- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 2-4935-944/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-40698-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- J. K.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur turtinės žalos, ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P. civilinėje byloje Nr. eL2-25939-987/2016 išdavė 2016 m. gegužės 31 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko J. K. 511,09 Eur skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteisiamos sumos (511,09 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus UAB „Servico“ naudai. Minėtoje byloje skolininkas J. K. dėl išduoto teismo įsakymo pateikė prieštaravimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. teismo įsakymą panaikino, ieškovė UAB „Servico“ 2016-07-26 pateikė teismui ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-35039-987/2016 dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, kuriuo teismo prašė: priteisti UAB „Servico“ naudai iš J. K. 543,17 Eur įsiskolinimo; 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo iš priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P. 2016 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35039-987/2016 paskyrė atsakovui advokatui J. K. 200 Eur baudą ir atsakovo advokatui T. U. 200 Eur baudą. J. K. pateikė prašymą paskirtą 200 Eur baudą panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P. 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35039-987/2016 (pakeistas į Nr. e2-1469-987/2017) prašymo dėl baudos panaikinimo J. K. ir advokatui T. U. netenkino. J. K. pateikė 2016 m. lapkričio 21 d. atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjusi teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja V. M. 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S- 412-881/2017 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas J. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Nr. 3P-1650/2017 nutarė kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. e2-1469-987/2017 sprendžiami reikalavimai nebuvo susiję su J. K. kaip advokato veikla. Ieškovo vertinimu, nagrinėtoje civilinėje byloje tarp atsakovo J. K. ir advokato J. K. jokių procesinių sąsajų nebuvo ir nėra, tai jų pakeitimas vieno kitu yra neleistinas, nes tai prieštarauja tiesioginio taikymo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam draudimui diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės padėties (nagrinėjamu atveju dėl J. K. profesijos). Ieškovo nuomone, teismo procesinius dokumentus surašiusios teisėjos tyčiniais veiksmais patraukė atsakomybėn ir nubaudė ne atsakovą J. K. (atsakovo J. K. veiksmus), o advokatą J. K. (J. K. kaip advokato profesinius veiksmus), kurie (advokato J. K. veiksmai) kaip nurodyta su nagrinėta civiline byla Nr. e2-1469-987/2017 jokių procesinių sąsajų neturėjo ir neturi, todėl yra visiškai nesusiję. Tokiais veiksmais teisėjos padarė advokatui J. K. 200 eurų turtinę žalą, ir už šiuos kaltus ir tyčinius veiksmus egzistuoja CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos valstybės atsakomybei atsirasti. Ieškovas be turtinės, dėl tokių teisėjų R. P.-L. ir V. M. neteisėtų tyčinių veiksmų advokatas J. K. jau patyrė bei toliau patiria ir labai didelę nematerialinę (neturinę) žalą, kurią sudaro advokato J. K. dalykinės reputacijos pažeminimas kolegų, taip pat tuo metu buvusių, ir būsimų klientų akyse, jo kaip advokato viešas dalykinės reputacijos pažeminimas teisininku ir kitu asmenų rate (nenuasmenintų nutarčių turinį mato gerokai virš 1000 teisėjų ir kitų teismų darbuotojų), o taip pat artimųjų ir pažįstamų akyse, advokato J. K. patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas ir kančios, ką teisme patvirtins byloje dirbęs advokatas T. U., todėl ieškovas advokatas J. K., atsižvelgdamas ir į tokiais atvejais teismų priteisimas sumas, neturtinės žalos dydį įvertina 10 000 eurų suma, kuri (neturtinė žala) nurodytais pagrindais iš atsakovo priteisiant ieškovui taip pat atlygintina.
Atsiliepimas
Ieškovas dubliku palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsiliepime nurodoma teismų praktika nesusijusi su nagrinėjamu klausimu, todėl negali būti taikoma. pažymi, kad nutartyje, kuria paskirta bauda analizuojamas J. K. Elgesys, o ne advokato J. K. elgesys, kurio elgesys nebuvo analizuotas ir vertintas. Tokia teismo nutartis patvirtina advokato J. K. diskriminaciją ir visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymi, kad viešai skelbiamos nuasmenintos nutartys yra šaltinis, kuris žemina ieškovo dalykinę reputaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės vertinimu, teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią, todėl turi būti analizuojama ne tik rezoliucine teismo nutarties dalis, bet ir motyvuojamoji. Atsakovė nurodė, kad nėra duomenų apie suvaržytas ieškovo teises civilinėje byloje Nr. e2-35039-987/2016 (pakeistas į Nr. e2-1469-987/2017), atitinkamai nėra požymių dėl diskriminacijos pagal Konstitucijos nuostatas. Jeigu ieškovo sumokėtą 200 Eur suma būtų pripažinta ieškovo nuostoliais, tokiu atveju asmuo piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis išvengtų atsakomybės už veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą, kas būtų nesuderinama su civilinio proceso tikslais. Pažymi, kad ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą, ją sieja su dalykinės reputacijos sumažėjimu, tačiau nepateikė jokių realių įrodymų, nurodė išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie jo reputacijos sumažėjimą buvusių ir būsimų klientų akyse. Atsakovės nuomone, jog advokatas, užsiimantis teisinių paslaugų teikimu, turi būti atsparesnis nepalankių jo atžvilgiu teismo procesinių dokumentų priėmimui ir jo teiktų prašymų atmetimas patyrusiam advokatui negali sukelti labai stiprių dvasinių sukrėtimų ir išgyvenimų, kaip tai nurodo ieškovas. Nurodė, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą atsižvelgiama į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą ir kt. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, taip pat būtina nustatyti, kad teisėjas ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad teismų nutartyse pateikiamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas buvo klaidingas atsižvelgiant į tuo metu susiformavusią teisminę praktiką ir teisinį reglamentavimą. Atsakovė tripliku palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Pažymėjo, kad bauda buvo skirta teisėtai. Papildomai nurodė, kad turi būti žinoma papildoma informacija, kad būtų galima identifikuoti asmenį nuasmenintose procesiniuose dokumentuose pagal nurodomus inicialus.
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-14 nutartimi nutarė paskirti baudą advokatui J. K. (b. l. 6–8). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-14 nutartimi nutarė netenkinti atsakovo J. K. prašymo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi jam paskirtą 200 Eur baudą (b. l. 9–12). Vilniaus apygardos teismas 2017-06-15 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 paliko nepakeistą (b. l. 13–18). 2017-11-16 vietinis mokėjimas (b. l. 19). Lietuvos advokatūros 2018-02-20 Nr. 42 protokolo išrašas (b. l. 20).
Dėl pasirengimo bylai paruošiamųjų dokumentų būdu.
Teismas nurodo, kad vadovaujantis CPK 227 straipsnio 1 dalimi bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus CPK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.
Darytina išvada, kad šioje nuostatoje įstatymų leidėjas numatė pareigą teismui pasirengti bylai paruošiamųjų dokumentų būdu, kai fiziniai asmenys yra atstovaujami advokatų, advokatų padėjėjų, ar juridiniai asmenys yra atstovaujami pagal pavedimą pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau šioje nuostatoje nėra numatyta teismui draudimo pasirengti bylai paruošiamųjų dokumentų būdu kitais atvejais.
Teismas įvertino tą aplinkybę, kad ieškovas yra advokatas, t. y. pagal byloje pateiktą Lietuvos advokatūros 2018-02-20 protokolo išrašą Nr. 42, ieškovas yra išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, tačiau pripažinimas advokatu paliktas, t. y. ieškovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsakovą atstovaujantis asmuo yra Teisingumo ministerija, kurios įgaliotas asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Be to, atsakovė nurodė, kad šioje byloje nemato ginčą išspręsti taikiu būdu.
Įvertinus šias aplinkybes, nebuvo teisinio pobūdžio kliūčių pasirengti bylai paruošiamųjų dokumentų būdu pagal CPK 227 straipsnio nuostatas.
Dėl asmens procesinės padėties.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas yra advokatas J. K.. Atitinkamai procesinius dokumentus pasirašo advokatas J. K..
Teismas nurodo, kad procesinių dokumentų formai keliami reikalavimai reglamentuoti CPK 111 straipsnyje. Šios teisės normos 2 dalyje nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente privalo būti dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys, vardai pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresai.
Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį. Darytina išvada, kad advokatas yra asmuo teikiantis Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisines paslaugas.
Teismas nurodo, kad teismo procesiniuose dokumentuose, kurie pateikiami CPK nustatyta tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys įvardinami tik pagal vardą ir pavardę, t. y. jų profesija, užimama socialinė padėtis, titulai ir pan. pobūdžio aplinkybės, kaip šalį identifikuojantys duomenys nėra nurodomi. Atitinkamai ir šioje byloje ieškovu teismo procesiniuose dokumentuose nurodomas ne advokatas J. K., o J. K..
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neteisėtų teisėjų veiksmų.
Ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo neteisėtais teisėjų veiksmais. Civilinės atsakomybės taikymui pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę. Šias aplinkybes ir nurodyti savo procesiniuose dokumentuose, ir įrodyti pareiga tenka tokį procesą iniciavusiam asmeniui – ieškovui. Atkreiptinas neįrodžius, nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos žalos atlyginimo priteisimas negalimas.
Ieškovas neteisėtus teisėjų veiksmus įvardija, kaip baudos skyrimą pagal Vilniaus apylinkės teismo 2016-10-14 nutartį, kuri Vilniaus apygardos teismo 2017-06-15 nutartimi palikta nepakeista.
Ieškovas duodamas paaiškinimus savo reikalavimui pagrįsti nurodo teismų veiksmų neteisėtumą dėl baudos skyrimo, atitinkamai akcentuoja aplinkybę, kad paskiriant baudą buvo nurodyta jo profesija, nors byloje nebuvo sprendžiami reikalavimai susiję, su jo profesija. Šią aplinkybę vertina, kaip baudos skyrimą ne tam asmeniui. Analogiško pobūdžio aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. U..
Teismas nurodo, kad Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama, kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir dėl bet kokio dalyko. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, o įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Pagal Konstituciją ir ją įgyvendinančius įstatymus bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas atliekamas instancine tvarka: bendrosios kompetencijos teismų sistemoje žemesnės pakopos teismo priimtas sprendimas skundžiamas aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos teismui. Taigi teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas kitokia nei instancine tvarka. Pažymėtina, kad esminis kiekvieno teismo sprendimo bruožas yra jo teisinė galia, kurią lemia siekis padaryti sprendimą galutinį, nepakeičiamą ir stabilų, bei užtikrinti teisinę ginčo šalių santykių taiką. Šio principo išraiška individualios bylos atveju įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui.
Byloje reiškiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią sukėlė teismo nutartimi paskirta bauda. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi buvo paskirta bauda, kurios pagrįstumas buvo peržiūrėtas pagal CPK nuostatas. Pirmiausia vadovaujantis CPK 107 straipsnio nuostatomis buvo sprendžiamas prašymas dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo. Šis prašymas Vilniaus apylinkės teismo 2016-11-14 nutartimi buvo atmestas, dėl šios nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas. Šio teismo procesinio sprendimo teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka – Vilniaus apygardos teismo 2017-06-15 nutartimi, kuris dėl baudos skyrimo teismo neteisėtų veiksmų nenustatė.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas savo reikalavimo pagrindu nurodo tai, kad bauda paskirta ne tam subjektui. Pastebėtina, nors ieškovas nurodo, kad bauda buvo paskirta ne tam subjektui, tačiau iš pateikto AB „Swedbank“ vietinio mokėjimo nustatyta, kad mokėtoju nurodomas J. K., prie unikalaus mokėjimo kodo nurodoma Advok. J. K. paskirta bauda. Iš šio mokėjimo nurodymo pripažinta, kad bauda buvo apmokėta fizinio asmens J. K.. Teismas nurodo, kad dėl šios aplinkybės, t. y. subjekto, pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2017-06-15 nutartimi, t. y. priimtos nutarties 18 p. (b. l. 18).
Darytina išvada, kad minėtų teismo procesinių sprendimų, juose nustatytų faktų ir aplinkybių pakartotinis revizavimas kitokia nei instancine tvarka nėra galimas. Ieškovo duoti paaiškinimai, teismo posėdžio apklaustas liudytojas, rašytiniai duomenys negali būti pagrindu revizuoti, ir iš naujo vertinti teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą kitaip nei pagal CPK nustatytas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodomi procesiniai sprendimai yra galiojantys, teisėti, pagrįsti, kitaip jų vertinti nagrinėjant klausimą šioje byloje pagal aptartus teisės aktų reikalavimus teismas negali.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas negali pripažinti, kad teisėjų veiksmai pagal ieškovo nurodomus teismų procesinius sprendimus yra neteisėti ir sudaro pagrindą kilti civilinei atsakomybei. Pažymėtina, kad valstybei civilinė atsakomybė gali kilti tik dėl neteisėtų teisėjo (teismo) veiksmų, už teisėtų veiksmų atlikimą civilinė atsakomybė negalima. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo priimi procesiniai sprendimai gali būti nepalankūs asmeniui, atitinkamai gali sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, išgyvenimus ir kt., tačiau tai nesudaro pagrindo teismo veiksmus vertinti kaip neteisėtus pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Kadangi nebuvo įrodyti neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako.
Jau minėta, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalis, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalis nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šiuo atveju šioje byloje priimtas sprendimas ieškovui neužkerta kelio ginti savo teises proceso atnaujinimo instituto pagrindu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes neįrodžius neteisėtų veiksmų tiek turtinė, tiek neturtinė žala negali būti priteisiama, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.