Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-121-260/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-06
Bylos Nr.: 2A-121-260/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė

Kategorijos

2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr.2A-121-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-40698-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo advokato J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4935-944/2019 pagal ieškovo advokato J. K. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas advokatas J. K. 2018 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Vilniaus apylinkės teismo teisėjai R. P.-L. ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai V. M., šiame ieškinyje prašė priteisti jam iš atsakovės 200 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-25939-987/2016 išdavė 2016 m. gegužės 31 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko J. K. 511,09 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisiamos sumos (511,09 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus UAB „Servico“ naudai. Šioje byloje skolininkas J. K. dėl išduoto teismo įsakymo pateikė prieštaravimus. Ieškovei UAB „Servico“ 2016-07-26 pateikus teismui ieškinį atsakovui J. K., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. teismo įsakymą panaikino, toliau bylą dėl skolos išieškojimo nagrinėjo civilinėje byloje Nr. e2-35039-987/2016 (2017 metais bylos numeris pakeistas į Nr. e2-1469-987/2017). Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P. 2016 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35039-987/2016 paskyrė atsakovui advokatui J. K. 200 Eur baudą ir atsakovo atstovui advokatui T. U. 200 Eur baudą. Atsakovas J. K. 2018 m. spalio 28 d. pateikė prašymą advokatui J. K. paskirtą 200 Eur baudą panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P. 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35039-987/2016 atsakovo J. K. prašymo dėl jam paskirtos baudos panaikinimo netenkino. Atsakovas J. K. pateikė 2016 m. lapkričio 21 d. atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjusi apeliacine rašytinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja V. M. 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S- 412-881/2017 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas J. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Nr. 3P-1650/2017 kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja V. M. 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, be kitų, apelianto J. K. argumentą, kad teismas baudą paskyrė ne tam subjektui (t. y. ne atsakovui , o advokatui J. K.), atsižvelgdama į tai, kad atsakovas ir yra advokatas, atmetė kaip aiškiai nepagrįstą ir neturintį jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

3. Taip pat ieškovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

4. Civilinėje byloje Nr. e2-1469-987/2017 ieškovės UAB „Servico“ ieškinys atsakovui J. K. buvo pareikštas dėl skolos pagal Daugiabučio namo administravimo, priežiūros ir paslaugų teikimo sutartį, kas visiškai nesusiję su J. K. kaip advokato veikla. Vadovaujantis teisėjų R. P. ir V. M. proceso šalies teisme atsakovo J. K. supratimo ir aiškinimo logika, jeigu atsakovas būtų gydytojas, tai teisėjos baudą būtų skyrusios gydytojui J. K., jeigu architektas – architektui J. K., kas, suprantama, visiškai nelogiška. Kadangi paminėtoje byloje tarp atsakovo J. K. ir advokato J. K. jokių procesinių sąsajų nebuvo ir nėra, tai jų pakeitimas vieno kitu yra neleistinas ir tai prieštarauja tiesioginio taikymo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam draudimui diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės padėties (nagrinėjamu atveju dėl J. K. profesijos). Tai patvirtina, kad abi paminėtos teisėjos konkrečiu atveju tą matydamos ir žinodamos, tyčiniais veiksmais vis tiek priimdamos nutartis patraukė atsakomybėn ir nubaudė ne atsakovą J. K., o advokatą J. K., kuris su byla jokių procesinių sąsajų neturėjo ir neturi. Kadangi nagrinėtu atveju civilinėje byloje skolininku ir atsakovu buvo J. K., bet ne advokatas J. K., pažeidimą galėjo padaryti tik atsakovas J. K., o ne advokatas J. K..

Šalies argumentai

5. Ieškovo teigimu, kadangi teisėjos R. P. ir V. M. sąmoningai pažeisdamos tiesioginio taikymo akto Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą draudimą diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės padėties (nagrinėjamu atveju dėl J. K. profesijos) be įstatyminio pagrindo nutarė skirti 200 Eur baudą ne atsakovui J. K., bet advokatui J. K., tokiais tyčiniais veiksmais jos padarė advokatui J. K. 200 Eur turtinę žalą, o tokiu atveju egzistuoja CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos valstybės atsakomybei atsirasti, o tokią žalą valstybė atlygina visiškai. Taip pat, kaip nustatyta CPK 6.272 straipsnio 3 dalyje, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala.

6. Ieškovas nurodė, kad be turtinės, dėl tokių teisėjų R. P. ir V. M. neteisėtų tyčinių veiksmų jis, kaip advokatas J. K., jau patyrė bei toliau patiria ir labai didelę nematerialinę (neturinę) žalą, kurią sudaro advokato J. K. dalykinės reputacijos pažeminimas kolegų taip pat ir tuo metu buvusių bei būsimų klientų akyse, jo, kaip advokato, viešas dalykinės reputacijos pažeminimas teisininkų ir kitų asmenų rate (nenuasmenintų nutarčių turinį mato gerokai virš 1000 teisėjų ir kitų teismų darbuotojų), o taip pat artimųjų ir pažįstamų akyse. Advokatas J. K. patyrė ir toliau patiria ilgalaikius ir besitęsiančius labai stiprius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, ilgalaikį emocinį ir nervinį stresą, prarado gyvenimo džiaugsmą, patiria nusivylimą ir kančias, ką teisme patvirtins byloje dirbęs advokatas T. U.. Todėl ieškovas advokatas J. K., atsižvelgdamas ir į tokiais atvejais teismų priteisimas sumas, neturtinės žalos dydį įvertina 10 000 eurų suma, kuri jam taip pat priteistina.

7. Ieškovas, įvertinęs tai, kad žala jam padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo veiksmais, prašė, vadovaujantis CPK 34 straipsniu, kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-4757-934/2019 pagal ieškovo advokato J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, perdavė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimui dėl bylos perdavimo kitam teismui.

9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2019 m. sausio 9 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-4757-934/2019 pagal ieškovo advokato J. K. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

10. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi pašalino iš byloje dalyvaujančių asmenų trečiuosius asmenis teisėjas R. P.-L. ir V. M..

Atsiliepimas

11. Atsiliepimą į advokato J. K. ieškinį pateikusi atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ji nurodė, kad valstybės atsakomybė atlyginti ieškovui nuostolius negali kilti, kadangi nėra teismo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp bylas nagrinėjusių teismų veiksmų ir ieškovo prašomos atlyginti žalos. Nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, priimdama 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria ieškovui buvo paskirta 200 Eur bauda ir Vilniaus apygardos teismo teisėja V. M. 2017 m. birželio 15 d. nutartimi palikusi nepakeistą pirmos instancijos teismo nutartį, diskriminavo ieškovą dėl jo socialinės padėties, ir dėl to ieškovas patyrė 200 Eur turtinę ir 10000 Eur neturtinę žalą. Ieškovo nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose nagrinėtoje byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad buvo suvaržytos ieškovo teisės dėl jo užimamos socialinės padėties. Priešingai, tiek skolininkui J. K., tiek jo advokatui buvo sudarytos tinkamos sąlygos naudotis procesinėmis teisėmis, tačiau teismui triskart paaiškinus, jog jų pateiktas prašymas yra teisiškai nepagristas, ketvirtąkart teismas skyrė baudą. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje analizuojamas tik atsakovo J. K., o ne advokato J. K. elgesys. Ieškovas, teigdamas, kad teismas ne tam subjektui skyrė baudą, atsižvelgia tik į tai, kas nurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje, visiškai ignoruodamas nutarties motyvuojamąją dalį. Šiuo atveju turi būti vertinama tiek nutarties motyvuojamoji, tiek rezoliucinė dalis kompleksiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovui J. K. ir jo atstovui paskirtą teismo baudą. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties turinio matyti, jog teismas analizavo atsakovui J. K. ir jo atstovui paskirtų baudų pagrįstumą, apelianto J. K. argumentą, kad teismas paskyrė baudą ne tam subjektui (t. y. ne atsakovui, o advokatui J. K.) teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas J. K. ir yra advokatas, atmetė kaip nepagristą ir neturinti jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13. Teismas pripažino nustatytu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-14 nutartimi nutarė paskirti baudą atsakovui advokatui J. K. (b. l. 6–8). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-14 nutartimi nutarė netenkinti atsakovo J. K. prašymo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi jam paskirtą 200 Eur baudą (b. l. 9–12). Vilniaus apygardos teismas 2017-06-15 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 paliko nepakeistą.

14. Sprendime teismas nurodė, kad nors ieškinyje ir nurodoma, kad ieškovas yra advokatas J. K., procesinius dokumentus pasirašė advokatas J. K., kadangi byloje dalyvaujantys asmenys įvardinami tik pagal vardą ir pavardę, t. y. jų profesija, užimama socialinė padėtis, titulai ir pan. pobūdžio aplinkybės, kaip šalį identifikuojantys duomenys nėra nurodomi, šioje byloje ieškovu teismo procesiniuose dokumentuose nurodomas ne advokatas J. K., o J. K..

15. Teismas vertino, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, kurią sukėlė teismo nutartimi paskirta bauda. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi buvo paskirta bauda, kurios pagrįstumas buvo peržiūrėtas pagal CPK nuostatas. Pirmiausia, vadovaujantis CPK 107 straipsnio nuostatomis buvo sprendžiamas prašymas dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo. Šis prašymas Vilniaus apylinkės teismo 2016-11-14 nutartimi buvo atmestas, dėl šios nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas. Šio teismo procesinio sprendimo teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka – Vilniaus apygardos teismas 2017-06-15 nutartimi dėl baudos skyrimo teismo neteisėtų veiksmų nenustatė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo nurodomi procesiniai sprendimai yra galiojantys, teisėti, pagrįsti, kitaip jų vertinti nagrinėjant klausimą šioje byloje teismas negali, dėl ko darytina išvada, kad minėtų teismo procesinių sprendimų, juose nustatytų faktų ir aplinkybių pakartotinis revizavimas kitokia nei instancine tvarka nėra galimas.

16. Teismas sprendime pastebėjo, jog nors ieškovas ir nurodo, kad bauda buvo paskirta ne tam subjektui, tačiau iš pateikto AB „Swedbank“ vietinio mokėjimo nustatyta, kad mokėtoju nurodomas J. K., prie unikalaus mokėjimo kodo nurodoma „Advok. J. K. paskirta bauda“. Todėl pripažinta, kad bauda buvo apmokėta fizinio asmens J. K.. Dėl šios aplinkybės, t. y. subjekto, pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2017-06-15 nutartimi, t. y. priimtos nutarties 18 p.

17. Teismas konstatavo, kad jis negali pripažinti, jog teisėjų veiksmai pagal ieškovo nurodomus teismų procesinius sprendimus yra neteisėti ir sudaro pagrindą kilti civilinei atsakomybei, pripažino, jog neįrodžius neteisėtų veiksmų tiek turtinė, tiek neturtinė žala negali būti priteisiama, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybei civilinė atsakomybė gali kilti tik dėl neteisėtų teisėjo (teismo) veiksmų, už teisėtų veiksmų atlikimą civilinė atsakomybė negalima. Teismas be to atkreipė dėmesį, kad teismo priimi procesiniai sprendimai gali būti nepalankūs asmeniui, atitinkamai gali sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, išgyvenimus ir kt., tačiau tai nesudaro pagrindo teismo veiksmus vertinti kaip neteisėtus pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovas advokatas J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4935-944/2019, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4935-944/2019, ir priimti naują sprendimą – ieškovo advokato J. K. 2018-12-31 ieškinį tenkinti pilnai, priteisti jam visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka. Nors pagal advokato J. K. teiktą ieškinį prašoma iškelti civilinė byla nėra priskiriama tai bylų kategorijai (šeimos, darbo ir kt.), kuriose teismas gali būti aktyvus ir/ar išeiti už ieškinio ribų, Kauno apylinkės teismo teisėja A. B. 2019-01-28 nutartimi, dar net nepriėmusi ieškinio, nustatė ne tik 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bet ir ta pačia nutartimi jau įpareigojo ieškovą sumokėti 2 500 Eur užstatą trečiųjų asmenų teisėjų R. P. ir V. M. galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Kai Kauno apygardos teismas tokią nutartį dėl užstato sumokėjimo panaikino, tada teisėja trečiuosius asmenis iš bylos visai pašalino. Neaišku, kam tada reikėjo reikalauti užstato. Šie teisėjos A. B. neteisėti veiksmai (pripažintina ir piktnaudžiavimas suteiktais teisėjo įgaliojimais) byloje jau parodė neabejotiną šališkumą ir turėjimą išankstinės nuomonės dėl būsimo teismo sprendimo. Todėl ieškovas 2019-09-17 teismo posėdžio metu nurodytų argumentų pagrindu teisėjos prašė nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo nusišalinti. Tačiau teisėja nors tokį ieškovo prašymą ir atmetė, bet, kaip matyti, nešališkai išnagrinėti bylos taip ir nesugebėjo. Todėl bylą išnagrinėjusi teisėja pagal suformuotą teismų praktiką nelaikytina nešališka, dėl ko ginčijamas teismo sprendimas naikintinas ir dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (ex officio konstatuotinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas).

2.2. Nepagrįstai ir neteisėtai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovas yra ne advokatas J. K., o J. K.. Tą įrodo Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. M. 2017-06-15 nutartis, kuria nustatyta, jog apylinkės teismo teisėjos nutartimi bauda pagrįstai ir teisėtai skirta ne atsakovui, o advokatui J. K. atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir yra advokatas. Pagal Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalį advokatas veikia individualiai, įkūręs advokato darbo vietą. Teisinių santykių subjektas yra pats advokatas (2 dalis), o advokatas savo veikloje ar advokato veiklos dokumentuose turi nurodyti savo vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę, taip pat kad jis yra advokatas (3 dalis). Nagrinėjamu atveju J. K. praktikavo įkūręs Advokato J. K. kontorą (darbo vietą) individualiai. Todėl advokato J. K. veiklos dokumentuose, be kito, privalomai nurodoma, kad jis yra advokatas (Advokatūros įstatymo 26 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nesutinkant ieškovui, teismas savo iniciatyva ieškovo pakeisti negali (CPK 41, 45 straipsniai). Laikytina, kad šioje byloje ieškovas yra ne J. K., o advokatas J. K., būtent kuriam bauda ir buvo skirta.

2.3. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas posėdžio metu ieškovo net neklausė iš kokios sąskaitos buvo sumokėta bauda, bet pats nustatė, kad pavedime prie unikalaus mokėjimo kodo nurodoma „Advok. J. K. paskirta bauda“, o tai jau paneigia teismo išvadą, kad bauda buvo apmokėta fizinio asmens J. K.. Taip pat pažymėtina, kad Swedbank sistemoje įvedus mokėjimo kodą, pavedimo paskirtyje nieko įrašyti nebeleidžiama, o leidžiama įrašyti gana ribotą ženklų skaičių tik langelyje „Unikalus mokėjimo kodas“. Gal teisėjai tai nėra žinoma, bet posėdžio metu ji to net nesiaiškino, kas tik papildomai patvirtina jos šališkumą ir turėtą išankstinį nusistatymą dėl būsimo sprendimo, kuriame ir buvo įrašyta, jog baudą sumoka advokatas J. K.. Be to, baudą už advokatą J. K. gali sumokėti bet kas ir tai esmės nekeičia, o kadangi bauda buvo sumokėta dar ir iš Advokato J. K. depozitinės sąskaitos (šio fakto teismas taip pat nesiaiškino), todėl teismo išvados, kas sumokėjo baudą, pripažintinos klaidingomis.

2.4. Kauno apylinkės teismo sprendime nurodoma, kad ieškovui baudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo peržiūrėtas pagal CPK nuostatas ir patikrintas instancine tvarka – Vilniaus apygardos teismo 2017-06-15 nutartimi, kuris dėl baudos skyrimo teismo neteisėtų veiksmų nenustatė. Tačiau buvo priešingai – Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. M. 2017-06-15 nutartis nebuvo nei peržiūrėta, nei patikrinta instancine tvarka. Tuo tarpu būtent teisėjos V. M. sąmoningi, tyčiniai bei neteisėti veiksmai skiriant baudą ne atsakovui, o advokatui iš esmės ir lėmė šioje byloje ieškovo advokato J. K. turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, būtent jos veiksmai ir buvo šios nagrinėjamos civilinės bylos faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnis) ir ginčo dalykas. Kadangi nagrinėjamojoje byloje teismas teisėjų R. P.-L. ir V. M. veiksmų nenagrinėjo ir nevertino, todėl teismo argumentai, kad nebuvo įrodyti neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako, neabejotinai patvirtina, kad teismas nagrinėtoje byloje nenustatė bei neįvertino visų ieškinio reikalavimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės (sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, bet atitinka CPK 327 straipsnio pažeidimus, ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindus, CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o tai sudaro teisinį pagrindą ginčijamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba byloje priimti naują sprendimą.

Atsiliepimas

2.5. Pagal tai, kas nurodyta atsakovės atsiliepime į ieškinį, teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą atsižvelgiama į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą ir kt., o sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, taip pat būtina nustatyti, kad teisėjas ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Kaip matyti teisėjos R. P.-L. ir V. M. nagrinėtoje civilinėje byloje analizavo ir vertino atsakovo J. K. veiksmus, bet nustačiusios, kad atsakovas J. K. yra ir advokatas, tai baudą skyrė ne atsakovui, o advokatui J. K., kuris byloje net nedalyvavo. Tai daugiau nei akivaizdu, jog kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje baudą būtų skyręs proceso šaliai atsakovui, o ne baudęs su byla nieko bendro neturinčią atsakovo profesiją. Taigi, tokie teisėjų R. P.-L. ir V. M. veiksmai ir patvirtina, jog teisėjos nagrinėtoje civilinėje byloje padarė daugiau nei akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo tyčines klaidas.

2.6. Ieškovas advokatas J. K. nagrinėjamojoje byloje nesiekia revizuoti teisėjų R. P.-L. ir V. M. priimtų nutarčių, o savo pažeistas teises gina žalos atlyginimo instituto pagrindu. Kokiu pagrindu ginti savo teises, yra ieškovo pasirinkimo teisė. Todėl ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pasibaigus nustatytam 3 mėnesių terminui šioje byloje priimtas sprendimas ieškovui neužkerta kelio ginti savo teises proceso atnaujinimo instituto pagrindu, pripažintini visiškai nepagrįstais ir atmestinais.

20. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusi atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4935-944/2019 palikti nepakeistą. Ji nurodo, jog valstybės atsakomybė atlyginti ieškovui nuostolius negali kilti, kadangi nėra teismo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp bylas nagrinėjusių teismų veiksmų ir ieškovo prašomos atlyginti žalos. Be to, Kauno apylinkės teismas tinkamai (nešališkai) išnagrinėjo bylą bei tinkamai pritaikė teisės normas, dėl ko naikinti priimto teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka. Byla pagal jo, advokato J. K., teiktą ieškinį nėra priskiriama tai bylų kategorijai (šeimos, darbo ir kt.), kuriose teismas gali būti aktyvus ir/ar išeiti už ieškinio ribų, bet Kauno apylinkės teismo teisėja A. B. 2019-01-28 nutartimi, dar net nepriėmusi ieškinio, nustatė ne tik 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bet ir ta pačia nutartimi jau įpareigojo ieškovą sumokėti 2 500 Eur užstatą trečiųjų asmenų teisėjų R. P. ir V. M. galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Kai Kauno apygardos teismas jos priimtą nutartį dėl užstato sumokėjimo panaikino, teisėja trečiuosius asmenis – teisėjas – iš bylos visai pašalino. Šie teisėjos A. B. neteisėti veiksmai (pripažintina ir piktnaudžiavimas suteiktais teisėjo įgaliojimais) byloje jau parodė neabejotiną šališkumą ir turėjimą išankstinės nuomonės dėl būsimo teismo sprendimo.

23. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo, nes nenustatė aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių teisėjos šališkumu ar leistų manyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja būtų buvusi suinteresuota bylos baigtimi ir turėjo išankstinį nusistatymą. Atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, dėl kurių apeliantas ir kelia abejones teisėjos nešališkumu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali savaime būti pripažįstamas teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymu. Be to, pats ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nereiškė nušalinimo teisėjai, o tik prašė teisėją nusišalinti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

24. Su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje ieškovas yra ne advokatas J. K., o J. K., teisėjų kolegijos nuomone, iš dalies galima sutikti. Ieškinį byloje pateikė advokatas J. K., pagal jo ieškinį, ką pripažino ir atsakovės atstovė, teismas ir išnagrinėjo bylą. Pirmosios instancijos teismas byloje nepakeitė atsakovo, kaip tam tikrais įstatyme numatytais atvejais tą leidžia daryti CPK 45 straipsnis, tik sprendime nurodė, kad procesiniuose dokumentuose ieškovu nurodomas ne advokatas J. K., o J. K.. Toks nurodymas nėra tikslus, tačiau, kaip vertina teisėjų kolegija, negalima pripažinti, kad dėl tokio netikslumo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo advokato J. K. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir, nuspręsdamas netenkinti ieškovo ieškinio, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams pritaria.

26. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje teismas teisėjų R. P.-L. ir V. M. veiksmų, priimant nutartis, kuriomis buvo paskirta advokatui J. K. bauda, nenagrinėjo ir nevertino, todėl teismo argumentai, kad nebuvo įrodyti neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako, neabejotinai patvirtina, kad teismas nagrinėtoje byloje nenustatė bei neįvertino visų ieškinio reikalavimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Faktiškai būtent šių teisėjų tyčiniai bei neteisėti veiksmai skiriant baudą ne atsakovui, o advokatui iš esmės ir lėmė šioje byloje ieškovo advokato J. K. turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.

27. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais. Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime nurodė, kad jis sprendžia dėl byloje pareikšto reikalavimo dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, kurią sukėlė teismo nutartimi paskirta bauda. Teismas pripažino, jog pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi buvo paskirta bauda, kurios pagrįstumas buvo peržiūrėtas pagal CPK nuostatas. Pirmiausia, vadovaujantis CPK 107 straipsnio nuostatomis buvo sprendžiamas prašymas dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo. Šis prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutartimi buvo atmestas. Dėl šios teismo nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas. Šio teismo procesinio sprendimo teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka – Vilniaus apygardos teismo 2017-06-15 nutartimi, kuris dėl baudos skyrimo teismo neteisėtų veiksmų nenustatė. Nors ieškovas ir teigia, kad bauda paskirta ne tam subjektui, dėl šios aplinkybės, t. y. subjekto, pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2017-06-15 nutartimi. Todėl teismas ir daro išvadą, kad nurodytų teismų procesinių sprendimų, juose nustatytų faktų ir aplinkybių pakartotinis revizavimas kitokia nei instancine tvarka nėra galimas. Šie pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai leidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog teismas negali pripažinti, kad teisėjų veiksmai pagal ieškovo nurodomus teismų procesinius sprendimus yra neteisėti ir sudaro pagrindą kilti civilinei atsakomybei.

28. Teismų praktikoje, kurią apeliaciniame skunde nurodė ir ieškovas, pripažįstama, kad valstybė žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų civiliniame procese, atlygina tik tuomet, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą atsižvelgtina į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą ir kt. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, taip pat būtina nustatyti, kad teisėjas ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2-35039-987/2016, nutarė paskirti atsakovui advokatui J. K. 200 Eur baudą, o 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino atsakovo J. K. prašymo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirtą 200 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, šią nutartį paliko nepakeistą, pripažino, kad atsakovo argumentas, jog bauda paskirta ne atsakovui, o advokatui J. K., yra aiškiai nepagrįstas. Todėl, kaip vertina teisėjų kolegija, nėra pagrindo sutikti su ieškovu ir pripažinti, kad neteisėtais teisėjų veiksmais advokatui J. K. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamu sprendimu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas