Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2002-538/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-10Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2S-2002-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02332-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
I. L.
Atsakovas
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės
Kategorijos

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-2002-538/2015

Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-02332-2015-3) Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8; 3.3.2.3.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. L. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijai dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teisme gautas ieškovės I. L. ieškinys atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijai, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijos darbo užmokesčio priedą 795,20 Eur, kaip be pagrindo neišmokėtą už atliktą darbą padidintu darbo krūviu.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-11-12 nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. L. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijai dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo ir grąžino ieškovei. Nurodė, kad sprendžiant ieškinio priėmimo teisme klausimą paaiškėjo, kad ieškovės prašymą dėl priedo prie atlyginimo skyrimo nagrinėjo Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisija, kuri savo 2015-07-21 sprendimu Nr. DGKS-3006 ieškovės reikalavimą dėl 20 procentų priedo prie atlyginimo netenkino nesant tam teisinio pagrindo. DK 296 straipsnyje nurodyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per vieno mėnesio terminą, todėl teismas konstatavo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas yra pasibaigęs, jo atnaujinti ieškovė neprašo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad neaišku, kuriuo CPK 137 straipsnio punktu vadovavosi teismas priimdamas skundžiamą nutartį. Teismas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Mano, kad teismas negali atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, kad praleistas terminas apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą, nes priėmus ieškinį prašymas su visais įrodymais dėl procesinio termino atnaujinimo bus paduotas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada teismas atsisako priimti ieškinį. DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius, pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CK 1.126 str. 1 d.), o pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 str. 1 d.). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 str. 2 d.), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.

DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis (ieškinys turi atitikti proceso teisės normų jam keliamus reikalavimus). Normos turinys atskleidžia, kad darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginčą išnagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi šioje materialiosios teisės normoje aiškiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK ir CPK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). CK 1.126 straipsnio 1 dalis draudžia atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Dėl to civilinio proceso normose (CPK 137 straipsnis) nenustatyta teismui teisės atsisakyti priimti ieškinį praleidus jo pateikimo teismui terminą. Termino kreiptis į teismą praleidimo fakto ir termino atnaujinimo klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės, ieškinio priėmimo stadijoje praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas nėra vertinamas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės I. L. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Almantas Padvelskis