Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00050-2023-6 Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.; 16.9.3.; 21.8.6.

2023 m. birželio 13 d.

dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotam atstovui Mariui Lisauskui,

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones, išnagrinėjo pareiškėjo Ž. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6617-2023 administracinio nusižengimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucija 2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6617-2023 Ž. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį paskyrė 70 eurų baudą už tai, kad jis Vilniaus raj. sav., Kaponiškių k., 2023 m. vasario 19 d. 12 val. vairavo transporto priemonę, sustojo ir stovėjo ten, kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 150.10 punktą.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ž. G. skunde nurodo, kad su nesutinka su nutarimu, nes 2023 m. vasario 19 d. apie 10:50 vairavo transporto priemonę „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „M&V”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Klaipėdos į Baltarusiją ir buvo įsigijęs išankstinę registraciją. Pagal išankstinės registracijos laiką atvyko į pasienį prie Lavoriškių pasienio kontrolės punkto. Pareiškėjo registracijos laikas buvo 11 val., tad atvykęs anksčiau aplenkė stovinčias eilėje transporto priemones ir norėjo įvažiuoti į savo laukimo zoną. Krovinis automobilis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracija) specialiai privažiavo apie 5 m. į priekį ir Pareiškėją užblokavo taip, kad Jis negalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal. Prieš užblokavimą iš priekio nebuvo nė vienos transporto priemonės. Tuo metu kol atvažiavo pareigūnai, krovininio automobilio vairuotojas piktybiškai Pareiškėjo neįleido, nors Pareiškėjas turėjo tam pilną teisę įvažiuoti, dėl to susidarė spūstis. Dėl susidariusios situacijos Pareiškėjas teigia, kad nėra kaltas, kadangi krovininio automobilio vairuotojas piktybiškai nenorėjo trauktis. Kai atvyko pareigūnai, už Pareiškėjo buvusios mašinos išvažinėjo, tik tada Pareiškėjas turėjo galimybę važiuoti atbulai. Pareiškėjo teigimu visą situaciją turėjo užfiksuoti kamera, esanti šalia šviesoforo. Pareiškėjas prašo peržiūrėti kameras ir panaikinti skundžiamą nutarimą dėl kelio užblokavimo vairuotojui „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Institucija atsiliepime nurodė, kad byloje surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi pareigūnas 2023 m. kovo 22 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-6617-2023, pakanka pripažinti Ž. G. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Institucija mano, kad Ž. G. savo veiksmais pasielgė neatsakingai, siekdamas greičiau privažiuoti prie eilių registravimo posto palaukimo zonos, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą aplenkė kitus eilėje stovinčius automobilius, nepavykus sugrįžti į savo važiuojamosios dalies pusę, sustojo ir stovėjo kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui. Būdamas profesionalus vairuotojas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, vairuodamas krovininę didelių gabaritų transporto priemonę turėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą bei numatyti galinčias įvykti pasekmes, tačiau akivaizdu, jog to nepadarė. Institucija atkreipė dėmesį, kad KET 150.10. punktas draudžia esant šiame punkte nustatytoms sąlygoms tiek transporto priemonės stovėjimą, tiek trumpalaikį sustojimą, pavyzdžiui, išleisti keleivį, krauti / iškrauti daiktus, kadangi net ir trumpalaikis sustojimas kitiems asmenims gali sukelti nepatogumų, netgi grėsmę eismo dalyviams / eismo saugumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos teigimu, bet koks sustojimas bei stovėjimas, uždraustas įstatymu, turi būti kvalifikuojamas kaip teisės pažeidimas, neatsižvelgiant į sustojimo ar stovėjimo tikslus, išskyrus įstatymais numatytus atvejus. Institucija, pateikdama nuorodas į Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 3-39 „Dėl transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo naudojant eilių valdymo informacinę sistemą tvarkos vykdymo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto „Transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo naudojant eilių valdymo informacinę sistemą tvarkos vykdymo aprašo“ nuostatas nurodė, kad jei dėl didelio transporto priemonių srauto negalima privažiuoti prie iš anksto registruotų krovinių ir prioritetinių transporto priemonių juostos, visi automobiliai privalo stovėti bendroje eilėje, o eilėje praleistas laikas vertinamas, kaip pateisinama vėlavimo priežastis. Institucijos teigimu, tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Administracinės atsakomybės paskirtis – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Esant šioms aplinkybėms, Institucija prašo Ž. G. skundo netenkinti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo skundą. Jis šių metų vasario 19 d. pasikrovė konteinerį ir turėjo važiuoti per Lavoriškio kelio postą. Buvo įsigijęs išankstinę registraciją 11:00 val., prie sienos buvo 9-10 val., atsistojo į eilę ir laukė, kol sueis 11:00 val. 10:50 val. stovėjo iki posto apie 200-300 metrų atstumu. Nuvažiavo prie šlagbaumo. Ten yra dvi eilės pravažiavimui (pagrindinė ir greitai gendančių produktų eilės), 5 metrų stop linija ir du šviesoforai. Prieš tai eina ištisinė linija, o prieš įvažiavimą punktyrinė linija (specialiai, kad galėtų žmonės pravažiuoti, lengvos mašinos, autobusai, išankstinę registraciją turintys vairuotojai, jei yra vietos laukiamoje zonoje, jei nėra vietos, privalo stovėti su greitai gendančiais bendroj eilėj). Jis praleido visas transporto priemones ir nuvažiavo. Jam susilyginus su kitu vairuotoju, šis užblokavo piktybiškai pravažiavimą. Jei piktybiškai kelio būtų neužblokavęs, jis būtų važiavęs prie šlagbaumo, ten kamera nuskenuoja numerius, pasikelia šlagbaumas ir važiuoja į palaukimo zoną. Nežino, ar prieš jį buvo vairuotojų su išankstine registracija. Stovėjo bendroje eilėje ir iš jos apvažinėjo mašinas link posto. Praleido transporto priemones ir jam važiuojant užblokavo kelią kita transporto priemonė. Pradėjo lenkti, pirmasis stovėjęs prie „stop“ linijos pradėjo judėti į priekį, kad jis (Pareiškėjas) nepravažiuotų. Važiavo į savo laukimo zoną. Norėjo jį apvažiuoti, nes jis stovėjo greitai gendančių produktų eilėje, o ne išankstinėje eilėje. Pro šį kontrolės punktą važiuoja ne pirmą kartą, su taisyklėmis yra susipažinęs. Išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą nekirto jokio žymėjimo. Iš tos vietos, kurios važiavo, lenkimas galimas. Pirmomis dienomis buvo parašęs pareigūnams dėl vaizdo įrašo išreikalavimo, o dabar gal iš tikrųjų jo nebėra galimybės gauti. Nei vienai mašinai nesutrukdė iki tol, kol neužkirto kelio. Vilkikas stovėjo prie "stop" linijos, jiems susilyginus vilkiko vairuotojas pavažiavo į priekį ir užblokavo pravažiavimą. Nuo "stop" linijos iki posto yra punktyrinė linija. Teismo prašo nutarimą panaikinti, nes jei kelio nebūtų užblokavę ir jis niekam nebūtų užblokavęs.

Institucijos įgaliotas atstovas Marius Lisauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnai atvyko į įvykio vietą, matosi, kad automobilis stovi priešpriešiniame eisme ir trukdo eismui. Institucija mano, kad nėra išskirtinė aplinkybė ta, jog buvo įgyta išankstinė registracija ir tai leistų pažeisti kelių eismo taisykles. Toje vietoje apvažiavimas prieš eismą negalimas. Vairuodamas krovininę transporto priemonę vairuotojas turėjo numatyti veiksmų pavojingumą, tačiau to nepadarė. Institucija tiksliai nežino, kurioje vietoje asmuo išvažiavo į priešpriešinį eismą. Vairuotojas turėjo numatyti, kad gali kažkas įvykti, galėjo kreiptis į posto darbuotoją ir išsiaiškinti aplinkybes. Teiginys, kad kitas vairuotojas užblokavo jam kelią nėra patvirtintas. Pareigūnui buvo aišku dėl pažeidimo, o vaizdo įrašas yra momentinis ir jis nėra saugomas. Darytina išvada, kad jei dėl didelio srauto negalima privažiuoti prie posto visi turi stovėti bendroje eilėje. Viena eismo juosta prioritetinė, o kita bendra. Išankstinei registracijai yra numatyta prioritetinė eismo juosta. Institucija laikosi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Prašo palikti nutarimą nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

III. Teismo išvados

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-382-606/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

Iš Pareiškėjo parodymų teismo posėdžio metu ir skundo matyti, kad Ž. G. su priimtu nutarimu nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta.

Teismas, surinkęs ir išnagrinėjęs surinktus byloje duomenis, konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtas nutarimas administracinėje byloje yra teisėtas pagrįstas.

Teismų praktikoje pažymima, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Klaipėdos apygardos teismo 208 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-382/2018).

Iš 2023-02-19 tarnybinio pranešimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistų atliktų nuotraukų matyti, kad Pareiškėjas Ž. G. stovėjo priešpriešinio eismo juostoje, todėl susidarė automobilių spūstis, t. y. susidarė didžiulė eilė automobilių vykstančių iš Baltarusijos Respublikos. Specialistai nustatė, kad eismas buvo užblokuotas apie valandą. Nors Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu parodė, kad ketino ne stovėti priešingoje eismo juostoje, o ketino apvažiuoti stovinčią pasienio poste eilę, nes turėjo išankstinę registraciją, Teismas atkreipia dėmesį, jog tai neatleidžia Ž. G. nuo pareigų įvertinti eismą ir laikytis pasienio punktuose nustatytos judėjimo tvarkos. Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.3-39 „Dėl transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo naudojant eilių valdymo informacinę sistemą tvarkos vykdymo aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas) 20.1 punkte įtvirtinta, kad iš anksto registruotos krovininės transporto priemonės juda joms skirta eismo juosta, pažymėta atitinkamais kelio ženklais, kartu su dėl gabenamo krovinio prioritetus turinčiomis krovininėmis transporto priemonėmis, ir jei reikia, laukia iš prioritetinių transporto priemonių susiformavusioje eilėje, kol privažiuos prie posto. Prižiūrintis darbuotojas šioje eilėje praleistą laiką vertina kaip vienintelę pateisinamą priežastį. Akivaizdu, jog taisyklės įpareigoja iš išankstinę registraciją turintiems vairuotojams laukti bendroje eilėje pažymėtoje atitinkamais ženklais eismo juostoje. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas, nenorėdamas laukti eismo juostoje kartu su kitais krovininiais automobiliais, bandė eilę apvažiuoti išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad taip per punktą važiuoja jau nebe pirmą kartą, su taisyklėmis yra susipažinęs, jo manymu, toks eilės apvažiavimas yra galimas. Tačiau pagal įsakymo 20.1. papunktį tik prižiūrintis vairuotojas, stebėdamas, kad prioritetinių ir iš anksto registruotų krovininių transporto priemonių eilė nebūtų ilgesnę, nei palaukimo zona, kurioje įrengtos dvi vykimo į Lavoriškių PKP eismo juostas ilgis, gali kontroliuoti šviesoforo pagalba numerių nuskaitymui iškviesdamas tik prioritetines bei iš anksto registruotas krovinines transporto priemones ir laikinai sustabdymas bendrą krovinių transporto priemonių eilę. Taigi, savavališkai reguliuoti, apvažiuoti automobilių eilės vairuotojai negali.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose. Akivaizdu (tai matyti iš įvykio metu darytų nuotraukų), kad Pareiškėjas, bandydamas apvažiuoti automobilių stovinčią eilę, sustojo neleistinoje vietoje – užstojo kelio ženklus, bandė sutrukdyti įvažiuoti į teritoriją tiems, kurie tinkamai laikėsi taisyklių ir laukė eilėje. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 papunktį, kuris nurodo, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Ta aplinkybė, jog Pareiškėjo pirmas eilėje stovintis vairuotojas geranoriškai neužleido, nepašalina Pareiškėjo atsakomybės laikytis nustatytos tvarkos.

Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka abejonių, kad Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino Pareiškėją kaltu padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskyrė jam 70 eurų baudą. Įvertinęs visus atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu Pareiškėjui nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių ir paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ir neteisinga, todėl keisti ją nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytais pagrindais keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo, todėl Ž. G. skundas netenkintinas ir Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-6617-2023 administracinio nusižengimo byloje paliektinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ž. G. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6617-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus