Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

S. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas:

1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto;

2. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 metams;

3. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 metams;

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui ir 6 dienoms;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 40 parų arešto; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22.00 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, tą pačią dieną apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), pardavė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, supakuotą į polietileninį maišelį, kurios masė yra 1,650 g S. M. ir J. S. už 120 eurų, kurį S. M. laikė savo apatinėse kelnaitėse iki tos pačios dienos 22.30 val., kuomet (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdę J. S. vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado pas jį (S. M.) ir paėmė psichotropines medžiagas.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

S. M. būdamas kartu su J. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. J. nusipirkdamas, įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė yra 1,650 g, kurios dalį suvartojęs, likusią dalį, supakuota į plastikinį maišelį, laikė savo apatinėse kelnaitėse iki tos pačios dienos 22.30 val., kuomet (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdę J. S. vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado pas jį (S. M.) ir paėmė psichotropines medžiagas.

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

J. S. būdama kartu su S. M. 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. J. nusipirkdama, įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė yra 1,650 g, ir kurią supakuotą į plastikinį maišelį S. M. laikė savo apatinėse kelnaitėse iki tos pačios dienos 22.30 val., kuomet (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdę jos (J. S.) vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado pas S. M. ir paėmė psichotropines medžiagas.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą paprašė savo pažįstamo M. J., kad jis padėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Susitarimas vyko telefonu, susitiko (duomenys neskelbtini), ji buvo su S. Tai buvo amfetaminas, neprisimena, koks kiekis. Nelabai jau prisimena, kaip įvyko įgijimas, labai ilgai laukė. Kiek amfetaminas kainavo, tiek pinigų ir davė M. J., žinojo, kokios yra kainos. Pinigai buvo piniginėje, gali būti, kad sumokėjo 120 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu viską geriau prisiminė. Narkotines medžiagas įgijo vartojimui, jų nuolat nevartoja, retkarčiais. Nesigydė nuo narkotinių medžiagų, priklausomybės nejaučia. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Labai gailisi dėl to, M. J. taip padarė bandydamas jai padėti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad J. S. paprašė padėti, susitiko, padavė jai amfetaminą. 2019 m. rugpjūčio 26 d. susitiko su M. ir S. pas jį rajone, galėjo būti (duomenys neskelbtini). Jie paprašė padėti, jis padėjo, kuo galėjo, perdavė narkotines medžiagas – amfetaminą, apie 2 g. M. su S. davė pinigus kaip padėką, gal 120 eurų. Tą pačią dieną buvo sulaikytas, pas jį buvo rasti pinigai, daugiau nei 120 eurų. Jis anksčiau dirbo, dabar turi problemų su sveikata, dirba sugyventinė. Tuo metu gyveno iš sugyventinės, mamos pajamų, jis tvarkydavo mašinas. Sveikatos problemos yra dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Vartojo heroiną apie 5 metus, gydėsi metadono programoje, prieš tris mėnesius baigė gerti metadoną, o narkotikų nevartoja jau gal apie metus laiko. Labai gailisi dėl to, ką padarė, prašo duoti galimybę pasitaisyti. Seife surasti pinigai yra motinos, ji žino seifo kodą ir turi raktą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad susitiko su M. J., kartu su J. buvo mašinoje, pas jį buvo paprašyta padėti, o ne nupirkti ar kad jis parduotų. Jie susitiko, kiekio neprisimena, ekspertizė teisingai nustatė, kiek ten gramų buvo. Pinigai buvo duoti M. už pagalbą, o ne už narkotikus. Juos pareigūnai sulaikė, pas jį rado narkotines medžiagas. Amfetaminą įsigijo savo vartojimui, vartoja gal nuo 14 m., bet nėra taip, kad būtų stipriai priklausomas. Jau tris mėnesius nevartoja narkotikų, pradėjo kažkaip kitaip mąstyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. (A. B.) parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) sulaikius M. J. po nusikalstamos veikos padarymo, jį saugojo ir laukė kol atvyks policijos patruliai su tarnybiniu automobiliu. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, prie jų atėjo moteris, kuri prisistatė M. J. motina. Pokalbio metu motina pasakė, kad ji neturi pinigų ir kad M. J. duotų jai pinigų pragyvenimui kol bus sulaikytas. M. J. pasakė, kad pinigus pragyvenimui gali paimti iš jo seifo. Seifą reikia atidaryti įvedus kodą (duomenys neskelbtini) ir paspaudus raidę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad gyvena pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu, su sūnumi M. J., jo drauge L. G. su vaiku ir sesers sūnumi S. L.. Ji dirba valytoja ir iš algos kaupia pinigus būsto remontui. Anksčiau pinigus nešiojo savo rankinuke, tačiau prieš keletą metų nusipirko seifą ir dėjo pinigus į jį, tiksliau ji duodavo M. pinigus, kuriuos reikėtų atidėti ir jis dėdavo juos į seifą. Seifo kodas (duomenys neskelbtini), turi užsirašiusi, dabar sakydama gali klysti. Buvo sutaupiusi 2250 eurų, ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. M. J. sulaikymo metu klausė sūnaus, kaip jai juos paimti, jei reikės pragyvenimui ir jis tiesiog priminė jai kodą nuo seifo. Prašo jai grąžinti jos pinigus paimtus kratos metu. Seifą įsigijo, kadangi turi problemų su S. L., jis vartoja narkotikus (1 t., b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nori patikslinti, kad automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 26 d. vairavo ji pati, o ne S. M. Dėl jai įteikto pranešimo apie įtarimą nori parodyti, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu S. M., jis vartoja narkotines medžiagas, amfetaminą, pati šį narkotiką vartoja retai. 2019 m. rugpjūčio 26 d., dienos metu ji paskambino iš savo naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pažįstamam M. J. ir paprašė, kad padėtų jai gauti 10 gramų amfetamino, ėmė tokį kiekį iš karto, kadangi su S. ruošėsi važiuoti prie jūros. Skambino M. daug kartų, tačiau tik apie 20.00 val. jis atsakė, kad turės narkotikus. Susitarė su M. susitikti 21.00 val. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, prie traukinio, esančio netoli viešojo transporto sustojimo įvažiuojant į minėtą mikrorajoną iš miesto pusės. Ji buvo kartu su S., vairavo minėtą BMW, o M. atvažiavo VW Passat automobiliu, valstybinių numerių nežino. Jos persėdo į M. mašiną, jis padavė maišelį su amfetaminu, kuriam iš jų jau neatsimena ir jos sumokėję jam 120 eurų išsiskirstė. Kas tiksliai iš jų mokėjo irgi jau neatsimena, bet pinigai buvo S. piniginėje. Ji su S. pradėjo važiuoti link namų susikrauti daiktus, tačiau pakeliui pradėjo pyktis ir sustojo automobilių aikštelėje, galimai (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nežino. Joms sustojus atvažiavo policijos pareigūnai ir jas sulaikė, pas S., apatinėse kelnaitėse jie rado įgytas narkotines medžiagas. M. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Dėl padaryto gailisi. Papildė, kad vakar dieną jos su S. dar buvo privažiavę prie namo, kuriame galimai gyvena M. Galėtų parodyti jį. Adreso tikslaus nežino, bet vizualiai atsimena ir pareigūnams jai parodžius minėtą namą adresu (duomenys neskelbtini), per google maps, ji atpažino jį (1 t., b. l. 103, 106).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. S. atpažino asmenį iš fotonuotraukos Nr. 2, jis yra jos draugas M., kuris 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 21.00 val., pardavė jiems su S. amfetaminą už 120 eurų (1 t., b. l. 113).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. M. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, 2019 m. rugpjūčio 26 d., jie kartu su J. ruošėsi važiuoti prie jūros ir kadangi jis vartojantis yra, nusprendė, kad reikės pasiimti su savimi amfetamino. Vakar J. skambino savo pažįstamam J., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, gali parodyti žemėlapyje, jo vardo nežino ir prašė, kad jis jai parduotų 13 gramų amfetamino. Susitarė su juo susitikti šalia jo namų apie 21.00 val., tačiau po to sutarė, kad susitiks prie (duomenys neskelbtini). Jie buvo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo J., o J. atvažiavo su pilkos spalvos VW Passat, valstybinių numerių nežino. Jis įsėdo į jo automobilį, į keleivio vietą, J. buvo vienas. Jis jam padavė maišelį su narkotine medžiaga, o šis jam pinigus, t. y. 120 eurų. Jis grįžo į BMW ir jie su J. išvažiavo. Sustojo su ja netoli išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), kadangi jis norėjo suvartoti (pauostyti) amfetamino. Iš J. duoto maišelio išėmė kažkiek amfetamino ir ant nedidelio aplanko jį pasmulkino, kadangi jis buvo šlapias, tačiau suvartoti nespėjo, kadangi pamatė artėjančius policijos pareigūnus ir išmetė aplanką su paruoštais narkotikais pro langą. Maišelį su likusiais narkotikais įsidėjo sau į kelnaites (1 t., b. l. 136, 142).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. M. atpažino asmenį iš fotonuotraukos Nr. 2, jis yra J., pažįstamas J. S., kuris 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 21.00 val. pardavė jam 13 g amfetamino (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143).

Asmens kratos metu pas S. M. rastas ir paimtas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, kuris buvo laikomas šortų vidinėje pusėje (1 t., b. l. 149).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. J. parodė, kad kaltės nepripažįsta, jis pažįsta J. S., dirbo jos įmonėje. 2019 m. rugpjūčio 26 d., tiksliai laiko neatsimena, susitiko su ja prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Susitiko, kadangi jo sesuo turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir jau buvo rezervavusi ten viešbutį, tačiau dėl tam tikrų priežasčių ji vykti negalėjo, tai jis pasiūlė J. S. vykti vietoje jos. Vakar skambino jis jai, o vėlė susitarė susitikti, kad paaiškintų, kur važiuoti. Jis atvažiavo į susitikimą savo žmonos automobiliu VW Passat B5, sidabrinės spalvos, valstybinių neatsimena, J. atėjo pėsčiomis, kuo ar su kuo ji atvažiavo jis nematė. Jokių pinigų iš jos jis neėmė ir narkotinių medžiagų jai neperdavinėjo. Po susitikimo važinėjo po savo rajoną, kol neatvykęs prie savo namų mane sulaikė policijos pareigūnai. Turėjo savo piniginėje apie 250 eurų, kokiomis kupiūromis neatsimena, pamina, kad buvo dvi po 50 eurų, viena 100 eurų, 10 eurų, 20 eurų, 3 po 5 eurus, 2 eurai, pinigus jam davė mama (2 t., b. l. 7).

2019 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvada Nr. 140-(3849)-IS1-4377 nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2019 m. rugpjūčio 26 d. asmens kratos metu rastų pas S. M. sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 1,650 g. Ant violetinės spalvos kartoninio apvalkalo, 2019-08-26 rasto šalia automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paviršių yra psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakai (1 t., b. l. 28).

2019 m. rugpjūčio 27 d. atlikta krata M. J. gyvenamojoje vietoje, kurios metu buvo paimti 2250 eurų ir 2019 m. spalio 17 d. priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Taip pat skirtas laikinas apribojimas 128 eurų sumai (iš jų 20 eurų yra suklastoti), kuri buvo rasta M. J. asmens kratos metu. Šios kratos metu taip pat buvo paimti 175 eurų ir priduoti saugojimui. Visi pinigai, t. y. 2533 eurų yra saugomi Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 53).

Apžiūrėta įvykio vieta.

Apžiūrimas automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), vietovės koordinatės (duomenys neskelbtini). Automobilis atrakintas, yra nuleistas dešinės pusės priekinių durų stiklas, lauke šalia automobilio, apie 0,6 m atstumu nuo dešinės pusės priekinių durų, guli violetinės spalvos kartoninis apvalkalas, susuktas į ritinį, atsukus jį matome spalvotų miltelių likučius, apvalkas su miltelių likučiais supakuotas į voką Nr.1. Automobilio salonas iš odos, variklio užvedimo spyna be matomų pažeidimų, priekinio skydo daiktadėžėje uždaryta, automobilyje guli įvairus asmeniniai daiktai neturinčios reikšmės tyrimui. Aikštelės teritorija neaptverta, nesaugoma, matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 3-6).

Apžiūrėtas J. S. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas Huawei. Apžiūros metu užfiksuotas susirašinėjimas jos su M. J. (1 t., b. l. 9).

2019 m. rugpjūčio 27 d. slapto sekimo protokolu užfiksuotas M. J., J. S. ir S. M. susitikimas (1 t., b. l. 82).

2019 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pinigai, paimti asmens kratos metu iš M. J., iš viso 175 eurai (1 t., b. l. 15).

2019 m. rugpjūčio mėn. 25-26 d. suvestinėje Nr. 10-PR2-23208 užfiksuoti pokalbiai tarp J. S. ir M. J. (1 t., b. l. 88-95).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-7-336/2010).

Įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamieji J. S., S. M. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, parodė, kad paprašė savo pažįstamo M. J., kad jis padėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Susitarimas vyko telefonu, susitiko (duomenys neskelbtini), ji buvo su S. Tai buvo amfetaminas, neprisimena, koks kiekis. Nelabai jau prisimena, kaip įvyko įgijimas. Kiek amfetaminas kainavo, tiek pinigų ir davė M. J., žinojo, kokios yra kainos. Pinigai buvo piniginėje, gali būti, kad sumokėjo 120 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu viską geriau prisiminė. Narkotines medžiagas įgijo vartojimui, jų nuolat nevartoja, retkarčiais. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad susitiko su M. J., kartu su J. buvo mašinoje, pas jį buvo paprašyta padėti, o ne nupirkti ar kad jis parduotų. Pinigai buvo duoti M. už pagalbą, o ne už narkotikus. Juos pareigūnai sulaikė, pas jį rado narkotines medžiagas. Amfetaminą įsigijo savo vartojimui.

Pažymėtina, jog kaltinamieji J. S., S. M. iš esmės tokius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 103, 106, 136, 142), jų kaltę taip pat patvirtina specialisto išvadų duomenys, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, slapto sekimo protokolas, susirašinėjimo mobiliojo ryšio telefonais protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, daiktų apžiūros protokolai, taip pat ir kito kaltinamojo M. J. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai. Kaltinamųjų J. S., S. M. padaryta veika padaryta tyčia, baigta. Tokiu būdu yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje taip pat yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamieji J. S., S. M. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad J. S. paprašė padėti, susitiko, padavė amfetaminą. 2019 m. rugpjūčio 26 d. susitiko su M. ir S. pas jį rajone, galėjo būti (duomenys neskelbtini). Jie paprašė padėti, jis padėjo, kuo galėjo, perdavė narkotines medžiagas – amfetaminą, apie 2 g. M. su S. davė pinigus kaip padėką, gal 120 eurų. Tą pačią dieną buvo sulaikytas, pas jį buvo rasti pinigai. Kaltinamojo M. J. kaltę taip pat patvirtina kitų kaltinamųjų J. S., S. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, taip pat specialisto išvadų duomenys, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, slapto sekimo protokolas, susirašinėjimo mobiliojo ryšio telefonais protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, daiktų apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nors tiek kaltinamieji J. S., S. M., tiek ir kaltinamasis M. J. teigė, kad amfetamino perdavimas nebuvo tikslu pasipelnyti, o labiau padėti, pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas gali būti tiek atlygintinas, tiek neatlygintinas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Kaltinamojo M. J. padaryta veika padaryta tyčia, baigta. Tokiu būdu yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kadangi

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyti psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekiai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį aktą nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo M. J. parduotos psichotropinės medžiagos – amfetamino bendras kiekis viršija nedidelio kiekio ribą, tačiau nesiekia didelio kiekio ribos, todėl nurodyti psichotropinės medžiagos kiekiai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Atsižvelgiant į tai, kad amfetaminas laikytinas psichotropine, o ne narkotine medžiaga (1 t., b. l. 28-30), teismas šioje dalyje kaltinimą tikslina. Toks kaltinimo patikslinimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar kaltinamųjų padėčiai.

Dėl bausmių skyrimo

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę J. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jos padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant J. S. asmenybę matyti, kad ji netekėjusi, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 129), dirbanti, duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. S. už šios veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, bei mano, kad J. S. skirtina bausmė ženkliai mažesnė už sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. teigia gaunanti apie 900 Eur pajamų per mėnesį, nustatytinas šiek tiek ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., 17.16 val. (1 t., b. l. 121-122). Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajai skirtą bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. S. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę S. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant S. M. asmenybę matyti, kad jis anksčiau teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 167-173), dirbantis, duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas vertina, kad kaltinamojo antisocialinės nuostatos yra įsišaknijusios, jis, būdamas dar gan jauno amžiaus, ir po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo išvadų nepadarė, toliau nuolat daro nusikalstamas veikas, nesistengia įsilieti į visuomenę, nuo priklausomybių nesigydo, todėl bausmės tikslai bus pasiekti S. M. už šios veikos padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei mano, kad S. M. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., 11.03 val. (1 t., b. l. 152-153). Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kita baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme S. M. atžvilgiu dar nėra išnagrinėta, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės nebendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. M. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę M. J., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo M. J. asmenybę: 35 metų amžiaus, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, administracine tvarka nebaustas, gydytas (duomenys neskelbtini), konsultuotas/gydytas (duomenys neskelbtini), konsultuotas (duomenys neskelbtini), jo teigimu, su sugyventine augina mažametį vaiką.

Teismas įvertino prokurorės pasiūlytą realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau su šiuo prašymu nesutinka.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, bet ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmes – neteistas ir pirmą kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausme žmogus, atlikęs net minimalią sankcijoje numatytą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, gali išeiti negrįžtamai pasikeitęs į blogąją pusę, kas gali nulemti tolesnį jo gyvenimą ir tolesnį nusikalstamų veikų darymą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nėra duomenų, jog M. J. po 2019 m. rugpjūčio 26 d. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis yra iš esmės dar pakankamai jauno amžiaus, su sugyventine augina mažametį vaiką, stengiasi pasitaisyti, gydėsi metadono programoje, dirbo savanoriu (2 t., b. l. 196), serga (duomenys neskelbtini), kritiškai vertina savo elgesį, yra pagrindo manyti, jog kaltinamojo veika yra greičiau atsitiktinė nei padaryta dėl susiformavusių ar įsišaknijusių antisocialinių bei priešingų teisei bei moralei asmeninių nuostatų, todėl bausmės tikslus su didesne nauda kaltinamajam M. J. ir visuomenei galima pasiekti paskyrus švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir kaltinamasis savo veiksmais galėtų įrodyti, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės jo gyvenime.

Teismas, įvertinęs minėtų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios, tai yra 2 metų realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas būtų aiškiai neteisingas. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytos sąlygos, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau šiuo atveju pagrindo taikyti šią normą nėra. Tuo pačiu pažymėtina, jog aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, kaltininko asmenybės pavojingumą, visuma leidžia teismui spręsti, kad M. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ir BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ši nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinė, kaip jau aptarta aukščiau, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, yra pagrindas M. J. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, o būtent laisvės apribojimą maksimaliam terminui su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 6 dalyje, bei įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis). Šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. J. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

M. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., 14.53 val., įskaitytinas į bausmę (2 t., b. l. 25-26). M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės 2019 m. spalio 17 d. nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į kratos metu pas M. J. rastas pinigines lėšas – 2250 Eur, šį terminą skaičiuojant iki 2020 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu rastas M. J. pinigines lėšas – 2250 Eur, esančias Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 20 d., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti rastomis ir paimtomis piniginėmis lėšomis.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į asmens kratos metu pas M. J. rastas pinigines lėšas – 128 Eur, šį terminą skaičiuojant iki 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į asmens kratos metu rastas M. J. pinigines lėšas – 128 Eur, esančias Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 4 d., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti rastomis ir paimtomis piniginėmis lėšomis.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad grynieji pinigai – 120 Eur – yra gauti kaip rezultatas iš nusikalstamos veikos, t. y. psichotropinių medžiagų prekybos. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, ši suma turi būti konfiskuota iš M. J. bei perduota valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad iš M. J. iš viso paimta ir perduota saugoti (2250+108+175) 2533 Eur suma, nes viena 20 Eur kupiūra yra netikra (1 t., b. l. 44-45, 65), todėl likusi pinigų suma, atėmus konfiskuotiną pinigų sumą – 120 Eur, t. y. 2413 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina M. J..

Nors prokurorė prašė konfiskuoti 2250 Eur, pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog šie pinigai yra gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartoninis apvalkalas, tyrimo objektai, vokas su M. J., S. M., J. S. daktiloskopinėmis plokštelėmis, perduoti saugoti į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, grynieji pinigai – iš viso 2413 Eur (2250+108+55), perduoti saugojimui į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. S. 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., 17.16 val., (1 dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir J. S. skirti galutinę bausmę – 32 MGL (1600 Eur) (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą. J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. M. laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., 11.03 val.

Bausmės pradžią S. M. skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., 14.53 val. M. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Bausmės pradžią M. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti M. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir perduoti valstybės nuosavybėn 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) sumą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 2250 Eur ir 128 Eur sumą palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartoninį apvalkalą, tyrimo objektus, voką su M. J., S. M., J. S. daktiloskopinėmis plokštelėmis, perduotus saugoti į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, grynuosius pinigus, atėmus konfiskuotiną pinigų sumą – 120 Eur, iš viso 2413 Eur (2130+108+175), paimtus iš M. J. ir perduotus saugojimui į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. J..

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.