Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į parengiamąjį teismo posėdį šalys neatvyko ir per nuotolį neprisijungė. Ieškovės atstovė ir atsakovas pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, šalių prašymus, pripažino, kad pasirengta bylos nagrinėjimui ir išnagrinėjo civilinę bylą šalims nedalyvaujant, nes apie posėdį joms tinkamai pranešta, gauti prašymai bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB ,,Tele2“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovas 2015 m. vasario 2 d. sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.41 68455486 17502, kurios pagrindu pradinė kreditorė Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikė mobiliojo ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinė kreditorė Sutartį nutraukė.

2019 m. lapkričio 21 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SP-2019/11-01 ir šios sutarties priedais visas reikalavimo teises į atsakovo skolą pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei – ieškovei. Iš reikalavimo sutarties išrašo nustatyta, kad pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į bendrą 164,86 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d., kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, teigia, kad sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl sunkios ligos ir finansinių sunkumų, todėl Sutartis su pradine kreditore buvo nutraukta anksčiau termino. Pradinė kreditorė 2017 m. jam yra nurodžiusi, kad skolos už suteiktas paslaugas atsakovas neturi. Atsakovas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį.

Dėl ginčo esmės ir ieškinio senaties termino

Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, kylantys iš atlygintinų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo Sutarties. Ginčo dėl to, kad atsakovas su pradine kreditore buvo sudaręs Sutartį, kurios pagrindu jam laikotarpiu 2015 m. vasario 28 d. iki 2016 m. sausio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pradinė kreditorė Sutartyje aptartomis sąlygomis teikė paslaugas, o atsakovas jomis naudojosi, nėra. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad iš Sutarties kylančios atsakovo turtinės prievolės perleistos ieškovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklę, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymu nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pradinė kreditorė išrašė ir atsakovui apmokėti pateikė šias PVM sąskaitas faktūras: 20215 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77306260, mokėtina suma 37,28 Eur; 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 78021031 mokėtina suma 44,52 Eur, 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17100324194, mokėtina suma 51,76 Eur; 2015 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17100857275, mokėtina suma 59 Eur; 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17101429088, mokėtina suma 66,24 Eur; 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17101988209, mokėtina suma 73,48 Eur; 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17102544623, mokėtina suma 80,72 Eur; 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17103099846, mokėtina suma 87,96 Eur; 2015 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17103661059, mokėtina suma 95,20 Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17104214842, mokėtina suma 102,44 Eur; 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17104770929, mokėtina suma 109,68 Eur; 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17105327693, mokėtina suma 164,86 Eur. Kiekvieną iš šių PVM sąskaitų faktūrų atsakovas privalėjo apmokėti iki sekančio mėnesio 25 d., vėliausiai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta mokėtina suma yra susidariusi sudėjus visas ginčo laikotarpiu atsakovo nesumokėtas sumas už suteiktas paslaugas.

Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad sveikatos būklė lėmė jo finansinės padėties pablogėjimą, o tuomet kai, situacija stabilizavosi, žodžiu kreipėsi į visas telekomunikacijų paslaugų bendroves, įskaitant ir UAB „Tele2“, kurios patikino, jog įsiskolinimo nėra, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti rašytinių įrodymų nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pradinės kreditorės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovas būtų visiškai ar iš dalies sumokėjęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovas ginčo laikotarpiu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017). Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pagal Sutartį įsipareigoja kiekvieną mėnesį apmokėti jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą iki joje nurodyto termino pabaigos, todėl ieškinio senaties termino eiga reikalavimas, kylantiems iš kiekvienos atskiros apmokėjimui pateiktos sąskaitos, prasideda pasibaigus sąskaitos apmokėjimo terminui. Reikalavimas priteisti skolą kildinamas iš laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2016 m. sausio 31 d. atsakovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už naudojimąsi mobiliojo ryšio paslaugomis. Teismo vertinimu, tiek pradinė kreditorė, tiek reikalavimo teisę įgijusi ieškovė, apie pažeistas teisės turėjo ir galėjo sužinoti pasibaigus kiekvienos PVM sąskaitos mokėjimo terminui. Tai, kad paskutinėje 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 17105327693 nurodyta bendra nuo 2025 m. vasario 28 d. atsakovo nesumokėta skolos suma, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas visam ginčo laikotarpiui turėtų būti skaičiuojamas nuo paskutinės PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo termino pabaigos. Toks pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1871-340/2015 ir kt.).

Ieškovė dėl pažeistos teisės gynybos į teismą kreipėsi 2025 m. birželio 12 d., todėl reikalavimai priteisti skolą pagal ginčo laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras gali būti patenkinti neviršijant bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, pradedamo skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 12 d. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių ar susiklosčiusių aplinkybių ji nesikreipė ar negalėjo kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo per įstatyme nustatytą terminą. Ieškovė nereiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Be jau pirmiau nurodytų aplinkybių svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovės veikla yra susijusi su pradelstų piniginių sumų įsigijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų ieškojimu iš skolininkų. Ieškovė reikalavimą į atsakovo įsiskolinimą ieškovė įgijo 2019 m. gruodžio 2 d., todėl turėjo pakankamai laiko reikalavimus atsakovui pareikšti nepraleisdama ieškinio senaties termino. Ieškovės delsimas kreiptis į teismą negali būti laikomas tinkamu teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu.

Byloje nustatyta, kad pirmosios 2015 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 77306260 mokėjimo terminas suėjo 2015 m. kovo 25 d., antrosios 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 78021031 apmokėjimo terminas suėjo 2015 m. balandžio 25 d., trečiosios 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 17100324194 terminas suėjo 2015 m. gegužės 25 d. Bendra pagal šias PVM sąskaitas faktūras atsakovo nesumokėta skolos suma yra 51,76 Eur. Šie reikalavimai pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytų aplinkybių faktinių aplinkybių visumą, bei esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimo dalį dėl 51,76 Eur priteisimo pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 77306260, 78021031, 17100324194, atmeta, suėjus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio dalis dėl 113,10 Eur skolos priteisimo pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 17100857275, 17101429088, 17101988209, 17102544623, 17103099846, 17103661059, 17104214842, 17104770929, 17105327693, atsakovui nepateiktus duomenų apie jų apmokėjimą, pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė prašo priteisti iš 41,24 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2025 m. birželio 5 d. (už 1826 dienas), taikant įstatyme nustatytą 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti įstatyme nustatytas kompensacines palūkanas. Palūkanos apskaičiuotos už paskutinius penkerius metus, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 straipsnio 10 dalis). Ieškinio reikalavimai priteisti skolą patenkinti iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 28,29 Eur (113,10 Eur x 5 proc./365 d. x 1826 d. = 28,29 Eur) palūkanos.

Iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (141,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje reikalavimai priteisti delspinigius nepareikšti, todėl teismas atsakovo argumentų dėl ieškinio senaties termino netesybos nevertina ir šiuo aspektu nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 68,60 proc. reikalavimų), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 15,78 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, nes jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 113,10 Eur (vieną šimtą trylika eurų ir 10 ct) skolą, 28,29 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 29 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos (141,39 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,78 Eur (penkiolika eurų ir 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.