- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-318-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00373-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarei R. K., K. M., G. B., draudimo kompanijai AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl notaro veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl (duomenys neskelbtini) notarės R. K. veiksmų, kuriuo prašė teismo pripažinti 2014-07-04 G. B. išduotą ir notarės R. K. patvirtintą įgaliojimą neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu ir jį panaikinti kaip išduotą slaptai, be pareiškėjos M. M. sutikimo, nepagrįstai ir neteisėtai suteikus G. B. teisę nevaržomai valdyti, naudotis ir tvarkyti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti notarę R. K. tuoj pat panaikinti šį įgaliojimą notarų registre, priteisti iš notarės bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų procesines metines palūkanas nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Nurodė, kad 2014-07-04 K. M. išdavė įgaliojimą G. B. 10 metų laikotarpiu, t. y. iki 2024-07-04, nevaržomai valdyti, naudotis ir tvarkyti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis įgaliojimas, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. K., išduotas be pareiškėjos, kaip turto bendrasavininkės, žinios ir sutikimo, visiškai pašaliniam, su pareiškėjos šeima neturinčiam jokio ryšio asmeniui, kuriam suteikta teisė nevaržomai valdyti, naudotis ir tvarkyti vienintelį pareiškėjos ir jos vaikų būstą, notarė R. K. šių aplinkybių nepatikrino ir neteisėtai patvirtino ginčo įgaliojimą. Pažymėjo, kad nors santuoka su K. M. nutraukta, o minėtas santuokos metu įgytas butas padalintas, tačiau įgaliojimas iki šiol nepanaikintas, nepripažintas niekiniu ir negaliojančiu, todėl pareiškėjai yra daroma tęstinė žala. Esant išduotam nurodytam įgaliojimui, yra suvaržytos pareiškėjos ir jos dviejų vaikų teisės į nurodytą nekilnojamąjį daiktą (būstą) ir jo valdymą, kadangi pareiškėja į butą yra neįleidžiama ir neturi jokių galimybių juo naudotis ir valdyti kaip savą, kadangi bute apsigyveno G. B. su savo šeima, užima visą būsto plotą, neatlygintinai juo naudojasi, piktavališkai nevykdo teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš buto. G. B. nereaguoja į raginimus išsikelti, motyvuodama jai K. M. išduotu įgaliojimu. Teigė, kad ne kartą kreipėsi į notarę R. K., tačiau ji gera valia įgaliojimo nepanaikino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-12-04 nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Priteisė iš pareiškėjos 945 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai. Priteisė iš pareiškėjos 280 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens G. B. naudai. Teismo motyvai:
3.1. Kadangi įgaliojimu tik suteiktos teisės valdyti, naudoti ir tvarkyti nekilnojamąjį turtą, tokį sandorį suinteresuotas asmuo K. M. galėjo sudaryti vienas, sandorio sudaryme nedalyvaujant tuometei sutuoktinei – pareiškėjai.
3.2. Pareiškėja galėjo savo nuožiūra valdyti, naudotis, tvarkyti ir disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi buto, kadangi pareiškėjos ginčijamas įgaliojimas neturi įtakos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto valdymui ir naudojimui, šių pareiškėjos nuosavybės teisių niekaip neapribojo.
3.3. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2019-08-13 turto pardavimo iš varžytynių aktą įgijo kitas asmuo, todėl šio buto dalis pareiškėjai nuosavybės teise nebepriklauso.
3.3. Kadangi šioje byloje joks turtinis reikalavimas pareikštas nebuvo, jokios piniginės lėšos iš notarės pareiškėjai nėra priteisiamos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti pareiškėjai procesines palūkanas.
3.4. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ir suinteresuoti asmenys G. B. bei AIG Europe Limited (Finland Branch) turi skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl atmetus pareiškėjos skundą, suinteresuoti asmenys G. B., AIG Europe Limited (Finland Branch) įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3.5. Vien subjektyvus vienos ar kitos ginčo šalies, esamos teisinės ginčo situacijos vertinimas, nesudaro pagrindo teismui bet kuriuo atveju kreiptis į atitinkamas institucijas. Pareiškėja, turėdama duomenų apie galimas nusikalstamas veikas, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas savarankiškai.
3.6. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo G. B. ar jos atstovas procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį. Tai, kad pareiškėja suinteresuoto asmens G. B. į bylą teiktus paaiškinimus laiko nepagrįstais, melagingais, nepatvirtina, jog suinteresuotas asmuo G. B. ar jos atstovas galimai piktnaudžiauja procesu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėja M. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-04 nutartį panaikinti; priimti naują sprendimą – grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo; dėl sudėtingos materialinės padėties nepriteisti iš jos draudėjui AIG Europe Limited (Finland Branch) bei G. B. jokių bylinėjimosi išlaidų. Skundo motyvai:
4.1. K. M. sudarytas slaptas vienašalis sandoris buvo ir yra iki šiol susijęs su nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu, tokio sandorio negalėjo sudaryti vienas iš sutuoktinių, pareiškėjos dalyvavimas tokio sandorio sudaryme buvo būtinas.
4.2. Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepimo į skundą dėl notaro veiksmų nepateikė, todėl darytina išvada, kad jis sutiko su pareikštais M. M. reikalavimais.
4.3. Teismas, būdamas šališkas, tyčia ir be jokių motyvų neklausė pateikto garso įrašo ir be jokių motyvų atsisakė apklausti į teismo posėdį atvykusią liudytoją.
4.4. Nors teismo posėdyje buvo vienas asmuo, bylą turėjo nagrinėti viešai žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjai buvo atnaujintas terminas skundui dėl notaro veiksmų paduoti, todėl suinteresuotų asmenų nurodyto pagrindo bylai nutraukti nebuvo, tačiau teismas už tokį piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis jiems baudos neskyrė.
4.6. Draudimo kompanija AIG Europe Limited (Finland Branch) buvo įtraukta į bylą tik tam, kad praturtėti dar daugiau pareiškėjos sąskaita, nors iš pat pradžių pareiškėja nesiekė prisiteisti sau jokios žalos kompensacijos iš šios notarės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Pareiškėja savo atskirajame skunde iš esmės tik atkartoja savo pradiniame skunde išdėstytus argumentus ir komentuoja/reiškia savo pasipiktinimą/nesutikimą dėl suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į jos skundą išdėstytų argumentų bei teisinių motyvų.
Motyvuojamoji dalis
5.2. Draudiko įtraukimas į šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo būtinas ir pagrįstas tiek bylos medžiaga, tiek galiojančiu teisiniu reglamentavimu.
5.3. Dėl dalyvavimo šioje civilinėje byloje draudikas patyrė teisinių išlaidų, kurias tinkamai pagrindė ir laiku pateikė teismui, todėl teismas, atmesdamas pareiškėjos pareikštą skundą, pagrįstai draudiko išlaidas priteisė iš pareiškėjos.
6. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.
9. Apeliantė argumentuoja, kad K. M. sudarytas slaptas vienašalis sandoris buvo ir yra iki šiol susijęs su nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu, todėl laikoma, jog tokio sandorio negalėjo sudaryti vienas iš sutuoktinių, pareiškėjos dalyvavimas tokio sandorio sudaryme buvo būtinas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
10. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. CK 1.63 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios.
11. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Suinteresuoto asmens K. M. 2014-07-04 išduotas įgaliojimas nėra susijęs su nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu (CK 3.92 straipsnio 4 dalis), kadangi juo tik suteiktos teisės valdyti, naudoti ir tvarkyti nekilnojamąjį turtą, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokį sandorį suinteresuotas asmuo K. M. galėjo sudaryti vienas, tokio sandorio sudaryme nedalyvaujant sutuoktinei.
12. Pažymėtina, kad ginčijamas įgaliojimas nesuvaržė pareiškėjai galimybių valdyti ir naudotis turtu tiek tuo metu, kai turtas buvo pareiškėjos ir K. M. bendroji jungtinė nuosavybė, tiek tuo metu, kai turtas buvo padalytas.
13. CK 1.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad įgaliojimu pareiškėjai jokios pareigos nenustatytos ir jų nenumato įstatymas. Taigi ginčijamas įgaliojimas nepažeidė pareiškėjos teisių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad panaikinti įgaliojimo nėra pagrindo.
14. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), tačiau paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą, bet pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, taigi nepagrįsti apeliantės argumentais dėl bylos nagrinėjimo formos. Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjančio teismo diskrecija yra vertinti byloje esančių įrodymų pakankamumo klausimą ir spręsti kviesti į teismo posėdį šalių nurodytus asmenis ir juos apklausti.
15. Atmestini apeliantės argumentai ir dėl teismo šališkumo. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjančio teisėjo priimti procesiniai sprendimai dėl teismo posėdžio viešumo, dalyvaujančių byloje asmenų prašymų, pateiktų bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, nagrinėjimo yra netenkinantys pareiškėjos ar jai nepalankūs, negali būti pagrindu teigti apie bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą.
16. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad notarės profesinės civilinės atsakomybės draudikas į šią civilinę bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva 2019-02-20 nutartimi, kadangi teismas nustatė, kad pagal pareiškėjos reiškiamų reikalavimų turinį šioje civilinėje byloje priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos ne tik notarės, bet ir jos profesinės civilinės atsakomybės draudiko teisėms ir pareigoms. Taigi atmestini apeliantės argumentai, kad draudimo kompanija AIG Europe Limited (Finland Branch) buvo įtraukta į bylą tik tam, kad praturtėti dar daugiau pareiškėjos sąskaita.
18. Byloje nenustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl CPK 95 straipsnyje numatytų pasekmių pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė.
19. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
20. Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų G. B., draudimo bendrovės ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, dėl dalyvavimo šioje civilinėje byloje suinteresuoti asmenys patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos pareikštą skundą pagrįstai bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems asmenims priteisė iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 443 straipsnio 6 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje dėl esminių atskirojo skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti atskirojo skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.