- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-86-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37329-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „State Port Group“
- Atsakovas
- UAB „Vilkas“
- Kategorijos
- 3.1.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „State Port Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „State Port Group“ ieškinį atsakovui UAB „Vilkas“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovo UAB „State Port Group“ atstovui advokatui R. M. paskirta 100 Eur bauda.
2. Teisme 2019 m. spalio 10 d. gautas ieškovo atstovo advokato R. M. prašymas panaikinti baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė ieškovo atstovo advokato R. M. prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi advokatui R. M. paskirtą 100 Eur baudą.
4. Teismas nurodė, kad bauda paskirta įvertinus aplinkybę, kad bylą paskyrus nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2018 m. vasario 5 d., kur ieškovui buvo išaiškinta pareiga įrodyti prielaidą, kad ieškovas tinkamai įgyvendino savo teisę skaičiuoti delspinigius ir juos įskaityti, ieškovo atstovas tik 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė ieškovo atstovo 2015-2016 m. elektroninius laiškus apie skaičiuotus delspinigius.
5. Teismas nustatė, kad ieškovo atstovo naujai pateikti rašytiniai įrodymai (2015-2016 m. elektroniniai laiškai) teisme elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gauti 2019 m. rugsėjo 19 d. (ketvirtadienį), kuomet teismo posėdis 2019 m. liepos 9 d. (išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir baigus įrodymų tyrimą buvo atidėtas ieškovo atstovo prašymu dėl liudytojos iškvietimo) 2019 m. rugsėjo 26 d. Teismas, nustatęs, kad tai yra didelės apimties nauji įrodymai, kurie yra aktualūs ginčo dalykui, preziumavo, jog priešingos šalies atstovas pageidaus protingo termino su tokiais įrodymais susipažinti/į juos atsikirsti bei atitinkamai prašys atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko (taupydamas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo laiką bei bylinėjimosi išlaidas), 2019 m. rugsėjo 23 d. (pirmadienį) persiuntė neprijungtus įrodymus atsakovo atstovui susipažinti (nors tokios pareigos teismui įstatymo leidėjas nenumato). Teisme 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo gautas atsakovo atstovo prašymas, kad rašytiniai įrodymai pateikti nesavalaikiai, dėl ko atsakovas prieštarauja dėl įrodymų prijungimo, tačiau jei teismas nuspręstų juos prijungti, prašė teismo posėdį atidėti tam, kad atsakovas turėtų laiko su naujai pateiktais įrodymais tinkamai susipažinti. Teismas, įvertinęs susidariusią situaciją, susisiekė su bylos šalimis telefonu, pasiūlydamas pateikti jiems patogias kito teismo posėdžio datas, ir 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (taupydamas byloje dalyvaujančių asmenų laiką ir bylinėjimosi išlaidas) atidėjo teismo posėdį 2019 m. lapkričio 26 d. 13.30 val.
6. Teismas taip pat nurodė, kad dar 2019 m. vasario 5 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo išaiškinta ieškovo atstovams teisė ir pareiga įrodyti kokiu faktiniu pagrindu remiantis buvo paskaičiuoti, už kokį laikotarpį bei kokio dydžio delspinigiai įskaityti į atsakovo atliktus mokėjimus; taip pat 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje dar kartą ieškovo atstovams buvo išaiškinta teisė ir pareiga įrodyti, kad ieškovas pasinaudojo savo teise skaičiuoti delspinigius ir informavo atsakovą apie jo atžvilgiu skaičiuojamus delspinigius, o 2019 m. liepos 9 d. teismo posėdyje įrodymų tyrimas buvo baigtas ir posėdis atidėtas, ieškovo atstovui paprašius apklausti liudytoją, teismas daro išvadą, kad ieškovo atstovas tik 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikęs didelės apimties rašytinius įrodymus – 2015-2016 m. ieškovo siųstus elektroninius laiškus atsakovui, kuriuose atsispindi delspinigių skaičiavimai, pastaruosius įrodymus pateikė akivaizdžiai nesavalaikiai, dėl ko dar kartą buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, atsakovo atstovui prašant suteikti protingą terminą su šiais įrodymais susipažinti.
7. Teismas pažymėjo, kad pastaruosius įrodymus prijungė prie bylos medžiagos, nes dar 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžiuose nurodė ieškovo atstovui, kad pastarieji įrodymai yra aktualūs byloje vykstančio ginčo dalykui. Be to, teismui netenkinus prašymo prijungti prie bylos ieškovo atstovo prieš teismo posėdį nesavalaikiai pateiktų rašytinių įrodymų, dėl netinkamo atstovo procesinio elgesio galimai būtų nukentėję ieškovo, siekiant byloje nuspręsti dėl ieškinio pagrįstumo.
8. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino, kad toks ieškovo atstovo procesinis elgesys, kuomet didelės apimties trejų metų senumo rašytiniai įrodymai pateikiami prieš teismo posėdį, nepaliekant protingo termino priešingai šaliai susipažinti ir nuspręsti dėl papildomų įrodymų pateikimo, yra nesuderinamas su procesine pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami šalių reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-28 nutartį ir tenkinti advokato R. M. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. 2019-09-26 teismo posėdis bet kokiu atveju būtų neįvykęs. Į teismo posėdį šauktai liudytojai Ž. P. nebuvo įteiktas šaukimas. 2019-09-19 pats teismas telefonu kreipėsi į advokatą R. M. siekiant išsiaiškinti galimybę nagrinėti bylą neapklausus kviestos liudytojos. To paties pokalbio metu ieškovės atstovas informavo teismą, kad neprieštarauja bylą nagrinėti neapklausus liudytojos, bei informavo, kad ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į teismo prašymą tai patvirtinti raštu, advokatas R. M. tą pačią dieną, t. y. 2019-09-19, elektroniniu paštu papildomai nurodė, kad nepageidauja apklausti liudytojos ir informavo teismą apie pateiktus rašytinius įrodymus.
9.2. CPK 181 str. 2 d. nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Todėl teismas, užuot iš karto (ar teismo posėdžio metu) atsisakydamas prijungti pateiktus įrodymus dėl jų pateikimo nesavalaikiškumo, juos išsiuntė kitai proceso šaliai susipažinti, t. y. pripažino, kad įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, išsiuntė kitai šaliai susipažinti su įrodymų turiniu. Tačiau priimdamas įrodymus ir juos išsiųsdamas, teismas kartu priėmė prieštaringą procesinį sprendimą, jog ieškovės atstovas vilkina bylos nagrinėjimą.
9.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad dar 2019-02-05 ir 2019-04-01 teismo posėdžių metu teismas buvo nurodęs, kad pastarieji įrodymai yra aktualūs byloje. Pasisakydamas šiuo klausimu, pažymi, kad iš esmės proceso byloje aktyviai byloje dalyvauja ne atsakovė, tačiau pats teismas, kiekvieno posėdžio metu vis detaliau reikalaudamas išsamesnių įrodymų.
9.4. Ieškovės atstovo pagrįsta nuomone, jo procesinis elgesys neatitinka CPK 95 str. taikymo pagrindų. Ieškovės atstovas, siekdamas realizuoti kliento teisę į pažeistų teisių gynybą, surinko reikšmingus byloje įrodymus ir juos pateikė teismui, siekiant teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo. Tuo tarpu teismo procesinis elgesys, ieškovės atstovo nuomone, atspindi akivaizdų tendencingumą, asmeninį priešiškumą, norą „pamokyti“, įgyvendinti teismui suteiktus įgaliojimus. Teismo procesinis elgesys atspindi akivaizdų ir tendencingą teismo šališkumą.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
11. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas ieškovės atstovo advokato prašymas panaikinti jam paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Pagal CPK 95 str. 1 d. dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
13. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
14. Ieškovas savo prašyme panaikinti baudą nurodo, kad poreikis pateikti rašytinius įrodymus iškilo todėl, kad paskutiniojo įvykusio 2019-07-09 posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl atsakovės informavimo apie skaičiuojamus delspinigius fakto įrodytumo (šį klausimą kėlė teismas). Ieškovė, siekdama įrodyti šias aplinkybes bei apginti savo teises dėl atsakovės piktnaudžiavimo savo teisėmis (neteikiant jokių paaiškinimų apie jai žinomas faktines aplinkybes), pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus – elektroninius laiškus, pagrindžiančius ieškovės reikalavimus atsakovei mokėti delspinigius. Taip pat iš 2019-07-09 teismo informacinės pažymos matyti, kad ieškovas prašė atsakovo UAB „Vilkas“ tuometinę vadovę Ž. P. iškviesti į 2019-09-26 teismo posėdį liudytoja. 2019-09-19 ieškovas pateikė papildomų įrodymų ir turėdamas žinių iš teisėjos, kad liudytojai nepavyko įteikti šaukimo, savo prašymo apklausti Ž. P. liudytoja atsisakė. Pažymėtina ir tai, kad visus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus teismas prijungė prie bylos medžiagos. Vadinasi, jie buvo reikšmingi civilinės bylos nagrinėjimui.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į jų datas, galėjo pateikti dar parengiamojo proceso metu arba iš karto po 2019-07-09 posėdžio. Proceso šalims yra suteikta galimybė teikti įrodymus ir po pasirengimo bylą nagrinėti pabaigos. Tačiau tokiu atveju, jei padaro teismas išvadą, kad dokumentų pateikimas vilkina bylos nagrinėjimą, teismas privalo vadovautis CPK 181 str. 2 d., suteikiančią teismui teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas gali skirti tik tuo atveju, kai asmuo akivaizdžiai jomis naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą). Kitaip tariant, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šalies procesinių teisių įgyvendinimas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo atstovas, teikdamas į bylą rašytinius įrodymus, siektų vilkinti bylos nagrinėjimą ir kitų su procesinėmis teisėmis nesusijusių tikslų. Priešingai, teisėjai informavus ieškovo atstovą, kad jo prašomai iškviesti liudytojai šaukimas neįteiktas ir bylos nebus galima išnagrinėti suplanuotą posėdžio dieną, ieškovo atstovas šio prašymo nepalaikė. Nors 2019-09-19 teikiamų rašytinių įrodymų apimtis lapų skaičiumi didelė, tačiau palyginus šį prašymą su 2019-05-14 prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo priedais matyti, kad daugiau nei pusė įrodymų yra tie patys dokumentai, kurie jau buvo tirti teismo posėdžio metu. Šią aplinkybę ieškovo atstovas nurodė savo 2019-09-19 prašyme pažymėdamas, kad delspinigių apskaičiavimą ir paskirstymą pagrindžiantys įrodymai jau buvo pateikti anksčiau, tačiau teikiami įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė dėl pagrindinės prievolės pažeidimo iš esmės visuomet skaičiavo atsakovei delspinigius ir reiškė reikalavimus juos apmokėti, t. y. teikiamais įrodymais buvo siekiama patvirtinti tik elektroniniais laiškais siuntimo faktą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad ieškovės atstovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nepanaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 nutartimi paskirtos baudos. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pagrįstu ieškovės atstovo atskirąjį skundą, panaikina skundžiamą nutartį ir priima naują procesinį sprendimą – tenkina ieškovės atstovo prašymą dėl baudos panaikinimo ir panaikina 100 Eur baudą, paskirtą jam teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – patenkinti ieškovės UAB „State Port Group“ atstovo advokato R. M. prašymą ir panaikinti 100 Eur baudą, paskirtą jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi.