Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-910-1090/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-15
Bylos Nr.: e2-910-1090/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08930-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: M. M.
Atsakovas: L. B.
Trečiasis asmuo: L. B., A. S.
Advokatai: Arūnas Bertulis, Remigijus Rinkevičius, Darius Katauskas

Kategorijos

2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-910-1090/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08930-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.10.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovo M. M. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,atsakovės L. B. ir trečiojo asmens L. B. atstovui advokatui Dariui Katauskui,trečiojo asmens A. S. atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei L. B. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S., L. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei L. B., kuriuo prašo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) Nr. 4922, sudarytos tarp L. B., atstovaujamos savo mamos L. B. pagal 2015 m. gegužės 13 d. notarinį įgaliojimą Nr. 30RS-2157, ir M. M. bei A. S., 6.2 papunkčio sąlygą, pagal kurią ieškovas M. M. ir A. S. įsipareigojo „laikyti ir saugoti ne mažiau kaip 5 (penkis) metus nuo šiuos sutarties pasirašymo dienos Daikto Nr. 2 teritorijoje esančią skulptūrą (duomenys neskelbtini) ir jos dalis. Pardavėjo atstovas turi teisę du kartus per metus, iš anksto suderinęs atvykimo laiką su Pirkėjais, atvykti ir apžiūrėti skulptūrą (skulptūros (duomenys neskelbtini) aprašymas: bronza , 6 m. ilgio (guli kieme), 4 bronzinės rankos apie 1,8 m. ilgio (guli rūsyje), karūna (ratas) –bronza, skersmuo 2 m. (stovi garaže), dėžė su bronziniais virinimo elektrodais 50x40x60cm. (dėžė stovi kartu su skulptūros rankomis – rūsyje), bendras skulptūros svoris su rankomis ir ratu) – apie 10 tonų), bei priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog 2018 m. gegužės 30 d. atsakovė L. B., atstovaujama savo mamos L. B., su ieškovu ir trečiuoju asmeniu sudarė gyvenamo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. M. įsigijo 3/10 dalis, o A. S. 7/10 dalis nurodyto nekilnojamojo turto. Pasak ieškovo, atsakovės atstovė, sudarydama įspūdį, jog L. B. yra turte esančios išrinktos bronzinės skulptūros (duomenys neskelbtini) savininkė ir teisėta valdytoja, kaip vieną iš būtinų ir esminių turto pardavimo sąlygų nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo prisiimtų įsipareigojimus, nurodytus Sutarties 6.2 papunktyje. Teigia, jog tai buvo esminė sandorio sąlyga, nes priešingu atveju sandoris nebūtų įvykęs. Kadangi po sandorio bronzinė skulptūra (duomenys neskelbtini) (jos dalys) trukdė prasidėjusioms turto statybos remonto darbams, skulptūros dalys buvo išvežtos ir laikomos metaliniame jūriniame konteineryje (duomenys neskelbtini), iš kur nuo 2021 m. kovo 14 d. 13:00 val. iki 2021 m. kovo 17 d. 08:30 val., nulaužus pakabinamas spynas, buvo pavogtos keturios bronzinės skulptūros (duomenys neskelbtini) rankos. Nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Dėl dalies skulptūros vagystės atsakovės mama L. B. kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu priteisė solidariai iš M. M. ir A. S. 32 658,10 Eur nuostolių atlyginimą už pasaugos pareigų pažeidimą. Šio proceso metu paaiškėjus, kad Sutarties sudarymo metu nei atsakovė, nei jos įgaliotas asmuo nebuvo skulptūros (duomenys neskelbtini) savininkė ir neturėjo teisės reikalauti iš pirkėjų prisiimti nepagrįstą įsipareigojimą neatlygtinai saugoti ne atsakovei priklausantį daiktą, ieškovas, manydamas, jog Sutarties 6.2 papunktis dėl svetimo pardavėjai daikto pasaugos buvo sudarytas ieškovui iš esmės suklydus, nusprendė kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.

3. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog sudarant Sutartį atsakovė ir turto savininkė L. B. ar jos įgaliotas asmuo – mama L. B., 2018 m. gegužės 30 d. nebuvo skulptūros savininkėmis ir / ar teisėtomis valdytojomis, kad būtų galėjusios sudaryti panaudos sutartį dėl skulptūros pasaugos ir reikalauti iš ieškovo ir trečiojo asmens turtą įsigyti tik su šia sąlyga. Atsakovės skulptūros, kaip turtinio vieneto, nepaveldėjo, o tik autorines turtines teises, kaip matyti iš 2020 m. spalio 23 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, taigi, skulptūros savininku ir šiai dienai yra ne atsakovės, o kažkuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, galintis teisėtai priimti sprendimus dėl skulptūros valdymo ir disponavimo juo. Tačiau kadangi ieškovas buvo įsitikinęs, jog turto savininkė L. B. yra ir teisėta skulptūros savininkė, jis negalėjo prieštarauti įsigydamas turtą dėl Sutarties dėl 6.2 punkto įrašymo ir atitinkamai neatlygintinų pasaugos pareigų prisiėmimu. Kadangi Sutarties 6.2 punkto sąlyga dėl skulptūros pasaugos buvo įrašyta atsakovės iniciatyva, ieškovas, sudarydamas Sutartį, neteisingai suvokė šią Sutarties dalį ir toks suklydimas vertintinas kaip esminis, nes ieškovui žinant, kad atsakovė reikalavo saugoti jai svetimą daiktą, Sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis nebūtų sudaryta. Ieškovo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad protingas subjektas analogiškomis aplinkybėmis būtų sutikęs su reikalavimu pirkti turtą tik jei priimtų saugoti svetimą pardavėjui daiktą ir dar neatlygintinai, todėl Sutarties 6.2 papunktis dėl skulptūros pasaugos turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas suklydimo įtakoje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–7).

Atsiliepimas

4. Atsakovė L. B. ir trečiasis asmuo L. B. pateikė bendrą atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5 000,00 Eur dydžio baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui L. B. Laikosi pozicijos, jog ieškovas šiuo ieškiniu siekia tik išvengti žalos atlyginimo sumokėjimo, priteisto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, ir tyčia klaidina teismą, tokiu būdu akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas savo ieškinyje ignoruoja prejudicinius faktus, teismo nustatytus jau išspręstoje byloje, kurioje iš esmės dėl to pačio ginčo faktiškai dalyvavo tie patys asmenys. Sprendime yra konstatuota, kad skulptūra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso L. B., kuri būdama pasaugos sutartinių teisinių santykių šalimi – pasaugos davėja, turi teisę reikšti atsakovams reikalavimą dėl jos daiktui padarytos žalos atlyginimo, remdamasi 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo Sutarties 6.2 papunkčiu. Be to, ieškovas dalyvavo byloje dėl nuostolių atlyginimo, tačiau procese savo argumentų dėl sutarties 6.2 papunkčio negaliojimo pagrindų neteikė. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškinys yra nesąžiningas ir ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ieškovo nurodomas suklydimas ir jo priežastys dėl Sutarties 6.2 papunkčio sąlygos ieškinyje nėra atskleistas ir suprantamas, tai daugiau tik formali priežastis, siekiant išvengti teismo priteisto žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo iškilmingai atidengta skulptūra (duomenys neskelbtini), kurią, savo lėšomis atkūrus padarytą skulptūros rankų vagystės žalą, miestui padovanojo Lolita ir L. B. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 139–145).

5. Trečiasis asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog Sutartis tarp ieškovo, L. B. bei A. S. buvo sudaryta 2018 m. gegužės 30 d., o byloje nėra įrodymų, kad jau tuo metu L. B. ar jos motina L. B. būtų turėjusios turines autoriaus teises į kūrinį, t. y. į skulptūrą, todėl atsakovė negalėjo reikalauti, kad pirkėjai saugotų ar kitaip prižiūrėtų jai nuosavybės teise nepriklausantį daiktą. Šiuo atveju sudarant Sutartį ieškovui ir trečiajam asmeniui nebuvo atskleista aplinkybė, kad skulptūra pardavėjai (atsakovei) nepriklauso, tai paaiškėjo tik nagrinėjant civilinė bylą pagal L. B. ieškinį dėl nuostolių, t. y. kad visos turtinės teisės į skulptūrą priklausė tik E. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Skulptūros turtinės teisės L. B. perėjo tik 2020 m. spalio 23 d., t. y. praėjus daugiau, nei dviem metam po sutarties sudarymo. Trečiojo asmens teigimu, yra įrodytos abi būtinos sąlygos, norint pripažinti, kad sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo. Pirma, ieškovas įrodė, jog suklydo, manydamas, kad skulptūra priklauso atsakovei. Antra, Sutarties 6.2 papunktis buvo įtraukas tik dėl suklydimo. Be kita ko, tai buvo esminė sandorio sąlyga ir ieškovas bei trečiasis asmuo privalėjo šį įsipareigojimą prisiimti. Taigi, ieškovui nežinant šios aplinkybės dėl atsakovės apgaulės jis prisiėmė pasaugos santykių dalyvio įsipareigojimą, nors neturėjo tam jokio teisinio pagrindo, t. y. ieškovas negalėjo priimti saugoti daiktą, kuris priklauso ne sutarties šaliai. Trečiojo asmens vertinimu, Sutarties 6.2 papunktyje įtvirtinti neatlygintinos pasaugos santykiai, o vertinant Sutarties 6.2 papunktį CK nuostatų apie pasaugą kontekste, daiktą neatlygintinai perduoti gali tik to daikto savininkas ar kiti įgalioti asmenys. Šiuo atveju atsakovė nebuvo nei skulptūros savininkė, nei turėjo kitas jai suteiktas teises, jog galėtų perleisti skulptūrą ieškovui ir trečiajam asmeniui, kaip panaudos gavėjams, kuriems tektų ir su kuo kylančios teisės bei pareigos. Prašo tenkinti ieškovo M. M. ieškinį pilna apimtimi bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės L. B. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 129–133).

6. Ieškovas, susipažinęs su atsakovės ir trečiojo asmens L. B. atsiliepimu į ieškinį, pateiktame dublike pažymėjo, jog teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų ir išvadų dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto nustatymo, kita vertus, ieškovas turėjo teisę ir pagrįstą lūkestį nereikšti priešieškinio civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir teisėtai apgynė jo interesus, atmesdamas ne Sutarties šalies ieškinį, o po apeliacinės instancijos teismo sprendimo jokių priešieškinių jau nebegalima reikšti. Minėta, apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas tik patvirtina ieškinio aplinkybę, jog ieškovas veikė kaip protingas asmuo, tačiau buvo suklaidintas atsakovės, šiai pristačius kaip ginčo skulptūros savininke bei reikalavus įtraukti skulptūros pasaugos sąlygą į prikimo pardavimo sutartį. Ieškovo teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas šioje byloje jokios prejudicinės galios neturi vien tik dėl to, jog ginčas vyksta visai dėl kitų faktinių aplinkybių, t. y. šioje byloje ieškinys pareikštas dėl Sutarties sudarymo aplinkybių ir ginčijamos Sutarties sąlygos, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023 ginčo objektas buvo nuostolių atlyginimo klausimas. Toje byloje nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių išviešinimo iš atsakovės pusės klausimas ir (ar) jo įtaka ieškovo valios susiformavimui, todėl nėra pagrindo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendime nurodytos aplinkybių pripažinti prejudiciniais faktais šioje byloje. Ieškovas taip pat pažymi, jog atsakovė savo atsiliepimu į ieškinį pripažįsta faktą, jog Sutarties 6.2 papunktis buvo esminė Sutarties sąlygą ir ieškovui su ja nesutikus, turtas nebūtų buvęs parduotas, todėl ginčas byloje susiaurėja iki ieškovo valios trūkumų, kurie, priešingai, nei teigia atsakovė, buvo išsamiai atskleisti ieškinyje. Akivaizdu, jog ieškovas, atsakovei neatskleidus savo nuosavybės teisių turinio į ginčo skulptūrą (kad ji jokių teisių neturi), suklaidino ieškovą šiam sprendžiant dėl Sutarties 6.2. punkto, todėl ieškinys turėtų būti patenkintas visiškai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 161–165).

7. Atsakovė L. B. ir trečiasis asmuo L. B., atsikirsdamos į dubliko argumentus, pateiktame triplike nurodo, jog ieškovas savaip interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą, kadangi teismas pripažino, kad M. M. ir A. S. pažeidė savo Sutarties 6.2 papunktyje numatytą pareigą saugoti skulptūrą (duomenys neskelbtini), L. B. ieškinį tenkino ir priteisė iš jų solidariai nuostolių atlyginimą. Be to, mano, jog aplinkybės dėl ginčo skulptūros savininkių ieškovui būtų žinomos gerokai anksčiau, jei jis būtų aktyviai dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-1103-854/2023 bei veikęs kaip protingas asmuo ir ten išdėstęs savo nuomonę apie Sutartį ir savo suklydimą dėl jos 6.2 papunkčio sąlygos. Ieškovas niekada nesidomėjo nei Sutarties 6.2 papunkčio sąlyga, nei jos vykdymu, nei kam priklauso skulptūra tol, kol neprireikė atlyginti teismo priteistų nuostolių, po sutarties sudarymo nei su atsakove, nei su jos mama jis niekada jokias klausimais nėra kontaktavęs. Teigia, jog vertinant sutarties sąlygas tai, kam priklauso skulptūra nuosavybės teise, Sutarčiai ir jos sąlygoms jokios ypatingos reikšmės neturi, todėl negalėjo būti jokio ieškovo esminio suklydimo apsisprendžiant pirkti nekilnojamąjį turtą su sąlyga 5 metus jo teritorijoje saugoti skulptūrą (duomenys neskelbtini). Atsakovė ar jos atstovė nieko iš pirkėjų nereikalavo, tokios buvo Sutarties sąlygos ir ieškovas galėjo pasirinkti pirkti nekilnojamą turtą su 6.2 papunkčio sąlyga arba išvis jo nepirkti. Skulptūros (duomenys neskelbtini) saugojimas parduodamo daikto teritorijoje buvo neatsiejama Sutarties dalis, ieškovas tai aiškiai suvokė ir su šia sąlyga sutiko. Pažymėjo, jog skulptūros (duomenys neskelbtini) autorius yra skulptorius E. S. (E. B.) – ieškovės L. B. tėvas ir L. B. vyras, skulptūra nėra privalomai registruotinas turtas ir sudarant Sutartį visiškai nebuvo svarbu, kuriam šeimos nariui šis turtas priklauso nuosavybės teise. Taigi, šis turtas B. šeimos buvo valdomas teisėtai ir to pakanka, šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra pateikta, pačioje pirkimo pardavimo sutartyje aplinkybė, kam priklauso nuosavybės teise skulptūra, nėra pažymėta, nes šalims ji nebuvo svarbi ir neturėjo jokios esminės reikšmės. Tokiu būdu ieškinys yra pareikštas turint tik vieną tikslą – vilkinti ir nevykdyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 181–184).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog ginčijama sutarties sąlyga buvo esminė, o suklydimas galėjo būti dėl šalies statuso. Sutarties sudarymo metu atsakovė nebuvo nei skulptūros savininkė, nei valdytoja, skulptūra buvo autorių teisių turinio dalykas, o byloje pateiktame įgaliojime atsakovė tik leido disponuoti savo nekilnojamuoju turtu ir piniginėmis lėšomis, todėl sandorio sudarymo metu skulptūros savininkė buvo atsakovės mama. Būtent tai lėmė, kad ieškovas, vadovaudamasis išankstine ginčijama sąlyga, neturėjo galimybės dėl jos derėtis ir sutiko. Jei jis būtų žinojęs šią aplinkybę, galima būtų tartis dėl kitokių skulptūros laikymo ir saugojimo aplinkybių. Teigia, jog šiuo atveju statuso neatskleidimas sudarė esminį ieškovo suklydimą, todėl tokia sąlyga pripažintina negaliojančia.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo asmens L. B. atstovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti bei skirti ieškovui baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Baigiamojoje kalboje pažymėjo, jog ieškovas visą laiką buvo atstovaujamas savo dėdes A. K. ir pažeidė pareigą būti atidžiu bei rūpestingu. Visų pirma, iš rezervacijos sutarties matyti, jog jo dėdė buvo įvardintas kaip pirkėjas, ieškovas iki sutarties sudarymo neegzistavo, nesidomėjo turtu, niekuo nesirūpino. Ieškovas taip pat elgėsi ir procese dėl žalos atlyginimo. Be to, pavogus dalį skulptūros, jis nieko neinformavo. Ieškovas teigia, jog apie tai, kad skulptūra nepriklauso atsakovei, jam tapo žinoma po apygardos teismo sprendimo, tačiau liudytojas teigė, jog tai jam tapo žinoma 2021 m. po skulptūros vagystės, taigi, ieškovui ši aplinkybė niekada nebuvo svarbi. Atstovo teigimu, sutartyje nėra kalbama apie skulptūros, kuriai nereikia registracijos, disponavimo teises, niekas jos nepardavinėjo. Pasaugai nėra būtina turėti nuosavybės teisę, o skulptūrą atsakovė valdė teisėtai. Be to, poreikis pripažinti negaliojančia ginčijamą sąlygą, pagal kurią iš ieškovo priteista žala, ieškovui kilo tik po teismo sprendimo, kai atsirado grėsme žalos išieškojimui, kas įrodo, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, nedavė jokių paaiškinimų, vengia ir šio teismo proceso. Ieškovas vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, kadangi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali išsiieškoti jai teismo priteistų lėšų, toks ir yra šios bylos tikslas. Teigė, jog atsakovė tiesiog nespėjo inicijuoti vykdymo proceso dėl abiejų ieškovų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdyje trečiojo asmens A. S. atstovas palaikė ieškovo ieškinį. Baigiamojoje kalboje teigė, jog įsigyjant turtą viskas buvo neaišku, tačiau abejonių, kad atsakovė neturėjo teisės susitarti dėl daikto saugojimo, nėra. Neaišku, kaip tai vertintina, tačiau iš neteisės negali kilti teisė, taigi, ieškinys ir pareikštas dėl tokios sąlygos, dėl kurios šalys negalėjo susitarti. Normalu, kad tokio ieškinio pagrindas atsirado kilus pasekmėms. Be to, neaišku, kodėl atsakovė nereiškia reikalavimo ieškovui, o tik jo atstovaujamajam, nors jie abu yra solidarūs skolininkai. Dėl piktnaudžiavimo procesu pažymėjo, jog šiuo atveju nėra jokių piktnaudžiavimo požymių, ieškovas patiria bylinėjimosi išlaidas ir pats rizikuoja. Pažymėjo, jog ieškovas neturėjo pirkimo-pardavimo sandorių patirties, todėl jam keliami žemesni reikalavimai, ir į tai atsižvelgtina. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, jog yra inžinierius, dirba statybų srityje, konsultavo ieškovą ir S, dėl turto pirkimo, yra ieškovo giminaitis. Ieškovas ir S. paprašė jo pagalbos įsigyjant turtą, kurį būtų galima perdaryti ir ten gyventi, šiuo metu ten gyvena ieškovas, liudytojo duktė, nes S. buvo per daug ploto ir jis dalį pardavė, taip pat kiti asmenys. Liudytojas sudarė rezervacijos sutartį, prieš sudarant jis turte lankėsi tris kartus, skulptūra buvo medinėje dėžėje ir buvo neaišku, kas dėžėje, realiai tos skulptūros nesimatė, buvo kalba apie skulptūrą, kad pardavėjai nori tą skulptūrą pastatyti, taip pat, kad ją sukūrė pardavėjos vyras. Patvirtino, kad rezervacijos sutartyje buvo nuostata dėl skulptūros, tačiau buvo kalba, kad skulptūra bus išvežta per metus laiko, visas dėmesys buvo sutelktas į nekilnojamojo turto sandorį. Liudytojas darė tik prielaidas dėl skulptūros savininko, negali atsakyti, ar konkrečiai uždavė klausimą, kas yra skulptūros savininkas, tokia prielaida buvo, nes skulptūra buvo jų sklype ir pardavėjai įtraukė tokią sąlygą į sutartį, jokių abejonių jam nekilo dėl skulptūros nuosavybės. Abu pirkėjai sutartį matė, jie apie kiekvieną žingsnį buvo informuoti, tačiau skulptūros klausimas nebuvo esminis sudarant sandorį. Dėl skulptūros vertės taip pat nebuvo keliamas klausimas. Vykdant rekonstrukciją ir darant naudojimosi tvarką, iškilo klausimai dėl užimamo sklypo ribų ir skulptūros buvimo. Teigia, jog jeigu būtų žinoję dėl tikrojo skulptūros savininko, būtų keltas tas klausimas ir būtų pasitelkę teisininkus situacijai įvertinti, galėjo ir atsisakyti sudaryti sandorį, būtų kilusios rimtos abejonės. Tikrasis savininkas galėtų kelti daikto apsaugos klausimą, išreikšti savo požiūrį į saugomą daiktą. Apie tikrąjį savininką sužinojo vykusiame teisminiame procese. Su pačiu skulptoriumi jis nebendravo, kai pranešė policijai apie vagystę, tik įvardino įvykusį plėšimo atvejį, tada pasidomėjo, kas yra skulptūros autorius, ant skulptūros buvo parašyta. Sudarant sutartį manė, jog kas sudaro sandorį, tas nuosavybės teises į skulptūrą turi. Liudytojo dukrai įsigyjant dalį turto iš trečiojo asmens A. S., sąlyga dėl skulptūros saugojimo perkelta ir į naują sutartį pardavėjo iniciatyva, nes jis rengė sutartį, asmeniškai jis nerengė priėmimo-perdavimo akto, kuriame taip pat numatyta ginčo sąlyga. Pagrindinės sutarties sudarymą inicijavo pardavimo tarpininkė, dėl ieškinio pareiškimo buityje kalbėjo su ieškovu.

12. Ieškovas M. M., atsakovė L. B. ir tretieji asmenys A. S. bei L. B. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdį informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis), bylą veda per savo atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis), todėl byla išnagrinėta ieškovui M. M., atsakovei L. B. ir tretiesiems asmenims A. S. bei L. B. nedalyvaujant (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

13. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog L. B., atstovaujama savo mamos L. B. pagal 2015 m. gegužės 13 d. notarinį įgaliojimą Nr. 30RS-2157, su M. M. ir A. S. 2018 m. gegužės 30 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), notarinio registro Nr. 4922, kurios pagrindu L. B. perleido M. M. ir A. S. jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o M. M. ir A. S. atitinkamai įsigijo 3/10 dalis ir 7/10 dalis minėto turto (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 9–22; 2 t., b. l. 102–103).

14. Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalimi turto pirkėjai (M. M. ir A. S.) įsipareigojo laikyti ir saugoti ne mažiau kaip 5 (penkis) metus nuo šiuos sutarties pasirašymo dienos Daikto Nr. 2 teritorijoje esančią skulptūrą (duomenys neskelbtini) ir jos dalis. Pardavėjo atstovas turi teisę du kartus per metus, iš anksto suderinęs atvykimo laiką su Pirkėjais, atvykti ir apžiūrėti skulptūrą (skulptūros (duomenys neskelbtini) aprašymas: bronza, 6 m. ilgio (guli kieme), 4 bronzinės rankos apie 1,8 m. ilgio (guli rūsyje), karūna (ratas) – bronza, skersmuo 2 m. (stovi garaže), dėžė su bronziniais virinimo elektrodais 50x40x60cm. (dėžė stovi kartu su skulptūros rankomis - rūsyje), bendras skulptūros svoris su rankomis ir ratu) – apie 10 tonų).

15. Iš šalių rašytinių paaiškinimų, šalių atstovų žodinių paaiškinimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 3 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08148-21, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-545-608/2023, bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 28–54), turinio nustatyta, kad po Sutarties sudarymo bronzinė skulptūra (duomenys neskelbtini) (jos dalys) buvo išvežtos ir laikomos metaliniame jūriniame konteineryje (duomenys neskelbtini), iš kur nuo 2021 m. kovo 14 d. 13.00 val. iki 2021 m. kovo 17 d. 8.30 val., nulaužus pakabinamas spynas, buvo pavogtos keturios bronzinės skulptūros (duomenys neskelbtini) rankos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08148-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, pagal A. K. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl keturių bronzinės skulptūros (duomenys neskelbtini) rankų vagystės, tačiau išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir tokių asmenų nenustačius, Vilniaus apygardos prokuratūra Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-asis skyrius 2021 m. birželio 3 d. nutarė ikiteisminį tyrimą sustabdyti (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 24–26).

16. Iš byloje pateikto 2020 m. spalio 23 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo nustatyta, kad po E. B. mirties (duomenys neskelbtini) autorines turtines teises į skulptūrą (duomenys neskelbtini) pagal testamentą paveldėjo L. B. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 8).

17. Nustatyta, kad dėl keturių bronzinės skulptūros (duomenys neskelbtini) rankų vagystės L. B., kaip autorinių teisių į skulptūrą (duomenys neskelbtini) turėtoja patyrė 32 658,10 Eur dydžio nuostolius, kurie atsirado atkuriant keturias bronzines skulptūros (duomenys neskelbtini) rankas. Tuo pagrindu L. B. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama Sutarties 6.2 papunkčio pagrindu priteisti minėtą žalą iš kitos Sutarties šalies – pirkėjų M. M. ir A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-545-608/2023 L. B. ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog ji neturėjo reikalavimo teisės, kildinamos iš Sutarties, į pirkėjus M. M. ir A. S.

18. Nustatyta, kad 2023 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi L. B. neatlygintinai perleido L. B. reikalavimo teisę, kylančią iš Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalyje numatytos prievolės pažeidimo, t. y. teisę reikalauti iš M. M. ir A. S. atlyginti padarytą žalą dėl žemės sklypo teritorijoje esančios skulptūros (duomenys neskelbtini) dalių (rankų netinkamo saugojimo), palūkanas, delspinigius bei įvykdyti kitas iš Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalies kylančias prievoles (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 103–109).

19. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023, ieškovės L. B. apeliacinį skundą patenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino bei priteisė solidariai iš atsakovų A. S. ir M. M. ieškovei L. B. 32 658,10 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 28–54).

Dėl sandorio dalies nuginčijimo CK 1.90 straipsnio pagrindu

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. gegužės 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis), notarinio registro Nr. 4922, 6.2 papunkčio sąlygą, pagal kurią M. M. ir A. S. įsipareigojo laikyti ir saugoti ne mažiau kaip 5 (penkis) metus nuo šiuos sutarties pasirašymo dienos Daikto Nr. 2 teritorijoje esančią skulptūrą (duomenys neskelbtini) ir jos dalis. Pardavėjo atstovas turi teisę du kartus per metus, iš anksto suderinęs atvykimo laiką su Pirkėjais, atvykti ir apžiūrėti skulptūrą (skulptūros (duomenys neskelbtini) aprašymas: bronza, 6 m. ilgio (guli kieme), 4 bronzinės rankos apie 1,8 m. ilgio (guli rūsyje), karūna (ratas) – bronza, skersmuo 2 m. (stovi garaže), dėžė su bronziniais virinimo elektrodais 50x40x60cm. (dėžė stovi kartu su skulptūros rankomis - rūsyje), bendras skulptūros svoris su rankomis ir ratu) – apie 10 tonų). Ieškovas savo ieškinį grindžia CK 1.90 straipsniu, o būtent ta aplinkybe, jog ieškovas Sutarties sudarymo momentu buvo suklaidintas (suklydo) dėl ginčijama sąlyga (Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalis) prisiimto įsipareigojimo, kadangi sandorio sudarymo metu manė, jog turto pardavėja L. B. ir yra skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtoja (savininkė). Ieškovo teigimu, jeigu jis Sutarties sudarymo metu žinotų, jog turto pardavėja L. B. nėra skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtoja (savininkė), jis su ginčijama sąlyga nesutiktų arba derėtųsi dėl kitokių sutarties sąlygų, kadangi jam ši aplinkybė (manymas, kad L. B. yra skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtoja) buvo esminė.

21. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarp L. B. bei M. M. ir A. S. 2018 m. gegužės 30 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis), notarinio registro Nr. 4922, 6.2 papunkčio 4 dalies sąlygos pripažinimo negaliojančia dėl esminio suklydimo bei tokį pripažinimą lemiančių teisinių pasekmių taikymo.

22. CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (šio straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis).

23. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad remiantis CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų.

24. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018 52 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga. Motyvai, dėl kurių sudaromas sandoris (t. y. įvairūs šalies tikslai, planai, siekiai, viltys, įsivaizdavimai ir pan.), susiję su sandorio padariniais, yra labai individualūs ir subjektyvūs. Jie dažniausiai kitai sandorio šaliai nėra žinomi arba paprasčiausiai neturi reikšmės. Todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos arba motyvai nurodomi kaip sąlyginio sandorio elementas ir apie juos žinojo abi šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012; kt.).

26. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

27. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).

28. Minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog Sutarties sudarymo metu prisiimdamas Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalyje įtvirtintą įsipareigojimą, jis buvo suklaidintas (suklydo) dėl atsakovės (pardavėjos) L. B. nuosavybės (autorinių) teisių į skulptūrą (duomenys neskelbtini) (ne)turėjimo, taip pat, jog toks suklydimas jam buvo esminis, t. y., jeigu Sutarties sudarymo metu jis žinotų, jog L. B. nėra skulptūros (duomenys neskelbtini) autorinių teisių turėtoja (savininkė), jis nesutiktų tokią Sutartį sudaryti arba sudarytų ją kitomis sąlygomis.

29. Pažymėtina, jog ieškovas šio sprendimo 28 punkte nurodytas aplinkybes grindžia išimtinai savo rašytiniais ir savo atstovo žodiniais paaiškinimais. Jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog aplinkybė, susijusi su skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtojo (savininko) asmeniu, ieškovui Sutarties sudarymo metu buvo esminė, ieškovas į bylą nepateikė.

30. Iš bylos medžiagos, šalių atstovų žodinių paaiškinimų ir liudytojo A. K. parodymų nustatyta, kad ikisutartiniuose santykiuose derybas dėl ginčo turto (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimo (pirkėjų) M. M. ir A. S. vardu su UAB „Negrita“, kuri atstovavo L. B. (pardavėjos) interesus, vedė pirkėjų atstovas liudytojas A. K. Minėtą aplinkybę, be kita ko, patvirtina į bylą pateikta 2018 m. gegužės 7 d. Rezervavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Nigrita“ ir A. K., dėl būsimos ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 17–18). Pažymėtina, jog minėtos Rezervavimo sutarties 1.5 papunktyje jau buvo numatyta, kad ginčo turtas parduodamas su sąlyga, jog kieme esančią skulptūrą (duomenys neskelbtini) ir jos dalis pirkėjas laikys ir saugos 5 metus parduodamo žemės sklypo teritorijoje, taip pat, jog ši sąlyga turi būti perkelta į pagrindinę sutartį.

31. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. K. patvirtino, jog jam ir jo atstovaujamiems ginčo turto pirkėjams M. M. ir A. S. buvo žinoma apie sąlygą, jog pirkėjai 5 metus nuo sutarties sudarymo momento privalės laikyti ir saugoti perkamame žemės sklype gulinčią skulptūrą (duomenys neskelbtini). Liudytojas taip pat patvirtino, jog pirkėjams ši ginčijama sąlyga nebuvo esminė, kadangi pirkėjai siekė įsigyti ginčo namą už jiems priimtiną kainą (195 000,00 Eur) su tikslu jį rekonstruoti (padidinti jo plotą), ką jie vėliau ir atliko (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 73–81). Tiek ieškovas ar jo atstovas, tiek trečiasis asmuo A. S. ar jo atstovas bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neginčijo.

32. Pažymėtina, jog byloje ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog Sutarties sudarymo metu prisiimant Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalyje įtvirtintą įsipareigojimą, ieškovui turėjo esminę reikšmę aplinkybė – kas yra skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtojas (savininkas). Byloje nepateikta įrodymų ar duomenų, jog ieškovas ikisutartiniuose santykiuose ar sudarant Sutartį teiravosi (domėjosi), kam priklauso nuosavybės (autorinė) teisė į skulptūrą (duomenys neskelbtini) arba, kad pardavėja pati būtų teigusi, jog būtent jai priklauso skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinės teisės, tokiu būdu suklaidindama ieškovą. Priešingai tiek iš šioje byloje duotų šalių atstovų paaiškinimų ir liudytojo A. K. parodymų, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-545-608/2023 teismo posėdžiuose, vykusiuose 2022 m. rugsėjo 13 d. ir 2022 m. gruodžio 8 d., liudytojo A. K. duotų parodymų nustatyta, kad ieškovas derybose dėl Sutarties sudarymo iš esmės nedalyvavo, kadangi derybas jo vardu vedė būtent A. K., taip pat iš esmės nesidomėjo skulptūros (duomenys neskelbtini) laikymo ir saugojimo sąlyga, o esminę reikšmę pirkėjams turėjo būtent įsigyjamo turto kaina. Savo ruožtu ieškovo teiginiai, jog sudarant Sutartį jis sąžiningai klydo manydamas, kad būtent atsakovė (pardavėja), kurios reikalavimu buvo įrašyta į Sutartį skulptūros (duomenys neskelbtini) laikymo ir saugojimo sąlyga, ir yra šios skulptūros autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtoja, dėl ko ieškovas ir sutiko su šia sąlyga, neatitinka vidutiniškai protingo ir apdairaus elgesio kriterijų. Šiame kontekste atsižvelgtina į CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

33. Pažymėtina ir tai, jog apie aplinkybę, kad atsakovė Sutarties sudarymo metu nebuvo skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtoja, ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-545-608/2023 pirmosios instancijos teisme, tačiau nepaisant to, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas nuginčyti Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalyje įtvirtintą sąlygą, nors jau nagrinėjant minėtą civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo suvokti savo suklydimą dėl ginčijamos Sutarties sąlygos. Tuo tarpu tik išnagrinėjus minėtą civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme ir pastarajam patenkinus ieškinį, t. y. Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalies sąlygos pažeidimo pagrindu priteisus atsakovei solidariai iš ieškovo ir trečiojo asmens 32 658,10 Eur žalos atlyginimą, t. y. ginčijamos Sutarties sąlygos pagrindu kilus ieškovui neigiamoms pasekmėms, ieškovas kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog šio ieškinio pareiškimo pagrindą sudaro ne ieškovo suklydimas dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos, t. y. ne neteisingas šios sąlygos suvokimas, tačiau šios sąlygos pažeidimo pagrindu atsiradusios neigiamos pasekmės ieškovui.

34. Sprendžiant dėl ieškovo suklydimo dėl ginčijamos Sutarties sąlygos atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tuo atveju, jeigu Sutarties sudarymo metu ieškovas žinotų, jog atsakovė nėra skulptūros (duomenys neskelbtini) savininkė, ieškovas ne apskritai atsisakytų sudaryti sandorį ar nesutiktų su sąlyga laikyti ir saugoti minėtą skulptūrą, kadangi ši sąlyga pardavėjai buvo esminė, tačiau derėtųsi dėl kitokių sandorio sąlygų.

35. Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovas, viena vertus, neįrodė savo suklydimo dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalies sąlygos fakto. Ta aplinkybė, jog ieškovas Sutarties sudarymo metu galimai suklydo dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalies sąlygos pagrindu ateityje atsirasiančių neigiamų pasekmių, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas neteisingai suvokė šios sąlygos turinį ir, kad tai lėmė ieškovo neteisingai išreikštą valią sudaryti Sutartį ar jos dalį. Kita vertus, jeigu ieškovas subjektyviai ir suklydo dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalies sąlygos, teismo vertinimu, tokį suklydimą nulėmė paties ieškovo didelis neatsargumas, todėl su tuo susijusi rizika tenka pačiam ieškovui (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

36. Tuo pačiu teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ir antros dėl suklydimo sudaryto sandorio nuginčijimo sąlygos, t. y., jog toks suklydimas turėjo esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

37. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta argumentų, jog atsakovė, nebūdama skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtoja, neturėjo teisės reikalauti, kad turto pirkėjai įsipareigotų tam tikrą terminą laikyti ir saugoti jai nepriklausančią skulptūrą, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė neteisėtai valdė minėtą skulptūrą ar neteisėtai reikalavo šią skulptūrą saugoti. Tuo tarpu ieškovas taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl jam esminės reikšmės turėjo aplinkybė, kad pardavėja turi būti skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtoja. Priešingai, kaip minėta, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pirkėjams, tame tarpe ir ieškovui, esminę reikšmę turėjo turto pardavimo kaina, o skulptūros laikymo ir saugojimo sąlyga pirkėjams ypatingos reikšmės neturėjo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas, kad atsakovė Sutarties sudarymo metu nebuvo skulptūros (duomenys neskelbtini) autorystės ir (ar) autorinių teisių turėtoja, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. konstatavus, jog ieškovas neįrodė suklydimo dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalies sąlygos fakto, taip pat aplinkybės, jog šis (ne)suklydimas buvo esminis, t. y. ieškovui neįrodžius CK 1.90 straipsnyje sandorio ar jo dalies nuginčijimo pagrindų, ieškovo reikalavimas dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalies sąlygos pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento dėl suklydimo atmestinas kaip nepagrįstas.

39. Ieškinį atmestus, teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant ieškinį

40. Atsakovė ir trečiasis asmuo L. B. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė skirti ieškovui 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos sumos skiriant trečiajam asmeniui, tuo pagrindu, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį vieninteliu tikslu – išvengti savo prievolės, nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023.

41. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Prašymas skirti procesinę baudą, numatytą CPK 95 straipsnio 2 dalyje, turi būti motyvuotas.

42. Procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve. Ši laisvė pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti. Tiek nustatytas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas.

43. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisę suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo laiduoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (30 straipsnis).

44. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovas, manydamas, kad jos teisės sudarant Sutartį buvo pažeistos, turėjo laisvę nuspręsti kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, ar ne. Vien ieškovo apsisprendimas pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, o vėliau tokio ieškinio netenkinimas, pripažinimas nepagrįstu, negali būti pripažinta piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Priešingu atveju tai paneigtų (diskredituotų) konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą esmę. Aplinkybė, ar asmuo kreipdamasis į teismą suvokė, jog jo ieškinys galimai yra nepagrįstas, yra subjektyvaus pobūdžio ir priklauso nuo individualių tokio asmens savybių. Tai, jog kita šalis tokį kreipimąsi į teismą subjektyviai vertina kitaip, nesudaro savaiminio pagrindo pripažinti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

46. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises, suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, bylos nagrinėjimo metu savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kuris galutiniame rezultate buvo atmestas, siekė su teisingumo vykdymu nesusijusių tikslų, t. y. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės ir trečiojo asmens prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant teismui ieškinį atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

48. Bylos duomenimis, ieškovas, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 770,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t, b. l. 56), sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 193,29 Eur užstatą procesinių dokumentų siuntimo į Jungtines Amerikos valstijas išlaidoms padengti (el. b. apyrašo 1 t, b. l. 73), taip pat patyrė 862,13 Eur išlaidų už advokato pagalbą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 2–5, 111-112).

49. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 500,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 62–64).

50. Trečiasis asmuo A. S. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 540,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 7–8, 108–109).

51. Trečiasis asmuo L. B. įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas nepateikė.

52. Nustatyta, jog byloje teismas nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo į Jungtines Amerikos valstijas išlaidų, todėl ieškovui grąžintina 193,29 Eur jo užstato suma.

53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestas, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų).

54. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo A. S. byloje dalyvavo ieškovo, kurio ieškinys buvo atmestas, pusėje, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

55. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš teismo depozitinės sąskaitos 193,29 Eur (šimtą devyniasdešimt tris eurus 29 ct) užstato, sumokėto 2023 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymu, pervedant nurodytą sumą į M. M. sąskaitą Nr. LT71 3250 0956 4357 8824, esančią UAB „Revolut Bank“.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski