Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas S. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., 11.03 val.

Bausmės pradžią S. M. nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti J. S. ir M. J., tačiau dėl jų nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. M. nuteistas už tai, kad jis būdamas kartu su J. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 22.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. J. nusipirkdamas, įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė yra 1,650 g, kurios dalį suvartojęs, likusią dalį, supakuotą į plastikinį maišelį, laikė savo apatinėse kelnaitėse iki tos pačios dienos 22.30 val., kuomet (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdę J. S. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado pas S. M. ir paėmė psichotropines medžiagas. Šie S. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pažymėtina, jog bausmę skiria pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

7. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. M., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), S. M. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad S. M. praeityje teistas septynis kartus už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu išnagrinėta dar viena baudžiamoji byla, kuria nuteistajam paskirtas 3 (trijų) metų laisvės atėmimas, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 167-173). Vertindamas S. M. asmenybę, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad duomenų apie nuteistojo S. M. gydymą psichiatro ir priklausomybės ligų kabinete nėra. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas S. M. skyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas artimą BK specialiosios dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

10. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, netinkamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju S. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (pvz., areštas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavykdavo, jis vėl nusikalsdavo. Dar kartą pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu S. M. taip pat nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą. Be to, atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, paminėtina ir tai, kad, pagal nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimi, S. M. 2019 rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturint tikslo jų platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 174-177). Be to, praeityje nuteistasis buvo baustas ir dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad vartojo narkotines/psichotropines medžiagas (t. 1, b. l. 172). Toks S. M. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus, todėl švelninti jam paskirtą artimą vidurkiui BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nuteistojo kaltės prisipažinimą, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta artima vidurkiui bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu.

11. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, S. M. taip pat nurodo, kad M. J., kuris nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą, pirmosios instancijos teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę bausmės rūšį nei jam, nors jam inkriminuotas nesunkus nusikaltimas. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas už tas pačias veikas skirtingiems asmenims, neprivalo skirti vienodų bausmių. Kaip ir aukščiau minėta, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas S. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas 7 kartus, o šiai dienai ? 8 kartus, tačiau įvertinęs nuteistojo atliktų veiksmų pobūdį ir kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, paskyrė S. M. bausmę, kuri savo dydžiu yra artima vidurkiui BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytai bausmei. Dar kartą pažymėtina, jog, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitas nuteistojo S. M. minimas nuteistasis buvo charakterizuojamas skirtingai nei S. M. – M. J. prieš tai buvo nusikaltęs tik 2019 metais, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis yra pakankamai jauno amžiaus, su sugyventine augina mažametį vaiką, gydėsi metadono programoje, dirbo savanoriu, serga (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių visuma pagrįstai nulėmė minėtam asmeniui skirtingą nei S. M. bausmės skyrimą.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, turinčios reikšmės S. M. paskirtos bausmės individualizavimui, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta. Visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių nesudaro pagrindo ir BK 62 straipsnio nuostatų taikymui, dėl ko, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. M. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.