Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1146-826/2016

Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-46-3-02332-2015-3)

2016 m. liepos 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo, prašė atnaujinti terminą apskųsti darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-3006 2-ą dalį dėl 20 procentų priedo prie darbo užmokesčio, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-3006 dalį „dėl 20 procentų priedo prie darbo užmokesčio“, priteisti jai iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos 795,20 Eur darbo užmokesčio priedą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jos prašymas dėl priedo už padidintą darbo krūvį priteisimo išnagrinėtas 2015-07-21 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3006. Šis sprendimas įsiteisėjo tik 2015-11-06, t. y. po to, kai Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-10-06 sprendimu atmetė atsakovės (minėtoje byloje – ieškovės) ieškinį dėl 2015-07-21 sprendimo pirmos dalies panaikinimo. Dėl to terminą ieškiniui paduoti ji praleido tik nežymiai 2–3 dienomis. Terminas praleistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2015-10-16 iki 2015-11-05 ji sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-04-12 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 6,41 Eur pašto išlaidų. Teismas konstatavo, kad DK 296 straipsnis imperatyviai nustato 1 mėnesio terminą, per kurį individualaus darbo ginčo šalys, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį teisme. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ji darbo ginčų komisijos sprendimą galėjo skųsti iki 2015-11-06, t. y. iki Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimo įsiteisėjimo, nes DK 296 straipsnis aiškiai apibrėžia apskundimo termino skaičiavimo pradžią. Kadangi darbo ginčų komisijos sprendimas buvo apskųstas tik iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Šiuo atveju sprendimo dalis dėl priedo nemokėjimo nebuvo apskųsta, dėl to įsiteisėjo 2015-08-22.Teismas netenkino ieškovės prašymo atnaujinti terminą apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą, nes ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2015-08-21, todėl ieškovės liga nuo 2015-10-16 iki 2015-11-06 nevertinta kaip pateisinama priežastis praleisti nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą, nes ieškovė susirgo jau šiam terminui pasibaigus. Kitų priežasčių dėl praleisto termino ieškovė teismui nenurodė.Teismas taip pat pažymėjo, jog esant atsakovės prašymui taikytina ieškinio senatis ir dėl kitų šalių reikalavimų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo turinį, struktūrą ir apskundimo tvarką ir nepagrįstai sprendimo rezoliucinę dalį suskirstė dalimis. Priimtas sprendimas yra vientisas aktas ir neskaidytinas dalimis, nes ginčo dalyką sudarė du tarpusavyje susiję reikalavimai, nes darbo nuobauda buvo paskirta aiškinantis priedo mokėjimo aplinkybes.Apeliantė nesutinka su teismo pateiktu termino apskųsti 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimą skaičiavimu ir teigia, kad terminas apskųsti paminėtą sprendimą baigėsi 2015-11-06. Dėl to teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl senaties, nepasisakęs dėl ginčo esmės.Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, dėl to jie detaliau nekartojami.

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį konstatavęs, jog pasibaigė ieškinio senaties terminas apskųsti 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl priedo mokėjimo, o ieškovės nurodytos priežastys nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimą skaidė dalimis ir nepagrįstai konstatavo, jog sprendimas galėjo būti apskųstas iki 2015-08-21. Apeliantės teigimu, 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimas yra vientisas aktas, kuris įsiteisėjo 2015-11-06, t. y. po to, kai Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-10-05 sprendimu atmetė ieškinį dėl 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimo dalies dėl nuobaudos ieškovei panaikinimo. Ši skundo nuostata nepagrįsta.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė 2015-06-29 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu panaikinti jai paskirtą nuobaudą ir dėl priedo prie atlyginimo skyrimo. Taigi apeliantės prašyme buvo suformuluoti du reikalavimai, dėl kurių kiekvieno atskirai pasisakė darbo ginčų komisija ir 2015-07-21 priėmė sprendimą dėl dviejų reikalavimų. Apeliantė teigia, kad nuobauda jai buvo paskirta aiškinantis priedo mokėjimo aplinkybes, dėl to jos reikalavimas iš esmės buvo vienas ir neskaidytinas dalimis. Susipažinus su 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimu nustatyta, jog nuobauda apeliantei buvo paskirta ne dėl to, kad ji reikalavo jai mokėti priedą, o dėl to, kad ji galbūt nesilaikė darbo tvarkos taisyklių. Dėl to ieškovės reikalavimai buvo išnagrinėti kaip atskiri ir dėl jų priimti sprendimai išdėstyti atskirose 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimo dalyse. Tai, kad sprendime buvo pasisakyta dėl dviejų reikalavimų, kurios galėjo būti skundžiamos atskirai (pavyzdžiui, priešingų šalių skundai dėl skirtingų sprendimo dalių), nepanaikina darbo ginčų komisijos akto vientisumo.Šią išvadą dėl atskirų sprendimo dalių pagrindžia ir tai, kad 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimas buvo apskųstas vienos pusės ir tik iš dalies, o Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-10-05 sprendimu pasisakė tik dėl vienos sprendimo dalies teisėtumo. Tuo labiau, kad Darbo kodekso 297 straipsnyje taip pat nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Taigi įstatyme taip pat nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas gali įsiteisėti tik iš dalies. Nagrinėjamu atveju ir susiklostė būtent tokia situacija, nes atsakovei apskundus tik dalį 2015-07-21 sprendimo, kita neapskųstoji dalis dėl priedo mokėjimo įsiteisėjo 2015-08-22. Apeliantės pateiktas darbo ginčų komisijos sprendimo struktūros aiškinimas nepaneigia nei įstatyme nustatyto sprendimo ir jo dalių įsiteisėjimo tvarkos, nei fakto, kad 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimas buvo sudarytas iš atskirų dalių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė praleido 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimo dalies apskundimo terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Apeliantė nustatytu apskundimo terminu jai nepalankios darbo ginčų komisijos sprendimo dalies neskundė, ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo pateikė gerokai praleidusi įstatymo nustatytą terminą sprendimui apskųsti, o klaidingas įsiteisėjimo termino skaičiavimas nėra pagrindas jį atnaujinti.Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino pobūdį ir neteisingai nurodė, jog vieno mėnesio terminas sprendimui apskųsti yra ieškinio senaties terminas, tačiau teisėjų kolegija kartu pažymi, jog nagrinėjamu atveju tai neturi įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015. Šioje kasacinio teismo nutartyje buvo suvienodinta iki tol galiojusi teismų praktika, kai vieno mėnesio darbo ginčų komisijos terminas buvo vertinamas ir kaip procedūrinis (procesinis) terminas ir kaip ieškinio senaties terminas. Taigi paminėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad DK 296 straipsnyje nustatytas terminas skirtas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme, taigi šis terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Jis yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 296 straipsnį. Aptariamo termino pasibaigimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis subjektinės teisės išnykimą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis). Procesinis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes bei konstatavus, kad 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimas buvo sudarytas iš dviejų dalių, kurios kiekviena atskirai ir abi iš karto galėjo būti apskųstos iki 2015-08-21, o ieškovei skundą dėl jai nepalankios darbo ginčų komisijos sprendimo dalies pateikus gerokai praleidus įstatyme nustatytą terminą, t. y. 2015-11-09, bei nepateikus svarbių termino praleidimo priežasčių, šio termino nebuvo pagrindo atnaujinti. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktas nedarbingumo laikotarpiu nuo 2015-10-16 iki 2015-11-05 pažymėjimas nepagrindžia termino praleidimo priežasčių svarbumo, nes nedarbingumas prasidėjo jau ieškovei praleidus apskundimo terminą beveik 2 mėnesius. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė praleido terminą 2015-07-21 darbo ginčų komisijos sprendimo daliai dėl priedo nepriteisimo apskųsti, buvo nuspręsta neatnaujinti termino ieškiniui dėl šio darbo ginčų komisijos sprendimo paduoti todėl ši darbo ginčų komisijos sprendimo dalis įsiteisėjo 2015-08-22, todėl pirmosios instancijos teismas, turėjo bylą nutraukti (CPK 293 str. 9 p.), o ne ieškinį atmesti.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas (ieškinį atmetė nors turėjo civilinę bylą nutraukti), tačiau iš esmės priėmė sprendimą, kurio pasekmės ieškovei yra analogiškos kaip ir bylos nutraukimo atveju, priimto teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė valstybei 6,41 Eur pašto išlaidų, nes ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ši sprendimo dalis tikslintina, nurodant, kad iš ieškovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš ieškovės I. L. priteista 6,41 Eur pašto išlaidų valstybei, ir nurodyti, kad pašto išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.