Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Dangirai Vidutienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, paskirta 150,64 Eur bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2021 m. liepos 14 d., apie 23.50 val., Antkalniškių g., Antkalniškių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko rajono sav., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. G. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0055 (patikros sertifikato Nr. 1486131, patikros metodo žymuo BMP 8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, buvo nustatytas 2,32 (įvertinus 1,7 proc. paklaidą) – 2,29 promilės apsvaigimas nuo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir pateikė paaiškinimus, kad tikslios datos neatsimena, iš vakaro truputį buvo vartojęs alkoholio, kadangi šventė. Kitą rytą taip pat išgėrė truputį alaus, atėjo vakaras, buvo jau vėlu ir jam pasibaigė cigaretės. Draugas kažkam paskambino, kad atvežtų cigarečių, tačiau susitarė, kad atveš ne iki pat vietos, kurioje buvo, o iki žvyrkelio – kelis kilometrus važiuojant iki centrinės gatvės Kaunas – Jurbarkas. Kadangi niekada nebuvo važiavęs neblaivus, todėl su baime ir abejone nuvažiavo iki žvyrkelio pabaigos. Tada draugas išlipo iš automobilio, jis liko automobilyje ir paėmė atvežtas cigaretes. Grįžtant atgal, buvo likę gal 20-30 metrų iki galutinio tikslo, policijos pareigūnai jį sustabdė, nustatė 2–3 promilės apsvaigimą nuo alkoholio. Jis jautė, kad buvo šiek tiek išgėręs, tačiau nesijautė, kad būtų visiškai neblaivus. Su R. G. gyvena daug metų, tačiau santuoką įteisino oficialiai prieš 8 metus. Automobilį, kurį vairavo neblaivus, įgijo santuokoje, jis registruotas žmonos vardu. Automobiliu naudojasi jis, važiuoja kiekvieną dieną į darbą. Automobilis – jo darbo įrankis. Blogai vertina savo elgesį – negerai padarė, labai gailisi. Šiuo metu yra dirbantis, jo darbo užmokestis yra 800-900 Eur. Žmona jį visapusiškai prižiūri, kartu važiuoja gydytis (b. l. 105–106).

Laiduotoja R. G. parodė, kad automobilis yra bendra jos ir sutuoktinio nuosavybė. Paprastai sutuoktinis naudojasi automobiliu važiuodamas į darbą. Šeimoje turi dar vieną automobilį. Sutinka būti laiduotoja ir prisiimti atsakomybę už sutuoktinį. Jos sutuoktinis daug metų nevartojo alkoholio, tačiau paslydo, šiuo metu ieško būdų ir priemonių, kad daugiau taip neįvyktų – ieško pagalbos, važiuoja pas gydytojus (b. l. 106).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Jurbarko r.PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo N. Z. 2021 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2021 m. liepos 14 d., apie 23.50 val., buvo sustabdytas automobilis „VW Sahran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0055, patikros Nr. 1486131, 23.56 val. pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,44 promilės girtumas, 00.16 val. antro patikrinimo metu nustatytas 2,32 promilės girtumas. Automobilis „VW Sharan“ nuvežtas į individualios įmonės „Jomamotors“ (toliau – IĮ „Jomamotors“) saugojimo aikštelę, esančią Paberžių g. 7, Tauragė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 6–7);

2021 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Antkalniškių g., Antkalniškių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko rajono sav., kur sustabdytas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo ant žvyruotos kelio dangos dešinėje pusėje, nutolęs 1,1 km atstumu nuo kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda Nr. 141. Aplink dirbami laukai. Įvykio vietoje automobilis paimtas ir nugabentas į laikino saugojimo aikštelę, esančią Paberžių g. 7, Tauragė (b. l. 8–13, 39–42);

2021 m. liepos 15 d. daiktų apžiūros protokolu ir jo priedais, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas sustabdytas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis pilkos spalvos, priekinis stiklas įtrūkęs, kėbulas turi smulkių subraižymų, ant dešinės pusės galinio stiklo priklijuotas Vytis. Automobilio ratai lengvo lydinio 205/55 R16, akumuliatorius „PowerRed“. Apžiūrint automobilio vidų matyti įdėta „Blaupunkt“ magnetola, prietaisų skydelyje matoma automobilio rida – 423501 km, skydelyje esančiame stalčiuje padėti automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūros metu paimtas, vienkartinė kaukė ir akiniai nuo saulės. Priekinės sėdynės kišenėje įdėti du stikliniai 0,33 talpos alaus buteliai, galinėje salono dalyje padėti du šunų maisto maišai ir pora sandalų. Automobilio bagažinė tuščia. Automobilis turi vieną užvedimo raktelį, prie kurio prikabintas signalizacijos pultelis, trys raktai bei pakabukas (b. l. 14–33);

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu Nr. 9424, iš kurio matyti, kad 2021 m. liepos 14 d., 23.56 val., A. G. nustatytas 2,44 promilės girtumas, bei Nr. 9425 iš kurio matyti, kad 2021 m. liepos 15 d., 00.16 val., A. G. nustatytas 2,32 promilės girtumas. (b. l. 34–35).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, <…> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <…>.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, kadangi jis 2021 m. liepos 14 d., apie 23.50 val., Antkalniškių g., Antkalniškių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko rajono sav., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sutuoktinei R. G. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0055 (patikros sertifikato Nr. 1486131), jam buvo nustatytas 2,29 promilės apsvaigimas nuo alkoholio.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kadangi kaltinamasis A. G., duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgį ir gailisi dėl jo, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis A. G. tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas, jo veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, turtinė žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, gydosi priklausomybę alkoholiui, teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, savo darbovietės charakterizuojamas teigiamai, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis A. G. ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jo elgesio proceso metu matyti, jog jis tikrai nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis A. G. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotojai būnant jo sutuoktinei R. G., kuri parodė, kad sutinka būti laiduotoja ir prisiimti atsakomybę už sutuoktinį. Jos sutuoktinis daug metų nevartojo alkoholio, tačiau paslydo, šiuo metu ieško būdų ir priemonių, kad daugiau taip neįvyktų – ieško pagalbos, važiuoja pas gydytojus (b. l. 106).Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. savo darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 82). Įvertinęs tai, kad R. G. nebausta, neteista, teigiamai charakterizuojama savo darbovietės, teismas sprendžia, kad R. G. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys) (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-569-485/2017).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Iš paminėto spręstina, kad dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes.

Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad nors kaltininkas padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Juo labiau, kad kaltinamasis būdamas neblaivus sėdo vairuoti be jokios svarbios priežasties, o tik norėdamas nusipirkti cigarečių. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. G. nurodė, kad yra pasiryžusi padėti kaltinamajam, teikti jam visokeriopą pagalbą tam, kad jį teigiamai paveiktų ir šis daugiau nenusikalstų. Tačiau kartu atsižvelgtina ir į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja dirba. Kaltinamojo darbo užmokestis 800-900 Eur per mėnesį, laiduotojos darbo užmokestis – iki 500 Eur per mėnesį, turi vienintelį išlaikytinį – 18 metų dukrą, todėl teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 800 Eur dydžio užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą teismo ir bei laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, kaltinamajam A. G. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 metų terminą, įskaitant ir tokią teisę įgyti, kuris paskirtas atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį – 2,29 promiles (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. liepos 26 d., kai tokia teisė buvo sustabdyta.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio5 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė A. G., buvo įvykdytas jam vairuojant jo sutuoktinės R. G. vardu registruotą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad šis automobilis buvo įgytas 2017 m. Santuoka tarp R. G. i A. G. sudaryta 2013 m. rugpjūčio 30 d., todėl laikytina, kad automobilis yra įgytas santuokoje ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam A. G., tiek jo sutuoktiniai R. G..

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti šio turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies išieškojimą iš kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. G. vardu, konfiskuotinas, o R. G. išaiškintina, kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Transporto priemonės „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam 2021 m. liepos 26 d. paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas, kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui sutuoktinės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn su 800 Eur užstatu.

Išaiškinti laiduotojai R. G., kad 800 Eur užstatą ji turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0207 4101, esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-874-630/2021 nutraukti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, įskaitant draudimą per šį laikotarpį tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 26 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir BK 72 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. G. vardu, ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Išaiškinti A. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. G. ir laiduotojai R. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.