Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-330-1188/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-10
Bylos Nr.: eA-330-1188/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02234-2022-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: D. T.

Kategorijos

18.4.3Kiti su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-330-1188/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02234-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. T. (D. T.) ir D. T. (D. T.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai D. T. ir D. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius, Skyrius) 2022 m. sausio 20 d. raštą Nr. 49SD-870-(14.49.104.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti NŽT 2022 m. kovo 3 d. raštą Nr. 1SS-337-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir pretendentų susirinkimo organizavimo“ iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad yra pretendentės K. T. įpėdiniai. K. T. kartu su kitais asmenimis, kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, arba šių asmenų paveldėtojais pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (Vilniaus miestas). Pareiškėjai NŽT Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. 49SD-10702-(14.49.104.) ,,Dėl natūra grąžintinų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ (toliau – ir Raštas 1) buvo informuoti apie tai, kad NŽT Vilniaus skyrius planuoja atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) perduotus 5 suprojektuotus žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini), kurie patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Atlikus preliminarius skaičiavimus, pagal K. T. likusį neatkurtą plotą (3,6380 ha) žemės sklypuose, jai tenkanti žemės dalis būtų: prie (duomenys neskelbtini) – 0,0365 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0392 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0141 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0215 ha ir prie (duomenys neskelbtini) – 0,0347 ha.

3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl COVID-19 (koronaviruso) grėsmės susidariusią situaciją, nuspręsta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo susirinkimo neorganizuoti, piliečiai, kurie nepageidauja jiems tenkančių žemės sklypų dalių grąžinimo natūra, iki 2021 m. gruodžio 23 d. turi raštu pateikti atsisakymus NŽT Vilniaus skyriui. Iki 2021 m. gruodžio 23 d. nepateikus susitarimo dėl suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypų dalių pasiskirstymo ar atsisakymo nuo preliminariai paskaičiuotų tenkančių žemės sklypų dalių, suformuoti žemės sklypai bus grąžinami natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjai, gavę Raštą 1, su 2021 m. gruodžio 21 d. prašymu ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir pretendentų susirinkimo organizavimo“ kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių bei prašė: 1) organizuoti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų (jų įpėdinių) susirinkimą dėl nuosavybės teisių į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 5 suprojektuotus žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini) atkūrimo natūra; 2) pateikti išsamų paaiškinimą, kokiu būdu nustatytos (apskaičiuotos) pretendentei K. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 5 suprojektuotuose žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini) tenkančios dalys; 3) tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų (jų įpėdinių) susitarimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suprojektuotų ir suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) dalių pasiskirstymo nebus sudarytas, pretendentei K. T. (jos įpėdiniams) sudaryti pirmumo teisę pasirinkti atskirą (-us) naujai suformuotą (-us) sklypą (-us), t. y. pretendentei K. T. nuosavybės teises atkurti proporcingai jai tenkančiai daliai nuo turėto iki nacionalizacijos žemės ploto.

5. Atsakydamas į pareiškėjų 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą Vilniaus skyrius pateikė skundžiamą Raštą, kuriame Vilniaus skyrius pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) nuostatas Skyrius neprivalo organizuoti rėžinių kaimų susirinkimus, pakviečiant visus piliečius vienu metu. Be to, dėl COVID-19 situacijos ir rekomendacijų dėl jos valdymo Skyrius negalėtų užtikrinti pretendentų saugumo tokiuose susirinkimuose. Nurodė, jog niekas iš pretendentų (išskyrus pareiškėjus – K. T. įpėdinius) iki Skyriaus nustatyto termino nepateikė pageidavimų dėl dalių nustatymo minėtuose žemės sklypuose, todėl Skyrius laikė, jog likusieji pretendentai pageidauja žemės sklypų dalių grąžinimo natūra proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Paaiškino kaip apskaičiavo pretendentei K. T. tenkančių žemė sklypuose dalių proporcijas. Taip pat nurodė, jog 2006 m. vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į 8 žemės sklypus, suprojektuotus Administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, pretendentė K. T. nebuvo įtraukta į Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9610-01 patvirtintų pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo sąrašą ir jai nebuvo paskaičiuotos proporcingai tenkančios atkurti žemės dalys. Todėl į šiuos 8 žemės sklypus pretendentei K. T. nebuvo atkurtos nuosavybės teises. Tačiau, Skyriaus teigimu, vis tiek, dėl K. T. 2006 m. nerealizuotos teisės, jis negali sudaryti pirmumo teisės K. T. įpėdiniams pasirinkti atskirą (-us) naujai suformuotą (-us) žemės sklypą (-us).

Šalies argumentai

6. Pareiškėjai nurodė, kad nesutikdami su Skyriaus Raštu, pateikė NŽT direktoriui 2022 m. vasario 18 d skundą, prašydami panaikinti Raštą bei įpareigoti Skyrių pretendentei K. T. (jos įpėdiniams) sudaryti pirmumo teisę pasirinkti naujai suformuotą (-us) žemės sklypą (-us) iš Administracijos perduotų 5 žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini), kurie patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, proporcingai jai tenkančiai daliai nuo turėto iki nacionalizacijos žemės ploto. Pareiškėjai teigė, kad pretendentės K. T. teisė į nuosavybę nuo 2006 m. nebuvo pradėta realizuoti lyginant su kitais (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentais, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Nuo 2006 m., kai pretendentei K. T. galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 8 žemės sklypus, suprojektuotus Administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje (kartu su kitais (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentais) iki dabar praėjo 15 metų. Todėl iš pretendentės K. T. 15 metų buvo atimta teisė turėti nuosavybę į minėtus žemės sklypus.

7. NŽT 2022 m. kovo 3 d. Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų 2022 m. vasario 18 d. skundą. Nurodė, kad NŽT, kuriai nuo 2010 m. liepos 1 d. perduotos likviduotų apskričių viršininkų administracijų funkcijos žemės tvarkymo ir administravimo srityje, nėra perduotos buvusių apskričių viršininkų administracijų darbdavių funkcijos, todėl šiuo metu NŽT nepriskirta teisė spręsti tarnybinės atsakomybės klausimo dėl buvusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmų ar jų neveikimo. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. K. T. (mirusi (duomenys neskelbtini)), kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, o vėliau jos turto paveldėtojai (ar juos atstovaujantys asmenys), žinodami, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra nebaigtas, turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o kilus dėl jų neaiškumų – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas. Dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų susirinkimo organizavimo nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl COVID-19 (koronaviruso) grėsmės susidariusią situaciją ir įgyvendinant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, kiekvienam pretendentui, taip pat K. T. turto paveldėtojams buvo išsiųsti susipažinti suprojektuotų natūra grąžintinų žemės sklypų dokumentai. Tvarkoje nėra apibrėžta, kad NŽT teritorinis skyrius privalo organizuoti rėžinių kaimų susirinkimus, pakviečiant visus piliečius vienu metu. NŽT nedalyvauja pretendentams sudarant sandorius (susitarimus), taip pat negali daryti įtakos pretendentams atsisakyti atkurti nuosavybės teises į suprojektuotus natūra (turėtoje vietoje) grąžintinus žemės sklypus arba K. T. turto paveldėtojams leistų pirmumo teise rinktis žemės sklypus (jų dalis), kadangi minėtai pretendentei 2006 m. nebuvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Nei vienas iš pretendentų ir / ar turto paveldėtojų nepateikė pretenzijų, kad dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu, jog norėtų pateikti susitarimą tarp pretendentų (jų turto paveldėtojų). Nurodė, kad vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu, nuosavybės teisės K. T. bus atkuriamos kartu su visais pretendentais, turinčiais teisę į nuosavybės teisų atkūrimą, į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjai teigė, kad Raštas ir Sprendimas yra nepagrįsti, nes prieštarauja gero administravimo principui, teismų praktikai ir pačios NŽT suformuotai praktikai, todėl turi būti panaikinti.

9. Pareiškėjai skunde rėmėsi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 9 d. iki 2006 m. lapkričio 21 d.), Tvarkos 106 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. rugpjūčio 6 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d.) bei nurodė, kad iš Rašto matyti, jog Skyrius negali nurodyti konkrečių teisnių priežasčių, dėl kurių pretendentė K. T. nebuvo įtraukta į Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9610-01 patvirtintų pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo sąrašą ir kodėl jai nebuvo paskaičiuotos proporcingai tenkančios atkurti žemės dalys. Skyrius nurodė tik prielaidas, kodėl taip įvyko, o jos įrodo, kad tai buvo tuometinės institucijos, t. y. Administracijos, kurios teisių bei pareigų perėmėja žemės tvarkymo ir administravimo srityje yra NŽT, neapdairumas ir netinkamas dokumentų tvarkymas.

10. Pažymėjo, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad NŽT vadovas atsisako taisyti pretendentės K. T. atžvilgiu padarytą klaidą ir dar labiau – susidariusioje situacijoje kaltina pretendentės įpėdinius, jog buvo nepakankamai aktyvūs nuosavybės teisių atkūrimo procese. Taigi susidaro situacija, kad valstybės institucija dėl savo kaltės (dėl netinkamo pareigų vykdymo) padarė klaidą nuosavybės teisių atkūrimo procese, eliminavo pretendentę K. T. iš 2006 m. nuosavybės teisių atkūrimo proceso, vykusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaime, o dabar atsisako šią klaidą pataisyti, visą atsakomybę perkeldama pareiškėjams.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjai nurodė, kad šiuo atveju valstybės institucijų padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei, o klaidos neturėtų būti taisomos bloginant asmens padėtį. Todėl vertinant tai, kad pretendentė K. T. dėl tuometinės valstybės institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkūrimą, neapdairumo be jokio teisinio pagrindo buvo eliminuota iš 2006 m. nuosavybės teisių atkūrimo proceso, NŽT, kaip tos institucijos teisių perėmėja, privalo ištaisyti pretendentės K. T. atžvilgiu padarytą klaidą. Klaidos ištaisymas galimas tokiu būdu – dabar vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į Administracijos perduotus 5 žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją ir suprojektuoti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. A30-617/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A30-678/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A30- 1417/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A30-1085/21 „Dėl sklypo tarp (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ ir 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A30-1450/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“. Taisant valstybės institucijos klaidą, pretendentei K. T. (jos įpėdiniams) turi būti sudaryta pirmumo teisė pasirinkti naujai suformuotą (-us) žemės sklypą (-us) iš minėtų Administracijos perduotų 5 žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini), nes šios pretendentės teisė į nuosavybę nebuvo pradėta realizuoti lyginant su kitais pretendentais, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.

12. Pareiškėjų teigimu, NŽT, atsisakydama taisyti pretendentės K. T. atžvilgiu padarytą klaidą, pažeidė ne tik gero administravimo principą, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus atsakomybės už priimtus sprendimus principą bei lygiateisiškumo principą. Dėl nurodytų aplinkybių visumos yra pagrindas panaikinti Raštą ir Sprendimą bei įpareigoti NŽT iš naujo, atsižvelgiant į minėtą ir šiam atvejui aktualią teismų praktiką, išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

13. Pažymėjo, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime yra 31 pretendentas, todėl, vadovaujantis Tvarkos 106¹ punkto nuostata, šio kaimo pretendentų susirinkimo organizavimas yra būtinas. Be to, ribojimai, susiję su koronavirusu, panaikinti, o nuosavybės teisių į naujus žemės sklypus atkūrimas neprasidėjo.

Atsiliepimas

14. Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

15. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 4, 12, 16, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo bei Žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatomis NŽT nuo 2010 m. liepos 1 d. perduotos tik likviduojamų apskričių viršininkų vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos, todėl nei Darbo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatos nenustato, jog struktūros panašumai reiškia buvusios įstaigos, kaip darbdavio funkcijų prisiėmimą ir tęstinumą. Atsižvelgiant į tai, NŽT nepriskirta teisė spręsti tarnybinės atsakomybės klausimo dėl buvusios Administracijos pareigūnų veiksmų ar jų neveikimo.

16. Atsakovas paaiškino, kad K. T. (mirusi (duomenys neskelbtini)), kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, o vėliau jos turto paveldėtojai (ar juos atstovaujantys asmenys) žinodami, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra nebaigtas, turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o kilus dėl jų neaiškumų – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas, tačiau šių veiksmų neatliko. Be to, pretendentė K. T., pateikdama 2000 m. sausio 4 d. prašymą atkurti nuosavybės teises, galbūt suklaidino nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusios institucijos specialistus nurodydama, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaime bei pateikė nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą – Švenčionių valstybės archyvo 1991 m. lapkričio 29 d. pažymėjimą Nr. 1339, kuriame taip pat nurodytas (duomenys neskelbtini) kaimas, kurie galbūt turėjo įtakos, kad K. T. nebuvo įtraukta į 2006 m. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9610-01 „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“ patvirtintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų sąrašą.

17. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto skyrius, 2019–2021 metais kviesdamas į posėdį rinktis naujus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, pareiškėjus ne kartą ragino pateikti pretendentės K. T. mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir / arba paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kartu su testamento patvirtinta kopija, o jeigu jų interesams atstovautų kitas asmuo – jų teisių ir teisėtų interesų atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjų įgaliotas asmuo dalį minėtų dokumentų pateikė tik 2022 m. sausio 19 d.

18. Nurodė, kad šiai dienai nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas tik į 4 žemės sklypus, suformuotus (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, t. y. žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 106¹ punktu, atliko preliminarius skaičiavimus dėl pretendentams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę, proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių. Atlikus preliminarius skaičiavimus, pagal K. T. likusį neatkurtą plotą (3,6380 ha), žemės sklypuose jai tenkanti žemės dalis būtų: prie (duomenys neskelbtini) – 0,0365 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0392 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0141 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0215 ha ir prie (duomenys neskelbtini) – 0,0347 ha. Apie tai pareiškėjai buvo informuoti Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. 49SD-10792-(14.49.104.) „Dėl natūra grąžintinų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“.

19. Atsakovas pažymėjo, kad Tvarkoje nėra apibrėžta, jog NŽT teritorinis skyrius privalo organizuoti rėžinių kaimų susirinkimus, pakviečiant visus piliečius vienu metu. Teritorinio skyriaus pareiga ir prievolė yra informuoti piliečius dėl susipažinimo su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) grąžinant žemę natūra, pakviečiant susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus parengtais dokumentais (duomenimis). Taip pat atkreipė dėmesį, kad NŽT nedalyvauja pretendentams sudarant sandorius (susitarimus), taip pat negali daryti įtakos pretendentams, kad atsisakytų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotus natūra (turėtoje vietoje) grąžintinus žemės sklypus arba kaip nurodoma skunde pareiškėjams, kaip K. T. turto paveldėtojams, turi būti leista pirmumo teise rinktis žemės sklypus (jų dalis), kadangi minėtai pretendentei 2006 m. nebuvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, nes tokios nuostatos nėra įtvirtintos Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje. Be to, nei vienas iš pretendentų ir / ar turto paveldėtojų nepateikė pretenzijų, kad dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu, jog norėtų pateikti susitarimą tarp pretendentų (jų turto paveldėtojų).

20. Teigė, kad vadovaujantis Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, nuosavybės teisės K. T. gali būti atkuriamos kartu su visais pretendentais, turinčiais teisę į nuosavybės teisų atkūrimą, į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

21. Atsakovas pažymėjo, kad dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-4367-561/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01778-2022-2), šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams yra sustabdyta.

22. Atsakovas apibendrindamas nurodė, kad tiek skundžiamas Raštas, tiek Sprendimas yra motyvuoti, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai, todėl jie visa apimtimi atitinka VAĮ nurodytus reikalavimus, o pareiškėjų skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

II.

23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino. Panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. sausio 20 d. raštą Nr. 49SD-870-(14.49.104.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ ir NŽT 2022 m. kovo 3 d. raštą Nr. 1SS-337-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir pretendentų susirinkimo organizavimo“ iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Taip pat priteisė iš atsakovo kiekvienam iš pareiškėjų po 11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

24. Teismas nustatė, kad K. T. 2000 m. kovo 10 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į priklausiusią 3,5 ha žemės (duomenys neskelbtini), pasirinkdama nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą - perkelti žemę prie dabartinės gyvenamos vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu pridėjo archyvinius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

25. Teismas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. pažymą Nr. 49PAŽ-45 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pretendentė K. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. (J.) T. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę.

26. NŽT 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 49S-233-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei K. T.“ atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0816 ha ploto naują žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), likęs neatkurtas žemės plotas – 3,5564 ha.

27. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto skyriuje yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, Vilniaus miesto skyrius 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. 49SD-10792-(14.49.104.) „Dėl natūra grąžintinų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ informavo pareiškėjus apie teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimą, Administracijos suprojektuotus ir Vilniaus miesto skyriui perduotus 4 laisvus natūra grąžintinus žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ir atliktus preliminarius pretendentei K. T. tenkančių šiuose žemės sklypuose dalių skaičiavimus pagal atkūrimo bylą Nr. 2272.

Šalies argumentai

28. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir pretendentų susirinkimo organizavimo“, kuriuo prašė organizuoti rėžinio kaimo susirinkimą, pateikti išsamų paaiškinimą, kokiu būdu buvo nustatytos pretendentei K. T. Žemės sklypuose tenkančios dalys bei sudaryti pirmumo teisę pasirinkti atskirą (-us) naujai suformuotą žemės sklypą pretendentei tenkančiai daliai (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2022 m. sausio 20 d. Raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų susirinkimo neorganizuos, kadangi Vilniaus miesto skyrius neturėtų galimybių įgyvendinti (užtikrinti) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų dėl COVID-19 pandemijos. Taip pat, kadangi nebuvo sulaukę kitų pretendentų pageidavimo dėl susirinkimo organizavimo, nurodė, jog nemato pakankamo pagrindo organizuoti susirinkimą.

29. Pareiškėjai, nesutikdami su Raštu, 2022 m. vasario 18 d. pateikė skundą NŽT direktoriui. NŽT 2022 m. kovo 3 d. Sprendime nurodė, jog nei vienas iš pretendentų ir / ar turto paveldėtojų nepateikė pretenzijų, kad dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu, jog norėtų pateikti susitarimą tarp pretendentų (jų turto paveldėtojų). Todėl, vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu, nuosavybės teisės K. T. bus atkuriamos kartu su visais pretendentais, turinčiais teisę į nuosavybės teisų atkūrimą, į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Taip pat paaiškino, kaip buvo apskaičiuotos K. T. proporcingai tenkančios atkurti žemės dalys bei pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4367-561/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01778-2022-2) dėl įpareigojimo perskaičiuoti proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkančios vienam iš (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentui žemės kiekį žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl pretendentės K. T. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. (J.) T. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę, taip pat nėra ginčo ir dėl pareiškėjų, kaip K. T. įpėdinių, subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjai ginčą byloje kelia tuo aspektu, kad valstybė (NŽT) turėtų grąžinti K. T. (dabar jos įpėdiniams – pareiškėjams) jos savalaikiai nerealizuotą teisę atkurti nuosavybės teises į dar 2006 m. vykdytą nuosavybės teisių atkūrimą, į 8 žemės sklypus, suprojektuotus Administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, kuri (teisė) iš K. T. buvo atimta dėl tuometinės valstybės institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkūrimą, neapdairumo. K. T., kuri dar 2000 m. (įstatyme nustatytais terminais) buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvusio savininko turėtą žemę, dėl jai nežinomų priežasčių nebuvo įtraukta į Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9610-01 patvirtintą pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo sąrašą. Tokiu būdu K. T. buvo eliminuota iš 2006 m. įvykusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Pareiškėjų teigimu, NŽT, kaip 2006 m. nuosavybės teisių atkūrimo procesą vykdančios institucijos teisių perėmėja, privalo ištaisyti pretendentės K. T. atžvilgiu padarytą klaidą ir kuri galėtų būti ištaisyta pareiškėjų nurodytu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad K. T. teisė į nuosavybę nebuvo pradėta realizuoti lyginant su kitais (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentais, kuriems dar 2006 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusio rėžinio kaimo žemės, todėl K. T. (jos įpėdiniams), šiuo metu vykdomo nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, turėtų būti leista pirmumo teise pasirinkti atskirą (-us) naujai suformuotą (-us) žemės sklypą (-us) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perduotų 5 žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjai pageidauja, kad K. T. būtų nustatyta pirmumo teisė atkurti nuosavybės teises į žemę pagal šiuo metu vykdomą nuosavybės teisių atkūrimą, proporcingai K. T. tenkančiai daliai, kuri buvo nustatyta visiems pretendentams (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, t. y. nuo turėto iki nacionalizacijos žemės ploto. Pareiškėjų teigimu, būtent tokia susidariusi faktinė situacija sudaro pagrindą Tvarkos 106¹ punkte nustatyta tvarka organizuoti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų (jų įpėdinių) susirinkimą. Tuo tarpu atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimo nurodo, jog jis nėra atsakingas už dar 2006 m. nuosavybės teisių atkūrimą organizavusios institucijos veiksmus, be to, nei Atkūrimo įstatymas, nei Tvarkos nuostatos jokių išimčių, dėl pirmumo teisės pasirinkti atkuriamos žemės plotą, nenumato, o ir susirinkimo, kurio pageidauja pareiškėjai, organizavimas įstatyme nėra imperatyviai nustatytas.

31. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų (įrodymų), dėl kokių priežasčių K. T. nebuvo įtraukta į 2006 m. organizuotą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl K. T. (šiuo metu pareiškėjų) teisinė padėtis, ją lygiaverčiai vertinant su kitais asmenimis, dalyvavusiais 2006 m. organizuotame nuosavybės teisių atkūrimo procese (į tą patį žemės plotą), vertintina kaip objektyviai blogesnė. Ši faktinė aplinkybė, nagrinėjamo ginčo kontekste, yra esminė, būtent kuri ir lėmė pareiškėjų reikalavimą atsakovui nukrypti nuo NŽT Vilniaus skyriaus preliminariai apskaičiuotų ir pretendentams jau nustatytų proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių, pagal šiuo metu organizuojamą nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

32. Teismas nurodė, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas konkretus sprendimas (tik preliminarus paskaičiavimas) dėl nuosavybės atkūrimo į žemės ploto dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, todėl šiuo metu teismas gali pasisakyti tik dėl įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus, t. y., dėl pareiškėjų reikalavimo ištaisyti padarytą klaidą, pareiškėjams suteikiant pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę pagal šiuo metu vykdomą nuosavybės teisių atkūrimą, teisėtumo.

33. Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatos garantuoja asmeniui teisę atkurti nuosavybės teises perduodant žemės sklypą natūra, jei pretendentas prašymą atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo. Byloje nėra ginčo, kad K. T. 2000 m. teikdama prašymą atkurti nuosavybės teises būtų praleidusi įstatyme nustatytą terminą tokiam prašymui pateikti, todėl, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, K. T. turėjo teisę dar 2006 m. pretenduoti į žemės sklypus, apimančius (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, tačiau, kaip nustatyta byloje pateiktais įrodymais, jos teisė į nuosavybę nebuvo pradėta realizuoti dėl galbūt institucijos, organizavusios nuosavybės atkūrimo procesą, veiksmų (neveikimo).

34. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo specifiką (ginčo objektas – pareiškėjų teisė į turtą, kuris neatlygintinai paimtas (nusavintas) prieš buvusių savininkų valią), sprendė, kad tuometinis Administracijos elgesys, pasireiškęs tuo, jog dėl nenustatytų priežasčių K. T. buvo eliminuota iš pirminio nuosavybės teisių atkūrimo proceso, vertintinas kaip neatitinkantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, todėl pritarė pareiškėjų argumentams, kad atsakomybė dėl galbūt dar pirminio nuosavybės atkūrimo proceso metu padarytos klaidos pirmiausiai turi tekti pačiai valstybei ir ji neturėtų būti taisoma pareiškėjų sąskaita.

35. Teismas pažymėjo, kad NŽT, kaip Administracijos teisių perėmėja, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui net ir sutikus su faktine aplinkybe dėl galbūt padarytos klaidos, valstybės institucija (NŽT) nesvarstė galimybės pareiškėjams sumažinti padarytos klaidos pasekmes (pareiškėjai prarado teisę nuosavybės teises atkurti dar 2006 m.), ar/ir vadovaujantis bendradarbiavimo principu, nesiėmė spręsti, kaip būtų galima kitaip kompensuoti pareiškėjų prarastos teisės atstatymą. Akcentavo, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, o vienas iš gero administravimo principų – konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms– reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą. Šiuo atveju konstitucinė nuostata – administracinėje procedūroje dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas, nebuvo išpildyta, todėl teismas atsakovo veiksmus (neveikimą), šios esminės nuostatos turinio prasme, vertino kaip formalų ir biurokratišką viešojo administravimo funkcijų atlikimą, kurie (veiksmai) nesiderina su gero administravimo principu.

36. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjai, nors ir žinodami apie K. T. dar 2000 m. pateiktą prašymą bei apie tai, jog turi vykti/vyksta nuosavybės teisių atkūrimo procesas, savalaikiai nesikreipė, nesidomėjo šiuo procesu, dėl to vėliau patys tapo atsakingais dėl jiems kilusių neigiamų pasekmių. Šiuo atveju pareiškėjų atsakomybės laipsnį lyginant su valstybės institucijos (-ų) pareiga veikti vadovaujantis atsakingo valdymo principu, valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Todėl atsakovo teiginius dėl pareiškėjų kaltės, nerūpestingumo, vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės.

37. Tvarkos 106¹ punkte nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (toliau – pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); atvykusiems pretendentams paaiškina apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad minėta nuostata imperatyviai neįpareigoja Skyrių organizuoti piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susirinkimus, tačiau šiuo atveju atlikus individualų ginčo situacijos vertinimą, darytina išvada, kad yra pagrindas organizuoti piliečių susirinkimą pagal šiuo metu vykdomą nuosavybės atkūrimo procesą (į Administracijos perduotus 5 žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, tokia išvada atitinka sąžiningumo principą, kuris, be kita ko, aiškinamas taip pat remiantis ir teisingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad K. T. teisė į nuosavybę nebuvo pradėta realizuoti lyginant su kitais pretendentais, kuriems jau pirmiau buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, šiuo atveju tikslinga organizuoti nuosavybės teisių procese dalyvaujančių asmenų susirinkimą, kurio metu reikalinga papildomai spręsti klausimą dėl K. T. (šiuo metu pareiškėjų) prarastos galimybės atkurti nuosavybės teises kompensavimo, kartu vertinant ir pareiškėjų prašomą taikyti būdą (pirmumo teisės pasirinkti sklypus suteikimas). Tuo labiau, kad Rašte nurodytos priežastys, kuriomis buvo remiamasi atsisakant organizuoti susirinkimą (COVID-19 pandemija), jau nėra aktualios.

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingumas negali būti pasiektas pripažįstant tik vienos grupės asmenų interesus ir kartu paneigiant kitų asmenų (pareiškėjų) tesėtus interesus, todėl valstybė (NŽT), vadovaudamasi iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų) įpareigotina išspręsti klausimą dėl K. T. (šiuo metu pareiškėjų) prarastos galimybės atkurti nuosavybės teises kompensavimo. Kaip nurodė atsakovas, šiuo metu jau yra paskaičiuotos preliminarios grąžintinos žemės dalys kiekvienam iš pretendentų, todėl atsiradus papildomam klausimui (tuo labiau, kad klausimas susijęs su žemės dalių nustatymu), jis turėtų būti sprendžiamas piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, į Administracijos perduotus 5 žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini), susirinkime. Atitinkamai sudarant galimybę pasisakyti tiek pareiškėjams, tiek kitiems suinteresuotiems asmenims.

39. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas patenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti skundžiamus sprendimus, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti susirinkimą bei spręsti klausimą dėl K. T. prarastos teisė kompensavimo būdo. Panaikinus sprendimus, NŽT įpareigotina išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir pretendentų susirinkimo organizavimo“ iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

40. Teismas taip pat priteisė pareiškėjams iš atsakovo lygiomis dalimis 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III.

41. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsiliepimas

42. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą miesto teritorijoje, nenumato institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, prievolės organizuoti susirinkimus ir į juos kviesti pretendentus dėl natūra grąžintinų žemės sklypų atkūrimo, o tik prievolę supažindinti su savivaldybės administracijos suprojektuotais žemės sklypais ir atkūrimo procesu, ką ir atliko NŽT teritorinis padalinys, išsiųsdamas pareiškėjams ir kitiems (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams raštus su informacija apie gautus natūra grąžintinus žemės sklypus ir jų atkūrimo tvarką. Teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą miesto teritorijoje, nenumato galimybės vienam ar keliems pretendentams suteikti pirmumo teisę pasirinkti atskirus (-ą) suformuotus (-ą) žemės sklypus (-ą).

43. Atsakovas teigia, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49VĮ-98-(14.49.2 E.) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių patvirtinimo“ yra jau patvirtintos pretendentams proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. A30-617/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2021 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A30-678/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A30-1085/21 „Dėl sklypo tarp (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ ir 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A30-1450/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, patvirtintuose žemės sklypuose, tačiau teismas sprendime dėl šio įsakymo nepasisakė, nors apie jį informacija buvo pateikta kartu su NŽT atsiliepimu į pareiškėjų skundą, be to, pareiškėjai šio įsakymo neginčyja.

44. Atsižvelgiant į tai, kad daliai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams yra atkurtos nuosavybės teisės pilnai, į tai, jog 2 pretendentai, kuriems yra perkeltas likęs neatkurtas žemės plotas atsisakė natūra grąžintinų žemės sklypų atkūrimo, NŽT nuomone, pareiškėjams tokiu būdu bus kompensuota už 2006 m. vykdytą nuosavybės teisių atkūrimą, į kurį jie nebuvo įtraukti, o tai įvyko ne tik dėl Administracijos veiksmų (neveikimo), bet ir dėl to, kad patys pareiškėjai buvo pasyvūs, nesidomėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesu, neteikė dokumentų, patvirtinančių, kas yra pretendentės K. T. turto paveldėtojai, ir nesikreipė į instituciją dėl jų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

45. Atsakovas akcentuoja, kad K. T. (mirusi (duomenys neskelbtini)), kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, o vėliau jos turto paveldėtojai (ar juos atstovaujantys asmenys) žinodami, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra nebaigtas, turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o kilus dėl jų neaiškumų, - kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas, tačiau šių veiksmų neatliko (tai patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2272 esantys dokumentai). Be to, pretendentė K. T., 2000 m. sausio 4 d. pateikdama prašymą atkurti nuosavybės teises, galbūt suklaidino nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusios institucijos specialistus nurodydama, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaime bei pateikė nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą - Švenčionių valstybės archyvo 1991 m. lapkričio 29 d. pažymėjimą Nr. 1339, kuriame taip pat nurodytas (duomenys neskelbtini) kaimas, kurie galbūt turėjo įtakos, kad K. T. nebuvo įtraukta į 2006 m. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9610-01 „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“ patvirtintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų sąrašą.

46. Pažymi, kad Vilniaus miesto skyrius, kaip pretendentę, turinčią teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę, K. T. pripažino tik 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. kai buvo parengta Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. 49PAŽ-45 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. Be to, Vilniaus miesto skyrius, 2019– 2021 metais kviesdamas į posėdį rinktis naujus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, pareiškėjus ne kartą ragino pateikti pretendentės K. T. mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir / arba paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kartu su testamento patvirtinta kopija, o jeigu jų interesams atstovautų kitas asmuo – jų teisių ir teisėtų interesų atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjų įgaliotas asmuo dalį minėtų dokumentų pateikė tik 2022 m. sausio 19 d. Nors pareiškėjai ir teismas sprendime nurodo, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdančios institucijos veikla privalo atitikti iš atsakingo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus, tačiau NŽT nuomone, atsakomybė už tai, jog dar 2006 m. pretendentei K. T. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į natūra grąžintinų 8 žemės sklypų dalis, turi tekti ne tik institucijai, vykdžiusiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimą (jos teisių perėmėjai NŽT), bet ir patiems pareiškėjams. Pareiškėjai nuo pat 2002 m., kai mirė K. T., aktyvių veiksmų ėmėsi tik 2022 m., t. y. praėjus net 20 metų. Todėl atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad atsakovo teiginiai dėl pareiškėjų kaltės, nerūpestingumo, vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės.

47. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus miesto skyrius, siekdamas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusių savininkų iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę K. T., taip pat ir kitiems piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, parengė šiuos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 6 d. sprendimus: Nr. 49SK-3001-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, Nr. 49SK-3002-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir Nr. 49SK-3003-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo |Nekilnojamojo turto registre“. Nurodyti sprendimai perduoti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui.

48. Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. spalio 26 d. buvo gautas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. SPR5-16209 (14.4 E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodyta, kad, patikrinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio prie (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis dėl jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, nuspręsta pateiktus dokumentus atmesti, nes suformuoto natūra grąžintino žemės sklypo ribos kerta inžinerinio statinio - kelio (gatvės) – (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Remdamasis Sprendimu, Vilniaus miesto skyrius 2021 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SD-11210-(14.49.136 E) „Dėl trūkumų ištaisymo“ paprašė SĮ „Vilniaus planas“ ištaisyti Sprendime nurodytus trūkumus ir pakartotinai patikrai pateikti žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Pažymi, kad pakartotinai patikrai byla Vilniaus miesto skyriui nėra pateikta. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos, kuomet Vilniaus miesto skyriui bus pateikta minėto žemės sklypo kadastro duomenų byla po trūkumų ištaisymo. Todėl šiai dienai nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas tik į 4 žemės sklypus, suformuotus (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, t. y. žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini).

49. Atsakovas akcentuoja, kad Tvarkoje nėra apibrėžta, jog NŽT teritorinis skyrius privalo organizuoti rėžinių kaimų susirinkimus, pakviečiant visus piliečius vienu metu. Teritorinio skyriaus pareiga ir prievolė yra informuoti piliečius dėl susipažinimo su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) grąžinant žemę natūra, pakviečiant susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus parengtais dokumentais (duomenimis). Tvarkos 106¹ punkte yra nustatyta, kad atvykusiems pretendentams paaiškinama apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą. Jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

50. Atkreipia dėmesį, kad NŽT nedalyvauja pretendentams sudarant sandorius (susitarimus), taip pat negali daryti įtakos pretendentams atsiakyti atkurti nuosavybės teises į suprojektuotus natūra (turėtoje vietoje) grąžintinus žemės sklypus arba, kaip nurodoma skunde, pareiškėjams, kaip K. T. turto paveldėtojams, turi būti leista pirmumo teise rinktis žemės sklypus (jų dalis), kadangi minėtai pretendentei 2006 m. nebuvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, nes tokios nuostatos nėra įtvirtintos Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje. Viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose). Tačiau teismas sprendime apie tai, jog teisės aktuose nenumatyta galimybė pareiškėjams suteikti teisę pirmumo teise rinktis žemės sklypus (jų dalis), nepasisako ir ignoruoja vieną iš pagrindinių aplinkybių, t. y. tai, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49VĮ-98-(14.49.2 E.) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių patvirtinimo“ jau yra patvirtinęs (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams proporcingai tenkančios žemės sklypų dalis ir šio įsakymo pareiškėjai neginčija, nors apie šį įsakymą NŽT tiek pareiškėjus, tiek teismą buvo informavusi dar 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. 49PD-380-(14.49.137E.) pateiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą.

51. Atsakovas akcentuoja, kad nei vienas iš pretendentų ir / ar turto paveldėtojų nepateikė pretenzijų, jog dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu, kad norėtų pateikti susitarimą tarp pretendentų (jų turto paveldėtojų). Todėl, vadovaujantis Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, remiantis minėtu įsakymu, nuosavybės teisės K. T. gali būti atkuriamos kartu su visais pretendentais, turinčiais teisę į nuosavybės teisų atkūrimą į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

52. Apibendrindamas atsakovas teigia, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, darytina išvada, jog Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją šalyje, tinkamai įgyvendino pareigą ir prievolę, numatytą Tvarkos 106¹ punkte, išsiųsdamas pretendentams raštu suprojektuotų natūra grąžintinų žemės sklypų dokumentus, t. y. atliko šiam skyriui pagal kompetenciją priskirtus veiksmus ir supažindino su suprojektuotais natūra grąžintinais žemės sklypais buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje bei nurodė apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypo dalių pasidalinimo, tačiau tokio susitarimo negavo. Todėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjas įsakymu patvirtino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams 4 žemės sklypuose tenkančias atkurti žemės dalis bei vadovaudamasis Tvarkos 112 ir 113 punktais, 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 49SD-4819-(14.49.104.) „Dėl susipažinimo su sprendimo projektu“ pakvietė pareiškėjus 2022 m. gegužės 25 d. į posėdį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau pareiškėjai į šį posėdį neatvyko.

53. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01778-2022-2, kuriame prašoma panaikinti minėtą NŽT įsakymą, šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams yra sustabdyta.

Atsiliepimas

54. Atsakovas teigia, kad skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Teismas sprendime nesprendė klausimo dėl to, kad pareiškėjai yra praleidę terminą apskųsti NŽT raštą ir šio termino neatnaujino. NŽT atsiliepime į skundą buvo nurodžiusi, kad pareiškėjai praleido vieno mėnesio apskundimo terminą, kuris nebuvo atnaujintas.

55. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

56. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nurodo, kad iš apeliacinio skundo matyti, jog situacijoje, kai dėl tuometinės nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusios institucijos neveikimo pretendentė K. T. buvo eliminuota iš pirminio 2006 m. nuosavybės teisių atkūrimo proceso, ir jos teisinė padėtis, ją lygiaverčiai vertinant su kitais asmenimis, dalyvavusiais 2006 m. organizuotame nuosavybės teisių atkūrimo procese (į tą patį žemės plotą), yra objektyviai blogesnė, atsakovas NŽT nesutinka su teismo išvada, jog atsakomybė dėl dar pirminio nuosavybės atkūrimo proceso metu padarytos klaidos pirmiausiai turi tekti pačiai valstybei ir ši klaida neturėtų būti taisoma pareiškėjų sąskaita, kad klaidos taisymas tenka valstybei atstovaujančiai NŽT, kaip tuometinės nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusios institucijos teisių perėmėjai žemės tvarkymo ir administravimo srityje.

57. Akcentuoja, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. NŽT, kaip valstybės atstovė ir Administracijos teisių perėmėja žemės tvarkymo ir administravimo srityje, turi pareigą vykdyti nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą piliečiams bei užbaigti (tęsti) jau pradėtą nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo procesą – nagrinėti iki 2010 m. liepos 1 d. pateiktus piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagal juos priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, ir atitinkamai, taisyti likviduotų apskričių viršininkų klaidas, padarytas vykdant nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT yra 2006 m. nuosavybės teisių atkūrimo procesą vykdančios institucijos teisių perėmėja, būtent jai, kaip valstybės institucijai, tenka pareiga ištaisyti pretendentės K. T. atžvilgiu tos tuometinės institucijos padarytą klaidą.

Žemesnės instancijos teismas

58. Teismo išvada dėl valstybės atsakomybės už pirminio nuosavybės atkūrimo proceso metu padarytą klaidą atitinka gero administravimo principą, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas ir kurio reikšmė akcentuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktikoje. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijoms, kurios nesilaiko savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl padarytų klaidų ir išvengti savo pareigų vykdymo, valstybės institucijų padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei, o klaidos neturėtų būti taisomos, bloginant individo padėtį.

Šalies argumentai

59. Pareiškėjai teigia, kad šiuo atveju NŽT pasisakymas (prielaida), jog pretendentė K. T., pateikdama 2000 m. sausio 4 d. prašymą atkurti nuosavybės teises, galbūt suklaidino tuometinės nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusios institucijos specialistus, vertintinas, kaip NŽT gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir klaidos taisymo pretendentės K. T. atžvilgiu. NŽT medžiagoje nėra nė vieno tos tuometinės valstybės institucijos (VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus) rašto, kuris būtų parengtas pretendentei K. T. (jos įpėdiniams) iki 2006 m. nuosavybės teisių į 8 natūra grąžintinius žemės sklypus atkūrimo procedūros pradžios (ar vėliau) ir kuriuo institucija siektų pašalinti pretendentės K. T. 2000 m. sausio 4 d. prašymo galimus neaiškumus (trūkumus), informuoti pretendentę apie būtinumą patikslinti prašymą. NŽT medžiagoje yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 23 d. lydraštis Nr. T-195-T, kuriuo pateiktas archyvinis 1925 m. sąrašas su aiškiais duomenimis apie buvusį žemės savininką (J. T.), kaimą, kuriame šis savininkas turėjo žemės bei turėtos žemės plotą, taip pat 2001 m. birželio 1 d. padarytas šio archyvinio sąrašo vertimas į valstybinę kalbą. Taigi laikyti, jog iki 2006 m. vykusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso tuometinė valstybės institucija buvo suklaidinta pretendentės K. T. 2000 m. sausio 4 d. prašymu ir neturėjo duomenų apie buvusį savininką ir jo turėtą žemę nėra pagrindo.

60. Pareiškėjai kritiškai vertina NŽT teiginius, kad K. T. pretendente, turinčia teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę, buvo pripažinta tik 2019 m. rugsėjo 30 d., kai jos vardu buvo parengta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. 49PAŽ-45 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, t. y., kad pažyma buvo pagrindu laikyti K. T. pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą. NŽT nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios lėmė tokį vėlyvą, praėjus net 19 metų nuo pirminio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo, K. T. pripažinimą pretendente. Ne pažymos ,,Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ parengimo faktas suteikia piliečiui pretendento į nuosavybės teisių atkūrimo statusą – jį patvirtina Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti dokumentai: piliečio prašymas atkurti nuosavybės teises, pilietybę patvirtinantis dokumentas ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Šiuo atveju visi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti dokumentai šiose dalyje nurodytais terminais (iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir iki 2003 m. gruodžio 31 d.) buvo pateikti tuometinei nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiai institucijai (byloje nėra duomenų apie teisminius procesus, susijusius su praleisto termino dokumentams pateikti atnaujinimo), o NŽT šio fakto neginčija. Tad tuometinė valstybės institucija dar iki 2006 m. vykusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso turėjo visas galimybes ir pareigą pripažinti K. T. pretendente atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvusio savininko I. (J.) T. turėtą žemę, tačiau dėl netinkamo pareigų vykdymo bei neapdairumo to nepadarė, o K. T. buvo paprastai „pamiršta“ ir eliminuota iš 2006 m. vykusio nuosavybės teisių į 8 natūra grąžintinus žemės sklypus atkūrimo.

61. Dėl šių aplinkybių kitos NŽT nurodytos aplinkybės, susijusios su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019-2021 m. kvietimais į posėdį rinktis naujus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ir prašymais į juos pateikti papildomus dokumentus, teisiškai nėra reikšmingos K. T. pretendentės statusui nustatyti ir nepaneigia tuometinės valstybės institucijos (VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus) pareigos K. T. įtraukti į 2006 m. vykusį nuosavybės teisių į 8 natūra grąžintinus žemės sklypus atkūrimo procesą.

Šalies argumentai

62. Pareiškėjai kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad nei pretendentė K. T., nei vėliau jos įpėdiniai, žinodami, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra nebaigtas, nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, o kilus dėl jų neaiškumų, - nesikreipė į kompetentingus asmenis ar institucijas. Vien ta aplinkybė, jog tuometinei nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiai institucijai įstatymo nustatyta tvarka buvo pateikti visi nuosavybės teisiu atkūrimui būtini dokumentai, patvirtina, kad K. T. ir jos įpėdiniai buvo rūpestingi bei atidūs nuosavybės teisių atkūrimo procese. Ir priešingai - ši aplinkybė patvirtina tuometinės nuosavybės teisiu atkūrimą vykdžiusios institucijos jai priklausančiu pareigų nevykdymą: išnagrinėti šiuos dokumentus, įtraukti K. T. į bendrą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime pretendentu sąrašą, informuoti apie institucijoje iš Administracijos gautą informaciją apie 8 natūra grąžintinus žemės sklypus.

63. Be to, iki 2006 m. vykusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso tuometinei nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiai institucijai (Administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui), mirus K. T., buvo pateiktas jos sūnaus Č. T. 2002 m. lapkričio 28 d. prašymas atlikti žemės kartografavimą, tačiau į jį nebuvo atsakyta. Šio prašymo, kuriuo institucija buvo raginama atlikti veiksmus, kuriuos ji ir taip privalėjo atlikti, pateikimas parodo K. T. įpėdinių suinteresuotumą vykusiu nuosavybės teisių atkūrimo procesu.

Žemesnės instancijos teismas

64. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino NŽT teiginius dėl pačios pretendentės K. T. (jos įpėdinių) nerūpestingumo ir kaltės už 2006 m. nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kaip neturinčius teisinės reikšmės, ir teisingai pripažino, jog valstybės institucijos (-ų) atsakomybės laipsnis, palyginus jį pareiškėjų atsakomybės laipsniu, yra didesnis, nei pareiškėjų, o todėl valstybė yra atsakinga už pretendentės K. T. eliminavimą iš 2006 m. vykusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso.

65. Teismas, vertindamas skundžiamų Rašto ir Sprendimo pagrįstumą, sprendė, kad šiuo metu jau yra paskaičiuotos preliminarios grąžintinos žemės dalys kiekvienam iš pretendentų (taip pat K. T.), todėl, organizuojant (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų susirinkimą dėl žemės dalių nustatymo Administracijos perduotuose 5 žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini), šis klausimas turėtų būti aptartas. Atsakovas apeliaciniame skunde su šiais argumentais nesutinka.

Šalies argumentai

66. Pareiškėjai teigia, kad šį nesutikimą NŽT grindžia NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimtu 2022 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49VĮ-98-(14.49.2 E.) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių patvirtinimo“, kuriuo yra patvirtintos pretendentams (taip pat K. T.) proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys 4 žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini). NŽT pažymi, kad teismo sprendime dėl šio įsakymo teismas nepasisako, nors apie jį informacija buvo pateikta kartu su NŽT atsiliepimu į pareiškėjų skundą.

67. Pareiškėjai akcentuoja, kad minėtas įsakymas buvo priimtas praėjus 8 dienoms po NŽT Vilniaus miesto skyriaus Rašto parengimo ir išsiuntimo pareiškėjams, t. y. tuo metu, kai dar nebuvo pasibaigęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatytas 20 darbo dienų šio Rašto apskundimo NŽT vadovui terminas bei kai Rašte nurodytas pretendentei K. T. tenkančių dalių 4 žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini) paskaičiavimas nebuvo įsigaliojęs. Todėl pripažintina, jog įsakymas priimtas neteisėtai. Be to, Raštas dėl jo apskundimo teismui nėra įsigaliojęs ir dabar, todėl ir dėl šios priežasties įsakymas, kuriuo patvirtintos negaliojančiame Rašte nurodytos pretendentei K. T. tenkančios dalys šiuose 4 žemės sklypuose, yra neteisėtas. Be to, apie įsakymo priėmimą pareiškėjams nebuvo pranešta. Todėl įsakymo pagrįstumas ir jo teisinė galia, atsižvelgiant į Rašto apskundimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nebuvo vertinami NŽT vadovo Sprendime. Kaip pažymėjo pati NŽT apeliaciniame skunde, informacija apie įsakymą buvo pateikta tik teismui su NŽT atsiliepimu į pareiškėjų skundą, t. y. prasidėjus teisminiam ginčui dėl Rašto ir Sprendimo panaikinimo. Taigi įsakymo priėmimas nelemia skundžiamų Rašto ir Sprendimo pagrįstumo, be to, jis nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

Šalies argumentai

68. Pareiškėjai dėl atsakovo argumentų, susijusių su susirinkimo organizavimu, nurodo, kad teismas, atlikęs individualų ginčo situacijos vertinimą, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas organizuoti piliečių susirinkimą pagal šiuo metu vykdomą nuosavybės atkūrimo procesą (į Administracijos perduotus 5 žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini)), ir pažymėjo, kad tokia išvada atitinka sąžiningumo principą, kuris, be kita ko, aiškinamas taip pat remiantis ir teisingumo kriterijais.

69. Pareiškėjų teigimu, šiuo atveju yra akivaizdžiai įžvelgiama neobjektyvi ir nesąžininga, nesuderinama su teisingumu, NŽT pozicija pretendentės K. T. atžvilgiu, nes jos (dabar jos įpėdinių – pareiškėjų) interesai neigiami, pripažįstant daugumos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų grupės interesus prioritetiniais, nors K. T. (šiuo metu pareiškėjų) teisinė padėtis, ją lygiaverčiai vertinant su pretendentais, dalyvavusiais 2006 m. organizuotame nuosavybės teisių atkūrimo procese (į tą patį žemės plotą), teismo nuomone, yra kaip objektyviai blogesnė.

70. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo pozicija, kad skundžiami Raštas ir Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus. Vien tai, jog Raštą ir Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas (NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT vadovas), kad juose nurodyti visi rekvizitai, apskundimo tvarka, savaime nereiškia, jog jie yra teisėti. Raštas ir Sprendimas priimti pažeidžiant VAĮ įtvirtintus gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisingumo principą, taip pat ir interesų pusiausvyros principą. Be to, Raštas ir Sprendimas priimti nesilaikant teismų praktikos.

71. Pareiškėjų vertinimu, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti NŽT apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

72. Pareiškėjai dėl apeliacinio skundo argumento, kad praleistas terminas NŽT Sprendimui apskųsti nurodo, jog Sprendimo kopiją gavo tik 2022 m. balandžio 27 d., todėl pareiškėjai sprendė, kad termino nepraleido, tačiau prašė teismo, jeigu teismas vertintų, jog terminas praleistas, prašė jį atnaujinti. Teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į NŽT su prašymu pateikti įrodymus apie Sprendimo pareiškėjams išsiuntimą. Gavęs įrodymus, teismas pareiškėjų skundą priėmė, t. y. laikė, kad terminai skundui dėl Sprendimo paduoti nebuvo praleistas.

73. Taigi atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

74. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 20 d. rašto Nr. 49SD-870-(14.49.104.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ ir NŽT 2022 m. kovo 3 d. rašto Nr. 1SS-337-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo NŽT išnagrinėti D. T. (D. T.) ir D. T. (D. T.) 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir pretendentų susirinkimo organizavimo“ iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

75. Pareiškėjų nesutikimas su Raštu ir Sprendimu bei skundas pirmosios instancijos teismui buvo grindžiamas pozicija, kad dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos klaidos ar neveikimo 2006 m. neįvykęs 2000 m. prašymą atkurti nuosavybės teises pateikusios K. T. įtraukimas į (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentų sąrašą, kurio pagrindu buvo atkurtos kitų pretendentų nuosavybės teisės į 8 suformuotus žemės sklypus šio buvusio rėžinio kaimo žemės dalyje, turėtų lemti pretendentės K. T. įpėdinių galimybę atkurti nuosavybės teises šiuo metu vykdomame jų atkūrimo procese, nukrypstant nuo NŽT Vilniaus skyriaus preliminariai apskaičiuotų pretendentams proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių ir pirmumo teise pasirenkant atskirą (-us) naujai suformuotą (-us) žemės sklypą (-us) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perduotų 5 žemės sklypų (prie (duomenys neskelbtini)), tuo tikslu NŽT kviečiant visų rėžinio kaimo pretendentų (jų įpėdinių) susirinkimą.

76. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų skundą. Teismas pritarė pareiškėjų argumentams, kad atsakomybė dėl klaidos ar neveikimo pirminio nuosavybės atkūrimo proceso metu 2006 m. turėtų pirmiausia tekti pačiai valstybei ir ji neturėtų būti ištaisoma pareiškėjų sąskaita. Akcentavo, kad byloje nėra pateikta duomenų (įrodymų), dėl kokių priežasčių K. T. nebuvo įtraukta į 2006 m. organizuotą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Todėl objektyviai blogesnė K. T. (šiuo metu pareiškėjų) teisinė padėtis palyginti su pretendentais, kurie dalyvavo 2006 m. organizuotame nuosavybės teisių atkūrimo procese, vertintina kaip nagrinėjamo ginčo konteksto esminė faktinė aplinkybė, kuri nulėmė pareiškėjų reikalavimą atsakovui nukrypti nuo NŽT Vilniaus skyriaus preliminariai apskaičiuotų pretendentams proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių organizuojamame nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pabrėžė, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principo saistoma ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises perėmęs atsakovas NŽT, net ir sutikęs su galėjusia būti padaryta klaida (faktine aplinkybe), nesvarstė galimybės sumažinti padarytos klaidos (nuosavybės teisių neatkūrimo dar 2006 m.) pasekmes pareiškėjams, ar/ir vadovaujantis bendradarbiavimo principu, nesiėmė spręsti, kaip būtų galima kitaip kompensuoti pareiškėjų 2006 m. prarastos galimybės atstatymą.

77. Atsakovo NŽT apeliacinis skundas grindžiamas pozicija, kad viešojo administravimo subjektas pareigą supažindinti pretendentus su savivaldybės administracijos suprojektuotais žemės sklypais (atkūrimo procesu) įvykdė tinkamai, išsiųsdamas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams raštus apie gautus natūra grąžintinus žemės sklypus ir jų atkūrimo tvarką. Teisės aktai nenustato pareigos organizuoti dėl natūra grąžintinų žemės sklypų kviečiamų pretendentų susirinkimus. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teisės aktai nenumato pretendentų pirmumo teisės pasirinkti atskirus (-ą) suformuotus (-ą) žemės sklypus (-ą) miesto teritorijoje, akcentuojama, jog situacija susiklostė ne tik dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos neveikimo, bet ir dėl pačių pareiškėjų pasyvumo, dėl kurio K. T. neįtraukta į nuosavybės teisių atkūrimą 2006 m.

78. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

79. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

80. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

81. Pirmiausia pažymėtina, kad Tvarkos 106¹ punkte nustatyta: atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. <...> Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); <...> raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (toliau – pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); atvykusiems pretendentams paaiškina apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą. <...> Jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

82. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. prašymą atkurti buvusio savininko I. (J.) T. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises pateikusios ir šių teisių atkūrimo būdą (žemės perkėlimą prie dabartinės gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje) pasirinkusios bei pagal šį prašymą į 2006 m. organizuotą nuosavybės teisių (į 8 žemės sklypus, suprojektuotus Administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666) atkūrimo procesą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje neįtrauktos ((duomenys neskelbtini) mirusios) pretendentės K. T. įpėdiniai D. T. (D. T.) ir D. T. (D. T.) gavo NŽT Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 22 d. raštą Nr. 49SD-10702-(14.49.104.) ,,Dėl natūra grąžintinų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ ir jame pateiktą informaciją apie planuojamą nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perduotus ir į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją patenkančius 5 suprojektuotus žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini) (jų plotas atitinkamai 0,1723 ha, 0,0663 ha, 0,1013 ha, 0,1637 ha, 0,1850 ha), kurie numatomi grąžinti 31 pretendentui proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, bei K. T. pagal likusį jai neatkurtą plotą atliktais preliminariais skaičiavimais tenkančią žemės dalį prie (duomenys neskelbtini) (atitinkamai – 0,0365 ha, 0,0392 ha, 0,0141 ha, 0,0215 ha, 0,0347 ha), taip pat piliečių, kurie nepageidauja jiems tenkančių žemės sklypų dalių grąžinimo natūra, galimybę raštu pateikti atsisakymus iki 2021 m. gruodžio 23 d., taip pat galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti visų pretendentų ar paveldėtojų pasirašytą susitarimą dėl suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypų dalių pasiskirstymo, taip pat tokių galimybių pateikti atsisakymus ir susitarimą neįgyvendinimo iki 2021 m. gruodžio 23 d. pasekmę: „suformuoti žemės sklypai bus grąžinami natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise“. Reaguodami į tai, pareiškėjai 2021 m. gruodžio 21 d. teikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir pretendentų susirinkimo organizavimo“ ir tuo iš esmės siekė minėto rėžinio kaimo pretendentų susirinkimo organizavimo, pretendentei K. T. Žemės sklypuose tenkančių dalių nustatymo būdo išsamaus paaiškinimo ir keitimo, pirmumo teisės pasirinkti pretendentės daliai tenkantį atskirą (-us) naujai suformuotą žemės sklypą sudarymo tuo atveju, jei nebūtų pasiektas kaimo pretendentų (jų įpėdinių) susitarimas dėl žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) dalių pasiskirstymo. Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas 2022 m. sausio 20 d. Raštu, akcentavo jo pareigos ir galimybių bei priežasties (pagrindo) organizuoti šio rėžinio kaimo pretendentų susirinkimą nebuvimą, nesant pajėgumų įgyvendinti atitinkamus COVID-19 pandemijos nulemtus reikalavimus tokiam renginiui, taip pat nesulaukus kitų pretendentų analogiško pageidavimo dėl susirinkimo. Dėl to pareiškėjai 2022 m. vasario 18 d. teikė skundą NŽT, tačiau ši institucija atsisakė jį tenkinti 2022 m kovo 3 d. sprendimu Nr. 1SS-337-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame akcentavo jai tik nuo 2010 m. liepos 1 d. perduotas likviduotų apskričių viršininkų administracijų funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir nepriskirtą teisę nagrinėti buvusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės dėl jų veiksmų ar neveikimo 2006 m. klausimą, taip pat pažymėjo (duomenys neskelbtini) mirusios pretendentės K. T. turto paveldėtojų (ar juos atstovaujančių asmenų) tinkamai neįgyvendintą domėjimąsi savo teisėmis ir jų įgyvendinimo neaiškumais kompetentingose institucijose.

83. Pažymėtina, kad pareiškėjų pirmosios instancijos teismui skųstas NŽT Vilniaus skyrius 2022 m. sausio 20 d. raštas Nr. 49SD-870-(14.49.104.) grindžiamas atitinkamais argumentais. Pirma, prašymo organizuoti minėto rėžinio kaimo susirinkimą netenkinimas grindžiamas teisės aktuose nenustatyta Skyriaus pareiga organizuoti rėžinių kaimų susirinkimus pakviečiant visus suinteresuotus asmenis vienu metu, juo labiau nesant Skyriaus galimybių užtikrinti tokiuose susirinkimuose COVID-19 situacijos valdymą pagal atitinkamas rekomendacijas, taip pat nesant gautų kitų pretendentų pageidavimų dėl jiems paskaičiuotų tenkančių dalių nustatymo atitinkamuose numatytuose žemės sklypuose ir tuo sudaryto pagrindo numanyti jų pageidaujamą žemės sklypų dalių grąžinimą natūra proporcingai likusiam grąžintinam žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Antra, prašymas išsamiai paaiškinti pretendentei K. T. Žemės sklypuose tenkančių dalių nustatymo būdą tenkinamas, nurodant atliktą apskaičiavimą. Trečia, prašymo sudaryti pirmumo galimybę pasirinkti pretendentės daliai tenkantį atskirą (-us) naujai suformuotą žemės sklypą, nepasiekus kaimo pretendentų (jų įpėdinių) susitarimo dėl žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) dalių pasiskirstymo, netenkinimas grindžiamas tuo, kad toks pirmumas pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus negalimas net situacijoje, kai pretendentei 2006 m. nebuvo sudarytos galimybės atkurti nuosavybės teises į 8 žemės sklypus, suprojektuotus Administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666, dėl jos neįtraukimo į Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9610-01 patvirtintų pretendentų buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaime sąrašą.

84. Pabrėžtina, kad Tvarkos 106¹ punkte nustatytas teisinis reguliavimas numato, kaip minėta šio Sprendimo 37 ir 49 bei 81 punktuose, žemėtvarkos skyriaus, gavusio iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį bei savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, atitinkamai atliekamą: pirma, rašytinį kvietimą piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); antra, paaiškinimą atvykusiems pretendentams apie jų galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą. Be to, šis reguliavimas numato, kad jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Toks teisinis reguliavimas, kaip pagrįstai pažymi atsakovas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui, nenumato žemėtvarkos skyriaus organizuojamo (kviečiamo) pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą susirinkimo, juo labiau vieno iš pretendentų, siekiančio pirmumo teisės, prašymu (reikalavimu).

85. Taigi Tvarkos 106¹ punkte nėra numatyta to, ko kreipdamiesi į atsakovą pageidavo ir teikdami skundą pirmosios instancijos teismui reikalavo pareiškėjai. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad jis nagrinėjamu atveju atliko tai, kas numatyta Tvarkoje ir neturi teisinio pagrindo atlikti tai, ko prašo pareiškėjai, t. y. užtikrinti jiems pirmumo teisę atkuriant nuosavybės teises į 5 suprojektuotus žemės sklypus ir šiuo tikslu kviečiant visų rėžinio kaimo pretendentų susirinkimą, siekiant, kad jame būtų sutarta dėl tokios pareiškėjų pirmumo teisės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pagal sąžiningumo principą ir teisingumo kriterijus daromą priešingą plečiamojo aiškinimo išvadą, kad Tvarkos 106¹ punkte nustatytam teisiniam reguliavimui imperatyviai neįpareigojant Skyrių organizuoti piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susirinkimus, atlikus individualų ginčo situacijos vertinimą esą turi būti konstatuojamas pagrindas organizuoti pretendentų susirinkimą.

86. Akcentuotina, kad byloje, kaip pagrįstai pažymėta atsakovo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra pateikta duomenų (įrodymų), dėl kokių priežasčių K. T. nebuvo įtraukta į 2006 m. organizuotą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Tai, priešingai nei iš to daroma išvada pirmosios instancijos teismo sprendime (žr. šio Sprendimo 31, 76 punktus), nesudaro teisinio pagrindo atsakovui nukrypti nuo Tvarkos 106¹ punkte nustatyto reglamentavimo ir užtikrinti pareiškėjų pageidaujamą, tačiau Tvarkos 106¹ punkte nenumatytą, jų pirmumo teisę palyginti su kitais rėžinio kaimo pretendentais, kuriuos atsakovas esą turėtų kviesti į susirinkimą dėl tokios pareiškėjų pirmumo teisės įgyvendinimo.

87. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ribas, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai neveikimu 2006 m. padarė klaidą, dėl kurios pretendentė K. T. nebuvo įtraukta į Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9610-01 patvirtintų pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo sąrašą ir jai nebuvo paskaičiuotos proporcingai tenkančios atkurti žemės dalys.

88. Taigi pretendentės įpėdinių prašymas ir reikalavimai atsakovui užtikrinti jiems Tvarkos 106¹ punkte nenumatytą galimybę nukrypti nuo jiems tenkančių žemės sklypų dalių preliminarių apskaičiavimų ir, nepasiekus visų pretendentų sutarimo atsakovo sukviestame pretendentų susirinkime, pirmumo teisę palyginti su kitais pretendentais į 5 suprojektuotus žemės sklypus rėžiniame kaime, negali būti pagrįstai ir teisėtai grindžiamas lūkesčiais, kylančiais iš pretendentės neįtraukimo į 2006 m. vykusį nuosavybės teisių atkūrimą.

89. Vadinasi, atsakovui nagrinėjamu atveju laikantis Tvarkos 106¹ punkte nustatyto teisinio reguliavimo, nėra pagrindo, priešingai nei akcentuojama pirmosios instancijos teismo sprendime, vertinti, kad tokio reguliavimo formalus laikymasis ir tokiame reguliavime nenumatytų pretendentės įpėdinių prašymų ir reikalavimų netenkinimas esą nedera su gero administravimo ir atsakingo valdymo principais.

90. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 20 d. rašto ir NŽT 2022 m. kovo 3 d. rašto pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

91. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo NŽT Vilniaus skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų D. T. (D. T.) ir D. T. (D. T.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis