Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2025-02-23 epizodas) terminuotu laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025-03-08 epizodas) terminuotu laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2025-05-13 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 1 metams 10 mėnesių, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius), ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su tuo pačiu nuosprendžiu paskirta bausme – 3 432,63 Eur dydžio bauda.

Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas R. G. laikinojo sulaikymo laikas 2025-02-24 (viena diena), nuo 2025-03-08 iki 2025-03-09 (imtinai), įskaityta ir atlikta bausmė pagal 2025-05-13 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį.

Nurodyta laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025-07-25.

Nurodyta baudos bausmės vykdymą tęsti pagal 2025-05-13 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti iš R. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. G. nuteistas už tai, kad 2025-02-23, apie 20.55 val., Plungės m., (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine T. N. metu, suėmęs rankomis už kaklo, parvertė T. N. ant žemės, gulinčiai spyrė ne mažiau kaip šešis kartus į rankas, kojas, pilvą, krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajai T. N. fizinį skausmą.

2. Be to, R. G. nuteistas už tai, kad 2025-03-08, 3.49 val., kieme (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., tarpusavio konflikto su sugyventine T. N. metu, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė į galvą ir vieną kartą spyrė T. N. į krūtinę, dėl to T. N. nugara griuvo ant žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajai T. N. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis prašo sušvelninti bausmę – paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

8. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių.

10. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir BK 61 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), būdamas ne kartą teistas, neatlikęs ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių (nesumokėjęs jam paskirtų baudų), būdamas baustas administracine tvarka. Teismas R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abu nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pažymėjo, kad po BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, apeliantas buvo nuteistas už vėliau padarytą nusikalstamą veiką ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kalėjime. Analizuodamas R. G. asmenybę teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis nedaro teigiamų išvadų iš savo teistumų, nesiekia gyventi dorai, neatlikęs jam paskirtos bausmės daro naujas nusikalstamas veikas. Įvertinęs aptartas R. G. asmenybę charakterizuojančias ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025-02-23 ir 2025-03-08 veikos) terminuoto laisvės atėmimo 1 metams bausmes. Po to, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nuteistajam nustatė subendrintą terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę. Atsižvelgęs į tai, kad ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu (iki 1 metų). Šią sumažintą laisvės atėmimo bausmę teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025-05-13 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius), ir nustatė subendrintą laisvės atėmimo 2 metams 4 mėnesiams bausmę, kurią vadovaudamasis BK 65 straipsnio 2 dalimi visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su tuo pačiu nuosprendžiu paskirta bausme – 3 432,63 Eur dydžio bauda.

11. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam R. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu R. G. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nei nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Atsižvelgdama į tai, kad du tyčinius smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, R. G. padarė būdamas ne kartą teistas, neišnykus teistumui, o anksčiau jam jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma švelnesnė su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kadangi nebūtų pašalinta jo veiksmų visuomenei rizika (būdamas laisvėje gali vėl veikti neteisėtu būdu ir savo elgesiu kelti pavojų visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai).

12. Nors apeliantas teigia, kad bausmė jam turėtų būti švelninama, nes jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, tačiau į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta – ji sąlygojo, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir lėmė, kad nuteistajam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, be to, dėl to buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje buvo nustatyta ne tik minėta R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. kad nuteistasis abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie tai, 2025-02-23 ir 2025-03-08 nusikaltimus prieš nukentėjusiąją T. N. jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jiems abiem prieš tai kartu girtavus, niekaip nesudaro pagrindo švelninti jo baudžiamąją atsakomybę, nes ši aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis susitaikė su nukentėjusiąja, ji jam atleido, nereiškė civilinio ieškinio, taip pat nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad R. G. tokius pačius smurtinius nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją T. N. daro reguliariai – įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025-04-02 nuosprendžiu jis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas dėl 2024-09-30 ir 2024-10-12 padarytų nusikaltimų, o įsiteisėjusiu to paties teismo 2025-05-13 nuosprendžiu jis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas dėl 2025-04-11 padaryto nusikaltimo. Todėl yra būtina bent jau laikinai užkirsti kelią nuteistojo fiziniam smurtui prieš nukentėjusiąją.

13. Nors nuteistasis teigia, kad paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę jam turėtų būti taikomas gydymas nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant gydytis priklausomybės ligas nėra būtina būti laisvėje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, be kita ko, laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų.

14. Nors apeliantas nurodo, kad nori grąžinti skolas valstybei, žada pasikeisti ir ateityje nenusikalsti, teigia, kad būdamas laisvėje turėtų darbą, tačiau šioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, taip pat rodo nuteistojo polinkį nusikalsti smurtaujant, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir patvirtina jo socialinį pavojingumą, todėl R. G. siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Abejonių kelia ir nuteistojo deklaruojamas darbo laisvėje turėjimas, nes iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių „Sodros“ duomenų matyti, jog nors R. G. nuo 2020-03-09 vykdo individualią veiklą, tačiau nėra duomenų, kad jis iš šios veiklos kada nors būtų gavęs legalių pajamų, be to, jis nėra sumokėjęs jam ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų baudų (t. 2, b. l. 127).

15. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. G. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. R. G. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikaltimų, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. 2025-09-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš R. G. valstybei priteistinos iš viso 100 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato D. Motužio užmokestis (t. 3, b. l. 16–18).

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

18. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo jam paskirtą bausmę ir kuris yra atmetamas, nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš R. G. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš R. G. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 100 Eur – žymiai R. G. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš R. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 100 Eur – valstybei.