Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. e2S-606-933/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2020-11-17Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
e2S-606-933/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00870-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Atsakovas
J. P.
Ieškovas
G. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-606-933/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00870-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-728-419/2020 pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-728-419/2020 pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-09-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-728-419/ 2020 ieškinį atmetė ir atsakovei iš ieškovo priteisė 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas dėl teismo sprendimo teikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti arba panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1908-779/2020 2020-11-17, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-09-02 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino – priteisė ieškovui G. Š. iš atsakovės J. P. 1 447,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 447,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 75 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

4. Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo ieškovas G. Š. 2020-12-01 pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus: žyminio mokesčio kvitą (72 Eur), teisinių paslaugų sutartį, advokato išlaidų apmokėjimo kvitus. Prašomos priteisti advokato išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius už ieškinį, atstovavimą teisme, teiktus dokumentus. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, todėl advokato teikiama teisinė pagalba buvo būtina. Advokatas rengė dokumentus, prašymus, atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose, todėl advokato teikiama teisinė pagalba buvo reali. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį ir nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkindamas ieškovo ieškinį, pasisakė tik dėl žyminio mokesčio, teikto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, o dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendė. Ieškovas prašymą ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė laiku, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-12-28 nutartimi patenkino ieškovo G. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisė 1 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-11-17 sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 5 dalimi, perskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, tačiau pasisakė tik dėl 72 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (52 Eur žyminio mokesčio bei 20 Eur išlaidų už „Swedbank“ AB pažymą), o dėl ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai nepasisakė. Iš civilinėje byloje Nr. e2-728-419/2020 esančios medžiagos matyti, kad G. Š. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2019-12-19 už advokato teisines paslaugas sumokėjo 250 Eur (kvitas pateiktas 2019-12-19 teismo posėdžio metu), 2020-06-17 sumokėjo 900 Eur (kvitas pateiktas 2020-08-20 teismo posėdžio metu). Teismui pateiktame prašyme ieškovas prašė priteisti 1 100 Eur advokato pagalbos išlaidų, tačiau šis skaičius laikytas technine klaida, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog iš viso už advokato pagalbą ieškovas sumokėjo 1 150 Eur sumą, kurią ir prašė priteisti patikslintu ieškiniu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, išlaidos protingo dydžio, jas priteisė iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovė J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1908-779/2020 iš esmės nuspręsta ir pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas dėl jų sprendė, jas paskirstė, priteisė ieškovui ir teismas peržiūrėti šio klausimo esmės, jo papildyti, negali, nes tai prieštarauja proceso principams.

6.2. Nutartis yra neteisėta, nes bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas yra išspręstas dviejų teismų procesiniais dokumentais – Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1908-779/2020 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai „papildė“ aukštesnės instancijos teismo sprendimą dalyje dėl likusios to teismo nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje sumos, ir jas paskirstė dar kartą jau kitaip.

6.3. Nutartyje nurodytos išlaidos nors iš neviršija rekomenduojamų, tačiau nedetalizuotos, o minimos 2019-12-19 įmokos 250 Eur sumai bylos dokumentuose visai nėra.

Atsiliepimas

7. Ieškovas G. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2020-12-28 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad:

7.1. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato imperatyvą, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendęs skundžiama nutartimi teisės taikymo klaidos nepadarė ir tinkamai vadovavosi CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Atsakovės argumentai yra deklaratyvūs, o nuomonė, kad šis klausimas turėjo būti nagrinėjamas teikiant kasacinį skundą, nepagrįsta, nes šalies patirtos atstovavimo išlaidos nebuvo šios bylos ginčo dalykas.

7.2. Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Teismas, priteisdamas ieškovo pirmosios instancijos metu patirtas atstovavimo išlaidas, tinkamai vadovavosi tiek teismų praktika, tiek CPK nuostatomis. Mokėjimo kvitas dėl patirtų 250 Eur išlaidų buvo pateiktas teismui posėdžio metu, todėl teismas pagrįstai pasisakė dėl visų dokumentais pagrįstų atstovavimo išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį ir priteisė ieškovui prašomas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-728-419/2020 2020-09-02 sprendimu nusprendė atmesti ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo, priteisti iš ieškovo G. Š. atsakovės J. P. naudai 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė J. P. patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, ieškovo G. Š. ieškinys ir patikslintas ieškinys yra atmesti, todėl atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš ieškovo (e. b. 2 t. 136-141 b. l.). Ieškovas dėl teismo sprendimo teikė apeliacinį skundą (e. b. 2 t. 146 b. l.).

11. Vilniaus apygardos teismas 2020-11-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1908-779/2020 apelianto (ieškovo) G. Š. apeliacinį skundą tenkino – panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-09-02 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui G. Š. iš atsakovės J. P. 1 447,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 447,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovui G. Š. iš atsakovės J. P. 75 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi panaikinus skundžiamą sprendimą priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas visa apimtimi, pirmosios instancijos teisme patirtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos (72 Eur) priteistinos iš atsakovės, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (e. b. 2 t. 164-171 b. l.).

12. Iš bylos duomenų matyti, kad į bylą buvo teiktas 2019-12-19 pinigų priėmimo kvitas 250 Eur už teisines paslaugas (e. b. 2 t. 70 b. l.) bei 2020-06-02 sąskaita už teisines paslaugas 900 Eur sumai bei išrašas iš sąskaitos apie atliktus mokėjimus (e. b. 2 t. 144-146 b. l.).

13. Ieškovas 2020-12-01 pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (e. b. t. 2 b. l. 179), o Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-12-28 skundžiama nutartimi (e. b. t. 2 b. l. 180-181) prašymą tenkino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalis numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) NETEKO GALIOS; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

15. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.

16. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

17. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

18. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų yra išaiškinta, kad byloje priėmęs spendimą iš esmės teismas turi išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016). Konkrečiu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Taigi įstatymu nustatyta pirmosios instancijos teismui teisė galutinai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kai jų nepaskirsto išnagrinėję bylą apeliacinės instancijos ar kasacinis teismai. Nors bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisė galutinai numatyta pirmosios instancijos teismui, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjusio aukštesnės instancijos teismo, kai šios išlaidos yra aiškiai šalių turėtos, byloje pateikti jų turėjimą patvirtinantys dokumentai, pateiktas šalies prašymas jas atlyginti ir nėra šalių ginčo bei teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl jų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2014).

19. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas yra išspręstas dviejų teismų procesiniais dokumentais – Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1908-779/2020 ir Vilniaus regiono apylinės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-728-419/2020. Aptariamu atveju byloje susiklostė situacija, kai apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, skirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau jas paskirstė ne visas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės sprendė tik dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, tačiau neišsprendė klausimo dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų. Todėl ieškovas ir padavė prašymą spręsti bylinėjimosi išlaidų – advokato teisinės pagalbos išlaidų klausimą, o šių išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepaskirstė. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovas negalėjo teikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų – advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, o turėjo procesinę galimybę teikti tik kasacinį skundą.

20. Procesinis klausimas kyla tik ta apimtimi, ar tokiu atveju ieškovas turėjo teisę teikti prašymą pirmosios instancijos teismui pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, ar vis dėl to jis turėjo teisę teikti prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl papildomo sprendimo priėmimo pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį. Nors pagal bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes ir CPK reguliavimą ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo paskirstytos, priteisimo turėjo teikti apeliacinės instancijos teismui dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau vien ta aplinkybė, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės pagalbos išlaidų) priteisimo, kuris nebuvo išspręstas apeliacinės instancijos teisme, buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

21. Pažymėtina ir tai, kad aptariamu atveju: pirma, į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas (e. b. 2 t. 70, 144-146 b. l.); antra, išlaidos atitinka Rekomendacijose numatytas nuostatas (CPK 98 straipsnis); trečia, ieškovo atstovo atlikti procesiniai veiksmai byloje patvirtina teisinių paslaugų suteikimą.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas