo namuose (duomenys neskelbtini)., perdavė S. R. 500 Eur, kuris kaip tariamą garantą, kad savo įsipareigojimus įvykdys, surašė atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėtų teisinių paslaugų V. J. nesuteikė, gautų 500 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą V. J. turtą – 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo R. N., atvykusiam pas S. R. teisinių paslaugų, už atlygį suruošti civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo reikiamus dokumentus ir juos pateikti teismui, iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks, gautų pinigų negrąžins. R. N., suklaidintas S. R., perdavė S. R. per du kartus 550 Eur, kuris kaip tariamą garantą, kad savo įsipareigojimus įvykdys, surašė 2018-07-05 atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo ir 2018-08-30 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 450 Eur sumai, dėl gautų 100 Eur pinigų priėmimo dokumentų neišrašė ir grynųjų pinigų gavimo operacijos neįtraukė į savo vykdomos individualios veiklos apskaitą, pažadėtų teisinių paslaugų R. N. nesuteikė, pradėjo vengti bendravimo su R. N., gautų 550 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą R. N. turtą – 550 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario – kovo mėn. melagingai pažadėjo J. P., atvykusiai pas S. R. teisinių paslaugų, už atlygį imtis priemonių, kad būtų nutraukta sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. S. dėl autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo, melagingai nurodė J. P., kad yra reikalingi 500 Eur kaip depozitas, iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks, gautų pinigų negrąžins. J. P., suklaidinta S. R., 2019-02-28 S. R. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), perdavė S. R. 300 Eur, 2019-03-04 ties namu (duomenys neskelbtini), perdavė S. R. 3000 Eur, 2019-03-14 ties namu (duomenys neskelbtini), perdavė S. R. 500 Eur, kuris kaip tariamą garantą, kad savo įsipareigojimus įvykdys, surašė 2019-02-28 atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo, 2019-02-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai, 2019-03-04 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur sumai, dėl gautų 500 Eur pinigų priėmimo dokumentų neišrašė ir grynųjų pinigų gavimo operacijos neįtraukė į savo vykdomos individualios veiklos apskaitą, pažadėtų teisinių paslaugų J. P. nesuteikė, pradėjo vengti bendravimo su J. P., gautų 3800 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą J. P. turtą – 3800 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-03-19 savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo A. D., atvykusiam pas S. R. teisinių paslaugų už atlygį padėti susigrąžinti pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)automobiliai“ autoserviso „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo blogai suremontuotas A. D. automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks, gautų pinigų negrąžins. A. D., suklaidintas S. R., 2019-03-19 S. R. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), perdavė S. R. 50 Eur, po kelių dienų perdavė S. R. dar 300 Eur, kuris kaip tariamą garantą, kad savo įsipareigojimus įvykdys, surašė 2019-03-19 atstovavimo sutartį, 2019-03-19 teisinių paslaugų sutartį, 2019-03-19 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Eur sumai, dėl gautų 300 Eur pinigų priėmimo dokumentų neišrašė ir grynųjų pinigų gavimo operacijos neįtraukė į savo vykdomos individualios veiklos apskaitą, pažadėtų teisinių paslaugų A. D. nesuteikė, pradėjo vengti bendravimo su A. D., gautų 350 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą A. D. turtą – 350 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo mėnesį kaip gynėjas ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įgijęs A. R. pasitikėjimą ir jo namuose (duomenys neskelbtini)., iš A. R. sužinojęs, kad šis ir jo motina J. R. turi žemės sklypų, kuriuos, susidarius sunkiai finansinei padėčiai, ketina parduoti, melagingai nurodė A. R., kad jam reikalinga dar daugiau pinigų siekiant, jog A. R. išvengtų kalėjimo, iš anksto žinodamas, kad šių pinigų, atliekant teisines paslaugas ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jis nepanaudos ir jų negrąžins A. R.. A. R., suklaidintas ir įtikintas S. R. parduoti žemę, įkalbėjo J. R. parduoti 5,91 hektarų žemės sklypą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. surastam žemės sklypo pirkėjui. 2019-03-26 įvykus žemės sklypo pardavimo sandoriui už parduodamą žemės sklypą į J. R. „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 33700 eurų, kuriuos A. R. pagal turimą įgaliojimą persivedė į savo „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-03-26 S. R., atvykęs kartu su A. R. į „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), dalyvavo grynųjų pinigų, gautų už 2019-03-26 įvykusį 5,91 hektarų žemės sklypo pardavimą, išmokėjime, kurio metu pasiėmė 33000 Eur, dėl gautų 33000 Eur pinigų priėmimo dokumentų neišrašė ir grynųjų pinigų gavimo operacijos neįtraukė į savo vykdomos individualios veiklos apskaitą, teisinių paslaugų už paimtus 33000 Eur neatliko ir jų negrąžino A. R., tokiu būdu apgaule, piktnaudžiaudamas A. R. pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą A. R. turtą – 33000 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-12-31, savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo R. R., atvykusiai pas S. R. teisinių paslaugų, už atlygį imtis priemonių, kad jos sūnus L. R., įtariamas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), galės sugrįžti į L., jo niekas nesulaikys, jam bus paskirta bauda ir jis liks laisvėje, iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks, gautų pinigų negrąžins. R. R., suklaidinta S. R., perdavė S. R. 350 Eur, kuris dėl gautų 350 Eur pinigų priėmimo dokumentų neišrašė ir grynųjų pinigų gavimo operacijos neįtraukė į savo vykdomos individualios veiklos apskaitą, pažadėtų teisinių paslaugų R. R. nesuteikė, gautų 350 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą R. R. turtą – 350 Eur; iš viso apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – 55 800 Eur.

Be to, S. R. J. vykdydamas pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotą individualią veiklą – teisinę ir apskaitos veiklą (ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos advokatūros Advokatų tarnybos sprendimu įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str., 14 str. ir 21 str. būdamas atsakingas už vykdomos individualios veiklos apskaitos organizavimą, buhalterinių įrašų teisingumą, apskaitos registrų išsaugojimą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o būtent:

nevedė Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų už laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-01-29, nuo 2018-11-07 iki 2019-12-31, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir nesudarė apskaitos registrų – pajamų išlaidų apskaitos žurnalų, gavęs pajamų už teisines paslaugas iš fizinių asmenų – 9169,24 Eur, iš kurių grynaisiais pinigais 7 969,24 Eur: 2014 m. liepos mėn. iš P. O. 2000 Lt (579,24 Eur), 2015 m. spalio mėn. iš D. P. (buvusi Z.) 150 Eur, 2016 m. gegužės-birželio mėn. iš I. T. 300 Eur, 2016 m. lapkričio mėn. iš I. B. 800 Eur, 2017 m. sausio mėn. iš I. N. 200 Eur, 2017 m. spalio mėn. iš O. J. 250 Eur, 2017 m. spalio-lapkričio mėn. iš G. Š. 700 Eur, 2017 m. gruodžio mėn. iš D. M. 20 Eur, iš V. S. 800 Eur, 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. iš J. T. 1200 Eur, 2018 m. sausio mėn. iš M. Ž. 1200 Eur, 2018 m. vasario mėn. iš M. K. 800 Eur, 2018 m. kovo mėn. iš L. P. 270 Eur, iš D. B. 340 Eur, 2018 m. balandžio mėn. iš K. T. 50 Eur, 2019 m. rugsėjo-lapkričio mėn. iš S. S. 600 Eur, ir 2018 m. balandžio – spalio mėn. A. V. atliktais pavedimais iš viso 1200 Eur į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), gautos 7969,24 Eur grynaisiais pinigais sumos priėmimo neįformino pinigų priėmimo kvitais, 9169,24 Eur gautų už paslaugas pardavimo pajamų neįformino sąskaitomis už teisines paslaugas ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, taip pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“, 16 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, dėl to negalima iš dalies nustatyti S. R. pagal individualią veiklos pažymą veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014-06 iki 2019-12-31;

be to, gavęs į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato paslaugas iš E. U. (2017-04-14 300,00 Eur; 2017-05-15 600,00 Eur) pervestus 900 Eur, jų neįformino sąskaita ir jos duomenų neįrašė į buhalterinę apskaitą, taip pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“, 16 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, dėl to negalima iš dalies nustatyti S. R. pagal individualios veiklos pažymą veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017-04-14 iki 2017-12-31.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nukentėjusysis R. D. pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad S. R. suteikė jam teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, iš S. R. padarytos veikos pašalintos šios aplinkybės: ,,tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018-06-29 savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo R. D., atvykusiam pas S. R. teisinių paslaugų, už atlygį išspręsti skolos buvusiai darbovietei klausimą taip, kad R. D. nebereiks grąžinti likusios skolos, iš anksto žinodamas, kad šių teisinių paslaugų neatliks, gautų pinigų negrąžins, R. D., suklaidintas S. R., perdavė S. R. 600 Eur, kuris kaip tariamą garantą, kad savo įsipareigojimus įvykdys, surašė 2018-06-29 atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėtų teisinių paslaugų R. D. nesuteikė, pradėjo vengti bendravimo su R. D., gautų 600 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą R. D. turtą – 600 Eur“. Toks patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Nukentėjusioji J. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamąjį pažįsta, jis – advokatas S. R.. 2019 m. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą S. R.. Išaiškino visą savo padėtį ir S. R. nusprendė padėti. Pirmo apsilankymo metu sumokėjo 300 eurų, antras susitikimas įvyko vėliau, S. R. privažiavo prie jos gyvenamos vietos ir pasakė, kad dar reikės 3000 eurų, kad galėtų toliau vykdyti savo darbą. Sekančią dieną ji tuos pinigus surinko, S. R. išrašė pinigų kvitą. Dar po kiek laiko paskambino ir paprašė depozito 500 eurų, bet tada jokio kvito neišrašė. Ji po kiek laiko pradėjo jam skambinti, jis pasakydavo, kad yra išvykęs. Ir tai kartojosi ne vieną kartą. Paskui, kiek skambino, ragelio nebekėlė. Patirta žala 3800 eurų. Kreipėsi į S. R. dėl vyro buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl žalos atlyginimo (15000 eurų). Buvo padarytas autoįvykis. Susitarė, kad viską padarys R., kad tik nereikėtų atlyginti 15000 eurų. Kol vyras grįš iš reiso, advokatas pažadėjo, kad viskas iki to laiko bus sutvarkyta. Ar advokatas kreipėsi į vyro buvusią darbovietę, ji nežino. Po paskutinių 500 eurų padavimo, ji S. R. nebematė ir jis jokios informacijos jai nesuteikė. Jokių matomų veiksmų iš advokato nebuvo. Sumokėjo 3800 eurų, kvitus gavo, tik už depozitą 500 eurų neišrašė kvito. Vyras žalą turėjo atlygintu po autoįvykio. Vairavo „fūrą“ ir kliudė kitą mašiną aikštelėje, nežino, ar tai lengvasis automobilis buvo ar sunkvežimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį iš vyro atskaitydavo po 1000 eurų. Rūpinosi ji, nes vyras neturėjo laiko, nes išvažiuodavo į reisą. Paskui su įmonės teisininku vyras sudarė sutartį, kad atskaičiuos iš algos po 300 eurų. Apie tris metus buvo mokama žala. Į komandiruotę vyras išvažiuodavo po du mėnesius. Negali tiksliai pasakyti, po kurio laiko mokamos žalos buvo kreiptasi pas advokatą. Pas advokatą kontoroje buvo tik pirmą sykį. Jis sakė, kad viską padarys, kad tik nereikėtų daugiau mokėti už padarytą žalą (13 t., b. l. 164-166).

Nukentėjusysis A. D. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Santykiai buvo tokie, kad iš jo tikėjosi advokato paslaugų. (duomenys neskelbtini) mieste, autoservise, jo automobiliui padarė žalą, tai susirado advokatą, kad padėtų. Pasiskambino S. R., susitiko jo kontoroje, padarė kelis apmokėjimus. Sakė, kad greitai sutvarkys viską. Vis jam skambino, bet paskui nebeatsiliepė. Dar buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) atstovybę, jie pasakė, kad pažįsta šitą asmenį, jie dar žadėjo jam padėti, bet taip ir nepadėjo. Kada kreipėsi, nepamena. S. R. turėjo atlikti advokato teisines paslaugas. Jei nori greitai, tai reikės daugiau sumokėti. Jis žadėjo nuvažiuoti ir pasišnekėti į autoservisą, kad gražiuoju grąžintų už padarytą žalą pinigus. Kiek žino, kad S. R. nieko nedarė. Paskambinus S. R., jis jam pasakė, kad vyksta vyksta, ir liepė pasiskambinti dar kitą savaitę. Bendra sumokėta suma 350 eurų, pirmą sykį čekį išrašė. Jis skambino S. R. klausti, kas ten vyksta dėl tos mašinos, bet jis nebeatsiliepė. Civilinį ieškinį savo palaiko. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą, nepamena pas ką, į kabinetą pasikvietė. Jie kalbėjo, kad S. R. yra žinomas ir pasižymėjęs aferistas. Jie žadėjo jam padėti. Po kiek laiko jie dar jam paskambino ir pasakė, kad pervestų 200 eurų, bet jam iš (duomenys neskelbtini) per toli buvo važinėti į (duomenys neskelbtini) ir nesutiko, ir tada jam daugiau ir nebeskambino. Tris kartus mokėjo S. R.: pirmą kartą tikrai 150 eurų, kitus du kartus nepamena po kiek. 3-4 kartus lankėsi pas jį kontoroje. Pinigų prašė (duomenys neskelbtini) kontoroje dėl to, kad būtų sugrąžinti iš S. R. pinigai. Niekas jam nepatarė, kad kažkur kreiptųsi. Kreiptis į policiją patarė brolis. Sakė nepalikti tokių pinigų, reikia kreiptis. Jis dabar tiksliai neatsimena, kas buvo prieš 3-4 metus. Tiesiog nieko nebesprendė su automobiliu, nes tam neturėjo pinigų, taip viską ir paliko. Važiavo į tą kontorą, kur dirbo S. R. P. (13 t., b. l. 174-175).

Nukentėjusioji I. N. teismo posėdyje davė parodymus, kad S. R. ją atstovavo vienoje byloje ir taip ji su juo susipažino. Iš pradžių jie sutarė neblogai, pasirodė kompetentingas advokatas. Ji S. R. pasakojo, kad jos vyrui skolininkas T. K. skolingas, o antstolis R. K. negali išieškoti skolos. S. R. pasakė, kad turi gerą skolų išieškotoją. Skola buvo virš 50 tūkstančių. Ji bylos nuorašą nuvežė S. R., jis pažiūrėjęs pasakė, kad viską įmanoma padaryti. Pasakė, kad bus reikalinga 10 procentų nuo sumos. Jis sakė, kad tie pinigai bus reikalingi dėl skolos išieškojimo ir jam už darbą. Ji tuos pinigėlius jam ir nuvežė. Jokių dokumentų nepasirašė. Po to S. R. jai pasakė, kad ji dar palauktų, nes dar nieko nesužinojo. Paskui jam skambino, bet jis nebeatsiliepė. Ir žinutes rašė, ir elektroninius laiškus, bet taip ir prapuolė jis. S. R. jai paliko skolingas 5000 eurų. Visa tai buvo kažkur 2017 metų pavasarį. Nuvežė S. R. į namus 5000 eurų, ji jam ir dokumentus vežė į namus, ir tą bylą vežė į namus. Nepamena, gal S. R. padavė bylą, o žmonai pinigus. Prieš tiek metų viskas buvo. S. R. žmoną ji matė du kartus. Išrašyto jokio dokumento nebuvo. Ji neprašė. Rašė elektroninį laišką, kad grąžintų jai S. R. pinigus, skambino, bet jis nekėlė jai ragelio. S. R. ją apgavo. Jokių veiksmų jis neatliko, kiek jam skambino, tiek jis su ja nekalbėjo. Savo ieškinį palaiko dėl 5000 eurų. 2017 metais kažkur gegužės mėnesį ji pradėjo ieškoti tų pinigų, nes pamatė, kad žmogus nebebendrauja ir dingo, o paskui policija pati ją susirado. S. R. atstovavo ją teisme. Byla buvo dėl skolų. Su S. R. ji sutarties nesudarė, tiesiog žodžiu susitarė. Ji nenorėjo, kad S. R. rašytų apeliacinį skundą. Rašė S. R., kad grąžintų jai pinigėlius, bet jis pradingo. O paskui ją susirado policija. Rašinėjo elektroninius laiškus S. R., bet jis nekreipė į ją dėmesio. Laišką rašė dėl civilinės bylos, išnagrinėtos Šiaulių apylinkės teisme, ir dėl K. nagrinėtos bylos (duomenys neskelbtini) rūmuose. Teisėjui pagarsinus iš bylos 8 tomo iš 175 lapo I. N. elektroninį laišką rašytą S. R., nukentėjusioji davė parodymus, kad už 5000 eurų S. R. turėjo išieškoti iš T. K. skolą ir 10 procentų reikėjo sumokėti. Jai tik pasakė, kad reikia 10 procentų, ir ji jam juos sumokėjo. Jos buvusiam vyrui K. buvo skolingas 50000 eurų. Vyras nežinojo, kad S. R. sumokėjo 5000 eurų (13 t., b. l. 187-189).

Nukentėjusysis V. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad labai puikiai pažįsta S. R.. Jis vedė bylą, kai buvo teisėjas. Kai sužinojo, kad tapo advokato padėjėju, jis S. R. paprašė, kad surašytų civilinį ieškinį ligoninei, bet jis to nepadarė. S. R. atvažiavo pats pas jį ir jis S. R. turėjo paduoti dokumentus. Dar turėjo paduoti medicininį originalų dokumentą. Sumokėjo 500 eurų. Jie tarėsi tik dėl to, kad būtų surašytas civilinis ieškinys, bet to S. R. nepadarė. Jis turėjo tai padaryti iki senaties termino. Telefonu nebeatsiliepė, ir tada jis kreipėsi į advokatų tarybą Vilniuje. Ten buvo iškelta drausmės byla, bet S. R., kaip visada, neatvyko. Kaip ant žmogaus ant jo nepyksta ir nieko blogo nelinki, tik sveikatos. Bandė susisiekti su S. R., kelis kartus pavyko. Pykčio ant jo nelaiko, tik yra apmaudu, kad jis pasislėpė. Vieną sykį kažkas mirė, kitą sykį vėl kažkas mirė. S. R. jis buvo pateikęs virš 100 lapų dokumentų. Ar S. R. kažką išsiuntė, jis nežino, bet į rankas jis nieko negavo. Savo 500 eurų civilinį ieškinį palaiko (14 t., b. l. 16-18).

Nukentėjusioji R. R. teismo posėdyje davė parodymus, kad S. R. žino. Jai reikėjo advokato dėl sūnaus. Susiskambino, susitarė susitikti. Susitarė už 500 eurų. Nunešė 350 eurų ir dar liko 150 eurų. Tada jis paprašė dar daugiau. Jai tada kilo įtarimas ir ji nusprendė jo paslaugomis nebesinaudoti. Jai padaryta žala 350 eurų. Jis nesistengė nieko padaryti. Turėjo sūnus grįžti iš užsienio, ir kad jo nepasodintų. Kad vaikas grįžęs iš užsienio susimokėtų baudą, kad jo neuždarytų. Vaikas grįžo, susirado kitą advokatą, jį trumpam buvo uždarę. Buvo chuliganizmas ir jo ieškojo. Žodinis buvo susitarimas, kad grįžusio jos sūnaus nepasodins. Kai dar kartą paprašė daugiau susimokėti, su sūnumi nusprendė, kad tokio advokato jiems nereikia. Ji jo daugiau nebuvo sutikusi. Lyg rašė ieškinį dėl 350 eurų, nepamena. Pamatė, kad niekas nevyksta, ir kai paprašė daugiau pinigų, jai atrodė, kad reikalai kažkokie vyksta. Neturi jokių pretenzijų. Nieko ji neprašo. Komisariatas buvo išsikvietęs (14 t., b. l. 197-199).

Nukentėjusysis R. D. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamąjį pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Prašė jo padėti dėl išieškomos sumos. Buvo padaręs avariją ir iš jo prašė pinigų. Jis sumokėjo S. R. už pagalbą. S. R. tuo metu buvo lyg advokatas. S. R. kalbėjo su (duomenys neskelbtini) įmonės teisininku dėl skolos išieškojimo. Daugiau (duomenys neskelbtini) įmonės teisininkas jo nebeieškojo, viskas tuo ir baigėsi, todėl mano, kad paslauga buvo suteikta. Jis jokių pretenzijų nereiškia. Pats kreipėsi į R., į jo kontorą. Jį šantažavo, prašė pinigų. Užėjo pas S. R. konsultacijai, parodė skolos raštelį ir jis sutvarkė tą reikalą. S. R. jam sakė, kad paskambino (duomenys neskelbtini) įmonės teisininkui. Sumokėjo S. R. 500 eurų, nebepamena tiksliai. Buvo lyg ir kažkokia kalba, kad dar reikia sumokėti 1000 eurų S. R., ir tada jis padės išsireikalauti jau sumokėtus įmonei pinigus –400 eurų. Bet jokių pinigų jis daugiau nemokėjo. (duomenys neskelbtini) įmonei dalį skolos buvo sumokėjęs ir tą sumokėtą dalį S. R., už papildomą mokestį, siūlė padėti susigrąžinti. (duomenys neskelbtini) įmonė, jei gerai pamena, reikalavo dar 400 eurų. Jei gerai pamena, gal dar kokį kartą (duomenys neskelbtini) įmonė jam skambino dėl skolos, bet dabar jau pasakyti negali, ar tikrai taip buvo. Bet ta skola tai įmonei taip ir liko. Daugiau jam niekas nebeskambino ir jokių žinučių nerašė. Paimant pinigus, pas S. R. buvo išrašytas pinigų paėmimo kvitas. Šiandien jokių pretenzijų S. R. neturi. Advokato padėjėjas jo manymu atliko savo darbą. S. R. jis neieškojo ir jam neskambino. Dėl pinigų jis S. R. neieškojo. Gal jam skambino paklausti, ar viską sutvarkė. Neprisimena savo duotų parodymų dėl civilinio ieškinio. Šiai dienai jokių pretenzijų nereiškia. Pozicija pasikeitė. Jis jokių pretenzijų neturėjo, jį išsikvietė policija. Jis sumokėjo S. R. 600 eurų, jis padarė dėl ko buvo susitarta, ir jis jokių pretenzijų šiai dienai nereiškia. Vyko apklausa ir jis atsakinėjo į klausimus, davė jam protokolą ir jis jį pasirašė (15 t., b. l. 113-115).

Nukentėjusysis R. N. teismo posėdyje davė parodymus, kad kreipėsi į S. R. dėl skyrybų. S. R. jam rekomendavo draugas. Atėjo pas S. R. konsultacijai, sumokėjo, nepamena, ar 450 ar 550 eurų už dokumentų paruošimą. Buvo S. R. kartą skambinęs paklausti dėl moralinės žalos priteisimo, koks procesas. Pas S. R. turėjo konsultaciją, sumokėjo pinigus ir laukė skambučio, kada bus paruošti skyrybų dokumentai. Nukentėjo nuo S. R., nes skyrybų procesas nebuvo pradėtas, ir teko pirkti kito advokato paslaugas. S. R. jam turėjo parengti dokumentus skyryboms ir juos pateikti teismui. Kreipėsi į kitą advokatą, nes niekas nevyko. Laukė šaukimo į teismą, bet nieko nesulaukė. S. R. pinigus padavė iš karto, nepamena, gal ir galėjo sumokėti per du kartus. Galėjo būti, kad sumokėjo 450 eurų ir paskui dar 100 eurų. Dėl 100 eurų nėra įrodymų, kad sumokėjo, kvito negavo. Pamena, kad jo prašė papildomai pinigų, jei reikš ieškinį dėl moralinės žalos, tačiau jis nemokėjo. S. R., kiek pamena, neskambino, o gal jis jam tiesiog nekėlė ragelio. Pamena, kad yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau šiandien ieškinio atsisako. Šiandien turi svarbesnių reikalų. Turi sūnų su negalia ir jam svarbiausia dabar jo sveikata. S. R. pretenzijų nebeturi. Į kitą advokatą kreipėsi maždaug per mėnesį. S. R. kontoroje ar paliko kokius dokumentus, nepamena. Policija pas jį atvyko ir pareiškė, kad yra nukentėjusysis. Apklausos protokolų neskaitė. Apklausos metu žmogus, kuris jį apklausė, darė atsakymų korekcijas. Konsultacija pilnai buvo suteikta, pasakojo S. R. jam apie visą būsimą skyrybų procesą. Apklausos metu jo parodymai buvo teisingi. Tuo metu, kai vyko apklausa, pretenzijų turėjo. Tuo metu turėjo laiko ir norėjo, kad būtų atlyginta žala (15 t., b. l. 113-115).

Liudytojas V. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamasi jam yra pažįstamas. Santykiai buvo normalūs, šiuo metu tik retkarčiais bendrauja, nuo šių metų vasaros nebendrauja. Jis yra jo žentas. Nieko reikšmingo neturi pasakyti. Registruotas BMW X5 buvo jo vardu, juo naudojosi žento šeima ir dukros, jis tik retkarčiais juo pasinaudodavo. Su parodymais ikiteisminio tyrimo metu nesusipažino, negali tiksliai patvirtinti. Tą automobilį jis pardavė kartu su šeima (13 t., b. l. 174-175).

Liudytoja Ž. R. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamasis S. R. yra jos sutuoktinis (13 t., b. l. 174-175).

Liudytojas S. K. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamąjį pažįsta. Santykiai normalūs, keletą metų nėra bendravęs su juo. Buvo kažkoks tai įvykis, kai S. R. pardavė kliento turtą ir pinigų negrąžino, ta faktą sužinojo iš FNNT tyrėjo. Nelabai ką gali papasakoti, į apklausą buvo kviečiamas berods 2019 m. vasarą ar pavasarį. O kaip ten buvo, konkretūs faktai jam nežinomi. Su S. R. susipažino per bendrus pažįstamus, teisininkus, daug metų atgal. Kai jis išėjo iš savo buvusio darbo ir tapo padėjėju, dabar neprisimena dėl kokių priežasčių, gal 2016 m. ar 2017 metais, jie įkūrė savo kontorą (duomenys neskelbtini) filiale. Tame filiale jis ir vykdė savo veiklą. Jo paties kontora (duomenys neskelbtini). Kiekvienas advokatas ar padėjėjas visus dokumentus saugo savo darbo vietoje. S. R. pas save ir saugojo dokumentus. Savo veikloje jis buvo savarankiškas. Bendradarbiavo kartu 2-3 metus. 2019 metais sužinojęs, kad tokie rimti reikalai atsitikę, tai ir nutraukė su juo sutartį. Buvo gal porą kartų kviečiamas į Advokatų tarybą. Bendrais bruožais gali pasakyti, kad klientai rašė skundus advokatų tarybai, kad S. R. apsiima padaryti darbą, bet nepadaro. Visus buhalterinius dokumentus, tai yra kvitų knygelę, orderių knygelę gauna iš advokatų tarybos ir su klientu, be abejo, sudaro sutartį. Pajamų, išlaidų žurnalas privalomas pildyti. Asmeniškai jis jokių pretenzijų S. R. neturi. Jis važiavo du kartus į advokatų teismą, aplinkybių nežino, bet rašė ir pasiaiškinimą. Kodėl jis turi kentėti ne dėl savo padarytų veiksmų (13 t., b. l. 187-189).

Liudytojas I. T. teismo posėdyje davė parodymus, kad 2016 metais paprašė pažįstamo, kad reikia advokato. Jis supažindino jį su S. R., pas jį buvo dvi bylos. S. R. pasakė, kad gali prisijungti ir padėti jam išnagrinėti tas bylas. Po kažkiek laiko jis dingo, bandė skambinti, tai jis sakydavo, kad mašina sugedo, prašė, kad pinigų pervestų, nes jis neturi. Gegužės 13 dieną S. R. buvo atėjęs pas jį į darbą, tuo metu dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, ir prašė 300 eurų ir sakė, kad viską sutvarkys, S. R. juos davė, ir S. R. dingo. Nebekėlė ragelio. Apie 1200 eurų neteko. Pirmą kartą susitiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis S. R. sumokėjo už abi bylas. Antrą kartą atėjo su tuo pažįstamu, kuris jam ir rekomendavo S. R.. Sumokėjo 300 eurų. Jo teisingi parodymai. Dėl sumų bijo sumeluoti. Kai susitiko, pasakė – reikia tiek ir tiek sumokėti, ir sumokėdavo. S. R. sakė, kad čia tam ar kažkam reikia pinigų. Visus dokumentus, kokius jis turėjo su parašais, viską pridavė Advokatų tarybai. S. R. į posėdžius neatvykdavo. Sakė, kad mašina sugedo, kad reikia pinigų kurui. Daugiau jis S. R. nematė. Jaučiasi nuskriaustas, kad reikėdavo skambinti S. R. ir jo prašyti, kad advokatas atvažiuotų į teismą (14 t., b. l. 16-18).

Liudytoja D. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad jai reikėjo advokato, tvarkėsi globos teises dėl sesers. Kreipėsi dėl paruošimo dokumentų į teismą. S. R. viską padarė, paruošė dokumentus į teismą. Sumokėjo jam pinigus. Nusiskundimų S. R. neturi. Prieš 8 metus buvo. Tarpusavyje sutarties nebuvo sudarę. Į rankas davė pinigus, o kiek tiksliai, nepasakys, nes praėjo daug metų. Turbūt, kad per tris kartus sumokėjo. Jokių dokumentų negaudavo, kai sumokėdavo pinigus. Mokėjo pinigus pas jį kontoroje (14 t., b. l. 16-18).

Liudytoja D. M. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamojo S. R. asmeniškai nepažįsta, pas jį kreipėsi tik kaip pas advokatą. Ji tiksliai neprisimena, kiek sumokėjo už pirminę konsultaciją, galėjo būti 70 ar 90 eurų. Prisimena, kad jis tada jai išrašė čekį, bet dabar nieko nebeturi. Tą kartą ji su S. R. jokios teisinių paslaugų sutarties nepasirašė, jis tik jai pasakė, kokius reikia pristatyti dokumentus. Ji jam sumokėjo tik tą pirminę kainą, lyg sakė, kad už paslaugas dar bus 300 eurų, bet tada ji jam tų pinigų nemokėjo, jokios sutarties nepasirašė. Gali būti, kad pirmą kartą sumokėjo 90 eurų, bet neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Po mamos mirties ji jam paskambino, sakė mama mirė, nieko nebereikia tvarkytis, prašė grąžinti tuos 70 ar 90 eurų, jis sakė, kad ne, taip ir paliko. Jai S. R. pasakė, kad paslaugos kainuos 300 eurų ir pasakė, kokius dokumentus reikia surinkti, sumokėjo tą pirminį avansą ir ruošėsi rinkti kitus dokumentus, jai atrodo, kad jis už tuos pirminius pinigus išrašė kvitą. Prašė grąžinti tą pirminį avansą, nes paslauga neįvyko. Tuos pirmus pinigus sumokėjo už konsultaciją, ji jam jokių pretenzijų neturi (14 t., b. l. 156-157).

Liudytojas V. S. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamąjį S. R. žino, prieš daug metų yra jį samdęs kaip advokatą. Iš viso jis jam sumokėjo gal 800 eurų. Advokatą samdė mama, pinigus mokėjo ji. Papildomus 200 eurų irgi sumokėjo mama, jis tikrai atsimenu, kad pinigai buvo sumokėti. Pirmą kartą, kaip mokėjo pinigus, buvo išrašytas čekis, o antram mokėjime jokių čekių negavo. Jis nežino, ar advokatas suteikė jiems paslaugas, bet teisės vairuoti jis neprarado. Po to S. R. norėjo dar papildomai pinigų, skambinėjo, mamos prašė dar 100 eurų, bet mama nemokėjo, nes kaip pirmą kartą buvo susitikę, buvo sutarę tik dėl 600 eurų, dėl kitų pinigų nebuvo susitarę. S. R. jokių pretenzijų neturi (14 t., b. l. 156-157).

Liudytoja O. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad kreipėsi pas R. , kad susigrąžintų pinigus už mašiną. Jis dėl tos mašinos nieko nepadarė, bet žadėjo. Jie, įgavę S. R. pasitikėjimą, paskolino jam dar 4000 eurų. Ten buvo parduoto buto pinigai. Po to patys skolinosi, kad pasibaigti namą. Sumokėjo 1000 eurų. Neteko 5000 eurų, bet prieš metus ar du metus S. R. grąžino 1000 eurų. Jis labai gailėjosi, norėjo atidaryti savo verslą, bet jam nepavyko. Nori atgauti tuos pinigus, bet nesitiki. Vyras 4000 eurų S. R. paskolino, nes juo pasitikėjo. Buvo grasinimai vyrui iš S. R.. Ji turi pretenzijų, kad 4000 eurų grąžintų. Daugiau pretenzijų neturi. (14 t., b. l. 197-199).

Liudytojas U. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamąjį pažįsta. Santykiai tokie, kad kreipėsi pagalbos į S. R.. S. R. neatliko savo pareigų. Jis buvo pirkęs dėvėtą mašiną, pamatė gedimus, norėjo susigrąžinti pinigus, pardavėjas nesutiko, todėl kreipėsi į S. R. ir pradėjo procesą. S. R. nieko nepadėjo, tik paėmė pinigus. Suma buvo apie 1000 eurų, darbas buvo neatliktas, jis buvo mulkinamas. Nepamena, kreipėsi jis ar jo žmona, bet tikriausiai jis. S. R. sumokėjo per kelis sykius. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Parodymai, duoti pareigūnams, yra teisingi. Jis dar S. R. paskolino pinigų, jie jam yra priteisti, tai buvo 4000 eurų. Prašė jo grąžinti pinigus. Pinigų priėmimo kvitas vienas buvo išrašytas gal 1000 eurų sumai. Jis nežino, dėl ko čia yra kviečiamas, nes jam 4000 eurų priteisti, o už mašiną pinigai negrąžinti, tai 1300 eurų suma. S. R. jam pervedė kažkokius pinigus, bet nežino už ką, ar 1200 eurų sumą, tai buvo prieš 2 metus, bet tai buvo per antstolį. Jis nežino, kodėl čia yra pakviestas, nes 4000 eurų suma jam priteista (15 t., b. l. 25-26).

Liudytojas M. K. teismo posėdyje davė parodymus, kad šiek tiek pažįsta advokatą S. R.. Jam reikėjo į teismą surašyti popierius, nes jo advokatė negalėjo. Nuėjo pas advokatą, pažiūrėjo jis tą bylą ir jam surašė, jis jokių pretenzijų neturi. Jis S. R. popierius parodė ir ten vietoje susimokėjo. Viską S. R. atliko tinkamai (14 t., b. l. 197-199).

Liudytojas J. T. teismo posėdyje davė parodymus, kad S. R. jam sakė, kad padarys teises ant pusės laiko, nes turi pažinčių. S. R. būtų jį atstovavęs teisme, bet nebuvo jokio teismo. S. R. pirmą kartą paprašė 800 eurų, kitą kartą irgi 1000 eurų. Kažkokią pažymą jis buvo išėmęs iš kažkur. 2000 eurų jis S. R. sumokėjo, jokių dokumentų S. R. jam nedavė. Teisėjas jų prašymo nepatvirtino ir jis teisių anksčiau neatgavo. Tą sumą sumokėjo per tris kartus, 2000 eurų. Davė pareigūnams parodymus. Nebandė jis tų pinigų susigrąžinti. Buvo susitikę su S. R. jo ofise ir atidavė jis jam visus pateiktus dokumentus ir pasakė, kad niekas nesigavo. Jokios sutarties nesirašė. Jokių dokumentų jis teismui nebuvo pateikęs ir teisme nedalyvavo (15 t., b. l. 71-72).

Liudytojas M. Ž. teismo posėdyje davė parodymus, kad S. R. jam matytas. Žino, kad turėjo prašymą, kad sutvarkytų S. R. jam popieriuką dėl turto, dėl mašinos konfiskavimo. 300 eurų S. R. sumokėjo jo kontoroje. Dar kažkiek yra davęs S. R. namuose pinigų. Kai davė parodymus tyrėjui, jie buvo teisingi. Bendra suma 1200 eurų. Pinigai buvo sumokėti už paslaugą, kad nereikėtų mokėti už aikštelę. Įsiskolinimas aikštelei buvo apie 100 eurų. Kreipėsi į S. R. todėl, kad galvojo, kad pigiau kainuos advokatas, nei „T.“ reikės sumokėti už aikštelę. Kreipėsi dėl dviejų automobilių į S. R.. Mokėjo už save ir S.. Veiksmus S. R. atliko. S. R. pretenzijų neturi (15 t., b. l. 71-72).

Liudytojas D. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad jis kreipėsi į S. R. dėl alimentų. Padavė jis S. R. pinigų, o S. R. padarė dingau. Paslaugos S. R. jam jokios nesuteikė. Jis S. R. skambino, bet S. R. nebeatsiliepė. Per du kartus sumokėjo apie 500 eurų, pirmą sykį kvitą išrašė, antrą kartą ne. S. R. pretenzijų neturi (15 t., b. l. 71-72).

Liudytojas L. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad buvo S. R. klientas vieną kartą. Reikėjo pažymos dėl paskolos iš savivaldybės. S. R. jam tą pažymą padarė. Sumokėjo S. R. virš 200 eurų. Gavo kvitą. Jam paslaugą suteikė. Pretenzijų neturi. 2018-2019 metai tai galėjo būti. Bendra suma gavosi virš 200 eurų. Parodymus policijoje davė teisingus (15 t., b. l. 71-72).

Liudytoja G. Š. teismo posėdyje davė parodymus, kad pagal sutartį advokato padėjėjas turėjo sutvarkyti reikalus dėl žemės. Nepamena, kiek sumokėjo advokato padėjėjui. Gali būti, kad sumokėjo 400 eurų. Gavo kvitus, kiek sumokėjo. Paskui dar sumokėjo 600 eurų grynais, nes ten buvo kilę kažkokių problemų. 2020 metais teisingus davė parodymus. Advokato padėjėjas padarė visus darbus, dėl ko buvo sutarta. Turbūt neperskaitė apklausos protokolo, nebepamena. Patvirtina, kad ant apklausos protokolo yra jos parašas (15 t., b. l. 166-167).

Liudytojas G. Ž. teismo posėdyje davė parodymus, kad 2019 m. reikėjo dalyvauti kaltinamojo procesiniuose veiksmuose, atliekant kratą keturiose vietose. Dalyvavo baudžiamojo proceso prasme kaip kviestinis ir kartu pagal advokatūros įstatymą, kaip advokatūros įgaliotas asmuo, užtikrinant advokato garantijas. Jis detaliai negali prisiminti, kokios jo pastabos buvo parašytos, kokius pažeidimus pastebėjo. Atliekant procesinius veiksmus, jam buvo pateikti kratos pagrindai, pateiktos teisėjo nutartys. Iš jų matė, kuo įtariamas yra asmuo, dėl ko atliekamos kratos. Jo pastabų esmė buvo tokia, kad nebūtų imami dokumentai ir daiktai, susiję su kitais asmenimis, kadangi advokatūros įstatymas garantuoja advokato ir kliento paslapties užtikrinimą, tiesiog kad nebūtų imami duomenys, nesusiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Tokia buvo pastabų esmė. Neleistinų veiksmų neprisimena, tik prisimena, kad kratą buvo nutarta daryti keturiose vietose, dvejuose automobiliuose ir dvejuose statiniuose, darbo vietoje ir namuose, ten jos ir buvo atliekamos. Jo pastabos pareigūnų buvo išklausytos, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo, todėl jos buvo užfiksuotos kratos protokoluose. Kratą atliekant, dalyvavo ne vienas pareigūnas. Kas ėmė dokumentus, tiems asmenims ir buvo sakomos pastabos, kurios vėliau buvo užrašytos protokoluose. Gali būti, kad ne visiems pareigūnams buvo sakomos pastabos, nes ne visi pareigūnai buvo vienoje vietoje. Neprisimena, kokie buvo pareigūnų atsakymai į pastabas. Detaliai pokalbių neprisimena, kažkokie pokalbiai su pareigūnais vyko, bet koks buvo jų turinys, pasakyti negali. Faktas buvo toks, kad buvo paimti dokumentai, kurie, jo vertinimu, nėra susiję su ikiteisminiu tyrimu. Nepamena, ar buvo moteriškos lyties asmenų, atliekant to asmens kratą. Teismas parodė liudytojui G. Ž. A. R. asmens kratos protokolą (1 t., 185 b. l.) Liudytojas G. Ž. paaiškino kad taip, protokolas pasirašytas jo paties. Prisimena, kad krata buvo atliekama. Kitų asmenų, kas dalyvavo toje kratoje, nepamena. Ar visa krata buvo filmuojama, nepamena, pats kamerų nematė. Nebuvo su visais ikiteisminio tyrimo pareigūnais visose patalpose, kur buvo atliekama krata, fiziškai tai neįmanoma. Pareigūnas buvo ne vienas, ataskaitoje yra jų visų pavardės, kiek jų buvo. Pareigūnai nevaikščiojo būriu iš vieno kambario į kitą, jie buvo skirtingose vietose. Vieni sėdėjo lauke su tuo metu įtariamuoju, kiti buvo viduje. Atliekant kratą, buvo vaikštoma po skirtingas vietas ir pareigūnai nebuvo visi kartu, tuo labiau jis nebuvo vienu metu visose vietose. Advokatūrai ataskaitą surašė. Kratos teisėtumą ar ne palieka vertinti teismui, jis tiesiog užfiksavo tai, kas jo manymu buvo pertekliškai paimta. Iš advokatūros jokio grįžtamojo ryšio neturėjo tuo klausimu. Jis atliko savo pareigą, pateikė ataskaitą, o advokatūra neprivalo kažkaip sureaguoti ar atsakyti. Pareigūnus perspėti turi žodžiu, o vėliau visa tai įrašyti į ataskaitą ir kratos, procesinio veiksmo, protokolą. Visas pastabas, kurias turėjo, užfiksavo viename kratos protokole ir dar pastabos buvo surašytos atskirai ranka, jei neklysta (1 t., 183 b. l.). Viskas, ką jis pastebėjo, ten ir yra išdėstyta. Ataskaitoje surašė viską, kas paimta, kokios plombos sudėtos (15 t., b. l. 180-183).

Liudytoja G. Ž. teismo posėdyje davė parodymus, kad S. R. kažkiek pažįsta, kažkada seniai jis nuomojosi iš jų patalpą (duomenys neskelbtini). Ta nuoma buvo seniai, nuo 2017 m. 10 mėn. iki 2019 m. 03 mėn. Jie nebendravo, į jų reikalus nesikišo, pervesdavo nuomą po 100 Eur per mėnesį ir viskas. Sutarties nutraukimo nepamena, nes S. buvo dingęs, ji su juo ilgai nesusisiekė, sutarties kaip ir nebuvo nutraukę. Tai buvo senai, sunku kažką prisiminti. Dokumentų perdavimo nebuvo. Ilgai laukė, su R. bandė susisiekti, bet nesusisiekė, raktas nuo patalpų buvo pas S. R.. Po pusės metų patys pakeitė spynas, kad galėtų patekti į savo patalpas. Patalpose buvo likę baldai, o dėl dokumentų labai nežiūrėjo, buvo kažkokios kanceliarines prekės, kažkokios papkutės, popieriai. Nesigilino, kas ten buvo likę. R. buvo jai skolingas už nuomą, daugiau kaip už pusę metų. Jos vyras daugiau žino apie šią situaciją, kadangi jis tvarkė visus šiuos reikalus. Ten jos tik patalpos. Vyras gali daugiau papasakoti, nes jis skambino į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą dėl tų dokumentų. Kažkas galbūt ir buvo likę iš dokumentų. Sudėjo viską į maišą, kadangi R. pusę metų nesirodė. Kokie tai buvo dokumentai – nežino. Jiems buvo neįdomu, tiesiog viską dėjo į maišą. Ji dar manė, kad galbūt kažkas iš advokatų kontoros pasiims tą maišą, bet taip niekas ir nesikreipė. Baldus išvežė. Tą namą pardavinėja jau ilgą laiką. Kur yra maišas su dokumentais, nepamena, arba jį išmetė, arba jis yra (duomenys neskelbtini). Kadangi R. ilgai nerado, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą, ką tokiu atveju daryti su baldais ir visa kita. Jiems pasakė, kad jei R. skolingas, baldus pasilikti už skolą. Sutartis buvo sudaryta su advokatų kontora, tik R. pervesdavo pinigus. Tikriausiai už patalpų nuomą liko skolingas pats R. . Su kuo buvo sudaryta nuomos sutartis, nepamena, nes pas ją tos sutartie nėra. Su advokatų kontora susisiekė telefonu. Skambino jos vyras, jis gali pasakyti, ką jam sakė, ji pokalbio turinio nežino. Kiek žino iš vyro, kad jis sužinojo, kad R. yra suimtas ir jie suprato, kad skolos už nuomą jiems niekas neatlygins. Už nuomą R. liko skoloje, kiek tiksliai, nepamena, bet mokėjimai baigėsi 2019 m. kovo mėnesį. Apytiksliai sumos pasakyti negali. Spyną pakeitė 2020 m. gegužės mėnesį. Skola šiai dienai yra nepadengta. Skolos suma nesiekia tūkstančio. Visus dokumentus dėjo į vieną maišą, kuris gali būti, kad yra (duomenys neskelbtini). Reikia nuvažiuoti pasižiūrėti, nes jie patys (duomenys neskelbtini) buvo seniai. Dabar tą namą pardavinėja agentūra. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) buvo prieš metus kažkur. Tą sklypą prižiūri kiti žmonės. Į namą gali patekti brokerė, ji aprodo žmonėms namą. Namas kol kas yra neparduotas. Nuomos metu su R. nebendravo, buvo susitarę, kad kas mėnesį mokės nuomą ir viskas. Nuomą pervesdavo Ž. R., ne pats R. . Kai susidarė skola, ieškojo R. , skambino, žmona sakė, kad jis išvažiavęs, tai tiesiog laukė nuomos. R. i per tą laiką taip pat skambino daug kartų. R. telefonas, jei gerai pamena, neveikė, ar jis nekėlė ragelio, nepamena, viskas seniai buvo. Buvo susisiekę su R. žmona. Vyras skambino į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą. Kadangi su R. nesusisiekė, skambino į advokatų kontorą, klausė ką daryti su baldais. Iš kontoros gavo atsakymą, kad jei R. yra skolingas, baldus gali pasilikti sau. Advokatų kontorai buvo pasakę, kad yra likę ir kažkokie popieriai. Ji nesigilino, kokie tie popieriai, tik žino, kad buvo ir atspausdintų popierių ir rašytų ranka. Tiesiog viską sudėjo į maišą ir galvojo, kad jei kam reikės, tai atvažiuos ir pasiims. Bet per tiek laiko niekas nesikreipė, nepasirodė ir neskambino. Advokatų kontora nieko nesakė, kur dėti tuos dokumentus. Gal sakė kažką vyrui, nes vyras skambino. S. R. turėjo jos kontaktus ir žinojo adresą. Vyro telefono numerį taip pat turėjo. Per tą laiką su ja R. susisiekti nebandė (16 t., b. l. 2-6).

Liudytojas R. Ž. teismo posėdyje davė parodymus, kad R. į juos kreipėsi dėl patalpų nuomos. Bendravo su R. telefonu. Vėliau R. važiavo pro Kauną, susitiko ir pasirašė nuomos sutartį. Nuomos sutartis buvo pasirašyta ne R. vardu, o 3-iosios (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros vardu. R. , kaip fizinis asmuo, nepamena, ar figūravo sutartyje. Su nuoma baigėsi taip, kad gaudavo pinigus už nuomą į žmonos sąskaitą. Prieš teismo posėdį paprašė žmonos, kad ji pažiūrėtų sąskaitos išraše, kada buvo darytas paskutinis pavedimas, tai jis buvo atliktas 2019 m. kovo 29 d. Pinigus pervesdavo Ž. R.. Kuriais metais tiksliai buvo sudaryta sutartis, jis nepamena. R. nuomojosi patalpas gerus metus, ar ne pilnus metus, nėra tikras. Po to, kai jis nustojo mokėti pinigus, bandė su juo kontaktuoti, bet jis neatsiliepė. Tada jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą, jie taip pat pasakė, kad su S. R. neturi jokių kontaktų. Po to jiems reikėjo kažką daryti su tomis patalpomis. Bandė rasti Ž. R. kontaktus, sunkiai, bet juos rado. Po pokalbio su ja jam paskambino pats S. . Ką tiksliai kalbėjo, nepamena, bet R. pasakė, kad jis nebenuomos. 2021 m. vasario mėnesį pakeitė spynas patalpose. 2021 m. patalpas iškraustė. Patalpose buvo likę kažkokie dokumentai, į juos jie nesigilino, bet ten buvo dokumentai su asmens duomenimis. Jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą ir pasakė kelis kartus, kad yra likę dokumentų, kad jie juos pasiimtų. Jie to nedarė. Telefonu su advokatų kontora pats kalbėjo. Su kuriuo darbuotoju kalbėjo, nepamena, bet buvo taip, kad ruošėsi savaitgalį važiuoti iškraustyti tuos daiktus, nes lyg ir buvo atsiradęs pirkėjas namui, įspėjo advokatų kontorą, kad važiuoja atlaisvinti patalpas, ką daryti su dokumentais. Su juo kalbėjęs asmuo jam pasakė, kad jeigu gali, kad tuos dokumentus jis užvežtų į (duomenys neskelbtini). Jis ruošėsi tą padaryti, bet būtent tą savaitgalį, kai būtų vežę dokumentus, tas žmogus su juo nekontaktavo, telefonu neatsiliepė. Tie dokumentai taip ir likę tame maiše, toje patalpoje. Jų neišmetė. Tie dokumentai ten ir turėtų būti, nes niekam ten neįdomu, niekas jų neėmė, bent jis taip galvoja, bet nėra tuo tikras, nes namo raktą turi nekilnojamo turto agentūros brokeris. Nežino, ar R. telefonas buvo išjungtas, ar jis tiesiog neatsiliepė, bet R. jam surasti tikrai nepavyko. Ar telefonas buvo išjungtas, ar ne, nepamena. Jis informavo advokatų kontorą, o sutarties nenutraukė, nes sutartis automatiškai buvo pasibaigusi. Sutartis pratęsta nebuvo. Gal jis tą sutartį kažkur rastų, bet sutartis turėjo terminą, terminas pasibaigė ir sutartis pratęsta nebuvo. Pagal jį sutartis buvo sudaryta metams. Advokatų kontora buvo žodžiu įspėta, jokių raštų nesiuntė. Jis sutarties Registrų centre neregistravo. Patalpoje buvo įvairių lapų, kas buvo juose, nežino. Tuos dokumentus į maišą krovė visi, kas buvo tose patalpose, jo šeima, buvo jis ir žmona. Nežino, kokius dokumentus krovė, informavo advokatų kontorą apie tai. R. su juo ar žmona nekontaktavo, nebendravo, jo parašo ant sutarties nebuvo, jie kreipėsi į advokatų kontorą. Žmogus, kuris žadėjo perimti dokumentus, tuo metu, kai jie turėjo juos jam nuvežti – neatsiliepė. Dėl daiktų, kurie buvo patalpose, advokatų kontoros vadovas pasakė, kad juos pasiliktų kaip kompensaciją už nesumokėtą nuomą. Jie taip ir padarėme. Tie daiktai buvo ne S. R., jie buvo (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros. Nežino, kur šiuo metu yra tie daiktai, turbūt dalis sąvartyne, dalis daiktų yra naudojami. Šiuo metu į tas patalpas laisvai be jų žinios gali patekti nekilnojamo turto agentūros brokeris, kuris turi raktus. Nežino, ar brokeris buvo atsivedęs klientų ar ne. Dokumentus matė tik jis ir žmona. Jei S. R. būtų su juo susisiekęs, jis būtų atidavęs dokumentus, jie stengėsi juos atiduoti. Jis informavo advokatų kontorą, jis pats siūlėsi važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) prasukti pro (duomenys neskelbtini)ir užvežti dokumentus. Žmogus iš advokatų kontoros sakė, kad paims tuos dokumentus, bet vėliau telefonu neatsiliepė (16 t., b. l. 2-6).

Liudytoja V. S. teismo posėdyje davė parodymus, kad su kaltinamuoju S. R. nėra pažįstama. Jokių dokumentų patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra mačiusi, kadangi niekada nėra buvusi tose patalpose. Kadangi savininkai šių patalpų gyvena (duomenys neskelbtini), jie paprašė atrakinti patalpas, kad jas norima apžiūrėti. Ji net nežinojo, kad vyksta kažkokie teisminiai dalykai. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, ji yra biuro vadovė – brokerė. Patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatvėje, niekada nėra buvusi, nes tiesiog šiuo namu niekas nesidomėjo ir nebuvo potencialių klientų. Tarpininkavimo sutartis pasirašyta 2022 m. balandžio 12 d. Objekto adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. 1. Kai buvo pasirašyta tarpininkavimo sutartis, ten dar kabėjo reklama „Advokatai“. Tarpininkavimo sutartis buvo pasirašyta nuotoliniu būdu, žino, kad patalpos priklauso moteriai. Pati tarpininkavimo sutartis buvo pasirašyta ne su ja, o su kita brokere, kuri jau treji metai pas juos nebedirba. Jie padarė klientei paslaugą, atrakino patalpas. Kadangi niekas iš brokerių nevažiavo į (duomenys neskelbtini), ji pati pasakė, kad taip pat nevažiuos, raktai buvo perduoti vienai pažįstamai, kuri ir atrakino patalpas. Ji pati tose patalpose nėra buvusi. I. V. jai yra žinomas asmuo. Ji yra iš (duomenys neskelbtini), todėl jos buvo paprašyta atrakinti patalpas, jai buvo perduoti patalpų raktai. V. jų bendrovėje nedirba, ji jų buvusi klientė. Savininkai buvo informuoti ir buvo jų atsiklausta, ar gali perduoti raktus kitam asmeniui, kadangi jie į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad tikrai nevažiuos, kadangi tai nėra susiję su patalpų pardavimu. Raktus perdavė V. ji, pas ją biure yra patalpų raktai. Apie patalpas, jas priimant, dažniausiai apie jas būna apklabama su klientu, po to siunčiamas fotografas nufotografuoti tas patalpas. Negali pasakyti, ar pati brokerė buvo apžiūrėti tų patalpų, pagal praktiką turbūt brokeriai apžiūri patalpas. Brokerė išėjo iš darbo 2022 m. rugsėjo mėnesį. V. B. buvo brokerė, kuri pasirašė sutartį dėl šio namo. Pagal vidinę jų tvarką, brokerė visus savo objektus privalo perduoti biuro vadovui. Šis objektas buvo fotografuotas skelbimui. Kas atliko fotografijas, negali pasakyti. Arba patys brokeriai fotografuoja, arba samdo fotografą. Negali atsakyti, kada atsirado pas juos objekto raktai. Tas objektas perėjo biurui 2023 m. gruodžio 3 d. Nuo šios datos, gali pasakyti, kad raktai yra pas ją ofise, kaip buvo prieš tai, kada raktus brokerei perdavė savininkai, pasakyti negali. 2022 m. ji buvo biuro vadovė. Brokeriai pas juos nėra įdarbinti, visi dirba pagal individualią veiklą ir tik pasirašę sutartis jie viską kelia į duomenų bazę, todėl tokios informacijos, kaip susitinka su klientu, kokiu būdu fotografuojamos patalpos, neturi. Negali pasakyti, kas vyko su šiuo objektu iki 2023 m. gruodžio 3 d. Gali pasakyti, kad nuo 2024 m. kovo mėnesio nebuvo nei vienos šio objekto apžiūros. Raktus perdavė jų buvusiai klientei, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kad ji atrakintų patalpas policijos apžiūrai pasitikėjimo pagrindu. Šį žmogų labai gerai pažįsta, ja pasitiki, viskas buvo padaryta su savininkės žinia. Raktai buvo perduoti (duomenys neskelbtini), asmeniškai. Raktai jai jau yra grąžinti, tai buvo padaryta iš karto kitą savaitę po savaitgalio. V. B. šiuo metu niekur nebedirba, ji yra pensininkė. Nieko daugiau apie šį objektą negali pasakyti (16 t., b. l. 45-48).

Liudytoja V. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad dėl parduodamo namo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad ji yra brokerė, tuo metu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, įmonės savininkai jos paprašė dalyvauti parduodant šitą pastatą. Ji pati buvo tose patalpose. Prieš parduodant pastatus, visada su savininkais yra suderinami pagrindiniai klausimai, kurie yra reikalingi parduodant turtą. Kiek pamena, to pastato savininkė gyvena (duomenys neskelbtini), bendravo telefonu ir buvo patikinta, kad patalpos bus tuščios, juose niekas negyvena ir iš jos pusės visada yra reikalaujama, kad patalpos būtų tvarkingos. Savininkė ją patikino, kad patalpos bus tuščios, kad jos yra remontuotinos būklės, bus išremontuota tik viena patalpa ir kad joje bus likę tik keli baldai. Tada sutarė, kad pardavimo atveju, savininkai tuos baldus išsiveš. Ji taip ir rado, vieną patalpą, kurioje buvo stalas, prie sienos kažkokia spinta ir žurnalinis staliukas. Patalpos buvo tuščios, jokių asmeninių daiktų nebuvo, patalpos buvo remontuotinos būklės. Jokio maišo su dokumentais tikrai nematė, jokių daiktų tikrai nebuvo nei ant stalo, nei ant sekcijos, ir jai to užteko, kad toje patalpoje darytų nuotraukas, nes pardavinėjo patalpas, o ne baldus, ir buvo svarbu, kad patalpos būtų tvarkingos ir tuščios, be to, tos patalpos buvo negyvenamos. Tame pastate tikrai jokių maišų nebuvo, į tą pastatą buvo trys įėjimai, vienas įėjimas buvo į išremontuotą patalpą, kitas, kur iš karto lipi laiptais į antrą aukštą, ten buvo sudėtos kažkokios lentos, statybinės medžiagos, dar buvo ir trečias įėjimas nuo miesto pusės, tos patalpos irgi buvo tuščios, ir tikrai jokių asmeninių daiktų nebuvo. Patalpų savininkai turėjo sutvarkyti patalpas, jie bendravo ir ji pasakė, kokios jai turi būti pateiktos tos patalpos, jeigu jos ir remontuotinos, jos turi būti tvarkingos, neturi būti palikta jokių asmeninių daiktų, neturi būti apkrauta, apdėliota, savininkė pasakė, kad yra keli jų baldai, kuriuos pardavimo atveju išsiveš. Pirmiausia ji savininkės klausė, kokia ten ta patalpa, ar ten kas gyvena, pasakė, kad niekas dabar negyvena, kad aptvarkys, bet, ar jie buvo ten atvykę, ar nebuvo, ji sutikusi nebuvo. Nuo to pokalbio apie patalpų aptvarkymą iki nuotraukų darymo galėjo praeiti mėnuo, nes telefonu buvo keli skambučiai, savininkai turėjo tvarkytis dokumentus, nes jie buvo netvarkingi, mėnuo tikrai praėjo. Asmeniškai su patalpų savininkais ji susitikusi nebuvo, raktus jie jai atsiuntė paštomatu, jie taip norėjo ir tokia buvo jų iniciatyva. Tose patalpose ant sekcijos ir ant stalo jokių dokumentų nebuvo, ji nieko ir neieškojo, o kas buvo sekcijoje, ji nežiūrėjo, neieškojo. Kol ji buvo ir kol tą pastatą perdavė, tie baldai buvo, sekcijos durelių ji nedarinėjo, jai nepriklauso jų darinėti, nes ji pardavinėjo patalpas, o ne baldus. Ji tikrai nežino, ar tų baldų viduje kažkas buvo, ar ne, nes jai ten nepriklauso žiūrėti ir ji nežiūrėjo (16 t., b. l. 66-68).

Liudytojas M. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad kai buvo pareigūnas, dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimu valdyboje vyresniuoju tyrėju. Datos nepasakys, bet buvo gautas pareiškimas. Pareiškimas buvo labai keistas, nes nusikaltimo padarymu buvo kaltinamas asmuo, dirbantis advokato padėjėju. Viską įvertino, pradėjo apžiūras, pasiėmė vaizdo įrašus iš banko ir pamatė, kad pinigai buvo realūs, kurie iš banko buvo išsinešti, šiuo atveju – kaltinamojo. Vyko į (duomenys neskelbtini) miestą tikslinti aplinkybių, apsiklausti liudytojų, ir paaiškėjo keista aplinkybė, kad visi sutikti žmonės, su kuo teko susidurti ne protokolui – tiek notarė, tiek žemę nupirkęs ūkininkas B. , kiti žmonės sakė, kad žmogus yra sukčius, (duomenys neskelbtini) visi jį pažįsta ir kad yra labai daug nukentėjusiųjų. Kadangi nusikalstama veika buvo galimai padaryta advokato padėjėjo, būtų buvę sunku įrodyti ir sunkiai būtų tuo patikima, buvo pasirinkta strategija dėlioti įrodymų visumą kaip dėlionę, iš kurios viskas pasimatytų. Buvo pasiruošta atlikti kratas, buvo pasitelktas advokatų atstovas, kuris dalyvavo kratoje. Negali pasakyti, kas buvo nurodyta, kokius daiktus imti kratos metu, bet kratos metu buvo paimti dokumentai, kurie manytina, turės reikšmės ir padės įrodyti nusikalstamą veiką. Kaip vėliau paaiškėjo, kol dar dirbo su ta byla, kiek dar teko apklausti žmonių ir gilintis į tą situaciją, sunku prisiminti, bet vienas žmogus buvo S. R. draugas, kuriam buvo atliktos paslaugos ir jis pretenzijų neturėjo, o daugiau susidarė toks jausmas, kad darbas advokato padėjėjui buvo skirtas daryti nusikalstamoms veikoms. Arba buvo kažkas daryta ir nedadaryta, arba paimti pinigai, sudarytos sutartys ir paslaugos neatliktos. Kratose dalyvavo advokatų atstovas, kuris buvo stebėtojas. Jis buvo kažką pažymėjęs protokole, nepamena ką. Tyrė sukčiavimą. Kadangi buvo turima duomenų, kad panašių nusikaltimų gali būti nemažai, nemažai nukentėjusių žmonių, neaišku kaip buvo pildyta dokumentacija, kokiais vardais sudarytos sutartys. Nepamena, kas buvo nurodyta nutarime, kokius dokumentus imti. Kiek pamena, pagrinde reikalingi buvo dokumentai su asmenimis, kurie galimai gali būti nukentėję. Liudytojų pavardžių neprisimena, jis nepasakė, kad jis bendravo su nukentėjusiais asmenims ne protokolui, tiesiog kaip sakoma, žmonės šneka. Kai gavo nutartį atlikti kratą, nepamena už kiek laiko ji buvo atlikta. Kratos metu ėmė tai, kas buvo parašyta, o ten buvo parašyta imti ir kitus daiktus, turinčius reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Kadangi buvo pasirinkta tokia nusikalstamos veikos įrodinėjimo taktika, tokie dokumentai ir buvo surinkti kratos metu. Jis mano, kad paimti daiktai buvo susiję su ikiteisminiu tyrimu ir tai neprieštaravo nutarimui daryti kratą. Šiai dienai jis nežino, kokia byla yra atiduota į teismą ir kaip kvalifikuotos nusikalstamos veikos. Ši byla buvo jo žinioje, bet padėjo ir kiti kolegos, nes tyrimas buvo didelės apimties. Vėliau byla buvo perduota kolegei K. L.. Negali pasakyti, ar viskas buvo paimta, galėjo likti ir nepaimtų dokumentų, nes advokatas turėjo kažkokių prieštaravimų. Buvo paimti kvitai, teisinės sutartys, žurnalas, kur registruojami klientai. Pastabų turėjo advokatūros atstovas, jis pastabas išdėstė kratos protokole. Neprisimena, kad žodžiu būtų sakomos advokatūros atstovo pastabos, tiesiog gale proceso lyg buvo įrašytos kažkokios pastabos. Galėjo būti, kad palikti dokumentai buvo nesusiję su advokato darbu. Buvo paimti visi dokumentai, susiję su advokato veikla ir su galimais nukentėjusiaisiais. Dokumentų, susijusių su R. , buvo rasta. Jei buvo palikta dokumentų, jie buvo asmeniniai, nesusiję su ikiteisminiu tyrimu. Daug dokumentų, susijusių su advokato veikla, nebuvo, ką rado, tą paėmė. Pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos, apskaitos žurnalai, kratos metu nebuvo palikti, viskas buvo paimta. Ikiteisminio tyrimo metu jis dalyvavo, jei gerai pamena, visose kratose: dvejuose automobiliuose, namuose ir ofise. Jo vertinimu, buvo paimti visi dokumentai, reikšmingi šiam ikiteisminiam tyrimui, nes įrodyti vieną nusikaltimą būtų buvę sudėtinga, bet tyrimo metu paaiškėjo, kad panašiai veikia advokato padėjėjas ir kitų klientų atžvilgiu, kurie į jį kreipėsi. Nepamena, iki kada atliko šį ikiteisminį tyrimą, jame nedalyvavo iki galo, datos negali pasakyti, bet po to lyg tyrimas dar truko dvejus metus, kiek girdėjo. Negali pasakyti, ar buvo informuotas žmogus, vieno iš automobilių, kuriame buvo atliekama krata, savininkas. Kratoje dalyvavo ne jis vienas, buvo daugiau pareigūnų. Tikrai buvo neimami dokumentai, kurie buvo nesusiję su ikiteisminiu tyrimu. Visi dokumentai, kiek pamena, namuose, buvo vienoje patalpoje. Darbo vietoje buvo viena patalpa, dalis dokumentų buvo šiukšlių dėžėje, dalis buvo suplėšyta. Nepamena ar patalpoje buvo spintos, bet pamena, kad buvo viena patalpa ir niekas į kitas patalpas nevaikščiojo. Viskas vyko vienoje patalpoje. Jei buvo sutartis su R. parašu ir tuščia, tokių dokumentų neėmė. Jis mano, kad buvo surinkti ir paimti dokumentai, turintys reikšmę tolimesniam tyrimui (16 t., b. l. 45-48).

Liudytojas T. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini), o 2019 m. skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas galėjo eiti laikinai, buvo vyresnysis tyrėjas, laikinai ėjo skyriaus viršininko pareigas. Apie kratą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prisimena, kad pas asmenį gyvenamosiose ir biure buvo daromos kratos, bet pagal adresus tikrai nepasakys. Jis žino, kad kratas atlikinėjo tokiose vietose kaip biuro patalpose, greičiausia dirbo pagal teismo leidimą. Jie atliko kratos veiksmus. Kokius veiksmus konkrečiai atliko jis ir konkrečiai kokioje patalpos vietoje, dabar jau nežino, bet be patalpų savininkų pareigūnai niekur neina, o dabar konkrečiai nurodyti po tiek laiko, tikrai nepasakys. Prieš atliekant kratas, dažniausia jie patys susipažįsta su teismo nutartimi ir žino, ko ieškos, o kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, tikrai nepasakys. Asmenų asmeninių daiktų niekada neima, nes jie dažniausia būna nesusiję su tyrimu, o kaip buvo šiuo atveju, ar galėjo imti, ar ne, nepasakys, bet esmė tokia, kad tuos daiktus, kuriuos apžiūri, jeigu juos paima kratos metu, tai dažniausia derina veiksmus su ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu tyrėju, jis pats šio ikiteisminio tyrimo neatlikinėjo, tai jeigu jam kažkoks tai daiktas, kuris atrodė, kad jis galėtų būti reikšmingas tyrimui, tai jis visą laiką derino su tyrėju, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą, tai šiuo atveju galėjo būti derinama su tyrėju J. Kratos protokole pareigūnų parašai yra, nurodytos vietos, kur dalyvauta, o prie daiktų paėmimo protokolo nereikalaujama pasirašyti. Prisimena, kad kratos metu dalyvavo ir Lietuvos advokatūros atstovas, o ar jis jiems liepė neimti tam tikrų daiktų, tikrai nepasakys, tik žino, kad toks atstovas buvo ir jo tikslas buvo užtikrinti kaip asmens, pas kurį daroma krata, teises (16 t., b. l. 66-68).

Liudytojas A. V. teismo posėdyje davė parodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju, o 2019 m. buvo vyresnysis tyrėjas. Jis tik pamena, kad atvyko kartu su advokatūros atstovu daryti kratą ir daugiau nelabai, ką atsimena. Žino, kad kaltinamasis yra susijęs su teise, jam atrodo, kad ieškojo buhalterinių dokumentų. Tikrai nepasakys, kas buvo įvardinta teismo nutartyje, bet žino, kad ieškojo dokumentų. Advokatūros atstovas tik stebėjo kratą, o ar jis išsakė kokias pastabas, neprisimena. Jis nebuvo tos kratos iniciatorius, jis atvyko su atstovu ir dalyvavo kratoje. Toje kratoje jis dalyvavo kaip statistas, yra vyresnysis, kuris sužiūri visus tuos dokumentus, ir tas atstovas pastabas turi jam pasakyti. Tuo metu nutartį jis buvo skaitęs, neatsimena, kas buvo paimta. Su T. B. kabinete yra ne kartu. Kokius daiktus paimti ir ko nepaimti, reikia klausti pareigūno, kuris surašinėjo kratos protokolą, jis vertino, ką imti, jam atrodo, kad už šią bylą buvo atsakingas tyrėjas J. ir jis priiminėjo sprendimus. Kaip ir visose kratose yra parodomi dokumentai, ir jis priima sprendimą imti tuos dokumentus, ar neimti. Jis tikrai kiekvieno dokumento nerevizavo, ką paėmė J. ir įrašė į kratos protokolą, jis revizijos nedarė ir nežiūrėjo. Ką sakė advokatūros atstovas, neatsimena. Negali pasakyti, ar buvo kokių dokumentų, kurių kratos metu neėmė, visus dokumentus žiūri ir paima tas, kuris vadovauja kratai. Neatsimena, ar jis kažką nešė Jackevičiui (16 t., b. l. 66-68).

Liudytojas R. L. teismo posėdyje davė parodymus, kad yra tekę atlikti procesinius veiksmus – kratas. Kiek pamena, viskas vyko įprastai, kratose dalyvavo ikiteisminį tyrimą atliekantis J. . Jis viską dokumentavo ir su jo žinia viskas buvo atliekama. Viskas buvo įprastai. Ko konkrečiai ieškojo kratos metu, viskas yra parašyta teismo nutartyje. Visi daiktai, kurie buvo paimti kratos metu, buvo derinami su tyrėju J. Jei gerai pamena, dalyvavo dviejose kratose, nepamena, kokiose patalpose. Buvo atliktos kratos, buvo surašyti kratos protokolai, buvo surašyta, kokiu pagrindu atliekama krata, kokiu adresu. Pagal nutartį ieškojo daiktų, reikšmingų tyrimui ir ar tie daiktai tinkami, sprendė J. . Viskas yra užprotokoluota, yra nutartis ir tyrimui vadovavo J. . Nežino, kokias pareigas užėmė įtariamas asmuo, pas kurį darė kratas. Nepamena, ar kratoje dalyvavo advokatūros atstovas. Daro daug kartų, todėl nepamena faktų, reikia vadovautis dokumentais. Yra kratos protokolai, asmuo, kuris vadovauja kratai, ir viskas buvo daroma su jo žinia, detalių nepamena. Visada susipažįsta su teismo nutartimi prieš kratą. Ima tyrimui reikšmingus daiktus, kurie nurodyti nutartyje, kitų daiktų neima, nebent randa kažkokius draudžiamus daiktus. Tuo metu, kai buvo atliekama krata, buvo vyresnysis tyrėjas, šiuo metu yra vyriausiasis tyrėjas (16 t., b. l. 85-86).

Liudytojas K. T. teismo posėdyje parodymų duoti negalėjo dėl sunkios sveikatos būklės, parodymai pagarsinti.

Liudytojas P. O. teismo posėdyje parodymų duoti negalėjo dėl sveikatos būklės, senyvo amžiaus, aprodymai pagarsinti.

Liudytoja S. S. teismo posėdyje parodymų duoti negalėjo dėl sunkios sveikatos būklės, parodymai pagarsinti.

Liudytoja I. B. mirusi, parodymai pagarsinti.

2021-07-14 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad S. R. pagal individualios veiklos pažymą laikotarpiu nuo 2014-06 iki 2019-12-31 fizinių ir juridinių asmenų banko pavedimais pervestų sumų ir atsiskaitymų grynais pinigais, išrašant pinigų priėmimo kvitą, iš viso už 17709,24 Eur (13830,00 + 2979,24 + 900,00) atitinkamomis datomis neįrašė į apskaitą ir metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2014-2019 m. nedeklaravo 17709,24 Eur pajamų, už 2016 m. 4300 Eur, 4300,00 Eur pajamų deklaravo mažiau, S. R. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių iš viso 4792,84 Eur arba 4766,73 Eur (iš jų: 1837 Eur arba 1816 Eur GPM; 718,59 Eur arba 722,95 PSD įmokų; 2237,25 Eur arba 2227,78 VSD įmokų). Jeigu per tiriamąjį laikotarpį S. R. pagal individualios veiklos pažymą gavo iš fizinių asmenų už teisines paslaugas 16809,24 Eur, iš jų: 2014 m. – 579,24 Eur; 2015 m. – 50,00 Eur; 2016 m. – 850,00 Eur; 2017 m. – 7670,00 Eur; 2017-2018 m. – 600,00 Eur; 2018 m. – 5210,00 Eur; 2018-2019 m. – 350,00 Eur; 2019 m. – 1400,00 Eur daugiau, tai S. R. pagal individualios veiklos pažymą 2014-2019 m. tiriamuoju laikotarpiu 15609,24 Eur grynaisiais pinigais sumos priėmimo neįforminęs pinigų priėmimo kvitais, 16809,24 Eur, gautų už paslaugas, pardavimo pajamų neįforminęs sąskaitomis už teisines paslaugas ir neįtraukęs į buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 16 str. 1 d. reikalavimų, dėl to negalima iš dalies nustatyti S. R. pagal individualios veiklos pažymą veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014-06 iki 2019-12-31. S. R. pagal individualios veiklos pažymą į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. 04-05 už advokato paslaugas/E. U., mokėtojas (duomenys neskelbtini), pervestų 900,00 Eur (2017-04-14 300,00 Eur; 2017-05-15 600,00 Eur) neįforminęs sąskaita ir jos duomenų neįrašęs į buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 16 str. 1 d. reikalavimų, dėl to negalima iš dalies nustatyti S. R. pagal individualios veiklos pažymą veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017-04-14 iki 2017-12-31 (4 t., b. l. 41-156).

2021-09-06 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto paaiškinimų protokolas (4 t., b. l. 158-161).

2021-11-24 apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus dokumentų apžiūrą, keičiasi specialisto išvados 3 lentelėje už 2016-2018 m. nurodytos sumos: „Gauta pajamų daugiau/Pagal liudytojų pateiktą informaciją“, „IŠ VISO GAUTA PAJAMŲ DAUGIAU“ ir „IŠ VISO GAUTA PAJAMŲ“ bei „DEKLARUOTA MAŽIAU“, kurios už 2016 m. padidėtų 250 Eur, už 2017 m. sumažėtų 100,00 Eur, už 2018 m. sumažėtų 50,00 Eur; keičiasi specialisto išvadoje nurodyta per 2014-2019 m. gauta didesnė pajamų suma, ji būtų 17809,24 Eur (padidėtų 100,00 Eur, nes už 2016 m. padidėtų 250,00 Eur, už 2017 m. sumažėtų 100,00 Eur, už 2018 m. sumažėtų 50,00 Eur); keičiasi specialisto išvadoje už 2014-2019 m. nurodyta nedeklaruota pajamų suma, t. y. ji padidėtų 100,00 Eur ir būtų 23459,24 Eur; keičiasi specialisto išvadoje nurodyti paskaičiuoti nesumokėti mokesčiai: suma iš viso padidėtų 27,04 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 4904,05 Eur, iš jų: GPM padidėtų 14 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 1843,00 Eur; PSD įmokos padidėtų 3,14 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 777,64 Eur; VSD įmokos padidėtų 9,90 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 2283,41 Eur; keičiasi specialisto išvadoje nurodyti paskaičiuoti nesumokėti mokesčiai už 2016, 2017 ir 2018 m.: už 2016 m. GPM padidėtų 26,00 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 567,00 Eur; PSD įmokos padidėtų 7,87 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 170,10 Eur; VSD įmokos padidėtų 24,94 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 538,65 Eur;; už 2017 m. GPM sumažėtų 11,00 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 889,00 Eur; PSD įmokos sumažėtų 3,15 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 266,81 Eur; VSD įmokos sumažėtų 9,98 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 844,88 Eur; už 2018 m. GPM sumažėtų 1,00 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 181,00 Eur; PSD įmokos sumažėtų 1,58 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 162,54 Eur; VSD įmokos sumažėtų 5,06 Eur ir atlikus apžiūrą būtų 521,93 Eur (4 t., b. l. 167-171).

2021-12-13 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad jeigu S. R. pagal individualios veiklos pažymą už laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-01-29 ir nuo 2018-11-07 iki 2019-12-31 Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalų nesudarė, nuo (duomenys neskelbtini)iki 2017-01-29 ir nuo 2018-11-07 iki 2019-12-31 sąskaitų už teisines paslaugas neišrašė, tai S. R., vykdymas veiklą, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. ir 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų: pagal 16 str. 1 d.: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 2 d. „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ . Pagal 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“, dėl to negalima iš dalies nustatyti S. R. pagal individualios veiklos pažymą veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-01-29 ir nuo 2018-11-07 iki 2019-12-31. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo” patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle – buhalterinės apskaitos dokumentų (išskyrus asmens saugojimo korteles, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių, darbo (pamainų) grafikų, kasos aparato kontrolinių juostų) minimalus saugojimo terminas (metais) – 10 metų. Jeigu S. R. pagal individualios veiklos pažymą už laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini)iki 2017-01-29 ir nuo 2018-11-07 iki 2019-12-31 Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalų neišsaugojo, nuo (duomenys neskelbtini)iki 2017-01-29 ir nuo 2018-11-07 iki 2019-12-31 sąskaitų už teisines paslaugas neišsaugojo, tai S. R., vykdymas veiklą, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų: pagal 19 str. 1 d. „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, dėl to negalima iš dalies nustatyti S. R. pagal individualios veiklos pažymą veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-01-29 ir nuo 2018-11-07 iki 2019-12-31 (4 t., b. l. 172-174).

Kaltinamasis S. R. dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis pats tvarkė individualios veiklos apskaitą, todėl buvo tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., subjektas. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai P. O., D. P., I. T., I. B., U. J., O. J., G. Š., D. M., V. S., J. T., M. Ž., M. K., L. P., D. B., S. S., K. T., nukentėjusioji I. N. patvirtino, kad kaltinime nurodytos pinigų sumos už teisines paslaugas S. R. buvo sumokėtos. A. V. atlikti pavedimai iš viso 1200 Eur, E. U. atlikti pavedimai iš viso 900 Eur į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą taip pat patvirtina, kad kaltinime nurodytos pinigų sumos už teisines paslaugas S. R. buvo sumokėtos. Kaltinamajam S. R. sumokėtų pinigų gavimas nebuvo apskaitytas S. R. individualioje apskaitoje, nebuvo išrašyti pinigų priėmimo dokumentai, sąskaitos. Įrodymų, kad S. R. vedė gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų už laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini)iki 2017-01-29, nuo 2018-11-07 iki 2019-12-31, bylos nagrinėjimo metu nesurinkta. Kaltinamasis į individualios veiklos apskaitą neįtraukė realiai įvykusių ūkinių operacijų, dėl ko 9169,24 Eur pajamų nebuvo įtrauktos į S. R. individualios veiklos apskaitą. Teisinių paslaugų gavėjų už paslaugas sumokėtos pinigų sumos buvo nustatytos tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, atlikus jų apklausas bei kitus tyrimui reikšmingus veiksmus, ir nesant rašytinių sumokėtų pinigų sumų patvirtinančių dokumentų. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad S. R. pagal individualios veiklos pažymą veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima iš dalies nustatyti ne tik dėl į apskaitą neįtrauktų gautų 9169,24 Eur pajamų, bet ir dėl nevesto registro – gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo.

Kaltinamasis suvokė, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, numatė, kad dėl jo veiksmų nebus galima nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir siekė taip veikti (tiesioginė tyčia).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasikėsino apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

Sukčiavimo esminis požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas, panaudojant apgaulę. Svetimas turtas gali būti įgyjamas bei tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas yra įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė yra tai, kad turtas įgyjamas neteisėtai.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto bei darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas dėl objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010 ir kt.). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538/2010 ir kt.).

Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina (apgauna) turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą.

Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu – yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą.

Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-201-648/2019, 2K-157-895/2020, 2K-155-719/2022).

Kaltinamasis dėl kaltinimo pagal BK 182 str. kaltės nepripažino. Parodymus davė tik epizoduose, susijusius su S. P. ir A. R., nes tik šie epizodai, pasak kaltinamojo, tiesiogiai nesusiję su advokato padėjėjo profesinės paslapties saugojimu. Dėl kitų epizodų parodymų nedavė, nes taip būtų atskleista kliento ir advokato padėjėjo susižinojimo paslaptis.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė yra įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Tai, kad kaltinamasis atsisakė duoti parodymus dėl daugumos epizodų (išskyrus dėl S. P. ir A. R.), vertintina kaip kaltinamojo teisės neduoti parodymų prieš save realizacija. Teismas atmeta kaltinamojo argumentus, kad jis negali pasakoti dėl jam inkriminuotų epizodų, nes siekia apsaugoti advokato padėjėjo (kurio pareigas tuo metu ėjo kaltinamasis) ir kliento susižinojimo paslaptį. Advokato padėjėjo ir kliento susižinojimo paslaptis nėra absoliuti, kaip nagrinėjamu atveju, nes buvo atskleistas advokato padėjėjo daromas nusikaltimas prieš klientus.

Nukentėjusieji į S. R. kreipdavosi teisinių paslaugų ir už tai sumokėdavo. Kaltinamasis, turėdamas išankstinę tyčią savo pažadų nevykdyti, melagingai pažadėdavo nukentėjusiesiems prašomas teisines paslaugas suteikti, taip suklaidindavo nukentėjusiuosius dėl savo tikrųjų ketinimų.

Nukentėjusieji teismo posėdyje davė parodymus, jog kaltinamasis, sutikęs suteikti teisines paslaugas, nieko nedarė, pradėjo klientų vengti: padarė išvadą, kad S. R. jo vengė, nes nekėlė telefono ragelio, o kai iš kito numerio paskambindavo, tai atsiliepdavo, tai padarė išvadą, kad pinigų nebeatgaus (V. M.); nusprendė kreiptis į kitą advokatą, nes nebebuvo įmanoma su S. R. susisiekti, o visi dokumentai liko pas jį. Jis kreipėsi į advokatų rūmus (D. L.); mano, kad tai sukčiavimas, paima pinigus ir nieko nepadaro. S. R. į namų vidų nesileidžia, telefonu neatsiliepia, o paskui dingo jo kontora. Ji jaučiasi apgauta (V. A.); jos nuomone, tai yra apgaulė. Paslaugos nesuteiktos, pinigai negrąžinti. Jam prisiskambinti nepavykdavo, buvo išjungtas telefonas (A. K.); po kiek laiko pradėjo S. R. skambinti, jis pasakydavo, kad yra išvykęs. Ir tai kartojosi ne vieną kartą. Paskui, kiek skambino, ragelio nebekėlė (J. P.); jis skambino S. R. klausti, kas ten vyksta, bet jis nebeatsiliepė (A. D.); paskui jam skambino, bet jis nebeatsiliepė. Ir žinutes rašė, ir elektroninius laiškus, bet taip ir prapuolė jis. Rašė elektroninį laišką, kad grąžintų jai S. R. pinigus, skambino, bet jis nekėlė jai ragelio. S. R. ją apgavo. Jokių veiksmų jis neatliko, kiek jam skambino, tiek jis su ja nekalbėjo (I. N.); telefonu S. R. nebeatsiliepė, ir tada jis kreipėsi į Advokatų tarybą Vilniuje (V. J.).

Teismas prieina prie išvados, kad kaltinamasis piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, nes klientai kreipėsi į kaltinamąjį dėl teisinių paslaugų. Kai nukentėjusieji į S. R. kreipdavosi teisinių paslaugų ir už tai sumokėdavo, kaltinamasis, turėdamas išankstinę tyčią savo pažadų nevykdyti, melagingai pažadėdavo nukentėjusiesiems prašomas teisines paslaugas suteikti, taip suklaidindavo nukentėjusiuosius dėl savo tikrųjų ketinimų. Nukentėjusiųjų galimybės įrodyti civilinio proceso tvarka tikrąjį susitarimą su S. R. ir susigrąžinti pinigus, jam neįvykdžius savo įsipareigojimų, buvo pasunkintos, nes nusikalstamą veiką darė teisines paslaugas teikęs advokato padėjėjas, kuriam klientai atskleidė privačius duomenis, sudarančius advokato padėjėjo ir kliento paslaptį.

Gynėjas baigiamųjų kalbų metu siekė įtikinti teismą, kad kaltinamojo veika netinkamai kvalifikuota, kadangi nustatyta daug nukentėjusiųjų. Gynybos nuomone, veika negalėjo būti kvalifikuojama kaip pavienis nusikaltimas. Teismo vertinimu, priešingai, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras tinkamai kaltinamojo veiką kvalifikavo kaip pavienį nusikaltimą. Kaltinamojo nusikalstama veika susidėjo iš keleto vienarūšių veiksmų, atskirais nusikalstamos veikos epizodais buvo įgyvendinamas vienas kaltinamojo S. R. sumanymas, apgaulė buvo naudojama prieš savo klientus iš esmės pagal tą pačią schemą, todėl jo padarytas nusikaltimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbiausias ne nukentėjusiųjų daugeto ar laiko tarpo, bet kaltinamojo tyčios kryptingumas, apsprendęs veikos, kaip pavienės, kvalifikavimą.

Kaltinamasis ir gynyba teismo posėdžio metu aktyviai prašė, kad kaltinamajam būtų paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad S. R. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Iš medicinos dokumentų matyti, kad kaltinamajam diagnozuoti psichikos sutrikimai, kurie reikšmingai neapriboja kaltinamojo valinių, intelektinių savybių, jie gydomi psichoterapija ar medikamentais. Išvadoje nurodyta, kad daug metų kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu, kelis kartus detoksikuotas. Teismas sprendžia, kad dėl kaltinamo darbinės veiklos pokyčių (netektos teisėjo pareigos), kaltinamojo psichinės sveikatos problemų (medicinos dokumentai yra byloje) ar piktnaudžiavimo alkoholiu, susidarė palankios aplinkybės kaltinamojo tyčiai kilti – iš klientų, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, užvaldyti svetimą turtą, ir jo negrąžinti.

Kaltinamasis S. R. teismo posėdyje dėl A. R. paaiškino, kad R. piktnaudžiavo alkoholiu. R. paprašė jo sustoti prie kaimo parduotuvės, nes jam reikia nusipirkti butelį. R. paklausė, ar turi, kur susidėti pinigus, pasakė, kad jis turi rankinę, pasakė, kad „pasiimk pinigus, nes bijau neštis juos vienas“. Nuėjo į banko skyrių ,,(duomenys neskelbtini)“. Skambino jis sekančią dieną, berods, dar kitą dieną, kaip žmogus, veikiamas alkoholio, jis nebežino, ką jis daro, tai jam atrodo kažkas blogai, kad kažkokias pretenzijas pradėjo reikšti, sakyti, kur pinigai mano. Kur R. padėjo tuos pinigus, jis nežino, turėjo jis tų sugėrovų, pas jį nerakinamos durys, vaikščiojo kas norėjo, ten buvo tokie asocialūs namai, kuriuose buvo vartojamas alkoholis. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai įrodo, kad pats kaltinamasis, tuo metu buvęs advokato padėjėju, dėl panaudotos apgaulės bandė suversti kaltę nukentėjusiajam. Kaltinamojo, kaip buvusio teisėjo, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą, suvokimas privalėjo būti toks, kad negalima tvarkyti piniginių reikalų su, pasak kaltinamojo, girtaujančiu, neblaiviu asmeniu. Vertinant kaltinamojo išsilavinimą, buvusias pareigas, suvokimą, nepateisinama, kad kaltinamasis su neblaiviu nukentėjusiuoju važiuoja į banką pasiimti pinigų, deda nukentėjusiojo pinigus į savo krepšį. Kaltinamasis šių akivaizdžių faktų neneigia, nes jie yra nustatyti byloje – 2019-04-05 iš ,,L. B. AS“ Lietuvos skyriaus gautas raštas su kompaktiniu disku, kuriame įrašas iš banke esančių vaizdo kamerų (1 t., b. l. 95). 2020-10-27 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kompaktiniame diske, gautame iš ,,L. B. AS“, 2019-03-26 dienos vaizdo įrašų iš ,,L. B.“ skyriaus, esančio prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kai A. R. kartu su S. R. pasiima grynuosius pinigus iš banko, apžiūra (1 t., b. l. 98-100). Neneigdamas akivaizdžių faktų, kaltinamasis siekia savo apgaulę paslėpti, suversdamas kaltę nukentėjusiajam ir nukentėjusiojo piktnaudžiavimui alkoholiniais gėrimais. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia kaltinamasis, jis pats sąmoningai, veikdamas tyčia, pasisavino nukentėjusiojo A. R. pinigus. Tai, kad ne nukentėjusysis pametė pinigus, o pinigų neteko dėl kaltinamojo sukčiavimo, įrodo ir paties nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, kuriais teismas remiasi (S. R. turėjo tokį juodą tašiuką. Automobilyje pinigų jam tikrai S. R. nedavė daugiau). Be to, 2020-10-27 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad A. R. banke pasiėmė tik 300 Eur, dėl kaltinamojo (jo teigimu) A. R. suteiktų paslaugų ir gautų 3600 Eur nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, gautos pajamos neapskaitytos ir nedeklaruotos.

Dėl S. P. epizodo kaltinamasis pateikė tai pat visiškai, teismo vertinimu, nerealią versiją – tam, kad iš S. P. paimtų 8500 eurų, neva skirtų kitam advokatui surasti, išrašė pinigų priėmimo kvitą, tai yra individualios veiklos kvitą 8500 eurų sumai, kad tikrai būtų garantija, kad šie pinigai yra jo paimti. Šiuos kaltinamojo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paneigė nuoseklūs nukentėjusiosios S. P. parodymai, kad ji turėjo savo advokatą S. A.. Ji neprašė S. R. advokato paslaugų. Ji jam tiesiog paskolino pinigų, nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis nei dėl grąžinimo, nei nieko. Kaltinamasis jai sakė, kad atiduos. S. R. jai nesuteikė jokių teisinių paslaugų. Ją gynė advokatas S. A.. Kai ji paklausė jo, tai jis sakė, kad tikrai grąžins. Jie sėdėjo mašinoje, jis išsitraukė tokį pailgą lapelį, tokį kvitą. Sausio 23 dieną, kai ji su kaltinamuoju išsiskirstė, tai pasakė jam, kad kreipsis į policiją, jeigu jis jai negrąžins pinigų. Nesikreipė į policiją, nes atlikinėjo bausmę. Ji galvojo, kad kaltinamasis jai grąžins pinigus, iki kol ji išvažiuos atlikti bausmės. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis negalėjo atsakyti, į kokį konkrečiai advokatą jis kreipėsi dėl gautų 8500 Eur, įformintų pinigų priėmimo kvitu. Taigi, teismas daro išvadą, kad S. R., pasinaudodamas sudėtinga nukentėjusiosios būkle, apgaule užvaldė jos pinigus.

2019-05-09 atlikta krata (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros filiale (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios metu paimti įvairūs dokumentai (2 t., b. l. 62-64, 68-73). 2019-05-09 kratos metu S. R. gyv. vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti įvairūs dokumentai, susiję su individualios veiklos vykdymu (1 t., b. l. 178-182). 2020-10-14, 2020-11-09, 2020-11-18 reikalavimai pateikti dokumentus, S. R. pranešimai (2 t., b. l. 75-78, 83-98). Teismo posėdžio metu kaltinamasis siekė įrodyti, kad kratos buvo atliktos neteisėtai, paimti su byla nesusiję daiktai, tam tikri dokumentai liko darbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas apklausė visus pareigūnus, buvusius kratos metu, ir nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų dėl kratos atlikimo, kratos eiga fiksuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Kaltinamojo versijai, kad darbinėse patalpose buvo likę maišų su dokumentais, paneigti buvo apklausti patalpų savininkai, raktus nuo patalpų turėję asmenys, patalpas nuomojusios įmonės darbuotojai. Iš visų apklaustų asmenų duotų parodymų teisme galima teigti, kad kratų metu darbinėse patalpose nebuvo palikta jokių reikšmingų dokumentų, galėjusių turėti reikšmės kaltinamojo atsakomybei.

S. R. inkriminuotas 55 800 eurų pasisavinimas apgaule.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras nurodė, kad 2023-06-01, įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija – 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925, švelnina bausmę ir taip palengvina asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Kaltinamasis S. R. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje veikos padarymo metu buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija (2007-06-28 redakcija) numatė: tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę išvengė arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nuo 2023-06-01 galiojanti BK 182 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies redakcija atsakomybę diferencijavo pagal didelės ir didelės vertės kriterijus, be to, atsirado alternatyvios laisvės atėmimui bausmės.

Taip pat keitėsi BK 190 straipsnyje nustatyti turto vertės išaiškinimai, kurie yra reikšmingi kvalifikuojant nusikalstamas veikas. Veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas numatė, kad didelės vertės turtas yra tas, kurio vertė viršija 250 MGL. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 eurų) dydžio sumos (BK 182 straipsnio 2 dalis), o labai didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 eurų) dydžio sumą (BK 182 straipsnio 3 dalis) (BK 190 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kaltinamojo S. R. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuojama į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) kaip švelninanti kaltinamojo teisinę padėtį.

Taip pat S. R. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos organizavimą BK 222 straipsnyje buvo įtvirtinta jau po kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2021-11-23 įstatymo Nr. XIV-692 redakcija). Nuo 2022 m. gegužės 1 d. BK 222 straipsnio 1 dalies įsigaliojusioje redakcijoje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje teisės normos redakcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino apgaulingą buhalterinės apskaitos organizavimą kaip alternatyvųjį objektyviosios pusės – veikos – požymį. 2023-06-01 įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, ja, be kita ko, vėl buvo pakeistas ir BK 222 straipsnio turinys ir be ankstesnėje straipsnio redakcijoje buvusių numatytų padarinių – „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ – šiuo metu galiojančioje redakcijoje yra alternatyvūs padariniai, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma ir tada, jeigu dėl nusikalstamų veiksmų-neveikimo „buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui“. Iš esmės naujosios redakcijos BK 222 straipsnio dispozicijų formuluotės sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, tačiau pastebėtina, kad pagal teismų praktiką ir iki tol baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnį buvo traukiami asmenys, o būtent įmonių vadovai, apgaulingai organizavę buhalterinės apskaitos tvarkymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 222 straipsnį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) paprastai atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) buhalteris; 2) vyriausiasis buhalteris (tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą); 3) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai (tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis). Nors nagrinėjamu laikotarpiu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje eksplicitiškai nebuvo numatytas apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimas kaip alternatyvus objektyviosios pusės – veikos – požymis, o šiuo metu galiojančioje redakcijoje šis požymis tiesiogiai įtvirtintas, tačiau, kaip matyti iš nuosekliai suformuotos teismų praktikos, nustačius, jog juridinio asmens vadovas buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo iš esmės netinkamai, aiškiai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir tai sukėlė atitinkamus padarinius, jis ir pagal senąją įstatymo redakciją galėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo S. R. veikai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taikytina įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01, nes naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje yra numatyta švelnesnė alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl toks įstatymas laikytinas kaip švelninantis kaltinamojo teisinę padėtį, ir kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalies 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.

Kaltinamasis suvokė, kad pasinaudodamas klientų pasitikėjimu, panaudodamas apgaulę užvaldė nukentėjusiųjų turtą, numatė, kad dėl netesėtų veiksmų nukentėjusiesiems bus padaryta turtinė žala ir siekė taip veikti (tiesioginė tyčia).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 nusikalstamas veikas, veikos baigtos, 1 nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 222 str. 1 d.) (BK 11 straipsnio 4 dalis), 1 nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 3 dalis) (BK 11 straipsnio 5 dalis). S. R. neteistas, nedirbantis, nebaustas administracine tvarka. Su juo gyvena nepilnametė dukra, ją rūpinasi. Turi sveikatos problemų.

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl nusikaltimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltę pripažino. S. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo jau yra praėjęs pakankamai ilgas laikas, per kurį jokių naujų teisės pažeidimų S. R. nėra padaręs, spręstina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti S. R. paskiriant švelniausią BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Įvertinus S. R. asmenybę, praėjusį laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių balansą, tai, jog S. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, spręstina, jog už padarytą nusikaltimą šiuo atveju teisinga ir proporcinga kaltinamajam paskirti minimalią 150 MGL (7500 eurų) dydžio baudą.

Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina minimali – 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, leidžiančius pasiekti bausmės tikslus. Teismo vertinimu, nors baudos bausmė bausmių sistemoje yra švelnesnė nei laisvės apribojimas, skirtina būtent laisvės apribojimo bausmė. Teismas tokį sprendimą motyvuoja tuo, kad laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam sukels mažiau suvaržymų nei baudos bausmė, kadangi kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis nedirba; su juo gyvena nepilnametė dukra, kuria kaltinamasis rūpinasi; kaltinamasis turi įvairių sveikatos problemų (detalūs dokumentai, susiję su kaltinamojo sveikatos būkle, yra byloje). Kaltinamasis yra dirbęs teisėju, advokato padėjėju, praeityje nėra teistas, baustas, nusikalstamoms veikoms padaryti įtakos turėjo sveikatos būklė, todėl baudžiamoji atsakomybė bus realizuota, bausmės tikslai bus pasiekti, pripažinus kaltinamąjį kaltu ir pasmerkus Lietuvos Respublikos vardu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu, esant realiai nusikaltimų sutapčiai. Tarp veikų yra realioji nusikaltimų sutaptis, nes buhalterinė apskaita buvo vedama gerokai anksčiau nei padarytas sukčiavimas (nuo 2014-06 iki 2019-12-31 pajamos apgaulingai nebuvo įtraukiamos į finansinę apskaitą). Teismas taiko visišką bausmių sudėjimą motyvuodamas tuo, kad kaltinamajam paskirtos minimalios bausmės, taip pat teismas atsižvelgia į veikų pavojingumą. Baudos bausmė nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos – 1829 Eur (4 t., b. l. 182-186).

Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 33000 eurų turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 33).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 eurų turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 112).

Nukentėjusioji J. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3800 eurų turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 133).

Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 46).

Nukentėjusioji V. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 900 eurų turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 18).

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 69).

Nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 eurų turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 192).

Nukentėjusioji I. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 197).

Nukentėjusysis D. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 69). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dydį sumažino iki 2700 eurų (13 t., b. l. 124-125).

Nukentėjusysis R. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 eurų turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 170). Teismo posėdžio metu R. D. civilinio ieškinio atsisakė. Procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 8250 eurų turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 68). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio. Procesas dėl civilinio ieškinio atlyginimo nutrauktinas.

Nukentėjusysis R. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 550 eurų turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 156). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio. Procesas dėl civilinio ieškinio atlyginimo nutrauktinas.

Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia.

Civilinių ieškovų Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. R., V. M., J. P., V. J., V. A., A. K., A. D., V. J., I. N., D. L. pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo S. R. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl civiliniai ieškiniai tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), ir skirti 150 MGL (7500 eurų) dydžio baudą.

S. R. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), ir skirti 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per laisvės apribojimo atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 punktu, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per laisvės apribojimo atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei 150 MGL (7500 eurų) dydžio baudą, kurią sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 1829 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 33000 eurų (trisdešimt tris tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 400 eurų (keturis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios J. P. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 3800 eurų (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 500 eurų (penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios V. A. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 900 eurų (devynis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios A. K. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 300 eurų (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 350 eurų (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios I. N. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 5000 eurų (penkis tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. L. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti 2700 eurų (du tūkstančius septynis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl R. D. civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl S. P. civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl R. N. civilinio ieškinio nutraukti.

Pratęsti nuo 2025 m. spalio 21 d. iki civilinių ieškinių atlyginimo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą kaltinamojo S. R. turtui: 1. pastatui – garažui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 240 eurų, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti turtu; 2. pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 32971 eurų. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti turtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD, 1 vnt. (priedas prie 2019-04-05 rašto iš ,,L. B.“ AS Lietuvos skyriaus, kuriame įrašas iš banke esančių vaizdo kamerų – palikti saugoti byloje;

- 1 segtuvą su dokumentais (paimtais 2019-05-09 kratų metu iš (duomenys neskelbtini)g. 1, (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), iš BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti S. R.;

- advokato orderio knygelę, 1 vnt. (paimta 2019-05-09 kratos metu iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – grąžinti S. R.;

- pinigų priėmimo knygeles, 2 vnt. (paimta 2019-05-09 kratos metu iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – grąžinti S. R.;

- gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalus, 2 vnt. (paimta 2019-05-09 kratos metu iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – grąžinti S. R.;

- gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, 1 vnt. (paimta 2019-05-09 kratos metu iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – grąžinti S. R.;

- DVD, 1 vnt. (priedas prie 2019-05-15 Specialisto išvados Nr. 40-(525)-IS1-526-(13.2), Ž. R. tel. – palikti saugoti byloje;

- DVD, 1 vnt. (priedas prie 2020-04-10 Specialisto išvados Nr. 40-(705)-IS1-122-(13.2) S. R. kompiuteriai, USB – palikti saugoti byloje;

- DVD, 2 vnt. (priedas prie 2019-07-26 Specialisto išvados Nr. 40-(742)-IS1-758-(13.2) S. R. tel. – palikti saugoti byloje;

- CD, 1 vnt. (priedas prie 2021-07-26 rašto iš AB ,, (duomenys neskelbtini)“ (Ž. R. sąskaitos išrašas – palikti saugoti byloje;

- vaistų pakuotė „(duomenys neskelbtini) “ su viduje tuščiu tablečių lapeliu (priedas prie 2019-04-16 savanoriško daiktų patikimo protokolo) – sunaikinti.

Daiktus, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate: paketą Nr. HB3190004 su vaistiniais preparatais, paimtas 2019-05-09 kratos metu iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Nuosprendžio dalį dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo tęsimo vykdyti skubiai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.