Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas 30 MGL (1 129 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 20 MGL (753 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus.

Iki įsiteisės nuosprendis M. K. palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , saugomas IĮ ,,Pietvė“, adresu L. G. g. 4, Šakiai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 17 d. apie 20.40 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jo kraujo mėginyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio.Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pagrindų taikyti BK 40 straipsnį ir nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nenustatyta. Nuteistojo atžvilgiu taikytas turto konfiskavimas ir bausmė paskirta sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde M. K. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendį panaikinti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas svarstydamas šį klausimą, neišnaudojo visų įstatyme numatytų ir realiai egzistuojančių galimybių dėl BK 40 straipsnio taikymo. Pagrindinis teismo argumentas kodėl jam netaikytas BK 40 straipsnis, susijęs su subjektyvia vertinamąja sąlyga - teismas nerado jį teigiamai apibūdinančių duomenų (nebent - neutralius), nelaikė teigiama aplinkybe M. K. sąžiningą ilgametę darbinę veiklą, tvirtą motyvaciją daugiau nedaryti tokių klaidų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas neigiamai apeliantą apibūdinančiais duomenimis laiko iki 2016 metų pasitaikiusius smulkius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, vertindamas juos kaip jo polinkį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Nuteistojo padarytas nusikaltimas priskirtas nesunkių kategorijai, jis teisiamas pirmą kartą. Visiškai pripažino savo kaltę, davė teisingus parodymus ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, žalos nepadarė, teigiamai charakterizuojamas, nepertraukiamai dirba vienoje įmonėje ir sąžiningai dorai atlieka darbines pareigas, yra teismo pasitikėjimo verto asmens - jo motinos S. L. K. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nurodytus motyvus, kurie užkirto kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, apeliantas vertina kaip atsitiktinio pobūdžio, nesunkius ir nepiktybinius nusižengimus, savo elgesį smerkia ir suvokia tokio elgesio neteisėtumą. Šiuo metu padarė išvadas ir pasižada būti atidesnis, elgsis rimtai. Apeliantas nurodo, jog įstatymuose, komentaruose, moksliniuose straipsniuose bei teismų praktikoje neakcentuojama, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų negalimas dėl seniai iki nusikaltimo įvykdymo dėl neapsižiūrėjimo, neatidumo ar išsiblaškymo padarytų nedidelių nusižengimų. Mano, kad domėn derėtų imti tik baudžiamąsias veikas.Apeliantas skunde nurodo teismo išvadą, jog „Teismo vertinimu S. L. K. yra pasitikėjimo vertas asmuo, tačiau aplinkybė, kad kaltinamasis nuo 2012 m. padarė šešis KET nusižengimus, nors visais atvejais tai įvyko jam gyvenant kartu su motina, neleidžia teismui daryti išvados, kad ji daro teigiamą poveikį kaltinamajam, siekiant jį nedaryti įstatymais uždraustų veikų“ turi būti šalintina iš nuosprendžio kaip neatitinkanti realių aplinkybių. Visą minimą laiką, t. y. nuo 2012 - 2016 m. kartu su motina S. L. K. jis negyveno. Iki 2017 m. gyveno Šakiuose su sutuoktine. Pas motiną gyventi grįžo tik nuo 2016 m. gruodžio mėnesio. Apie savo nusižengimus mamai 2012 - 2016 metais nepasakojo, todėl šiuo klausimu, nieko nežinodama, ji jam poveikio daryti negalėjo. Šiuo metu motina jį kontroliuoja gana griežtai, o jis ją gerbdamas, elgiasi tinkamai. Teismas nuvertino jo teigiamas charakteristikas, vadindamas jas neutraliomis. Su tuo nesutinka, nes lakoniškas darbdavio įrašas: “...tinkamai atlieka savo pareigas, yra drausmingas darbuotojas”, turi būti vertinamas kaip teigiamas.Apeliantas mano, jog vis tik teismas neišsamiai ištyrė esančias aplinkybes, neįvertino jo tvirtos motyvacijos bei apsisprendimo laikytis taisyklių, nenusižengti ir nenusikalsti, neįsigilino į jo ligotos motinos prašymus, nepagailėjo jos. Nuosprendyje padaryta išvada, jog teismui nėra pakankamo faktinio pagrindo manyti, kad jo elgesys pasikeis į gera ir jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, yra neteisinga. Jeigu teismas nerastų galimybės pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje, prašo, atsižvelgiant į jo nuoširdų prisipažinimą, pergyvenimus, sunkią jo paties ir jo prižiūrimos motinos padėtį, teigiamą charakteristiką bei motyvaciją laikytis taisyklių bei įstatymų, bent sumažinti paskirtos piniginės baudos dydį ir sušvelninti paskirtų papildomų baudžiamojo poveikio priemonių dydį.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas R. P. Damušis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde neginčijama M. K. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas iš esmės kelia bausmės individualizavimo klausimą ir siekia, kad jo atžvilgiu būtų taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.Pirmosios instancijos teismas apeliantą M. K. nuteisė už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 20 MGL bauda dėl to, kad jis 2017 m. balandžio 17 d. apie 20.40 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,62 promilės etilo alkoholio). Asmens kaltumą grindė išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą, joje esančius surinktus įrodymus bei teisiamojo posėdžio metu nustatytas aplinkybes ir sprendė, jog M. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pakankamo pagrindo, nes nėra išpildyta viena iš įstatymo numatytų sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį laidavimo taikymo pagrįstumo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko pastarajam buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvadomis, byloje nustatytos aplinkybės, kad M. K. pirmą kartą padarė šį nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, leido teismui pagrįstai patvirtinti BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą. Be to, nesant padarytai žalai, patvirtinamas ir minėtos normos 2 dalies 3 punktas. Nagrinėjamu atveju ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog M. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas pagrindė vertintais bylos duomenimis. Grįsdamas savo abejonę, teismas nurodė, jog apelianto teigimu kartą už administracinį nusižengimą jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, be to, šis nusikaltimas padarytas turint galiojančią administracinę nuobaudą (buvo viršytas greitis), taip pat grįsdamas savo išvadą teismas vertino ir aplinkybių, apibūdinančių padarytą veiką, visumą, t. y. nusikaltimas padarytas tamsiu paros metu, vairuojant apsvaigus (nustatytas M. K. vidutinis girtumo laipsnis) ir apeliantas jautė, jog yra netinkamos būsenos vairuoti transporto priemones bei suprato savo veiksmų neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios sąlygos išpildymo pagrįstumą, nurodo, jog sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Iš bylos duomenų matyti, jog M. K. charakterizuojamas tiek Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijos, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigiamai. Prie apeliacinio skundo papildomai pateikta bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, pažyminti, jog M. K. nuo 2011 m. iki 2016 m. šią bendriją parėmė finansiškai, aktyviai dalyvavo renginiuose organizuojamuose asmenims su negalia, padėka dėl prisidėjimo visuomeninėje veikloje teismui formuoja pagrįstą išvadą apie teigiamas jo nuostatas ne tik savo atžvilgiu, bet ir visuomenės labui ir tai, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris šiuo metu yra kriminalizuotas bei užtraukiantis asmeniui baudžiamąją atsakomybę, neturi sistemingumo ir piktnaudžiavimo įstatymu požymių. Vertinant bylos duomenis apibūdinančius pažeidėjo asmenybę, jo elgesį iki taisyklių nusižengimo ir po, nesant duomenų, kad po įvykio buvo nusižengta ar kitaip ignoruoti įstatymai, jų nesilaikyta, išanalizavus ir įvertinus ankstesnius M. K. administracinius nusižengimus, jų pobūdį, pavojingumą, tai, kad padarytas šis nusikaltimas turint galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, teisėjų kolegijos nuomone, ketvirtoji laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga pakankamai išpildyta. Šis šiurkštus nusižengimas, nepadarius žalos nei pačiam kaltininkui, nei kitiems asmenims, buvo atsitiktinio pobūdžio, nesant pasikartojimo apraiškų. Iš skundo turinio manytina, jog apeliantas pats vertina kritiškai savo elgesį dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ne tik galiojančios nuobaudos buvimą, bet ir veiką apibūdinančias aplinkybes, tačiau vertinant ne tik tai ką apylinkės teismas nurodė, bet visumą aukščiau šiame nuosprendyje teismo aptartų ir įvertintų duomenų, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog M. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Byloje yra M. K. motinos S. L. K. prašymas dėl laidavimo taikymo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino laiduotojos asmenybę ir jos realias galimybes daryti nuteistajam teigiamą įtaką ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė argumentus bei motyvuotas išvadas, jog S. L. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, tačiau suabejojo jos poveikiu ir įtaka apelianto elgesiui. Baudžiamojoje byloje nėra S. L. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nesant priešingų duomenų byloje, apeliacinio skundo argumentais ir teismo posėdyje atstovo advokato R. P. Damušio teiginiais nustatyta, jog M. K. su motina gyvena nuo jo skyrybų tik keletas mėnesių, todėl ir nebuvo tinkamos įtakos dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų dėl padarytų ankstesnių administracinių teisės pažeidimų. Darytina išvada, jog teisėjų kolegija dar kartą įvertino S. L. K. prašymo turinį, jos asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus teismui ir šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą teisėjų kolegijai nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodyta abejone ir konstatuojama, jog M. K. motina yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuri tikėtina darys teigiamą įtaką kaltininkui jiems kartu gyvenant tame pačiame name, vedant bendrą ūkį, turint galimybę stebint ir galimai kontroliuojant. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltininko asmenybę, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą motinai S. L. K. be užstato.Konstatavus BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybę M. K. atžvilgiu ir jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl apelianto skunde išreikšto prašymo švelninti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada ir mano, jog pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams, yra pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus – kad kaltininkas laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendį dalyje, kuriuo M. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 MGL (753 eurų) dydžio bauda, panaikinti.

Atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojai S. L. K. ir bylą nutraukti. Laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams.

Išaiškinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. ir laiduotojai S. L. K., kad:

laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.