Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-4367-561/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-01
Bylos Nr.: eI3-4367-561/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01778-2022-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Fausta Vitkienė, Diana Butrimienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: J. S.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Advokatai: Karolis Kurapka

Kategorijos

18.4.2Miesto žemė
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-4367-561/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01778-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,atsakovės atstovei Anželikai Rastenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. balandžio 8 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymą „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių patvirtinimo“ Nr. 49VĮ-98-(14.49.2 E.) (skunde nurodoma, skundžiamo Įsakymo data 2022 m. sausio 18 d., tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skundžiamas įsakymas yra datuotas 2022 m. sausio 28 d.) (toliau – ir Įsakymas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių perskaičiuoti proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkančios žemės kiekį žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir įpareigoti priimti naują įsakymą.

Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad priimti skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. birželio 18 d. sprendimui, kuriame nurodyta, jog pareiškėja, kaip mirusiojo B. S. dalies turto paveldėtoja, turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0295 ha žemės. Šis faktas buvo patvirtintas ir 2019 m. spalio 31 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5254-525/2019.

Pareiškėjos teigimu, Įsakymu patvirtinto Sąrašo 27 eilutėje pateikiami likusios grąžinti žemės kiekio skaičiavimai yra atlikti neteisingai, kadangi atliekant skaičiavimus nebuvo remtasi LVAT 2015 m. birželio 18 d. sprendimu. Atkreipia dėmesį, kad Sąrašo 27 eilutėje nurodoma, jog B. S. likusios grąžinti žemės kiekis nurodomas 0,0027 ha, kai LVAT nusprendė, jog šis kiekis yra 0,0295 ha, dėl šios priežasties laiko, kad Įsakymo Sąraše nurodomi skaičiavimai yra klaidingi.

NŽT, klaidingai interpretuodama 2015 m. birželio 18 d. LVAT sprendimą bei remdamasi savo pačios dar senesniais sprendimais teigia, jog neva pareiškėja yra pretendentė tik į 0,0027 ha žemės sklypą. Tokią NŽT interpretaciją vertina kaip klaidingą. Pareiškėja skunde teismui cituoja LVAT 2015 m. birželio 18 d. sprendime konstatuotas aplinkybes ir pažymi, kad atsakovai į teismo nustatytas aplinkybes, priimdami Įsakymą, neatsižvelgė. Pabrėžia, kad teismų priimti sprendimai yra privalomi viešojo administravimo subjektui, todėl sprendžia, kad atsakovai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) teisėtumo principą.

Nurodo, kad Sąrašo 27 eilutėje nurodyti skaičiavimai yra atlikti visiškai neteisingai ir prieštarauja 2015 m. birželio 18 d. LVAT sprendimui. Likusios grąžinti žemės kiekis turėjo būti apskaičiuojamas nuo pretendentams likusio neatkurto žemės sklypo ploto, t. y. nuo 29 likusių pretendentų į 16,4796 ha žemės plotą. NŽT Vilniaus miesto skyrius skaičiavimuose naudojo 31 pretendentui tenkantį 17,1592 ha žemės plotą, o šis skaičius yra neteisingas. Atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas 2022 m. sausio 31 d. rašte „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo teritorijoje“ Nr. 49SD-1522-(14.49.136 E) (toliau – ir Skyriaus Raštas) nurodė, jog yra likę tik 29 pretendentai, turintys 16,4796 ha, tai nurodoma ir Sąraše, tačiau patikrinus skaičiavimus, akivaizdu, kad jie buvo atliekami, naudojant 17,1592 ha žemės plotą. Manydama, kad atsakovo skaičiavimai yra nepagrįsti, pareiškėja skunde teismui pateikia savo atliktus paskaičiavimus ir nurodo, kad būtent tokie skaičiavimai turėjo būti atlikti, t. y. NŽT Vilniaus miesto skyrius Sąrašo 27 eilutėje nurodo, jog proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkanti 0,1723 ha ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalis yra 0,0000. Šis skaičiavimas yra netikslus, kadangi, turėtų būti skaičiuojama šitaip: 0,0295 ha * 0,1723 ha / 16,4796 ha = 0,000308433 ha (suapvalinus 0,0003 ha); Sąrašo 27 eilutėje nurodyta, jog proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkanti 0,1850 ha ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalis yra 0,0000. Šis skaičiavimas yra neteisingas, kadangi turėtų būti skaičiuojama šitaip: 0,0295 ha * 0,1850 / 16,4796 ha = 0,000331167 ha (suapvalinus 0,0003 ha); Sąrašo 27 eilutėje nurodoma, jog proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkanti 0,1013 ha ploto žemės sklypo tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis yra 0,0000. Šie skaičiavimai taip pat yra neteisingi, kadangi turėtų būti skaičiuojama šitaip: 0,0295 ha * 0,1013 ha / 16,4796 ha = 0,000181336 ha (suapvalinus 0,0002 ha); Sąrašo 27 eilutėje nurodyta, jog proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkanti 0,1637 ha ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis yra 0,0000. Šis skaičiavimas yra neteisingas, kadangi turėtų būti apskaičiuojama šitaip: 0,0295 ha * 0,1637 ha / 16,4796 ha = 0,000293038 (suapvalinus 0,0003 ha)“. Pareiškėjos įsitikinimu, būtent taip atsakovas ir turėjo apskaičiuoti pareiškėjai tenkančią žemės sklypo dalį, o ne vadovautis savo susikurta ir įstatymo leidėjo nepatvirtinta apskaičiavimo tvarka.

Atsakovas atsisako vykdyti teismo sprendimą ir vadovautis galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi būti įpareigotas pakeisti Sąrašo 27 eilutėje esančius skaičiavimus. Negana to, Įsakymas turi būti naikintinas visa apimtimi dėl to, jog skaičiuojant visiems pretendentams likusias grąžinti žemės sklypų dalis buvo vadovaujamasi klaidingai naudojant 17,1592 ha žemės plotą, kai turėjo būti apskaičiuojama naudojant 16,4796 ha žemės plotą. Dėl šių priežasčių, Sprendimas ir Įsakymas yra naikintini, o NŽT Vilniaus miesto skyrius turi būti įpareigotas įvykdyti 2015 m. birželio 18 d. LVAT sprendimą bei pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,0295 ha žemės sklypą išnagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, bei kitais teisės aktais. Nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tiek Atkūrimo įstatyme numatytais atvejais grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, tiek, jeigu toks turtas teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas valstybės išperkamam turtui, atlyginant piliečiams už tokį valstybės išperkamą turtą minėtame įstatyme numatytais būdais. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 1997 m. liepos 8 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, o nuo 1997 m. liepos 9 d. reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), bei kiti teisės aktai.

Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 222-1558/2001 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Vilniaus apskrityje (duomenys neskelbtini), B. S. (miręs) nuosavybės teise valdė 2,125 dešimtinės žemės ir A. S. nuosavybės teise valdė 2,125 dešimtinės (2,3205 ha) žemės. Vėliau Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2004 m. sausio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1558-22/2001 m. panaikino to paties teismo 2001 m. gegužės 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 222-1558/2001, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Vilniaus apskrityje (duomenys neskelbtini) B. S. nuosavybės teise valdė 2,125 dešimtinės žemės ir A. S. nuosavybės teise valdė 2,125 dešimtinės (2,3205 ha) žemės ir priėmė naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Vilniaus apskrityje (duomenys neskelbtini) M. S., B. S., A. S. ir Z. S. bendrosios nuosavybės teisėmis po tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini) m. iki nacionalizacijos valdė 4,25 dešimtinės žemės, t. y. kiekvienas po 1,1608 ha. Pagal patikslintą teismo sprendimą, įvertinus nuo 2001 m. iki 2004 m. susidariusias aplinkybes ir priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pretendentai į buv. savininko B. S. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548) valdytą žemę yra: J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m., sutuoktinė), vaikai – A. T., V. S. ir B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja), o pretendentai į buv. savininkės M. S. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1) valdytą žemę yra A. S., L. L., J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), jos vaikai A. T., V. S. ir B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomas nuosavybės teisių atkūrimo bylas B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas: 1) į buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaimą (atkūrimo byla Nr. 548). Remiantis LVAT 2015 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-531-492/2022 (toliau – ir LVAT 2015 m. sprendimas) NŽT buvo įpareigota spręsti J. S. nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią proporcingą dalį į buvusio savininko B. S. likusios 0,1707 ha neatkurtos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, vykdydamas LVAT 2015 m. sprendimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. spalio 26 d. parengė pažymą Nr. 49PAŽ-23 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią pretendentas B. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0853 ha žemės plotą buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime turėtą žemę; 2) į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaimą (atkūrimo byla Nr. 548-1), pretendentai yra A. S., L. L., J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir jos vaikai A. T., V. S. ir B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja). Pretendentams išdalinus jiems tenkančią turto savininkės vaiko B. S. 0,3726 ha žemės dalį nuosavybės teisės atkuriamos vadovaujantis pirmiau paminėta įstatymine nuostata į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį – kiekvienam po 0,0931 ha (0, 3725 ÷ 4) žemės plotą.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugsėjo 30 d. parengė pažymą Nr. 25 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią B. S. nuosavybės teisės atkuriamos į 0,0931 ha buvusios savininkės M. S. valdytos žemės plotą. Minėta pažyma parengta vadovaujantis Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 222-1558/2001, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. sausio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1558-22/2001 ir giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, NŽT 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. S.“ B. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrityje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Priėmus minėtą sprendimą, likusi neatkurtos žemės dalis yra 0,0027 ha žemės plotas.

Vilniaus miesto skyrius 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. 49SD-10314-(14.49.104.) „Dėl natūra grąžintinų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo teritorijoje“ informavo pareiškėją apie teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suprojektuotus ir Vilniaus miesto skyriui perduotus 4 laisvus natūra grąžintinus žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime ir atliktus preliminarius pretendentui B. S. tenkančių šiuose žemės sklypuose dalių skaičiavimus pagal atkūrimo bylas Nr. 548 ir Nr. 548-1. Proporcingai tenkančių žemės sklypų dalys (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo pretendentams į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. A30-617/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A30-678/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A30-1417/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A30-1085/21 „Dėl sklypo tarp (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ ir 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A30-1450/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ patvirtintuose žemės sklypuose buvo apskaičiuotos taip:

1) įvertinamos visos pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime turėtą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo bylos, t. y. nustatomas pretendentui likęs neatkurtas/tenkantis atkurti žemės plotas. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto skyriuje yra l4 nuosavybės teisių atkūrimo bylų, kuriuose 31 pretendentas pageidauja atkurti nuosavybės teises į 17,1592 ha žemės plotą (visų pretendentų likęs neatkurtas žemės plotas). Du pretendentai, kuriems už likusį neatkurtą žemės plotą anksčiau buvo parengtos išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (išvados nerealizuotos), atsisakė pakeisti valią dėl atkūrimo būdo ir nepageidavo žemės sugrąžinti natūra. Atsižvelgiant į tai, liko 29 pretendentai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į pirmiau nurodytus žemės sklypus, į 16,4796 ha žemės plotą (proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys pasikeitė);

2) vėliau atliekami skaičiavimai (atskirai kiekvienam sklypui), dėl proporcingai tenkančios atkurti, nuo pretendentui likusio/tenkančio neatkurto žemės ploto, žemės dalies, suprojektuotame žemės sklype, nuo visiems pretendentams likusio neatkurto bendro žemės ploto, t. y. B. S. atveju proporcingai tenkančios atkurti žemės dalys buvo skaičiuojamos taip: 2.1) B. S. likęs neatkurtas 0,0853 ha žemės plotas į buvusio savininko B. S. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548) iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime turėtą žemę dauginamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo suprojektuoto žemės sklypo 0,1723 ha ploto ir gautas skaičius dalinamas iš 16,4796 ha (visiems 29 pretendentams likęs neatkurtas žemės plotas). Analogiškai skaičiuojama ir kituose žemės sklypuose. Proporcija yra du vienas kitam lygūs santykiai, todėl skaičiavimai atliekami matematiškai išsprendžiant lygtį. Atlikus skaičiavimus, pagal pil. B. S. likusį neatkurtą/tenkantį plotą (0,0853 ha), žemės sklypuose jam tenkanti žemės dalis yra: prie (duomenys neskelbtini) – 0,0009 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0010 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0005 ha ir prie (duomenys neskelbtini) – 0,0009 ha (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548). B. S. proporcingai tenkančios atkurti žemės dalys buvo skaičiuojamos taip: B. S. likęs neatkurtas žemės plotas 0,0853 ha dauginamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo suprojektuoto žemės sklypo 0,1723 ha ploto ir gautas skaičius dalinamas iš 16,4796 ha ir t. t.; 2.2) pretendentui B. S. į buvusios savininkės M. S. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1) iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime turėtą 0,0931 ha žemės plotą, atkūrus nuosavybės teises Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 ir perdavus neatlygintinai nuosavybėn 0,0904 ha naują žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, likęs neatkurtas plotas sudaro tik 0,0027 ha, todėl suprojektuotose žemės sklypuose proporcingai tenkančios dalys neišsiskaičiuoja, kadangi visuose keturiuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perduotuose natūra grąžintinuose žemės sklypuose tenkanti žemės dalis yra lygi nuliui.

Atsakovai primena, kad B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaimą (atkūrimo byla Nr. 548), kur jam likusi atkurti žemės dalis yra 0,0853 ha žemės plotas. Pareiškėja prašo, kad jai būtų atkuriama į likusį neatkurtą 0,0295 ha žemės plotą. Taip pat B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaimą (atkūrimo byla Nr. 548-1), kur jam likusi atkurti žemės dalis yra 0,0027 ha žemės plotas.

NŽT nuomone, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovas skaičiavimuose naudojo 31 pretendentui tenkantį 17,1592 ha žemės plotą, o šis skaičius yra neteisingas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, vykdant įsiteisėjusius sprendimus, atsižvelgiant į tai, kad pretendentui B. S. neatkurta žemės dalis į B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime yra 0,0853 ha žemės plotas (nors pareiškėja teigia, kad B. S. turi būti atkurtas likęs žemės plotas, t. y. tik 0,0295 ha žemės), remiantis tiek LVAT 2015 m. sprendimu, tiek LVAT 2019 m. nutartimi, teigia, kad pareiškėja klaidina teismą. Pažymi, kad B. S. likusi neatkurta žemės dalis į M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime yra 0,0027 ha žemės plotas (tenkantis žemės plotas – 0,0931 ha žemės, atkurtas 0,0904 ha žemės plotas, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,0027 ha žemės), todėl ginčijamu Įsakymu pagrįstai buvo paskaičiuotos tenkančios žemės sklypų dalys žemės sklypuose: prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sprendžia, kad visi pareiškėjos skunde nurodomi argumentai yra nepagrįsti aukščiau NŽT nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. 49SD-10314-(14.49.104.) „Dėl natūra grąžintinų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo teritorijoje“ (byla Nr. 548-1 ir Nr. 548) informavo pareiškėją, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. A51-14744/21(2.14.2.12-ŽEM) „Dėl dokumentų perdavimo“, 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. A51-19022/21(2.14.2.12-ŽEM) „Dėl dokumentų perdavimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės administravimo ir GIS poskyris 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51-92093/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo“, 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51-92091/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo“ ir 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51-92092/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo“ perdavė 5 suprojektuotų laisvų (neužstatytų) natūra grąžintinų žemės sklypų, kurių plotas: prie (duomenys neskelbtini) – 0,1723 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,1850 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0663 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,1013 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,1637 ha, planus ir dokumentaciją. Rašte išdėstė teisės aktų nuostatas bei nurodė atliktus preliminarius pretendentui B. S. tenkančių šiuose žemės sklypuose dalių skaičiavimus pagal atkūrimo bylas Nr. 548 ir Nr. 548-1.

Pareiškėja 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui (skyriuje datuotas 2022 m. sausio 19 d.), kuriuo paprašė NŽT skyriaus pateikti galutinius skaičiavimus.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į minėtą pareiškėjos prašymą, Raštu pateikė pareiškėjai paaiškinimus bei apskaičiavimus. Informavo, kad atlikus perskaičiavimus, pagal B. S. likusį neatkurtą/tenkantį plotą (0,0853), žemės sklypuose jam tenkanti dalis yra: prie (duomenys neskelbtini) – 0,0009 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0010 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0005 ha ir prie (duomenys neskelbtini) – 0,0009 ha (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548). Paaiškino, kad proporcingai B. S. tenkančios atkurti žemės dalys buvo skaičiuojamos taip: B. S. likęs neatkurtas žemės plotas 0,0853 ha dauginamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo suprojektuoto žemės sklypo 0,1723 ha ploto ir gautas skaičius dalinamas iš 16,4796 ha ir t. t. Pažymėjo, kad pretendentui B. S. į buvusios M. S. turėtą žemės valdą likęs neatkurtas plotas sudaro tik 0,0027 ha, suprojektuotose žemės sklypuose proporcingai tenkančios dalys neišsiskaičiuoja (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1). Nurodė, kad NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas 2022 m. sausio 28 d. Įsakymu patvirtino pretendentams proporcingai tenkančias žemės sklypų dalis.

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, 2022 m. vasario 22 d. su skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti Įsakymą ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių perskaičiuoti proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkančios žemės kiekį žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir įpareigoti priimti naują įsakymą.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Sprendimu jo netenkino. Sprendime nurodoma, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. pažyma „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 25 patvirtina, kad B. S. nuosavybės teisės atkuriamos į 0,0931 ha buvusios savininkės M. S. valdytos žemės ploto dalį. Ši pažyma parengta vadovaujantis Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²²-1558/2001 ir 2004 m. sausio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1558-22/2001, giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais ir yra nenuginčyta bei galiojanti. Pažymėjo, jog, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. S.“ jam atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Vilniaus apskrityje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Likusi neatkurtos žemės dalis B. S. yra 0,0027 ha žemės plotas. Dėl pareiškėjos minimo LVAT 2015 m. sprendimo nurodė, kad jis priimtas dėl kito buvusio savininko valdytos žemės.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu ir Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama šiuos aktus panaikinti ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių perskaičiuoti proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkančios žemės kiekį ginčo žemės sklypuose ir priimti dėl to naują įsakymą.

Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas pretendentų buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste, sąrašas, jiems likusios grąžinti žemės plotai ir proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suformuotose žemės sklypuose nuosavybės teisėms atkurti grąžinant žemę natūrą, ir Sprendimo, kuriuo Įsakymas paliktas galioti, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba šio įstatymo nustatytais terminais nepateikia prašymo atkurti nuosavybės teises, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų piliečių prašymu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kuriose buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodo (pareiškėja šių faktinių aplinkybių neginčija), kad B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548) ir į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1).

Pareiškėja skunde teismui pagrindiniu argumentu, kodėl Įsakymas ir Sprendimas yra neteisėti, nurodo tai, kad atsakovų priimti ginčijami aktai prieštarauja LVAT 2015 m. sprendimui. Pareiškėjos įsitikinimu, Įsakymo priede Sąrašo 27 eilutėje neteisingai nurodoma, kad B. S. likusios grąžinti žemės kiekis nurodomas 0,0027 ha, kai LVAT 2015 m. sprendime sprendė, kad šis kiekis yra 0,0295 ha. Atsakovai su pareiškėjos argumentais nesutinka ir teigia, kad Įsakymu pagrįstai buvo paskaičiuotos tenkančios žemės sklypų dalys žemės sklypuose: prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinę medžiagą bei įsiteisėjusius teismų sprendimus, negali sutikti su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais. Iš LVAT 2015 m. sprendimo nustatyta, kad LVAT pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių spręsti dėl J. S. nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią proporcingą dalį į buvusio savininko B. S. likusios 0,1707 ha neatkurtos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, Vilniaus mieste. Išnagrinėtoje byloje ginčas buvo kilęs dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 49SFN-(14.49.104.)-2364 ir NŽT 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. SS-(7.5)-725, kuriais buvo atsisakyta įtraukti pareiškėją į piliečių eilę naujam žemės sklypui gauti atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. žemę. LVAT sprendime, atnaujinęs administracinės bylos nagrinėjimą, pasiūlė atsakovui pateikti tikslius duomenis apie atkurtas nuosavybės teises B. S. ir tai patvirtinančius dokumentus, taip pat per nustatytą terminą pasiūlė tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir R. M. pateikti informaciją apie teisių įgyvendinimą į nuosavybės teisių atkūrimą pagal 2001 m. sausio 25 d. ir 2001 m. sausio 19 d. sudarytas teisių į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sutartis, bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau į administracinę bylą nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir R. M. duomenų, kad teisių perleidimo į nuosavybės teisių atkūrimą sutartys būtų realizuotos, kad jų pagrindu būtų priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises, nepateikė. Kai nėra nei sprendimų atkurti nuosavybės teises, nei kokių nors duomenų apie rengimąsi juos priimti, laikytina, kad į 0,1707 ha buvusio savininko B. S. žemės nuosavybės teisės nėra atkurtos iki šiol. Į šią neatkurtos nuosavybės dalį, remiantis duomenimis byloje, pretenduoja A. T. ir B. S. įpėdiniai, į pastarojo dalį – lygiomis dalimis pareiškėja kartu su asmenimis, kurie yra įgiję teises į nuosavybės teisių atkūrimą pagal turtinių teisių perleidimo sutartis; remiantis duomenimis šioje byloje, pareiškėjai tenkanti dalis turėtų sudaryti: 0,1707:2 = 0,0885; 0,0885:3 = 0,0295 ha. Taigi, iš LVAT paminėto sprendimo matyti, jog buvo sprendžiama dėl B. S. vardu vykdomo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei vykdydamas LVAT 2015 m. sprendimą, 2021 m. spalio 26 d. parengė pažymą Nr. 49PAŽ-23 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią pretendentas B. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0853 ha žemės plotą buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime turėtą žemę. Pažymėtina, jog pareiškėjai LVAT 2015 m. sprendime nurodoma 0,0295 ha žemės dalis galėtų būti atkuriama tuo atveju, jei nuosavybės teisės būtų atkuriamos pačiai pareiškėjai (pareiškėja J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m.), kaip buvusio savininko mirusio vaiko sutuoktinei (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau nagrinėjamoje byloje pretendentu atkurti nuosavybės teises į B. S. žemę yra pripažintas B. S. – pareiškėjos vyras (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir jam tenkanti atkurti žemės dalis – 0,0853 ha (NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. spalio 26 d. parengė pažymą Nr. 49PAŽ-23 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“).

Pareiškėjos minimas žemės sklypo plotas – 0,0027 ha, kurį pareiškėja laiko netiksliu, yra likusi neatkurta žemės dalis į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1). Pretendentai į buv. savininkės M. S. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1) valdytą žemę yra A. S., L. L., J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir jos vaikai A. T., V. S. ir B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja). Pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. parengtą pažymą Nr. 25 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, B. S. nuosavybės teisės atkuriamos į 0,0931 ha buvusios savininkės M. S. valdytos žemės plotą (pažyma parengta pagal Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 222-1558/2001, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. sausio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1558-22/2001, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus). Iš NŽT 2013 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 49S-447 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. S.“ B. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Vilniaus apskrityje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. To paties sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 0,0027 ha žemės bus atkurtos vėliau. Taigi, kaip teisingai NŽT Vilniaus miesto skyrius nurodo, kad šiuo sprendimu perdavus neatlygintinai nuosavybėn 0,0904 ha naują žemės sklypą individualiai statybai, likęs neatkurtas plotas sudaro 0,0027 ha.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius visiškai pagrįstai nurodė, kad pretendentas B. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0853 ha žemės plotą buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime turėtą žemę (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548) ir pretendentui B. S. į buvusios savininkės M. S. turėtą žemės valdą likęs neatkurtas plotas sudaro 0,0027 ha (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1). Atitinkamai skundžiamo Įsakymo Sąrašo 27 punkte pagrįstai nurodoma, kad likusios grąžinti žemės dalis – 0,0027 ir Sąrašo 28 punkte – 0,0853.

Pareiškėja skunde pateikia teismui argumentus ir savus skaičiavimus pažymėdama, kad turėtų būti apskaičiuojama šitaip: 0,0295 ha * 0,1637 ha / 16,4796 ha = 0,000293038 (suapvalinus 0,0003 ha)“. Pareiškėjos įsitikinimu, būtent taip atsakovas ir turėjo apskaičiuoti pareiškėjai tenkančią žemės sklypo dalį, o ne vadovautis savo susikurta ir įstatymo leidėjo nepatvirtinta apskaičiavimo tvarka. Teismui konstatavus, kad pretendentui B. S. į buvusios savininkės M. S. turėtą žemės valdą likęs neatkurtas plotas sudaro 0,0027 ha (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1), neturi prasmės pareiškėjos pateiktas skaičiavimas, kuriame pareiškėja nurodo neteisingą žemės ploto dalį – 0,0295 ha. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovai vadovaujasi savo sukurta apskaičiavimo tvarka pažymėtina, jog atsakovai, priešingai nei nurodo pareiškėja, perskaičiavimus atliko vadovaudamiesi Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, kurios nustato, kad <...> Jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. <...>. Nesutiktina ir su pareiškėjos argumentu, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius Rašte klaidingai nurodo, jog yra likę tik 29 pretendentai, turintys 16,4796 ha, tai nurodoma ir Sąraše, tačiau patikrinus skaičiavimus, akivaizdu, kad jie buvo atliekami, naudojant 17,1592 ha žemės plotą. Šių argumentų pareiškėja niekaip nepagrindžia. Dar daugiau, tiek minėtame Rašte, tiek atsiliepime nurodoma, kad „liko 29 pretendentai pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į pirmiau nurodytus žemės sklypus, į 16,4796 ha žemės plotą (proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys pasikeitė)“ ir pateikiami skaičiavimai, kurių pareiškėja iš esmės dėl 0,0853 ha (likusi neatkurta B. S. į B. S. turėtą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548) neginčija.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 49VĮ-98-(14.49.2 E.) ir 2022 m. balandžio 8 d. NŽT sprendimas Nr. 1SS-547-(7.22 E.) yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovai priimdami skundžiamus aktus teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus aktus, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių perskaičiuoti proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkančios žemės kiekį žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įpareigoti priimti naują įsakymą laikomas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinių reikalavimų panaikinti Įsakymą ir Sprendimą. Teismui konstatavus skundžiamų aktų teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Diana ButrimienėArūnas KaminskasFausta Vitkienė