Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Laimantas Misiūnas,

rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Utenos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, einančio teismo pirmininko pareigas A. Ž. nutartimi, perduoti civilinę bylą Nr. 2YT-10088-1027/2024 kitam Panevėžio apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-10088-1027/2024 pagal pareiškėjo Z. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius.

2.Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2024-11-06 gautas pareiškėjo Z. V. Nušalinimo pareiškimas dėl visų Utenos apylinkės teismo Utenos ir Molėtų rūmų teisėjų nušalinimo nuo pareiškėjo Z. V. 2024-11-04 pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo su suinteresuotu asmeniu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriumi, prašant pareiškimą perduoti nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui.

3. Utenos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, einantis teismo pirmininko pareigas A. Ž. 2024-11-11 nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. 2YT-10088-1027/2024 Panevėžio apygardos teismo pirmininkui (Civilinių bylų skyriaus pirmininkui) spręsti dėl šios bylos perdavimo kitam Panevėžio apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas Z. V., atstovaujamas advokatės K. Ž., kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo brolis. Pareiškėjas, jo nurodymu, nustatyti minėtą juridinį faktą siekia dėl tos priežasties, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2803-1205/2024 pagal Z. V. ieškinį valstybei dėl žalos, padarytos nusikaltimo požymių turinčiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmais, atlyginimo yra įpareigotas pateikti pareiškėjo giminystės ryšį su mirusiu broliu A. V. patvirtinančius įrodymus.

4. Pareiškėjas Z. V. nušalinimą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjų reiškia dėl šių teismo rūmų teisėjos J. Š., priėmusios 2024 m. gegužės 13 d. nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisėjo G. K., priėmusio 2024 m. balandžio 19 d. nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kurių veiksmų teisėtumas bus vertinamas civilinėje byloje Nr. 2-2803-1205/2024. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Z. V. ir K. Ž. 2024 m. rugsėjo 16 d. patikslintame ieškinyje (LITEKO duomenimis paskutinis byloje priimtas patikslintas ieškinys) civilinėje byloje Nr. 2-2803-1205/2024 ieškinio faktinį pagrindą sudaro ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjų J. Š. ir G. K. veiksmų galimas neteisėtumas. Iš civilinės bylos Nr. 2-2803-1205/2024 Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pateikiamos medžiagos, be kita ko, pareiškėjo prie nušalinimo pareiškimo pridėtos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutarties turinio, 2024 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-173-569/2024, matyti, kad minėtoje byloje įrodinėjama aplinkybė dėl pareiškėjo Z. V. giminystės ryšio su A. V., be to, ši aplinkybė yra reikšminga realizuojant teisę į teisminę gynybą. Nušalinimo pareiškime taip pat nurodyta Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėja R. R., kuri, pareiškėjo vertinimu, negali būti nešališka ir objektyvi, nes teikė advokatės K. Ž. atžvilgiu skundus Lietuvos advokatų tarybai ir kita.

5. Utenos apylinkės teismo teisėjai, nagrinėdami civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nevertins Utenos apylinkės teisme dirbančių atskirų teisėjų veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) ir byloje nepriims procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes tai yra Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2803-1205/2024 dalykas, tačiau šioje civilinėje byloje (Nr. 2YT-10088-1027/2024) bus sprendžiamas juridinio fakto dėl giminystės nustatymo klausimas, kuris, preliminariai įvertinus, gali daryti įtaką ieškinio patenkinimui ar nepatenkinimui, būti reikšmingas teisei pareikšti ieškinį. Esant nurodytam, suteikus teisę klausimą dėl minėto giminystės ryšio spręsti Utenos apylinkės teismui, kuriame dirbančių teisėjų veiksmų teisėtumo klausimas yra iškeltas nurodytu būdu susijusioje byloje ir daryti įtaką minėtos civilinės bylos Nr. 2-2803-1205/2024 pagal pareikštą reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo rezultatui, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl bylą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjančio teismo nešališkumo. Siekiant pašalinti bet kokias abejones teismo nešališkumu, darytina išvada, kad byla neturėtų būti nagrinėjama Utenos apylinkės teismo teisėjų.

6. Nutartyje daroma išvada, kad atsižvelgiant į nurodytą, taip pat siekiant išvengti galimos bylos vilkinimo rizikos dėl teikiamų nušalinimų bet kuriam Utenos apylinkės teismo teisėjui, Utenos apylinkės teisme nesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą pagal pareiškėjo Z. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, byla perduotina Panevėžio apygardos teismo pirmininkui (Civilinių bylų skyriaus pirmininkui) spręsti dėl bylos perdavimo kitam Panevėžio apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis, 66 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam Panevėžio apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkintinas

Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose, arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – šio teismo pirmininkas.

7. Teismų praktikoje pripažįstama ir formuojama pozicija, kad procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniai). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Šiame kontekste primintina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisė į nešališką teismą suprantama ir aiškinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi turėti išankstinio nusistatymo ir neturi būti tendencingas (Europos žmogaus teisių teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Kalbėdamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos žmogaus teisių teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie objektyviam stebėtojui keltų protingų abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Europos žmogaus teisių teismo 2000-06-22 sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005-09-06 sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Nesant tokių faktų ir prielaidų objektyvusis nešališkumas yra preziumuojamas.

8. Apibendrinant galima vertinti, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą teisėjui nušalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, bet ne spėjimais ar prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-11-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-05 nutartis byloje Nr. 2KT-32/2009; 2009-09-21 nutartis byloje Nr. 2KT-59/2009). Kartu pažymėtina, kad teisėjo nešališkumo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir proceso teisės normose, suponuoja teismui teisinės atsakomybės pareigą, kad bet kokia byla būtų išnagrinėta bešališkai ir teisingai, vadovaujantis įstatymu, nes teisingumas negali būti vykdomas pagal atskirų asmenų pageidavimus, bet griežtai laikantis įstatymų.

9.Pagrindai teisėjui nušalinti yra suformuluoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 65 straipsnyje. Jų sąrašas yra konkretus ir išsamus, todėl esant bent vienam iš nurodytame straipsnyje pagrindui teisėjas privalo nusišalinti arba turi būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo. CPK 66 straipsnis nustato, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. CPK 66 straipsnyje numatytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, kurios šalims ar pašaliniam stebėtojui gali atrodyti skirtingai. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo arba siekiant, kad byla būtų nagrinėjama jo pageidaujamame teisme.

10. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo Z. V. nurodomi Utenos apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindai teisėjams J. Š. ir G. K. siejami su jų priimtais procesiniais sprendimais ikiteisminio tyrimo medžiagose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bus vertinami Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2803-1205/2024 pagal Z. V. ieškinį valstybei dėl žalos, padarytos nusikaltimo požymių turinčiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmais, atlyginimo galėtų būti vertinam ar šie teisėjai galėtų/negalėtų nagrinėti Utenos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2YT-10088-1027/2024 pagal pareiškėjo Z. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tuo labiau, kad teisėja J. Š. 2024-11-06 nutartimi ir nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo.

11. Nušalinimas Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjai R. R., kuri, pareiškėjo vertinimu, negali būti nešališka ir objektyvi aptariamoje civilinėje, nes kitoje 2022 metais nagrinėtoje administracinėje byloje teikė jo atstovės advokatės K. Ž. atžvilgiu skundus Lietuvos advokatų tarybai, todėl negali būti nešališka ir objektyvi nagrinėdama pareiškėjo Z. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, be to, šiuo metu nebaigti ikiteisminiai procesai dėl prokurorų ir teisėjų pažeidimų, galimai turinčių nusikalstamų veikų požymius, vertintini tik kaip subjektyvus, niekuo nepagrįstas pareiškėjo vertinimas ir prielaidos.

12. Civilinės bylos Nr. 2YT-10088-1027/2024 perdavimo kitam Panevėžio apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui klausimą nagrinėjantis subjektas negali neįvertinti, kad Utenos apylinkės teismas susideda ne tik iš Utenos ir Molėtų rūmų, tačiau ir iš kitų teismo rūmų, kuriuose dirba ne mažiau kaip po 3 teisėjus: Anykščių rūmuose – 4, Ignalinos, Zarasų ir Visagino rūmuose po 3 teisėjus kiekvienuose rūmuose. Pareiškėjo Z. V. nurodytos nušalinimo priežastys dėl galimo šališkumo likusiems Utenos apylinkės teismo teisėjams yra nepagrįstos konkrečiais įrodymais, o tik paties pareiškėjo subjektyviais spėjimais ir/ar prielaidomis dėl kitų teisėjų galimo šališkumo, todėl prašymą perduoti bylą kitam apygardos apylinkės teismui nėra pagrindo tenkinti. Paaiškintina, kad be pagrindo teikiami nušalinimai bylą nagrinėjančiam teisėjui gali būti pripažįstami piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl tokiam asmeniui gali būti skiriam iki 5000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Teisėjas, einantis teismo pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 66, ir 69 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1.Netenkinti pareiškėjo Z. V. prašymą perduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinę bylą Nr. 2YT-10088-1027/2024 pagal pareiškėjo Z. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo kitam Panevėžio apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui ir bylą grąžinti Utenos apylinkės teismui tolesniam nagrinėjimui.

2. Nutarties nuorašą informavimui nusiųsti pareiškėjui Z. V..

Nutartis neskundžiama.