Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 59-205 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Z. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto, pagal BK 286 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsniu, bausmės subendrintos ir M. Z. paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. balandžio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. spalio 21 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis M. Z. atliko 2020 m. balandžio 22 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. spalio 15 d. – 2 metai ir 7 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 59-205, atsižvelgdama į nuteistojo M. Z. elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė netaikyti M. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

4. Nesutikdamas su 2020 m. spalio 21 d. Komisijos nutarimu nuteistasis M. Z. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistojo M. Z. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam M. Z. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką (priklauso vidutinės rizikos grupei), jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarė išvadą, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

8. Jis sutiko su intensyviosios priežiūros taikymu, todėl paleidus jį iš pataisos įstaigos, jo laisvė būtų suvaržyta, kas leistų pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu. Nors jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau elgesys, nuostatos neigiama linkme nepakito, jo nusikalstamos elgesio rizikos padidėjimą lėmė ne objektyvios aplinkybės, o nuo jo elgesio nepriklausančios praeities aplinkybės, kurių jis nebegali pakeisti.

9. Apylinkės teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog jis vykdo visas prevencines ir intervencines priemones, nustatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane, įgijo profesinį išsilavinimą, buvo keturis kartus skatintas, rodo teigiamą jo pažangą mažinant nusikalstamumo riziką. Jis yra perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi šeimą, mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyviąją priežiūrą, būdamas laisvėje būtų priimtas į darbą UAB „K.“ dirbti statybininko pareigose. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas sėkmingai jo resocializacijai ir leidžia daryti išvadą, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, adaptuosis visuomenėje ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

10. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad jis niekada nėra atsisakęs jam siūlomo darbo, pasiūlymo dėl darbo jis bausmės vykdymo metu gavęs nebuvo. Tuo tarpu tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis turėjo nuolatinį darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo apdailininko profesinę kvalifikaciją, išėjęs į laisvę taip pat turėtų darbo vietą, paneigia teiginius apie jo nemotyvuotumą dirbti.

11. Už alkoholio vartojimą jis baustas vieną kartą, toks pažeidimas įvykdytas beveik prieš dvejus metus, jam buvo skirta nuobauda, kuri Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu už nepriekaištingą elgesį panaikinta anksčiau termino. Šis pažeidimas ir jo pobūdis bei paskesnis jo elgesys nesudaro pagrindo spręsti, kad jis turi problemų dėl alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, nei, kad jis yra linkęs pažeidinėti nustatytas taisykles ir nenusveria jį bei jo elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių.

12. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas labai jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, turi šeimą, būdamas laisvėje turės legalų pajamų šaltinį, nes bus įdarbintas. Šios aplinkybės, greta jo pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką, rodo, kad jis pakeitė savo elgesį iš esmės, turi pakankamai motyvacijos ir galimybių nukreipti savo gyvenimą tinkama linkme, būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tolesnis jo laikymas laisvės atėmimo įstaigoje tik apsunkintų jo resocializacijos procesą.

13. Egzistuoja visos sąlygos ir teisinis pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma – lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, taip pat leis pasiekti probacijos tikslus bei užtikrins BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Z. skundas atmestinas.

15. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo M. Z. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.

16. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

17. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis M. Z. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2018 m. dalyvavo Kybartų pataisos namų adaptacijos programoje, 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. sausio mėn. dalyvavo nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“, 2019 m. Marijampolės rengimo centre įgijo apdailininko profesinę kvalifikaciją, 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą dėl intervencinių priemonių vykdymo. 2020 m. baigė dalyvavimą intervencinėje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, dalyvavo užsiėmimų cikle „12 žingsnių programa“. Atlikus M. Z. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2019 m. sausio 22 d.), naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (37 taškai (20 taškai statiniai (sumažinti nėra galimybės), 17 taškai – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). 2020 m. balandžio 2 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, jog M. Z. priklauso vidutinei rizikos grupei (53 taškai (20 – statiniai, 33 – dinaminiai)). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo 37 iki 53 taškų. 2020 m. spalio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 28 pažymima, jog rizikos taškų įverčių didėjimas nėra siejamas su laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos didėjimu bei su naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius praeities faktus. Tačiau sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistojo pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi, kas, nagrinėjamu atveju, nenustatyta. Tuo pačiu pažymėtina, jog pirminio rizikos vertinimo metu dinaminiai rizikos veiksniai sudarė 17 balų, vėlesnio vertinimo metu jie siekė 33 balus, kas reiškia, kad yra galimybė juos mažinti.

18. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, įvertinęs nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, nurodė, kad nuteistasis savo elgesiu stengiasi mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau teismas, įvertinęs duomenų visumą, tarp jų ir tai, kad M. Z. laisvės atėmimo vietoje buvo baustas drausmine nuobauda už alkoholio vartojimą, konstatavo, kad pagrindo manyti, jog asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai, nėra. Antai, kaip matyti Socialinio tyrimo išvadoje 2020 m. spalio 7 d. Nr. 57-172, nurodyti nusikalstamą nuteistojo elgesį skatinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių įvardintos ir neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes.

19. Pirmosios instancijos teismas teigiamai įvertino aplinkybes, kad nuteistasis M. Z. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo 4 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi šeimą, mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, 2019 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo apdailininko profesinę kvalifikaciją, turi pasiūlymą dėl darbo. Tačiau vertinant galimybę asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbios ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybės, bet ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, praeityje taikytas poveikio priemones ir jų rezultatus. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nors M. Z. anksčiau neteistas, tačiau 2008 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio m. apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 d., 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, BPK 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu, M. Z. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Taip pat Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, M. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Auklėjamosios priemonės M. Z. pirmą kartą paskirtos 16 metų. Per bausmės atlikimo laikotarpį M. Z. buvo 1 kartą baustas drausmine nuobauda.

20. Nuteistasis pagrįstai nurodo, kad likęs neatliktos bausmės dydis, kai atliktos bausmės dalis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą ribą, nėra ir negali būti laikomas kriterijumi, kuris gali užkirsti kelią nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tačiau kaip matyti, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, likusios neatliktos bausmės dydžio ne tik, kad nevertino, bet ir apskritai dėl jo nepasisakė. Atkreiptinas M. Z. dėmesys į tai, kad atsisakydamas panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą, apylinkės teismas vertino lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skunde nurodo M. Z., neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Su tokia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

21. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog jis nėra atsisakęs dirbti laisvės atėmimo vietoje, pasiūlymo dėl darbo bausmės vykdymo atidėjimo metu jis gavęs nebuvo. Teismo teiginius apie jo nenorą dirbti paneigia tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis turėjo nuolatinį darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo apdailininko profesinę kvalifikaciją, išėjęs į laisvę turėtų darbo vietą. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, asmens motyvacija dirbti pasireiškia būtent tuo, kad jis pats domisi galimybėmis įsidarbinti ar atlikti savanoriškus gerbūvio darbus, rodo iniciatyvą. Be to, su darbu pataisos namuose susijusios aplinkybės nebuvo esminės ir nulemiančios komisijos sprendimą, jos įvertintos visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų duomenų kontekste.

22. Aplinkybės, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas labai jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, turi šeimą, būdamas laisvėje turės legalų pajamų šaltinį, nes bus įdarbintas, sutiko su intensyviosios priežiūros taikymu, apeliacinės instancijos teismo vertintinos teigiamai, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šiuo metu nėra pakankamos taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip matyti iš 2020 m. spalio 21 d. Komisijos nutarimo Nr. 59-205, pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos numatytas 2021 m. kovo mėnesį.

23. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas panaikinti Komisijos nutarimą dėl M. Z. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Z. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.