Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. M. (E. M.) (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis), jo atstovui advokatui Jonui Urbonui (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Jono Urbono apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas E. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17851-2025 (ROIK 25272342814) ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. E. M. Institucijos 2025 m. liepos 24 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 360 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones, 2 mėnesiams, už tai, kad jis, 2025 m. balandžio 21 d., 18.24 val. Vilniaus miesto sav., Vilnius–Naujoji Vilnia pervažos 2+868 km, vairuodamas automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šiais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11, 168, 170 punktų reikalavimus.

2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Nurodyta, jog E. M. taikyta atsakomybė – minimali nuobauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra adekvati ir efektyvi valstybės reakcija į padarytą nusižengimą ir nesuvaržo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių labiau nei būtina ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. atstovas advokatas Jonas Urbonas prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1284-961/2025 ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę teiseną E. M. atžvilgiu; 2) apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti pirmo prašymo, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Iš vaizdo įrašų yra matyti, kad netinkamai veikė užtvaros sistema – vaizdo įraše užfiksuota, jog priešingoje pusėje stovėjęs raudonos spalvos automobilis apvažiuoja užtvarą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad eismo dalyviai galėjo būti suklaidinti tiek šviesoforo signalo, tiek užtvaros veikimo ir priimti sprendimus manydami, kad eismo reguliavimo įrenginiai veikia netinkamai ir įsitikinus eismo saugumo yra leidžiama kirsti pervažą. E. M., prieš įvažiuodamas į pervažą, buvo atsargus – pradėjęs važiuoti, jis trumpam stabtelėjo prieš pat pervažą, siekdamas įsitikinti, ar nėra kliūties ar pavojingos situacijos.

3.2. Nepaisant to, ar užtvaras yra papildomas įrenginys, ar ne, juo eismo dalyviai vis tiek vadovaujasi – jei šviesoforas būtų rodęs, jog važiuoti galima, tačiau užtvarai nebūtų pakelti, atitinkamai, vairuotojai nevažiuotų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 3-231 patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 3.2 punkte numatyta, jog: „<...> Sergimosiose pervažose automatinė šviesoforų signalizacija naudojama kartu su automatiniais ar pusiau automatiniais užtvarais“, 21 punkte nurodyta, jog: „Sergimosiose pervažose turi būti įrengti užtvarai <...>“. Atstovo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, manytina, jog tiek užtvarai, tiek šviesoforai turėjo signalizuoti tą patį veiksmą t. y. važiuoti galima arba negalima. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad eismo reguliavimo įrenginiai veikė netinkamai, nesinchroniškai. Dėl tokių aplinkybių buvo suklaidintas ne vienas vairuotojas, tarp jų ir apeliantas. Pirmosios instancijos teismas nuvertino netinkamai veikiančių kelio eismo reguliavimo priemonių aplinkybių reikšmę.

3.3. Apeliantas realios žalos nesukėlė, buvo suklaidintas netinkamai veikiančių įrenginių, jo darbas yra susijęs su teise vairuoti bei jis turi globoti savo motiną, jam teisės vairuoti atėmimas yra neproporcinga priemonė. Nusižengimas buvo padarytas ne dėl sąmoningo KET ignoravimo, o dėl to, kad E. M. buvo suklaidintas. Be to, nusižengimas nepadarė jokios realios žalos, nebuvo sukelta avarinė situacija ar sutrikdytas eismo saugumas, taip pat nebuvo nustatyta jokių sunkinančių aplinkybių. E. M. darbo pobūdis tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl specialiosios teisės – teisės vairuoti – atėmimas faktiškai reikštų darbo netekimą. Skiriant papildomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą – pažeidžiami proporcingumo ir teisingumo principai, nes paskirta sankcija yra akivaizdžiai per griežta.

3.4. Teismo nutartyje nėra jokios analizės, kodėl asmeniui, kuris nepadarė kitų pažeidimų, neturinčiam nuobaudų, kuris bendradarbiavo ir pripažino kaltę, nepakanka tik piniginės baudos . Vien deklaratyvus teiginys, jog „minimali nuobauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra adekvati ir efektyvi valstybės reakcija į padarytą nusižengimą <…>“, nėra pakankamas pagrindas taikyti itin griežtą poveikio priemonę, kuri (atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes – eliminuotų asmens galimybę verstis savo profesine veikla, užsitikrinti pajamas ir rūpintis savo artimaisiais šeimos nariais) faktiškai paneigia ANK 34 straipsnio 6 dalies normą. Nutartis priimta pernelyg formaliai, neatsižvelgus į faktines aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei jo socialinę situaciją, nors ANK 34 straipsnio 6 dalis įpareigoja vertinti būtent šių aplinkybių visumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo darbo funkcijas vykdo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra itin atsakingas darbuotojas, visada paisantis saugumo reikalavimų vykdant savo pareigas. Pagal ANK 34 straipsnio nuostatas, sankcija turi būti parenkama įvertinus nusižengimo pobūdį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei kitus duomenis apie jo asmenybę – tačiau tai padaryta formaliai, neatsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes.

3.5. Teisės vairuoti turėjimas apeliantui yra būtinas siekiant tinkamai rūpintis savo artimu šeimos nariu nenumatytais atvejais. 2023 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą byloje Nr. e2YT-396-608/2023, kuriuo T. M. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, jai buvo nustatyta nuolatinė globa bei globėju paskirtas E. M. Teisė vairuoti suteikia galimybę apeliantui užtikrinti globojamo asmens poreikius – saugiai transportuoti į medicinos, socialinių paslaugų bei kitas institucijas, taip pat operatyviai reaguoti į neatidėliotinas situacijas, susijusias su globojamos motinos sveikata ir priežiūra. T. M. apgyvendinta socialinės globos namuose viešojoje įstaigoje „S“ adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime byloje Nr. e2YT-396-608/2023 konstatavo: „E. M. su sutuoktine kartą per savaitę vyksta pas motiną, veža maisto produktų, būtiniausių higienos priemonių, vaistų ir pan. E. M. stengiasi suteikti motinai kuo geresnę priežiūrą, rūpinasi jos gerove <…>“. Kadangi apelianto motina yra apgyvendinta už Vilniaus miesto ribų, apeliantui atėmus teisę vairuoti, motinos lankymas, priežiūra bei būtiniausių daiktų ir produktų pristatymas būtų apsunktinas. Atstovo vertinimu, pateikti nauji įrodymai pagrindžia, kad E. M. naudoja automobilį ne tik profesinėje veikloje, bet ir rūpindamasis savo motina, kuriai nustatyta globa. Skunde keliamų klausimų kontekste cituojami ANK 34 straipsnio 6 dalies, 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Taip pat prie skundo pridėti papildomi dokumentai: 2022 m. vasario 28 d. apmokėjimo už socialines paslaugas sutartį Nr. 1.12.2-1246C, 2022 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, T. M. (apelianto motinai) pagal 2022 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus sprendimą yra nuspręsta skirti socialinės globos paslaugas VšĮ „S“.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. atstovo advokato Jono Urbono pateiktą apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir joje detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. M. ir jo atstovas advokatas Jonas Urbonas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

E. M. atstovo advokato Jono Urbono apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

7. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.

8. E. M. pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2025 m. balandžio 21 d., 18.24 val. Vilniaus miesto sav., Vilnius-Naujoji Vilnia pervažos 2+868 km, vairuodamas automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, taip pažeidė KET 73.11, 168, 170 punktų reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus būtent ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš objektyviųjų šio administracinio nusižengimo požymių – įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės, o šviesoforų signalų reikšmės numatytos KET 73 punkte. KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; KET 168 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė: KET 170 punkte nurodoma, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

9. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad E. M. 2025 m. balandžio 21 d., 18.24 val. Vilniuje, Vilnius–Naujoji Vilnia pervažos 2+868 km, vairuodamas automobilį, įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tačiau tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad šiuo atveju nėra jo kaltės, kaip ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio, kadangi eismo reguliavimo įrenginiai (šviesoforas ir pakeliamasis užtvaras) veikė netinkamai, nesinchroniškai ir dėl pakilusio užtvaro buvo suklaidintas ne vienas vairuotojas, tarp jų ir apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog E. M. turėjo vadovautis ne tik pakeltu užtvaru, bet taip pat šviesoforo signalu. Akivaizdu, jog E. M. matė ar galėjo ir turėjo matyti draudžiamą šviesoforo signalą, tačiau važiuodamas degant draudžiamam šviesoforo signalui pasielgė nerūpestingai, todėl jo apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

10. Pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Tokios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nors ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje neatsargios kaltės formos rūšys (pasitikėjimas ir nerūpestingumas) aprašytos kaip taikytinos materialioms administracinių nusižengimų sudėtims, tačiau teismų praktikoje tokios neatsargios kaltės rūšys taikomos ir administraciniams nusižengimams, aprašytiems formaliomis sudėtimis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, darančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024, 2AT-3-813/2025). Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies turinys atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

11. Pirmiausia pažymėtina, kad apelianto teiginiai, jog jį suklaidino pakilęs pervažos užtvaras, kadangi tiek užtvarai, tiek šviesoforai turėjo signalizuoti tą patį veiksmo leidimą, t. y. važiuoti galima arba negalima, neatitinka byloje surinktų įrodymų turinio. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 3.14 punkte numatyta, kai pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir preciziškai laikytis KET 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų. Pastebėtina, kad iš geležinkelio pervažą filmuojančios kameros darytų vaizdo įrašų matyti, jog E. M. prie geležinkelio pervažos priartėjo, sustojo priešais automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio šalia dar buvo sustojęs dviratininkas, kelio užtvaras buvo uždarytas, o virš užtvaro buvo eismą draudžiantis raudonos spalvos šviesoforo signalas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prieš E. M. vairuojamą automobilį stovėjo ne didžiagabaritė, o paprasta transporto priemonė – lengvasis automobilis Hyundai, kuriam įvažiavus į pervažą, o apelianto vairuojamam automobiliui artėjant prie „stop“ linijos ir už jos raudonai degančio šviesoforo, E. M. buvo galimybė matyti du pakaitomis mirksinčius raudonus šviesoforo signalus. Pažymėtina, kad apeliantas yra brandus asmuo, įgijęs teisę vairuoti, atitinkamai turintis žinoti KET reikalavimus, tarp jų ir eismo per geležinkelio pervažas tvarką. Nepaisant to, jis neįsitikinęs, ar dega eismą leidžiantis šviesoforo signalas, įvažiavo į geležinkelio pervažą ir tokiais savo veiksmais veikė neatsargia kaltės forma – nerūpestingumu. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog iš byloje pateiktų pervažos vaizdo įrašų matyti, kad nepaisydamas pakelto užtvaro ir priešais apeliantą važiuojančio lengvojo automobilio, kuris kirto pervažą, trečiojo automobilio vairuotojas pareigingai sustojo ir liko stovėti priešais „stop“ liniją, t. y. aiškiai vadovaudamasis šviesoforo signalu, o ne užtvaro padėtimi ar kitų eismo dalyvių elgesiu. Būtent taip elgtis turėjo ir E. M., o to nedarydamas ir pravažiuodamas geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, pažeidė KET ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

12. Skunde taip pat teigiama, jog pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 „Dėl kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių priedo 11 punkto reikalavimus apatinė šviesoforų sekcijos dalis turi būti ne žemiau kaip 2,10 m virš šaligatvio, 2,20 m – virš dviračių tako ir 4,50 m – virš važiuojamosios dalies, o šioje pervažoje matyti reikšmingas neatitikimas tarp norminių teisės aktų reikalavimų ir realios situacijos nuotraukoje, nes šviesoforas yra įrengtas gerokai žemiau nei jo aukštį reglamentuoja norminiai teisės aktai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu tokie skundo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti. Aptariamų taisyklių 76 punkte nustatyta, kad geležinkelio pervažose transporto šviesoforai įrengiami prieš geležinkelio pervažas vadovaujantis norminiais dokumentais, reglamentuojančiais geležinkelio pervažų įrangą ir priežiūrą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 5 priede esančiose a) ir b) schemose „Pervažos su užtvaru įrangos išdėstymas“ nustatyta, jog pervažos signalizacijos šviesoforas yra statomas virš automatinio arba elektrinio užtvaro taip pat 9 priedo a) schemoje yra pavaizduoti sergimosios ir nesergimosios pervažos šviesoforai, iš kurios matyti, jog pervažos šviesoforas sergimojoje pervažoje (kokia buvo ir nagrinėjamu atveju) yra statomas virš užtvaro. Todėl apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog reikalavimai, kuriuos nurodo atstovas skunde dėl šviesoforo įrengimo, nėra taikytini geležinkelių pervažose įrengtiems šviesoforams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje.

13. ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Be to, ANK 421 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusi Institucija E. M. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą 360 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam dviejų mėnesių terminui. Skunde nurodoma, kad teismo nutartyje nėra jokios analizės, kodėl asmeniui, kuris nepadarė kitų pažeidimų, neturinčiam nuobaudų, kuris bendradarbiavo ir pripažino kaltę, nepakanka tik piniginės baudos bei pateikti papildomi duomenys apie E. M. individualią situaciją ir būtinybę turėti transporto priemonę. Apygardos teismo vertinimu, tokie skundo argumentai nelaikytini pagrįstais ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus procesinius sprendimus.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi nustatydamas skirtinos baudos dydį bylą nagrinėjantis pareigūnas ar teismas, be kita ko, turi atsižvelgti tiek į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tiek į pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjamu atveju Institucija nustatė vieną E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padarytą nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas pripažino dar vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (apeliantas gimęs 1957 metais), be to įvertino, kad E. M. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį du kartus baustas už KET pažeidimus (nedidelį greičio viršijimą ir transporto priemonės pastatymą rezervuotoje stovėjimo vietoje), baudos sumokėtos, nuobaudų galiojimas išnykęs, todėl vertino, jog E. M. paskirta minimali nuobauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra adekvati ir efektyvi. Su tokiu aplinkybių, reikšmingų nuobaudos parinkimui, įvertinimu apygardos teismas visiškai sutinka. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju nepagrįstai buvo nustatyta E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padarytą nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, taip pat paties E. M. pozicijos viso proceso metu, jis pripažino tik savo veiksmus, t. y. jog pervažiavo pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tačiau tokiais veiksmais padaryto nusižengimo jis nepripažino. Pažymėtina, kad tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu jis ginčijo kaltę bei pažeidimo objektyviuosius požymius. Nors apygardos teismas negali pasunkinti jo teisinės padėties, pašalindamas minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau tokia jo pozicija vertinama tikrinant paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžius.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisė vairuoti apeliantui yra reikalinga darbinėje veikloje taip pat pažymėta, kad E. M. motinai T. M. nustatyta nuolatinė globa bei globėju paskirtas apeliantas, todėl teisės vairuoti turėjimas yra būtinas siekiant tinkamai rūpintis savo artimu šeimos nariu nenumatytais atvejais. Pabrėžtina, kad vien tai, jog asmeniui dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kils papildomų sunkumų patenkinti savo gyvenimiškus poreikius, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios priemonės paskyrimas prieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, apeliantas, net ir žinodamas, jog teisė vairuoti jam reikalinga ir darbo funkcijoms vykdyti, ir rūpinantis motina, vairuodamas nesilaiko KET reikalavimų, kas rodo jo paties neatsakingą požiūrį. Juo labiau, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Iš prie skundo pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog apelianto motina T. M. yra apgyvendinta socialinės globos namuose viešojoje įstaigoje „S“, todėl globojamo asmens būtiniausiais gyvenimiškais poreikiais privalo pasirūpinti globos namai.

16. Pastebėtina, jog asmeninės E. M. gyvenimo aplinkybės, susijusios su šeima, darbu, būtinybe turėti teisę vairuoti šeimos poreikių tenkinimui, negali būti vertinamos, kaip prioritetinės, nulemiančios jo intereso prioritetą prieš viešąjį interesą – užtikrinti saugumą keliuose. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pats asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tenkinant gyvenimiškus poreikius, darbinėje veikloje, turi būti suinteresuotas neprasti specialiosios teisės. Akcentuotina, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl paskirtos baudos dydžio, specialiosios teisės atėmimo, tinkamai įvertino E. M. asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis. Tokios aplinkybės, kurias skunde nurodo apeliantas (darbinė veikla, poreikis rūpintis motina ir pan.), teismų praktikoje nelaikomos išskirtinėmis, leidžiančiomis neskirti specialiosios teisės atėmimo.

17. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. atstovo advokato Jono Urbono skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.