- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-44-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09568-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 36716,84 Lt skolos, 3004,33 Lt delspinigių, 1343,60 Lt palūkanų, 8,05 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu ir areštuoti atsakovui priklausančias kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar nepakankant pinigines lėšas, motyvuodamas skolos dydžiu, atsakovo vengimo atsiskaityti ir jo nemokumu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-20 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ieškinio sumai, motyvuodamas tuo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-20 nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė skolininko turto areštą, kadangi ieškinyje nurodyta suma nėra didelė lyginant su atsakovo turtine padėtimi, atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl negalima daryti išvados, kad galėtų padidėti teismo sprendimo neįvykdymo rizika ieškinio tenkinimo atveju.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 2011-04-28 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atnaujino procesą byloje pagal kreditoriaus UAB „Serneta“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui; atsakovas turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų, bendras atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 1 101 730,61 Lt; atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio turto; didžioji dalis atsakovo turto yra įkeista už kitos bendrovės kreditorinius įsipareigojimus bankams; atsakovas su ieškovu nebendradarbiauja; atsakovo paviešinti finansiniai rodikliai neatspindi puikios jo padėties; ieškinio reikalavimo suma, atsižvelgus į dabartinę atsakovo finansinę padėtį yra didelė, taigi egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palankus ieškovui teismo sprendimas taip ir liks neįvykdytas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.
Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusi CPK 144 str. 1 d. redakcija numatė, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikę asmenys tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju iš ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti iš esmės atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo dydį.
Teismų praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikomasi nuostatos, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-09. nutartis c. b. Nr. 2-733/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-30 nutartis c.b. Nr. 2-792/2008). Tačiau net ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui, o teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą). Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog pareikštų reikalavimų suma atsakovui (skolininkui) kaip juridiniam asmeniui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jo įsipareigojimais, nėra didelė, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi gera atsakovo (skolininko) turtinė padėtis yra aplinkybė, kuri paneigia didelės reikalavimų sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-29 nutartis c.b. Nr. 2-1230/2009, 2010-04-01 nutartis c.b. Nr. 2-432/2010).
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 41 064,77 Lt sumos priteisimo iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar reikalaujama priteisti suma yra didelė, būtina atsižvelgti į atsakovo finansinę padėtį bei jo galimybes patenkinti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Iš papildomai atsakovo pateiktų 2010-12-31 finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) (b.l. 21, 26) matyti, kad 2010-12-31 bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 30 530 605 Lt, trumpalaikis turtas – 104 199 704 Lt, viso turto – už 134 730 309 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 93 388 595 Lt, o ilgalaikių skolų atsakovas neturėjo. Pagal 2010-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą grynasis pelnas siekė 13 651 744 Lt. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad jis turi kilnojamojo turto (prekybos centrų įrangos), kurio vertė yra 9 814 776,58 Lt (b.l. 27-49). Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovo turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikšto reikalavimo sumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareikštas ieškinio reikalavimas 41 064,77 Lt sumai atsakovo atžvilgiu nėra didelis ir atsakovas būtų pajėgus ieškinį patenkinus, įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovo finansinę būklę vertino 2009 metų finansiniais rodikliais, kurie šiai dienai yra pakitę ir nebeatitinka įmonės finansinės padėties. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje Nr. 2-902/2011 yra išanalizavęs UAB „Norfos mažmena“ finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. 2009 m. balansą, 2010 m. 9 mėn. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, ir yra nurodęs, jog pagal 2009 metų balansą atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, kuris turi turto iš viso už 145646797 Lt, iš jo materialaus turto 26 051 578 Lt sumai, grynasis pelnas sudaro 2805215 Lt, pagal 2010 metų 9 mėnesių balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo grynasis pelnas už 9 mėnesius sudaro 15 754 365 Lt, konstatavo, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-21 nutartis, priimta c.b. Nr. 2-902/2011). Tokios pačios pozicijos dėl atsakovo turtinės padėties Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir savo 2011-05-12 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-1393/2011 ir 2-1389/2011. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-20 nutartyje, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011-08-17 nutartį atsisakyti iškelti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ bankroto bylą, nurodė, jog atsakovas yra aktyvus rinkos dalyvis, plėtojantis savo ūkinę – komercinę veiklą, kurio pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai neviršija pusės jo turimo turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-20 nutartis, priimta c.b. Nr. 2-2569/2011).
Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad UAB „Norfos mažmena“ turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų taip pat nepaneigia atsakovo finansiniais dokumentais pagrįstos materialinės padėties.
Teismas taip pat pabrėžia, jog ieškovas nenurodė jokių argumentų, kurie teismui leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali bandyti jam priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti visiškai nebeįmanomas. Vien ta aplinkybė, jog ginčas tarp šalių - turtinio pobūdžio ir tai, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė neteisingai, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1d. 2 p., apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.