Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-595-416/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-17
Bylos Nr.
1-595-416/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
I. K.
Nukentėjusysis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-595-416/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09890-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.7.2.3. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant A. L., R. K.,dalyvaujant prokurorui N. B.,kaltinamiems I. K., I. K.,nukentėjusiajam M. R., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Kauno technologijų profesinio mokymo centre, neteistas, ir

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinami padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. ir I. K., veikdami bendrai, nežymiai sutrikdė sveikatą: 2023 m. kovo 18 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), I. K., būdamas neblaivus (nustatytas 2,12 promilių neblaivumas), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą M. R. atžvilgiu, tai yra tyčia tris kartus sudavė kumščiu M. R. į veido sritį, o I. K. kartą ranka sudavė M. R. į veido sritį, dėl ko M. R. krito ir galva atsitrenkė į asfaltą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. R. nepatikslintos kūno srities sumušimą, galvos paviršinį sužalojimą, taip pat žaizdą apatinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis I. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2023 m. kovo 18 d. su E. K., I. K. ir A. Š. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasikalbėti su M. R. Su pasikalbėti norėjo I. K.. Jis pats M. R. nepažinojo. Nuvažiavę prie M. R. namų, su I. K. išlipo iš automobilio bei priėjo prie M. R. pasikalbėti. Jis pats iš automobilio išlipo tik tam, kad niekas neįvyktų. Dėl kokių priežasčių I. K. norėjo kalbėtis su M. R. – nežino. Kai išlipo iš automobilio ir kartu priėjo prie M. R., jis trumpam, gal kokiai minutei, buvo nusisukęs nuo nukentėjusiojo su I. K. Smurto prieš nukentėjusįjį nematė. Kai atsisuko, pamatė, kad jie abu stumdosi, buvo susikibę. Bandė juos išskirti. Jie susikibo dėl to, kad M. R. pradėjo agresyviai kalbėti. Dar būdamas užsisukęs, išgirdo juos garsiai kalbant. Tada jo sesuo E. K. atbėgo iš automobilio ir jie kartu pradėjo tempti I. K. į automobilį ir išvažiavo. Nematė, kad nukentėjusysis buvo nukritęs. Iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai – nežino. Galėjo krisdamas pats susižaloti. Nukentėjusiojo striukė galėjo suplyšti, kuomet jis su I. K. buvo skiriami. A. Š. tik vairavo automobilį. Iš jo išlipęs nebuvo. Kadangi smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo, jo nesužalojo, kaltu savęs nelaiko, civilinio ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamasis I. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad su nukentėjusiuoju yra susipykę dar iki 2023-03-18. M. R. jo ieškojo ir norėjo sumušti. Konflikto priežasčių paaiškinti negali. Fizinio smurto iki tol tarp jų nebuvo. 2023-03-18 išgėrinėjo. Kartu buvo I. K., E. K. ir A. Š.. Pastarasis alkoholio nevartojo, kadangi vairavo automobilį. Tada nutarė, kad reikia su M. R. išsiaiškinti dėl ankstesnio konflikto. Jam paskambino ir sutarė susitikti prie M. R. namų. Į ten vežė A. Š., kartu važiavo I. K. su E. K.. Nuvykęs į vietą, išlipo iš automobilio, priėjo prie M. R., paspaudė jam ranką ir tarp jų vyko pokalbis. I. K. kartu su juo išlipo iš automobilio, tačiau tai nereiškia, šis išlipo dėl planuojamų muštynių. I. K. žinojo, kad jis su nukentėjusiuoju tenori pasikalbėti. Kadangi M. R. pokalbio metu pradėjo kelti įtampa ir iškilo konflikto grėsmė, jie susikabino. Nukentėjęs jam trenkė ranka. Juos skirti atėjo I. K.. Juos skiriant, M. R. parkrito. Smūgių nukentėjusiajam nei jis, nei I. K. nesudavė. Pripažįsta, jog konflikto metu buvo neblaivus, tačiau atsimena, kad įvyko tik susistumdymas, smūgių nukentėjusiajam suduota nebuvo. Tikrai nebuvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam į veidą. Jis pats užsigavo ranką, atsitrenkdamas į ten stovėjusį nukentėjusiojo automobilį. Skiriant juos, nukentėjusysis parkrito. Tuo metu I. K. jį parvedė į automobilį. I. K. M. R. kritimo metu buvo šalia, todėl turėjo matyti kritimą. Tyrėja yra sakiusi sakė, kad buvo suplėšyta nukentėjusiojo striukė, tačiau jis pats suplėšytos striukės nematė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. paaiškino, kad 2023-03-18 vakare, naudodamasis A. Š. „Messanger“ programėle, jam skambino I. K.. Jis sakė, kad nori susitikti. Nieko blogo nenujautė, todėl neprieštaravo. Sutarė, kad I. K. atvažiuos prie jo namų ir jie pasikalbės. Prie jo namų atvyko automobilis „BMW“. Iš jo išlipo I. K. ir I. K.. I. K. iškart atėjo ir agresyviu tonu paklausė, kokias kalbas jis apie jį skleidžia. Jam atsakė, kad šis kažką painioja. Tada, nieko nesakęs, I. K. jam trenkė 3 kartus į veido sritį. Gavęs smūgius, bandė I. K. atsistumti, kad šis nepasiektų ir daugiau nesuduotų smūgių. Tada, greta buvęs, I. K. jam taip pat trenkė į veidą. Nuo smūgio jis parkrito, susimušė galvą. Striukę suplėšė ar konflikto pradžioje suplėšė I. K.. Pastarasis įvykio metu buvo stipriai neblaivus. Jis pats jokių smūgių nė vienam iš prieš jį smurtavusių nesudavė. Po sumušimo jam skaudėjo lūpą, galvą, buvo mėlynių ant veido, turėjo psichologinių problemų. Kai į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, buvo šoke, nesuprato vykti į ligoninę ar ne. Kitą rytą nuvažiavo į Kauno klinikas, vėliau – pas savo šeimos gydytoją. Įvykio metu greta buvo draugė G. K., kuri viską matė. Įvykio metu su drauge buvo blaivūs. Reiškia civilinį ieškinį, kurį prašo tenkinti.

Liudytoja G. K. paaiškino, kad yra nukentėjusiojo draugė. 2023-03-18 vakare buvo pas M. R. ir ruošėsi kartu išvažiuoti. M. R. per A. Š. „Messanger“ programėlę paskambino I. K., pasakė, jog nori pasikalbėti. M. R. iš pradžių sakė, kad neturi laiko, nes turi išvažiuoti, tačiau įkalbinėjamas sutiko, kad I. K. atvyktų ir jie susitiktų gatvėje prie M. R. namo. Kartu su nukentėjusiuoju išėjo į gatvę, kad jie susitiktų, o paskui ji su nukentėjusiuoju važiuotų, kur ir buvo susirengę iki skambučio. Net neturėjo minties, kad gali įvykti konfliktas. Prie jų atvyko automobilis „BMW“. Iš jo išlipo I. K. ir priėjo prie nukentėjusiojo. Atrodė, kad nori pasiklabėti, jie pasisveikino. Laukdama, kol jie pasikalbės, išgirdo nukentėjusiojo pasakytą frazę I. K. : „gal kažką blogai girdėjai“. Dar po kelių žodžių prasidėjo smūgiai. I. K. nukentėjusįjį puolė iš dešinės pusės ir sudavė 3 smūgius jam į veidą. Smūgiai buvo suduoti abejomis rankomis. Viskas vyko žaibiškai, todėl rankų eiliškumo nurodyti negali. Smurtą pradėjo I. K.. Tam nebuvo jokio pagrindo. Kaip I. K. mušė nukentėjusįjį, matė aiškiai, nes buvo greta. Tai pamačiusi, labai išsigando ir atšoko į šalį, todėl, ką darė I. K., nespėjo pamatyti. Tačiau matė, kaip jis paskui I. K. išlipo iš automobilio ir buvo priėjęs. Iš išgąsčio pradėjo klykti ir skambino 112. Matė, kaip nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Tuomet iš automobilio išlipo I. K. sesuo liepė jiems grįžti į automobilį bei jėga nutempė juos į automobilį „BMW“, su kuriuo buvo atvykę. Jiems išvykus, prisiskambino pagalbos telefonu, netrukus atvyko medikai ir policija. Medikai apžiūrėjo M. R.. Jis į ligoninę nevyko. Jam kraujavo lūpa ir buvo nubrozdinta smakro dalis.

Liudytojas M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2023-03-18 dirbo su kolege K. G.. Iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sumuštas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, rado M. R. ir G. K.. Mergina atrodė susijaudinusi, vaikinas ramus. Abu pasakojo, kad M. R. paskambino kažkoks pažįstamas asmuo ir pasiūlė susitikti. Jis sutiko ir laukė gatvėje prie savo namų. Atvyko keturi asmenys, iš kurių du išlipo iš automobilio. Vieną pažįsta – I. K.. Jis ir skambino bei prašė susitikti. Antrąjį žinojo tik iš matymo. Automobilio vairuotojas išlipęs nebuvo. Nukentėjęs nurodė, kad I. K. jį keikė ir pradėjo mušti, prisidėjo ir antrasis atvykėlis. M. R. buvo pargriautas ant žemės, suplėšyta jo striukė. Taip pat iš automobilio buvo išlipusi mergina, kuri abu užpuolikus ragino grįžti į automobilį ir važiuoti bei juos nusitempė į automobilį. Nukentėjusysis sakė, kad jam buvo suduoti smūgiai į žandikaulį ir lūpą, tačiau akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį apžiūrėjo, į gydymo įstaigą jis nevažiavo. M. R. ir G. K. teigė, kad užpuolikai nuvažiavo link Skriaudžių kaimo, kur ir gyvena I. K.. Nurodė, kad užpuolikai buvo atvykę „BMW“, kurio vairuotoją nurodė G. K. Duomenų bazėje patikrino automobilį ir nustatė, kad jis priklauso A. Š. Vykdami į (duomenys neskelbtini) kaimą, viename kieme pastebėjo jų duomenų bazėje tikrintą automobilį. Išsiaiškino, kad tuo adresu gyvena I. K.. Visi keturi asmenys ten ir buvo. Užsirašė jų duomenis, patikrino blaivumus ir įteikė šaukimus atvykti į komisariatą. I. K. sakė, kad norėjo su M. R. tik pasikalbėti, bet gražiai nepavyko ir jie apsistumdė, neigė, kad būtų mušęs M. R.. Vairuotojas pasakė, kad jis tik nuvežė į vietą, nes jo paprašė, niekur nesikišo, išlipęs nebuvo. E. K. nieko nepaaiškino, o I. K., sakė, kad tik skyrė I. K. ir M. R., tačiau nukentėjusiojo nemušė.

Liudytoja E. K. sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad I. K. yra jos brolis. Jiems vykstant pas nukentėjusįjį, sėdėjo automobilio gale. Buvo vartojusi alkoholio. Žino, kad I. K. skambino M. R. ir tarėsi susitikti. Todėl pas nukentėjusįjį visi ir vyko. Įvykio metu buvo automobilyje su jo vairuotoju A. Š.. Naudojosi išmaniuoju telefonu, todėl kas vyksta lauke nematė. Iš pradžių buvo ramu. Po kiek laiko išgirdo šaukiant merginą. Tada išlipo iš automobilio ir bėgo skirti, nes suprato, kad vyksta muštynės. Pribėgusi nuo nukentėjusiojo traukė už rūbų I. K. ir I. K. Juo nutempė į automobilį ir jie išvyko. Paskui atvažiavo policija, tikrino girtumą.

Liudytoja D. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje Marijampolės teritoriniame skyriuje. Yra skubios pagalbos specialistė. 2023-03-18 dirbo greitosios medicinos pagalbos ekipaže. Vakare, tikslios valandos neatsimena, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra sumuštas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą, ten jau buvo policijos pareigūnų ekipažas, jaunuolis ir mergina. Jaunuolį apžiūrėjo, tačiau jokių išorinių sužalojimų nesimatė, nors jis skundėsi įvairiais skausmais. Jų lokalizacijos dabar jau neprisimena. Jis sakė, kad buvo atvykę kažkokie asmenys ir jį sumušė. Kadangi skundėsi, kad jam skauda įvairias kūno vietas, buvo pasiūlyta vykti į VšĮ „Marijampolės ligoninės“ Priėmimo skyrių, tačiau, jis atsisakė“.

Liudytojas A. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2023-03-18 vakare savo automobiliu „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs pas draugą I. K.. Taip pat buvo I. K. su seserimi E. K.. I. K. su E. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21.30 val. I. K. paprašė duoti telefono ir leisti per „Messanger“ paskambinti M. R.. Jam davė savo telefoną. Ką jis kalbėjo, negirdėjo, nes buvo išėjęs tualetą. Kai grįžo, I. K. paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini), kur gyvena M. R. Sakė norįs pasikalbėti ir išsiaiškinti dėl kažkokių apkalbų. Yra girdėjęs, kad prieš savaitę M. R. pats buvo atvažiavęs pas I. K. į namus, tačiau jo nerado. Sutiko nuvežti. Visi keturi jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gatvėje stovėjo automobilis, o šalia jo M. R. ir G. K. Kur reikia atvykti, kaip suprato, I. K. telefonu pasakė pats nukentėjusysis. Atvykęs sustojo, iš automobilio išlipo I. K. su I. K.. Jis pats su E. K. liko automobilyje. Kas vyko lauke, nematė ir nesikišo, nes tai I. K. reikalai. Netrukus išgirdo, kad spiegia G. K.. Kas ten vyko, nematė, nes buvo tamsu. E. K. išlipo iš automobilio. Ji pirmą į automobilį atitempė savo brolį, o po to ir I. K.. Ji yra stipri ir labai valdinga. Jie visi išvažiavo atgal pas I. K. į namus, kur vėliau atvyko policijos pareigūnai, patikrino jų blaivumus ir įteikė šaukimus. Jam vėliau I. K. pasakojo, kad M. R. susimušė su I. K., o jis bandė juos išskirti, smūgių niekam nesudavė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: M. R. protokolu pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2023-03-18, apie 21.40 val., šalia jo gyvenamojo namo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „BMW E46“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo keturi asmenys. Du iš jų, išlipo iš automobilio - jam pažįstamas I. K. bei iš matymo žinomas I. K.. Abu priėjo jo. Žodinio konflikto metu I. K. sudavė du smūgius dešinės rankos kumščiu į veido kairės pusės apatinį žandikaulį, ir vieną smūgį sudavė kairės rankos kumščiu į kairės pusės apatinį žandikaulį. Po to I. K. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į apatinę lūpą. Po šio smūgio jis nukrito ant žemės. Po įvykio asmenys pasišalino (1 t., b. l. 5-14); Tarnybiniu pranešimu dėl sumušto asmens ROIK:0123000151046, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės bei asmenų girtumo laipsniai. I. K. nustatytas 2,12 promilių girtumas, E. K. – 1,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 80-82); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-25); Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis M. R. pateikė apžiūrai striukę (1 t., b. l. 91-92); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta M. R. pateikta striukė. Ji yra žalios spalvos, su pilkos ir juodos spalvos pagražinimais priekyje ir rankovėse. Striukės priekyje yra dvi kišenės. Ant kairės rankovės yra atsegta kišenė. Striukės kairėje rankovėje, išorinėje žasto srityje, ties siūle yra horizontalus, lygus 13 cm įplyšimas. Daugiau pažeidimų ant striukės nėra (1 t., b. l. 94-99); Apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad ištirtas garso įrašas. Kompiuterio pagalba atidaromas garso įrašo failas, kurio pavadinimas „2023-03-18 21_41_47“. Girdimas moteriškas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojos balsas (toliau žymimas – A), skambinančios moters balsas (toliau žymimas – B) bei vyro balsas (toliau žymimas – C) pokalbio trukmė 1 min. 27 s. A. 112 klausau. B: Padėkit, padėkit prašau. (duomenys neskelbtini), policijos reikia. Greičiau. A: Koks kaimas? B: (duomenys neskelbtini). Kas nutikę yra? B: M., numerius. Užpuolė čia atvažiavę, Ar numerius, M., užsirašei? A: Ar medikai kam nors reikalingi? B: Ne, nereikalingi. A: O kiek, koks Jūsų rajonas? (duomenys neskelbtini) savivaldybė? B: (duomenys neskelbtini). M. numerius įsiminei? C: Jo, jo. A: Tai ką nors jie padarė ar kaip? B: Tiesiog mušė trenkė, suplėšė striukę, puolė. A: Supratau, jie dabar pasišalino? B: Taip, išvažiavo. C: Pasišalino. Prie mano kiemo, čia mano valdose. A: Supratau, medikų tikrai nereikia? C: Gal ir reikės, nes lūpa trūko. A: Supratau, kiek jums metų? C: Man 26 ir mano draugė šone buvo ir ją puolė. B: Aš irgi mačiau viską, galiu paliudyt. A: Supratau. Automobilio markė gal pasakysit, numerius? B: BMV, sakyk numerius. C: (duomenys neskelbtini) buvo, o šitų skaičių neatsimenu. A: K. F. G.? Skaičių neatsimenat, o spalva? C: Juoda, karavanas. A: Kur nuvažiavo? C: Nuvažiavo. B: Link (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). A: Jūs lauksite kieme, kur ir buvo (duomenys neskelbtini). Ir Jūsų vardas, pavardė? C: M. R. A: Informuoti ir medikai, ir policija, laukite. C: Gerai, dėkui (1 t., b. l. 104-106).

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad ištirtas policijos pareigūno „Body Cam“ vaizdo įrašas. Kompiuterio pagalba atidaromas vaizdo įrašas „PSS-20230318-215522UTC+0200“ iš policijos pareigūno „Body Cam“. Įrašo trukmė 30 min. Matosi, kad į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai. Laukia vaikinas (M. R.) ir mergina (G. K.). Pareigūnas paklausia, ar M. R. užpuolė, jis atsako, kad užpuolė. Buvo namuose, kai paskambino. Išsiima telefoną ir rodo pareigūnui. Nurodo, kad iš A. Š. paskyros. Jis vairavo automobilį. Pareigūnas paprašo parodyti jo profilį ir paklausia, ar buvo dar asmenų. Nukentėję nurodo, kad viso keturi. Mergina sako, kad viena buvo panelė. Ji pasakoja, kad buvo du vyrukai, kurie išlipo. Vienas I. K. Tą patį pasako ir M. R.. Mergina pasakoja, kad I. K. puolė pirmas ir aiškino, kad M. R. neva jam grasino, nors nieko panašaus nebuvo. I. K. užsipuolė. Atėjo dar draugas I. K. draugas, kuris yra matytas, bet tiksliai jo įvardinti negali, bijo suklaidinti. M. R. paaiškina, kokį automobilį vairavo A. Š. Pareigūnas paklausia, kas iš tų asmenų buvo pažįstami. M. R. atsako, kad žino visus, tačiau neįvardina, kalba neaiškiai. Pasakoja, kad iš niekur nieko paskambino liepė eit į lauką, kur parūkys ir pašnekės. Atėjo su drauge prie kelio. I. K. priėjo, apkaltino apkalbomis ir iš karto trenkė į veidą. Ranka parodo vietą. Po to dar draugas. Mergina sako, kad trenkė į galvą tiesiai. Ji matė, nes greta stovėjo. M. R. nurodo, kad trūko lūpa, nežino ar daug, bet kad patinusi tai jaučia. Dar ranką sumušė, pastūmė, todėl krisdamas trenkėsi galva į asfaltą, bet spėjo užsidėt kapišoną, todėl galva netrūko. Pareigūnas pasitikslina, ar A. Š. tik atvežė, o puolė tik du, išlipę iš mašinos. G. K. paaiškino, kad buvo dar ir mergina, kuri juos traukė į mašiną ir sakė nedaryti nesąmonių. Pareigūnas pradėjo aiškintis, iš kur yra atvykę asmenys ir kokio amžiaus. M. R. pasako, kad suplėšė striukę, nusirengia ir ieško įplyšimo. Dar priduria, kad striukė galėtų būti 200 Eur vertės. Taip pat sako, kad grasino užmušti. Bandė vytis, bet turėjo atsiraukti, nes jie trise buvo atvykę. Gal jie kokius peilius turėjo, ką gali žinoti. Atrodė iš veido ar prigėrę ar apsirūkę. M. R. ir G. K. vienas per kitą pasakoja, kad iš niekur nieko paskambino, su jais neturi kontakto, todėl buvo keista ir pan. Mergina pasako, kad nežino ar tikrai, bet galėjo būti I. K. ir E. K. Nenori įpainioti žmonių, jei ji suklydo. Atvyksta greitoji medicinos pagalba ir M. R. nueina pas juos, o pareigūnas bendrauja su G. K., užsirašinėja duomenis, patikrina blaivumą. Po to patikrina ir M. R. blaivumą, abu blaivūs. Pareigūnas paklausia, ar tik rankomis mušė, ar naudojosi kokiais daiktais. Tada M. R. pasakoja, kad rankomis, bet esmė ta, kad jis trenkėsi galva krisdamas. Pareigūnas pasitikslina, ar dviese mušė. M. R. paaiškina, kad „dviese puolė čia atėję, mergina buvo išėjus iš mašinos, juos lyg traukė, kad pareitų atgal, tada mano draugė pradėjo rėkt ir stumt nuo manęs, mano draugę plėšė, ir tada jis truputį atsitraukė toliau, tada jį pribėgę griebė kažkur už kapišono ir metė į žemę, traukė ir jis spėjo ranka kapišoną užsidėt ir tada galva dėl to netrūko. Bet jeigu būtų neužsidėjęs kapišono, jam būtų trūkus galva. Ir po to draugė pradėjo rėkt ir jie jau kaip ir atsitraukinėjo, kai juo pašaukė ta ana panelė ir jis jau buvo truputį paėjęs į šoną, jau buvo į mašiną įsėdę, bet I. K. iššoko ir sakė užmušiu. Ir dar plius prie mano kiemo valdų“ (1 t., b. l. 107-109); Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno „Body Cam“ vaizdo įrašas. Kompiuterio pagalba atidaromas vaizdo įrašas „PSS-20230318-230356UTC+0200“ iš policijos pareigūno kūno kameros. Įrašo trukmė 30 min. Matoma, kad policijos pareigūnai atvyksta į kiemą, kur iš namo išeina vaikinas. Jo pareigūnai paklausia apie neseniai buvusį konfliktą, kuriame jis dalyvavo. Vaikinas atsako, kad jis buvo tik vairuotojas, kad jo paprašė nuvežti. Pasako, kad konflikte nedalyvavo. Pareigūnai paprašo prieiti prie jų automobilio. Pareigūnas paklausia, ar kieme stovintis automobilis priklauso jam, jis patvirtina. Pareigūnas paklausia, ką jis gali papasakoti apie konfliktą. Šis atsako, jog jo paprašė tik nuvežti, o ką jie ten veiks nesakė. Pareigūno paklaustas, neigia vartojęs alkoholį. Nurodo, kad dabar jie yra pas jo draugą I. K. namuose. Pats prisistato, kad yra A. Š. Patikrinamas jo blaivumas. Yra blaivus. Nurodo, kad nuvežti prašė I. K. Kartu vyko E. K. ir I. K. Nurodo, kad visi vykusieji yra čia. Pareigūnas paprašo pakviesti juos į lauką. Pirmas išeina ir prisistato I. K. Paklaustas pradeda nerišliai pasakoti, kad viskas dėl „M.“. M. R. prieš dvi savaites buvo atvažiavęs pas jį, jo ieškojo. Todėl norėjo nuvažiuot normaliai pakalbėti su M. R. Kalbėjosi normaliai, bet M. R. sukėlė konfliktą, todėl nelaukė, kol jam užtrenks. I. K. sako: „gavosi konfliktas, nei aš ten jam pilnai į veidą uždaviau, apsistumdėm, stipriau apsistumdėm, ta prasme ir buvo tai. Taip aš buvau ten konfliktą, ta prasme, bandžiau išsiaiškint. Bandžiau gražiuoju, nepavyko gražiuoju. Aš čia buvau aš, tas kuris, dėl nieko net nesiginu“. Pareigūnas užsirašo jo telefono numerį ir liepia eiti su kolege prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą. Prie pareigūno prieina vyras, kuris klausia, kas atsitiko. Pareigūnas paaiškina. Išeina į lauką I. K. Pareigūno paklaustas apie konfliktą (duomenys neskelbtini), iš pradžių jis atsako, kad nieko nežino. Po to sako: „ką žinau, kas ten tarp jų įvyko, aš tik pribėgau padėt, draugui“. Pareigūnas paklausia, kaip jis padėjo. Jis nurodo: „išskirt bandžiau“. Pareigūnas paklausia, ar jis nesudavė M. R.. Šis neigia. Ateina I. K. ir sako, kad tiek nedaug gėrė, o tiek įpūtė, pasako, jog 2,12. Pareigūnas paaiškina, kad visiems buvusiems duos šaukimus. I. K. aiškinasi, prie ko čia kiti, nes jie buvo toliau. Pareigūnas aiškina, kad jie liudytojai. Patikrinami blaivumą I. K. ir E. K., išrašo šaukimus. I. K. dar kartą sako, kad negali būti ant M.R. jokių žymių, nes buvo tik apsistumdymas, į veidą jis negavo (1 t., b. l. 110-112); Akistatos protokolais, iš kurių matyti, kad akistaton buvo suvesti I. K. ir M. R. bei I. K. ir M. R.. Šio procesinio veiksmo metu kiekvienas liko prie savo ankstesnių parodymų (1 t., b. l. 136-137; 1 t., b. l. 182-183); Specialisto išvada Nr. G 173/2023(09). Iš kurios matyti, kad M. R. klinikiniais duomenimis konstatuota nepatikslintos kūno srities sumušimas, galvos paviršinis sužalojimas, o taip pat žaizda apatinėje lūpoje. M. R. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. M. R. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. kovo 18 d., galimai nurodytomis aplinkybėmis. M. R. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu. M. R. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 90).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors abu kaltinamieji savo kaltę neigia, teismas nesiremia jų parodymais. Juos vertina kaip kaltinamųjų siekį išvengti atsakomybės. Kaltinamųjų parodymų ir jų versijų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ištirti įrodymai. Priešingai, bylos įrodymų visetas patvirtina nuketėjusiojo parodymus, todėl teismas jais remiasi kaip įrodymais.

Nukentėjusysis parodo, jog pasiūlęs susitikti ir atvykęs pas jį prie namų I. K. be jokio pagrindo sudavė tris smūgius rankomis į veido sritį. Siekdamas išvengti daugiau smūgių, jį atsistūmė. Tada pribėgo I. K., kuris sudavė ranka į veido sritį ir prakirto lūpą. Nuo smūgio parkrito, susimušė krisdamas galvą. Smurto prieš jį metu buvo suplėšyta striukė. Šiuos nukentėjusiojo parodymus pilnai patvirtina ir liudytoja G. K. Ji tik nurodo, kad negali konkretizuoti I. K. veiksmų, kadangi dėl patirto šoko ir skambinimo Nr. 112, jų nepastebėjo.

I. K. neigia sudavęs smūgius. Kaltina konfliktą sukėlus patį nukentėjusįjį, kuris jam sudavė į veido sritį. Tada jie susikibo, o I. K. juos skyrė. Tuo metu galėjo plyšti striukė, o M. R. pats griūti ir susimušti. I. K. neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam, nors buvo greta, bet neigia matęs I. K. veiksmus, nuosekliai teigia tik skyręs I. K. ir nukentėjusįjį.

Teismas šios kaltinamųjų parodymus atmeta kaip gynybinę versiją. Tokią veiksmų seką paneigia liudytojos G. K. parodymai. Ji kategoriškai patvirtina mačiusi, kad I. K. nukentėjusiajam sudavė tris smūgius į veido sritį, smūgiuota buvo abiem rankomis. Nukentėjusiojo ir G. K. parodymus pilnai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Joje surodytas sužalojimų pobūdis bei lokalizacija pilnai pavirtina nukentėjusiojo parodymus. Nukentėjęs nurodo, kad paskutinį smūgį į veido sritį jam sudavė būtent I. K. ir būtent nuo jo buvo sužalota apatinė lūpa. Tą jis nurodo ir iškart įvykio vietoje apklausiamas pareigūnų. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuota žaizda apatinėje lūpoje. Todėl nukentėjusiojo nurodyti kaltinamųjų veiksmai jų atžvilgiu bei jų seka teismui jokių abejonių nekelia. Kaip matyti iš I. K. aiškinimų, užfiksuotų iškart po įvykio pareigūno vaizdo registratoriumi, jis pats nurodo, kad „Nelaukė, kol jam nukentėjusysis pirmas užtrenks“, kas paneigia, jog anot I. K. nukentėjęs jam pirmas sudavė smūgį. I. K. nurodo, kad „tik pribėgo padėt draugui“, tačiau tik skyrė. Šią I. K. versiją apie I. K. ir nukentėjusiojo skyrimą nepatvirtina G. K. parodymai. Ją pilnai paneigia ir liudytojos E. K. parodymai. Ji nurodo, kad būdama automobilyje, išgirdo šaukiant merginą. Tada išlipo iš automobilio ir bėgo skirti, nes suprato, kad vyksta muštynės. Pribėgusi nuo nukentėjusiojo traukė už rūbų I. K. ir I. K., reikalaudama „nedaryti nesąmonių“. Juo nutempė į automobilį ir jie išvyko. Šie liudytojos parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog vyko muštynės, kuriose dalyvavo ir I. K., ir I. K. Ji juos abu nuo nukentėjusiojo traukė už rūbų ir nutempė į automobilį. Tą patvirtina ir liudytojas A. Š. Tai reiškia, jog muštynes nutraukti siekė E. K., o ne I. K.. Priešingai nei jis teigia, jis dalyvavo muštynėse, o E. K. jį tempė nuo nukentėjusiojo už rūbų, kad nutraukti nukentėjusiojo mušimą. Nukentėjusiojo nurodytą įvykių seką patvirtina ir faktas, jog I. K. bei I. K. jokių sužalojimų nekonstatuota. Tokiu būdu kaltinamųjų gynybinės versijos paneigtos, patvirtinti nukentėjusiojo parodymai ir kaltinamųjų kaltė pilnai įrodyta.

Teismo vertinimu, I. K. ir I. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Neabejotinai įrodyta, kad I. K. ir I. K., veikdami bendrai, nežymiai sutrikdė sveikatą: 2023 m. kovo 18 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), I. K., būdamas neblaivus (nustatytas 2,12 promilių neblaivumas), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą M. R. atžvilgiu, tai yra tyčia tris kartus sudavė kumščiu M. R. į veido sritį, o I. K. kartą ranka sudavė M. R. į veido sritį, dėl ko M. R. krito ir galva atsitrenkė į asfaltą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. R. nepatikslintos kūno srities sumušimą, galvos paviršinį sužalojimą, taip pat žaizdą apatinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamųjų veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamųjų bendrų tyčinių veiksmų ir jų sukeltų pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo I. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), veikos padarymo aplinkybes (atvyko į nukentėjusiojo namus, kartu su kitu kaltinamuoju bendrais veiksmais įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, I. K. kartą ranka nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, bendrais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam nepatikslintos kūno srities sumušimą, galvos paviršinį sužalojimą ir žaizdą apatinėje lūpoje). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į vieną sunkinančią aplinkybę bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį I. K.– anksčiau neteistas (1 t., b. l. 116-117), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118-119), dirbantis (1 t., b. l. 120-121), nėra duomenų apie įrašymą į psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam I. K. paskyrus sankcijoje numatytą ne švelniausią viešųjų darbų bausmę, tačiau, realiai pasieksiančią visus įstatymo deklaruotus bausmės tikslus bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą, nustatant sankcijos vidurkio ribose. Įvertinęs aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, teismas daro išvadą, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta laisvės apribojimo bausmės rūšis, yra adekvati padarytam nusikaltimui ir atitinka nuteistojo asmenybę. Svarbu paminėti tai, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti derinama su BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytais apribojimais, draudimais bei poveikio priemonėmis, kurių kompleksas padės įgyvendinti bausmės tikslus, o ir tuo pačiu laisvės apribojimo laikotarpiu kaltinamasis probaciją vykdančių pareigūnų bus prižiūrimas.

Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, nusikalstamą veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo I. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), veikos padarymo aplinkybes (atvyko į nukentėjusiojo namus, kartu su kitu kaltinamuoju bendrais veiksmais įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, I. K. tris kartus kumščiu nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, bendrais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam nepatikslintos kūno srities sumušimą, galvos paviršinį sužalojimą ir žaizdą apatinėje lūpoje). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į dvi sunkinančias aplinkybes bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį I. K. – anksčiau neteistas (1 t., b. l. 146-151), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 152-155), dirbantis (1 t., b. l. 156-157), nėra duomenų apie įrašymą į psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam I. K. paskyrus sankcijoje numatytą ne švelniausią viešųjų darbų bausmę, tačiau, realiai pasieksiančią visus įstatymo deklaruotus bausmės tikslus bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą, nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Įvertinęs aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, teismas daro išvadą, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta laisvės apribojimo bausmės rūšis, yra adekvati padarytam nusikaltimui ir atitinka nuteistojo asmenybę.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 964,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą pagal dokumentus, pateiktus proceso metu (1 t., b. l. 39-40). Ieškinyje dėl turtinės žalos ir jos dydžio nurodoma, kad po įvykio nukentėjusysis turėjo pirkti vaistus Lorazepam TZF nuo nerimo ir Etoricoib Teva nuo skausmo. M. R. turėjo nedarbingumą, dėl to prarado darbo pasiūlymą. Turtinę žalą taip pat sudaro striukės suplėšymas bei kuro išlaidos vykimui pas gydytojus. Ieškinyje dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė psichikos sveikatos sutrikdymą, nemigą, baimę, galvos svaigimą bei skausmą, išgąstį, kad kaltinamųjų veiksmai gali pasikartoti, kadangi jam buvo grasinama, buvo sutrikdytas jo gyvenimo rimtas (1 t., b. l. 39-40).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška.

Nagrinėjant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo gydymo išlaidų, paprastai vertinama ar nukentėjusysis pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, ar gydymo išlaidos yra akivaizdžiai būtinos ir susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu bei yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

Kaip minėta, nukentėjusysis M. R. prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 964,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis nepateikė nurodytų vaistų Lorazepam TZF ir Etoricoib Teva įsigijimą patvirtinančių kvitų. Asmuo nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų prarado darbo pasiūlymą. Šio teiginio patvirtinimui prideda Kauno klientų aptarnavimo departamento Marijampolės jaunimo užimtumo skyriaus pažymą apie suteiktus darbo pasiūlymus, kurioje parašyta, jog M. R. 2023 m. kovo 17 d. buvo pateiktas darbo pasiūlymas iš UAB „Krekenavos agrofirma“, tačiau asmuo šio pasiūlymo atsisakė (1 t., b. l. 41). Pažymima, jog nukentėjusysis nepateikia jokių duomenų apie darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs, jeigu būtų sutikęs su darbo pasiūlymu. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog M. R. yra jauno, darbingo amžiaus (27 metų), padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas jokios neigiamos įtakos jo darbingumo lygiui neturėjo. Teismo vertinimu, M. R. padaryti sužalojimai nebuvo tokio masto ir nesukėlė ilgalaikių pasekmių, dėl kurių asmuo nebūtų galėjęs dirbti jam siūlomo darbo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog nėra pagrindo nukentėjusiojo naudai priteisti turtinės žalos dalį, kurią sudaro įsigytų vaistų vertė bei netektas darbo užmokestis. Nukentėjusysis į turtinės žalos sumą įtraukė suplėšytos striukės vertę. M. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nusikalstamos veikos metu suplėšytą striukę yra pirkęs prieš du metus už 300 Eur, šiuo metu striukę vertina 100 Eur (1 t., b. l. 35). Teismas mano, jog nurodyta suplėšytos striukės vertė yra pagrįsta, įrodyta, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies – 100 Eur turtinė žala (striukes vertė) priteisiama nukentėjusiojo naudai solidariai iš kaltinamųjų.

Kaip minėta, nukentėjusysis ieškinyje dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nurodo, kad nukentėjusysis patyrė psichikos sveikatos sutrikdymą, nemigą, baimę, galvos svaigimą bei skausmą, išgąstį, kad kaltinamųjų veiksmai gali pasikartoti, kadangi jam buvo grasinama, buvo sutrikdytas jo gyvenimo rimtas

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Svarbu paminėti ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, objektyviai negali būti pasiekiamas visiško žalos atlyginimo principas, nes asmens patirtos neturtinės žalos dydis negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti parenkama tokia materiali kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau atlygintų nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį bei fizinį skausmą. Vertinant tai, kad žalos atlyginimo paskirtis yra ne dar labiau nubausti kaltininką, o nukentėjusiajam kompensuoti jo patirtus neigiamus emocinius ir fizinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paremtas objektyviu jos dydžio vertinimu, t. y. nesuabsoliutinant nukentėjusiojo interesų kartu paisant ir kaltininko interesų, be kita ko, nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltojo asmens interesus, tačiau kartu ir nukentėjusiojo, nes būtų apsunkinta reali žalą patyrusio asmens galimybė gauti kompensaciją dėl jo patirtų išgyvenimų.

Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021 ir kt.). Viena vertus, teismų praktika dėl nukentėjusiesiems asmenims priteistino neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose yra vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis nustatomas neturtinės žalos dydis, tačiau kita vertus, nereikėtų ignoruoti aplinkybės, jog kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens patirtus psichologinius bei fizinius išgyvenimus bei faktus, kuriais šie išgyvenimai yra grindžiami.

Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamieji, veikdami bendrai, nukentėjusiojo atžvilgiu padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris buvo tyčinis. M. R. bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas – specialisto išvadoje konstatuotas nepatikslintos kūno srities sumušimas, galvos paviršinis sužalojimas ir žaizda apatinėje lūpoje. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jokių ilgalaikių, liekamųjų, neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai. Neabejojama, kad nukentėjusysis be patirtų fizinių sužalojimų, patyrė didelį stresą bei išgyvenimus, buvo pažemintas. Kita vertus, šiuo atveju kaltinamųjų neteisėti veiksmai nesukėlė nukentėjusiajam ilgalaikių, nepašalinamų, liekamųjų reiškinių, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo trumpalaikio pobūdžio. Byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius, sąlygotus jam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog dėl suduotų smūgių nukentėjęs kreipėsi į šeimos gydytoją, jam buvo taikytas medikamentinis gydymas, asmuo nebuvo hospitalizuotas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastą, įvertinęs sužalojimo pasekmes (dėl jų, bylos duomenimis, liekamųjų padarinių nekilo), į panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam M. R. iš kaltinamųjų solidariai priteistina 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. prašo priteisti išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Iš byloje esančių sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymų bei pinigų priėmimo kvitų (2 t., b. l. 19, 39) matyti, kad M. R. įgaliotam atstovui advokato padėjėjui M. M. yra sumokėjęs 550 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokato padėjėjas atstovavo nuketėjusįjį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose vykusiuose dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose (2023 m. liepos 11 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d.), ruošėsi baigiamosioms kalboms.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių, atitinka darbo ir laiko sąnaudas bei protingumo ir teisingumo kriterijus.

BPK 105 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadinasi, turi būti nustatoma konkreti iš kiekvieno kaltinamojo priteistina proceso išlaidų dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis, o ne solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. R. turėtos 550 Eur išlaidos advokato padėjėjo M. M. pagalbai apmokėti priteisiamos lygiomis dalimis (t. y. po 275 Eur) iš kaltinamųjų.

Kaltinamajam I. K. skirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Kaltinamajam I. K. kardomoji priemonė nepaskirta, kaltinamasis dalyvavo procese, todėl ir priėmus nuosprendį, jam kardomoji priemonė neskirtina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – striukė, pakvitavimu grąžinta M. R., nuosprendžiui įsiteisėjus – paliekama grąžinta savininkui, 2 vnt. CD kompaktinių diskų su pareigūnu „Body Cam“ vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu, esantys byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus – paliekami saugoti byloje, kaip jos medžiaga.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju M. R. bei įpareigoti per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

I. K. kardomosios priemonės neskirti.

I. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju M. R. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas - alkoholį.

I. K. skirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš I. K. ir I. K. solidariai priteisti M. R. naudai 100,00 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1 000,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš I. K. ir I. K. priteisti po 275 Eur (iš kiekvieno) nukentėjusiajam M. R.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

advokato pagalbai apmokėtiadvokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – striukę, pakvitavimu grąžintą M. R., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti grąžintą savininkui, 2 vnt. CD kompaktinius diskus su pareigūnu „Body Cam“ vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu, esančius byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje, kaip jos medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika