- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3874-868/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34783-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vanda Višnevska (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- F. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys – F. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo F. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.
Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. R. palikimo perėjimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos A. Z. sūnus M. R. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis palikėjas testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla po jo mirties nebuvo užvesta. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėja yra palikėjo M. R. antros eilės įpėdinė, paveldinti pagal įstatymą (motina) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, M. R. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas M. R. testamento nebuvo sudaręs, palikimo po jo mirties niekas nepriėmė. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo sūnaus mirties paduoti. Kitų galimų įpėdinių, pagal byloje esančius duomenis, teismas nenustatė. Pareiškėja laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo po savo sūnaus mirties priėmimo, nes neturi teisinio išsilavinimo ir niekada nebuvo susidūrusi su panašia situacija, apie būtinybę priimti palikimą sužinojo tik tuomet, kai po kelių mėnesių norėjo paimti sūnui priklausiusias pinigines lėšas iš AB „Swedbank“, todėl šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi, kad praleido įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nežinojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, trumpą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po jos sūnaus mirties paduoti dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, kat. 34.5; 122.2; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotųjų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė, be to, nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotųjų asmenų teises. Įvertinus aprašytus veiksnius, trukdžiusius pareiškėjai laiku priimti dukters palikimą, darytina išvada, kad pradėti palikimo priėmimo procedūrų pareiškėja negalėjo dėl svarbių priežasčių.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuotieji asmenys F. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas neprieštarauja. Pareiškime nurodytą termino palikimui priimti praleidimo priežastį pripažinus svarbia, šis terminas pareiškėjai atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.