Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Globos ir įvaikinimo poskyrio atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. N., trečiasis asmuo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė neterminuotai apriboti atsakovei V. N. motinos valdžią V. N. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės V. N. išlaikymą V. N. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; nustatyti nuolatinę globą V. N. jos globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskiriant Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus; V. N. globos (gyvenamąją) vietą nustatyti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-05 įsakymą Nr. 30-3262 dėl laikinosios globos V. N. nustatymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė turi dukrą V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. Atsakovė yra vieniša motina, tėvystė nenustatyta. Dukrai diagnozuotas Dauno sindromas. Atsakovė apsisprendė dukros neauginti ir 2015-09-25 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą nustatyti dukrai globą. Tiesiai iš ligoninės naujagimė buvo perkelta į Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-05 įsakymu Nr. 30-3262 V. N. nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Atsakovė dukros nelanko, išlaikymo neteikia, auginti neketina. Atsakovė yra dirbanti, neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi vieną išlaikytinį. Fizinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių globoti mergaitę, negauta, todėl nuolatiniu globėju prašė skirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Ieškovė nuo 2016-01-13 registruota darbo biržoje, atsakovės vardu registruotas automobilis „Mercedes Benz“, 2007 m. gamybos. Byloje nėra duomenų apie atsakovės nedarbingumą, ji turi tik vieną išlaikytinį. Nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių. Teismas laikė, kad mažo išlaikymo teikimas negali būti pateisinamas motinos gaunamomis minimaliomis pajamomis. Specialių poreikių turinčiam vaikui reikia didesnės sumos išlaikymui, nei sveikam vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė V. N. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos V. N. nustatymo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Apeliantė yra darbingo amžiaus, turi tik vieną išlaikytinę, todėl šioje byloje teisingai buvo priteistas išlaikymo dydis. Iki 80 Eur išlaikymu nebūtų įmanoma patenkinti Dauno sindromu sergančios V. poreikių ir neužtikrintų būtinų vaikui vystytis sąlygų. Apeliantė turi imtis visų jai prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti.

Prie dukros išlaikymo atsakovė neprisideda, vieną kartą yra atnešusi sauskelnių. Toks mamos elgesys yra neatsakingas vaiko atžvilgiu ir nerodo rimtų ketinimų susigrąžinti dukters į šeimą. Apeliantė yra darbingo amžiaus, turi tik vieną išlaikytinę, todėl šioje byloje buvo teisingai iš jos priteistas išlaikymo dydis.

Teismo posėdžio metu apeliantė iš esmės palaikė apeliacinio skundo argumentus. Papildomai nurodė, jog laukiasi kito vaiko. Giminėms apie V. gimimą neminėjo, pasakė tik tėvams, tačiau tėvai atsisakė padėti. Planuoja po 2-3 metų įsidarbinti, išsinuomoti būstą, atsigauti po patirto psichologinio smūgio. Nurodė, jog yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą. Prašė motinos valdžią apriboti trejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje buvo neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžias dukros V. N. atžvilgiu, nustatyta nuolatinė dukros gyvenamoji vieta Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bei iš atsakovės dukros naudai priteistas 160 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Dėl tėvų (motinos) valdžios neterminuoto apribojimo

Apeliantės teigimu, nebuvo pagrindo nustatytai neterminuotą motinos valdžios apribojimą dukros atžvilgiu, kadangi atsakovė ateityje, susiradusi darbą bei pasveikusi psichologiškai, ketina auginti savo dukterį.

Ginčo dėl to, jog atsakovei, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, turi būti apribota motinos valdžia – nėra. Ginčas vyksta dėl to, ar turi būti nustatytas neterminuotas, ar terminuotas motinos valdžios apribojimas. Atsakovė prašė apriboti motinos valdžią terminuotai, o ieškovas nurodė, jog motinos valdžia turi būti apribota neterminuotai. Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė apriboti motinos valdžią 5–7 metų laikotarpiui, apeliaciniame skunde – iki 2,5 metų, o apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu – iki 3 metų.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalo vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei išanalizavusi byloje esančią medžiagą, susijusią su apeliantės veiksmais vaiko atžvilgiu nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikui. Vaikas šiuo metu yra kūdikių namuose, atsakovė jį lanko, tačiau skiria per mažai dėmesio, neteikia išlaikymo Ieškovo nuomone, atsakovės nesirūpinimas vaiku yra priežastis, dėl kurios turi būti nustatytas neterminuotas motinos valdžios apribojimas.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nustatyta, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui 2015-09-26 pateikė prašymą dėl laikinosios globos nustatymo V. N. (El. b. t. 1, b. l. 8). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-10-05 sprendimu Nr. 30-3262 nuo 2015-10-01 nustatė laikiną globą, globos įstaiga paskyrė Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus (El. b. t. 1, b. l. 11). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-07 Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plane nurodyta, jog atsakovė atsisako dukrą pasiimti iš ligoninės dėl vaiko ligos (El. b. t. 1, b. l. 12). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė visiškai nelanko bei nesirūpina naujagimiu, tačiau atsakovė apeliacinės instancijos teisme teigė, jog naujagimę kartas nuo karto aplanko, perka drabužėlius sauskelnes. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai 2016-12-14 rašte nurodė, jog apeliantė dukterį V. lankydavo ypač retai: nuo dukters apgyvendinimo kūdikių namuose 2015-10-13 iki apeliacinio skundo pateikimo (2016-05-12), Viltę aplankė 3 kartus; po apeliacinio skundo pateikimo apsilankė 4 kartus. Rašte nurodyta, kad apsilankymai trunka vidutiniškai po 5-10 min., tačiau paskutinis apsilankymas truko 50 min.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovė absoliučiai nesirūpina vaiku, kad atsakovės ryšys su vaiku yra nutrūkęs, o atsakovė vaikui visiškai abejinga. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos) neatvykimas į pasimatymus su vaiku gali būti vertinamas kaip vienas veiksnių, dėl kurių gali susilpnėti vaiko ir motinos ryšys, tačiau nevertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, iš dalies sutinka su atsakovė paaiškinimais, jog būdama vieniša mortina, gimus sunkiai sergančiam vaikui, atsakovė pateko į išskirtinai sudėtingą gyvenimo situaciją.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ji jaučią pareigą auginti vaiką, tačiau dabar kenčia nepriteklių, yra patyrusi psichologinę traumą dėl vaiko ligos, neturi būsto, kuriame galėtų gyventi, laukiasi kito vaiko. Tai, kad atsakovė vaiką lanko, rodo, jog ji siekia, kad padėtis pasikeistų, motinos nepriteklius bei psichologinė būsena daro įtaką tam, kad atsakovė nepilnai supranta savo pareigas vaiko atžvilgiu. Nors byloje nėra pažymų apie blogą atsakovės psichologinę būklę, tačiau gyvenimiška situacija duoda pagrindą manuti, jog atsakovei reikalinga pagalba, tame tarpe ir rūpinantis vaiku. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė vaiką aplanko, tą patvirtina ir Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų 2016-12-14 raštas. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad ateityje ketina keisti savo gyvenimo būdą: susirasti darbą, išsinuomoti būstą, gerinti savo emocinę būklę. Taigi visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atsakovės pozicija vaiko atžvilgiu nepasikeis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nebuvo pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo. CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti terminuotą motinos valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaiko, tiek atsakovės interesus.

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinas motinos valdžios apribojimas, atsižvelgiant į tai, jog vaikui, šios nutarties priėmimo momentu, yra kiek daugiau nei metai, vaikas turi specialiųjų poreikių, atsakovė labiau linkusi vaiką auginti, tačiau galutinai nėra apsisprendusi, negali trukti neapibrėžtą terminą. Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, taip pat vertinant tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, nustatoma, kad atsakovė per vienerius metus nuo šios nutarties priėmimo dienos turi vienareikšmiškai apsispręsti dėl dukters auginimo bei parodyti pažangą (iniciatyvą) formuojant bendravimo su vaiku įgūdžius realiais veiksmais. Atsakovė turi įprasti atlikti savo, kaip motinos, pareigas, t. y. auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Esant sunkiai psichologinei būklei, jo turi kreiptis į kompetentingas institucijas dėl pagalbos, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, mokytis socialinių įgūdžių auklėjant specialių poreikių turintį vaiką. Pažangos nebuvimas sudarys pareigą Vaiko teisų apsaugos tarnybai po metų vėl kreiptis į teismą dėl neterminuotos valdžios apribojimo, kadangi tai patvirtins, jog padėtis dėl vaiko priežiūros negali pasikeisti.

Atsakovės prašymas dėl ilgesnio laiko tarpo nustatymo neatitinka vaiko interesų, kadangi atsakovei nesirūpinant vaiku, neterminuotas motinos valdžios apribojimas leidžia pradėti įvaikinimo procedūrą ir užtikrinti vaiko galimybę augti ne vaikų namuose, o įtėvių šeimoje.

Nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-10-05 įsakymu Nr. 30-3262, V. N. buvo paskirta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikio namus (El. b. t. 1, b. l. 11). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovei buvo terminuotai apribota motinos valdžia (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl atsirado įstatyminis pagrindas skirti V. N. nuolatinę globą (CK 3.257 straipsnio 4 punktas). V. N. nuolatiniu globėju sutinka būti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai (El. b. t. 1, b. l. 19), todėl nuolatiniu V. N. globėju pagrįstai buvo paskirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Nustačius V. N. nuolatinę globą, įstatymo pagrindu pasibaigė jos laikinoji globa (CK 3.255 straipsnio 3 punktas). Kiti su V. N. globa susiję klausimai buvo išspręsti tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistas 160 Eur, o ne 80 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, nustatė, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto, nedirba, VĮ „Regitra“ duomenimis, disponuoja 2007 m. gamybos automobiliu „Mercedes Benz E200 CDI“.

Nors atsakovė ir teigė, kad yra psichologiškai palaužta, geria raminamuosius, lankosi pas psichologus, kurie atsakovę siunčia pas psichiatrus, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų apie atsakovei nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodė, jog laukiasi kito vaiko ir dėl šios priežasties negalės teikti dukrai 160 Eur išlaikymo. Šiuo metu nėra aišku, kokio dydžio pašalpa, susijusi su kito vaiko gimimu būtų skiriama atsakovei, todėl ši aplinkybė negali apspręsti išlaikymo dydžio. Atsakovė nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, todėl jos galimybės susirasti darbą yra didesnės. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės dukra turi specialiųjų poreikių, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nagrinėjamu atveju būtina protingai atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Nustatyti specialieji poreikiai vaikui pagrindžia didesnio išlaikymo būtinybę. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, be kita ko, priteisė kiek mažesnį išlaikymo dydį, nei pusę minimalios mėnesinės algos. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo sumažinti priteistą 160 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jai (atsakovei) nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su 2016-03-15 pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą (El. b. t. 1, b. l. 112-113), atsakovės priesaika, išklausiusi 2016-03-15 teismo posėdžio garso įrašą, pastebi, jog atsakovė į teismo posėdį atvyko pavėlavusi, tačiau buvo išklausyta: atsakovė pasisakė ir dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo (atsakovė prašė apriboti 5–7 metų terminui), ir dėl išlaikymo priteisimo (prašė sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė pripažino, jog dalyvavo pirmosios instancijos teismo procese. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl bylos esmės.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir atsakovei motinos valdžia apribotina terminuotai (CK 3.180 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovės V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti dalyje dėl motinos valdžios apribojimo. V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu apriboti terminuotai.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.