Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „T.“ vadybininku, neteistas, kaltinamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. pateikė melagingą skundą ir davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o būtent: jis 2013-12-08, 4 val. Šiaulių m., Purienų g. 48, pateikė melagingą skundą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. K. apie tai, kad 2013-12-08, apie 1 val. V. T., adresu: (duomenys neskelbtini), jį nustūmė nuo laiptų ir, jam nukritus į laiptinės aikštelę, paėmęs dešinės kojos pėdą, ją stipriai pasuko, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2013-12-08, laikotarpiu nuo 4.20 iki 5 val., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju, davė melagingus parodymus Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. K., nurodydamas, jog 2013-12-08, apie 1 val., V. T. adresu: (duomenys neskelbtini), jį nustūmė nuo laiptų ir, jam nukritus į laiptinės aikštelę, paėmęs dešinės kojos pėdą, ją stipriai pasuko, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2014-03-21, laikotarpiu nuo 13 iki 13.20 val. Šiaulių m., Purienų g. 48 davė melagingus parodymus, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai K. J. nurodydamas, jog pasilieka prie savo parodymų, duotų ankstesnėje apklausoje.

K. V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tarp jo ir V. T. jokio žodinio konflikto nebuvo. Viskas įvyko naktį iš 2013-12-07 į 2013-12-08. Vakare, apie 24-23 val. jis su drauge L. P. atėjo pas jos seserį M. T.. Ten taip pat buvo jos vyras V. T. ir dukra S. P.. Visi apie kažką kalbėjo, kai V. T. suprato, kad jis įžeidė savo draugę. Tuomet V. T. jam trenkė į veidą ir jis nukrito. Tada V. T. griebė jį už drabužių ir vilko į koridorių. Jis bandė atsistoti, tačiau V. T. jį pastūmė ir jis nugriuvo. Griūdamas kažkur trenkė galvą, o V. T. kažką bandė daryti su jo koja. Teigia, kad V. T. už kojos jam paėmė, kai jis gulėjo laiptinėje. Mano, kad tuomet jam ir lūžo čiurna. Kada tiksliai lūžo čiurna, jis negali pasakyti. Nurodė, kad jis laikėsi už laiptinės turėklo, o V. T. kažką pasilenkęs darė prie jo kojos. Patikslino, kad viena koja buvo bute, kita laiptinėje. Kai laiptinėje bandė atsistoti, laikėsi už turėklo, negalėjo kojos priminti. L. P. tuo metu buvo virtuvėje, ji išėjo į laiptinę, kai jis pradėjo šaukti, kad kažkas kojai, ji tada pamatė, kad jo koja išsukta. V. T. tuo metu ėjo į virtuvę. S. P. įvykio metu buvo lauke - rūkė, ji nieko negalėjo matyti. M. T. visada buvo virtuvėje, iš virtuvės ji išėjo dar vėliau nei L. P.. M. T. turėjo matyti, kaip jam V. T. smūgiavo virtuvėje į veidą ir kaip ištempė į koridorių. Kaip tempė koridoriumi negalėjo matyti, nes koridorius užsisuka. Dėl kojos sužalojimo galėjo sąžiningai klysti, kadangi buvo gavęs smūgį į veidą, taip pat neblaivus. Nurodė, kad jis pats išsikvietė policiją ir tuoj pat surašė protokolą. Protokolą pasirašė, bet įdėmiai neskaitė.

Liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamasis V. J. yra jos sugyventinis. Su juo gyvena nuo 2013 m. gruodžio mėnesio. Paaiškino, kad jie šventė jos sesers vyro gimtadienį. Nuvyko pas T. į svečius. Iš pradžių viskas buvo gerai, buvo visi išgėrę. Tada V. J. kažką pasakė ir tai nepatiko V. T., kuris smogė ranka V. J. į veidą. V. J. nukrito, ir V. T. ištempė jį į koridorių. Kas vyko koridoriuje, ji nematė. Kad V. T. būtų sukęs V. J. koją, nematė. Kad V. J. būtų nukritęs nuo laiptų taip pat nematė. Koridoriuje buvo pridėta batų ir stovėjo vaikiškas vežimėlis. Koridorius platus, praeiti galima. Batai buvo šone, o vežimėlis stovėjo arčiau kambario. Kai ji atbėgo į koridorių, V. J. gulėjo nugriuvęs ant slenksčio, tarpduryje, viršutinė jo kūno dalis buvo laiptinėje, o kojos kambaryje. Bėgdama į koridorių ji prasilenkė su V. T., jis ėjo atgal į virtuvę. Kai V. J. gipsavo koją ji buvo su juo. Jis jai sakė, kad V. T. jį stūmė arba jis griuvo, tada girdėjo, kad trakštelėjo koja.

Liudytoja M. J.-T. parodė, kad kaltinamasis yra jos sesers L. P. draugas. Viskas vyko naktį iš 2013-12-07 į 2013-12-08. Pas ją namuose visi sėdėjo, bendravo, gėrė alkoholį, visi buvo neblaivūs. V. J. reiškė nepasitenkinimą, kad jo nepriima kaip reikia, pradėjo kibti prie sesers dukters, buvo piktas ant L. P.. Visi bandė jį raminti. V. T. V. J. netrenkė nei virtuvėje, nei koridoriuje. Kai jos vyrui V. T. trūko kantrybė, tada jis V. J. paėmė už rūbų ir nutempė prie durų, liepė nešdintis lauk ir grįžo į virtuvę palikęs V. J. koridoriuje - tuo metu jis buvo be batų. V. T. V. J. per koridorių tempė sėdomis, kadangi jis jau nebeatsistojo. Nurodė, kad koridoriuje stovi spinta, vaiko vežimėlis, tada buvo daug batų, todėl jie galėjo trukdyti V. T. tempti V. J.. Po to ji nuėjo pažiūrėti, ar V. J. eina lauk. Matė, kad jis buvo apsirengęs ir gulėjo ant žemės, tada jau buvo su batais, sakė, kad lūžo koja. Kas jam iš tikrųjų atsitiko, ji nežino. Buto durys buvo uždarytos. V. J. gulėjo galva į duris kojomis į kambarį. V. J. laiptinėje nematė. Kai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jis šlubuodamas nulipo laiptais. L. P. atėjo, kai V. J. gulėjo ant grindų koridoriuje. S. P. tuo metu buvo lauke, rūkė ir nieko nematė. Po įvykio V. J. su V. T. nebendravo.

Liudytoja S. P. parodė, kad ji nepamena dienos, bet buvo pas tetą M. T. ir šventė dėdės gimtadienį. Tą dieną pas tetą taip pat buvo L. P., V. J., V. T., A. V., D. V. ir teta M. T.. Visi buvo išgėrę. M. T. butas yra pirmame aukšte. Kaip viskas įvyko nematė, kadangi tuo metu buvo išėjusi parūkyti. Nors ji rūkė prie laiptinės, tačiau triukšmo negirdėjo, kadangi dvigubos laukinės laiptinės durys buvo uždarytos. Grįžusi koridoriuje rado gulintį V. J. ir šalia jo tupinčią mamą L. P.. V. J. gulėjo koridoriuje dešinėje pusėje prie sienos ir šaukė, kad jam lūžo koja. Kaip lūžo koja, jis jai nesakė. Su mama apie tai taip pat nekalbėjo. Girdėjo iš visų po truputį. Žino, kad vyko konfliktas, ir V. T. trenkė V. J. į veidą, išsitempė į koridorių. Mama jai sakė, kad V. T. trenkė V. J. prie stalo, po to išsitempė į koridorių, o kaip koja lūžo, niekas nematė. Laiptinėje nugriuvusio V. J. nematė. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė jos mama. V. J. išvežė iš kiemo, bute medikų nebuvo. Po įvykio su teta ir jos vyru nekalbėjo. Nurodė, kad po minėto įvykio mama su teta nebebendrauja.

Liudytojas V. T. parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. šventė D. V. gimtadienį. Po šventės jis, L. P., S. P., M. T. ir V. J. grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau išgėrinėjo. Tada kilo konfliktas tarp L. P. ir V. J.. V. J. pradėjo šūkauti, keikti L. P.. Iš pradžių jis V. J. bandė raminti žodžiais, tačiau nepavyko. Trūkus kantrybei, jis paėmė V. J. už apykaklės, nukėlė nuo fotelio ant žemės ir ištempė sėdintį į koridorių, liepė jam nešdintis, pats grįžo į virtuvę. Tempiant V. J. nugara buvo atsukta jam į nugarą. Koridoriuje jį paliko sėdintį. Jokių smūgių jis V. J. nesudavė. Po 10 min. išgirdo, kad V. J. buto koridoriuje šaukia, jog jam lūžo koja, prašė policijos ir greitosios medicininės pagalbos. Grįžęs pažiūrėti, kas atsitiko V. J., matė jį jau su striuke ir batais. Po įvykio V. J. iš jo reikalavo pinigų už koją. Mano, kad V. J. nori iš jo užsidirbti pinigų. Mano, kad V. J. visus klaidina.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirbo operatyvinėje grupėje. Protokolą-pareiškimą surašė jis, tačiau šio įvykio nepamena. Paaiškino, kad jis viską surašo, ką jam diktuoja pareiškėjas, tuomet pareiškėjas pats perskaito ir pasirašo. Jei nemoka skaityti, perskaito jis, jei nesupranta lietuvių kalbos, kviečia vertėją. Visada pareiškėjas perskaito, ką jis surašė ir pasirašo. Pareiškėjai yra įspėjami dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Jei su pareiškėju įmanoma kalbėtis dėl girtumo, tai aiškinasi įvykio aplinkybes, pareiškimą priima. Jei visai neblaivus, tada liepia išsiblaivyti ir ateiti kitą dieną. Nurodė, kad jei pareiškimą ima įvykio vietoje, tai protokole parašo ir pareiškimą surašo ranka. Tiksliai nepamena, ar buvo šiame įvykyje. Ar buvo šiuo atveju pareiškėjas blaivus, jis nepamena. Nurodė, kad jei pareiškėjas būna neblaivus, dažniausiai surašo tarnybinį pranešimą.

Liudytoja K. J. parodė, kad V. J. pamena iš matymo, kadangi buvo byla, kurioje jis buvo nukentėjusysis. Byla buvo užvesta dėl smurto, t.y. jam sužalojo koją. V. J. jai nurodė, kad tarp jo ir V. T. įvyko konfliktas. V. T. paėmė V. J. už megztinio, ištempė lauk į laiptinę. Taip pat jis teigė, kad V. T. jam pasuko koją, o kiti įvykio dalyviai girdėjo, kaip jis sušuko „oi koja, koja“. Kiti liudytojai nurodė, kad V. J. galėjo koridoriuje už ko nors užkliūti, nes ten buvo daug daiktų. Per apklausą V. J. buvo blaivus, jis jos surašytus parodymus perskaitė ir pasirašė. Taip pat nurodė, kad pirmoje apklausoje dėl neblaivumo V. J. galėjo kažko ir nepasakyti, bet jai apklausiant V. J., jis pakartojo tą patį.

Specialistas J. S. parodė, kad išvados 4.6 p. yra pažymėta, kad tikėtina, jog V. J. dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžis galėjo būti padarytas griuviminės ar kritiminės traumos metu kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. Paaiškino, kad dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžis nėra būdingas traumai, pasukant rankomis koją, suėmus už pėdos. Sukant koją gali būti spiralinis lūžis, raiščių patempimas. Dėl kojos abejonių nėra. Kojos lūžis nukritimui nuo kėdės nebūdingas. Nukritus nuo laiptų toks lūžis galimas, tačiau tik nepatogiai pastačius koją.

Iš 2013-12-08 V. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis 2013-12-08, apie 1 val. (duomenys neskelbtini), girtavo kartu su M. T., V. T. ir L. P.. Išgertuvių metu tarp jo ir V. T. kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. T. nieko nesakęs, trenkė jam į veidą bei, sugriebęs už drabužių, ištempė iš buto. Ištempęs iš buto, V. T. jį pastūmė nuo laiptų žemyn, kur jis nukrito laiptų aikštelėje. Kol jis buvo nukritęs, prie jo priėjo V. T. ir paėmęs dešinės kojos pėdą ją stipriai pasuko, dėl ko jis pajuto didelį fizinį skausmą. Atvykę medikai jį išvežė į Šiaulių ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinės kojos išorinio kulnelio lūžis ir girtumas (4 b. l.).

Iš 2013-12-08 liudytojo V. J. apklausos protokolo matyti, kad jis davė analogiškus parodymus, kaip ir užfiksuoti jo 2013-12-08 protokole-pareiškime, papildydamas, jog prie jo po šio įvykio priėjo L. P., su kuria jis nuėjo atgal į butą susirinkti savo daiktų (6-7 b. l.).

Iš 2014-03-21 liudytojo V. J. apklausos protokolo matyti, kad jis pasiliko prie savo ankstesnių parodymų, nurodydamas, jog Sodros išmokų jis negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus, o civilinį ieškinį jis pateiks vėliau, pasitaręs su advokatu (8-9 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G1780/13(04) matyti, jog V. J. yra padaryti kūno sužalojimai: dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžis, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų bukais kietais paviršiais. Tikėtina, kad V. J. dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžis galėjo būti padarytas griuviminės ar kritiminės traumos metu kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (19-20 b. l.).

Iš 2014-01-22 pranešimo apie įtarimą matyti, kad V. T. įtariamas tuo, kad jis 2013-12-08, apie 1 val. Šiauliuose išgertuvių metu bute, esančiame Dainų 27-2, tyčia ranka suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam V. J. į veidą ir sugriebdamas jį už rūbų bei ištempdamas lauk iš buto, pastūmė jį nuo laiptų, po ko jis nukrito laiptinės aikštelėje, be to, jis to paties namo laiptinės aikštelėje, prieidamas prie nukentėjusiojo V. J. ir pasukdamas jo dešinės kojos pėdą, padarė dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžį, kraujosruvą viršutinėje lūpoje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (29 b. l.).

Iš 2014-04-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog buvo konstatuota, kad V. T. nepadarė veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, o tik padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, bet ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos neatliekamas, pasiūlyta V. J. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Taip pat padaryta išvada, jog V. J. koją susižalojo pats, netinkamai ją pastatydamas koridoriuje. Konstatuota, kad V. J. nuo laiptų niekas nestūmė bei nesuko jam kojos (34-37 b. l.).

Iš 2014-05-15 nutarimo atsisakyti patenkinti V. J. skundą matyti, jog atsisakyta patenkinti skundą. Nutarime konstatuojama, kad 2014-04-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-2311-13 yra pagrįstas, nutarimo išvados motyvuotos (38-40 b. l.).

Iš 2014-03-21 akistatos tarp L. P. ir V. T. protokolo matyti, kad liudytoja L. P. parodė, jog V. T. konflikto metu sudavė vieną kartą V. J. kumščiu į veidą bei ištempė jį iš virtuvės. Kai ji nuėjo pažiūrėti, ką jie daro koridoriuje, V. T. jau grįžinėjo į virtuvę, o V. J. buvo sukniubęs koridoriuje prie buto durų. V. J. šaukė: „koja, koja“. Jo dešinės kojos pėda buvo nusukta į kitą pusę. V. T. iš dalies sutiko su L. P. parodymais, tvirtindamas, jog jis nesutinka, jog sudavė V. J. į veidą, o kad jį ištempė iš virtuvės į koridorių, sutinka. Kas atsitiko V. J. kojai, jis nežino. Jis tik girdėjo, kaip V. J. šaukė: „koja, koja“ (25-26 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Melagingais parodymais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo.

Melagingi parodymai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kurie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją iškraipo arba neigia realius, egzistuojančius faktus ir nurodo išgalvotus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2012).

BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas turi suvokti, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar paaiškinimus. Turi suprasti ir norėti, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Šios aplinkybės yra svarbios, vertinant subjektyvius veikos požymius, t. y. aiškinantis, ar kaltinamasis V. J. sąmoningai davė neteisingus parodymus.

Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis V. J. pareiškimu prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, sukėlusį jam fizinį skausmą – V. T.. 2013-12-08, 4 val. Purienų g. 48, Šiauliuose esančiose Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose V. J. pranešė apie nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje – žmogaus sužalojimą. Dėl minėto pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir šio tyrimo metu V. T. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat dėl to, kad 2013-12-08, laikotarpiu nuo 4.20 iki 5 val., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju, davė parodymus, nurodydamas, jog 2013-12-08, apie 1 val., V. T. jį nustūmė nuo laiptų ir, jam nukritus į laiptinės aikštelę, paėmęs dešinės kojos pėdą, ją stipriai pasuko, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Be to, 2014-03-21, laikotarpiu nuo 13 iki 13.20 val. Šiaulių m., Purienų g. 48 davė parodymus, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose, nurodydamas, jog pasilieka prie savo parodymų, duotų ankstesnėje apklausoje.

Teismas, ištyręs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. 2013-12-08 protokolu-pareiškimu pateikė melagingus faktus apie tai, kad 2013-12-08, apie 1 val. V. T., nustūmė jį nuo laiptų ir jam nukritus į laiptinės aikštelę paėmęs dešinės kojos pėdą, ją stipriai pasuko, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą (4 (b. l.). Būtent dėl šios priežasties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (5 b. l.). V. J., apklausiamas kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tiek 2013-12-08, tiek 2014-03-21 davė vienodus, tokius pat parodymus, kad 2013-12-08 V. T. jį pargriovė ir paėmęs dešinės kojos pėdą ją stipriai pasuko, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą (6-7, 8-9 b.l.). Tačiau tokios jo nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės, iškraipo tikrąsias konflikto aplinkybes, ir tai patvirtina liudytojai L. P., M. J. T., S. P., V. T., specialistas J. S.. Liudytoja L. P. teisme nurodė, jog ji nematė, kad V. T. būtų sukęs V. J. koją, ar kad jis būtų nukritęs nuo laiptų. Liudytoja M. J. T. parodė, kad V. T. V. J. per koridorių tempė, kadangi jis jau nebeatsistojo. V. J. laiptinėje ji nematė. Liudytoja S. P. parodė, kad niekas nematė, kaip V. J. lūžo koja, laiptinėje nugriuvusio V. J. taip pat nematė. Liudytojas V. T. parodė, kad jis paėmė V. J. už apykaklės, nukėlė nuo fotelio ant žemės ir ištempė sėdintį į koridorių. Tempiant V. J. nugara buvo atsukta jam į nugarą. V. J. paliko koridoriuje sėdintį, kojos jam nesuko. Specialistas J. S. teisme patvirtino savo išvadą, kad dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžis nėra būdingas traumai, pasukant rankomis koją, suėmus už pėdos.

Be to, paties V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, todėl vertintini kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu V. J., tiek pateikdamas pareiškimą, tiek duodamas parodymus, teigė, kad V. T. jį nustūmė nuo laiptų, o paskui, jam gulint laiptų apačioje, priėjo ir pasuko kojos pėdą, dėl ko jis pajuto stiprų skausmą. Tuo tarpu teismo posėdyje jis tvirtino, kad jo ikiteisminiame tyrime duotuose parodymuose gali būti netikslumų, kadangi buvo išgėręs, kada tiksliai jam lūžo koja, pasakyti negalėjo, abejojo dėl įvykio aplinkybių. Taip pat, nurodė, jog protokolą-pareiškimą jis skaitė neįdėmiai.

Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2006, 2K-616/2006, 2K-164/2010).

Kaltinamojo iškeltą sąžiningos klaidos versiją paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Iš pareiškimo matyti, kad kaltinamasis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tariamai padaryto nusikaltimo. Čia jis kategoriškai nurodo, kad būtent V. T. savo tyčiniais veiksmais jam sukėlė didelį fizinį skausmą, o būtent: nustūmė nuo laiptų ir paėmęs jo dešinės kojos pėdą ją stipriai pasuko. Analogiškai kaltinamasis savo kategorišką įsitikinimą nurodo ir apklaustas kaip liudytojas bei papildomai patvirtindamas savo anksčiau duotus parodymus. Jokių abejonių, kad jis dėl girtumo ar patirto smūgio į veidą jis neišreiškė nei pranešdamas apie nusikaltimą, nei kelis kartus apklausiamas liudytoju. Teismas atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad kaltinamasis abejones dėl kojos lūžio jau buvo nurodęs savo draugei L. P., tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tokių abejonių jis nenurodė.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. J., net būdamas susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe ir specialisto išvada, teisiamojo posėdžio metu vis tiek tvirtino, kad koją jam sužalojo V. T., t.y. ją paėmęs ir stipriai pasukdamas, nors tiek iš specialisto išvados, tiek iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo padaryta išvada, jog V. J. koją susižalojo pats, netinkamai ją pastatydamas koridoriuje. Taip pat konstatuota, kad V. J. nuo laiptų niekas nestūmė bei nesuko jam kojos. Taigi iš anksčiau nurodytų kaltinamojo teiginių akivaizdu, kad kaltinamajam abejonių dėl savo reiškiamų kaltinimų ir duotų parodymų bei jų turinio nebuvo.

Jokių aplinkybių, kad konflikto metu V. T. būtų paėmęs, lietęs ar kitokiu būdu žalojęs jam koją, byloje nenustatyta. L. P. taip pat parodė, kad V. J. jai nesakė, kad V. T. suktų jam pėdą. Nenustatyta ir tokia aplinkybė, kad konfliktas tarp minėtų asmenų būtų pasibaigęs laiptinėje, o ne buto koridoriuje. Abejonių, kad tokios aplinkybės galėjo būti ir realiai egzistuoti, taip pat nėra. Kaltinamojo tokios nurodytos aplinkybės yra akivaizdžiai išgalvotos, neatitinka tikrovės.

Sąžiningos klaidos galimybę dėl neblaivumo taip pat paneigia liudytojų A. K. ir K. J. parodymai. Liudytojas A. K. parodė, kad jei su pareiškėju įmanoma susikalbėti, nors jis ir yra girtas, aiškinasi įvykio aplinkybes ir pareiškimą priima. Pareiškimą surašo pareigūnas, o pareiškėjas tik perskaito ir pasirašo. Jei pareiškėjas būna neblaivus, surašo tarnybinį pranešimą. Liudytoja K. J. patvirtino, kad apklausiant V. J., jis buvo blaivus, jos surašytus parodymus protokole jis perskaitė ir pasirašė. Dar ji nurodė, kad jei pirmoje apklausoje dėl girtumo V. J. galėjo kažko ir nepasakyti, tai jai apklausiant V. J., jis pakartojo tas pačias įvykio aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kreipdamasis į valstybės institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, negali to naudoti kaip konfliktų sprendimo būdo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis privalo nurodyti ne nepagrįstais įtarimais paremtas abejones, o tam tikrus tiesą atitinkančius faktus, kurių pagrindu pradedamas tyrimas. Todėl, jeigu asmuo, nurodydamas tam tikrus faktus, iš anksto žino, kad jie yra neteisingi, melagingi, ir vis tiek siekia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos į tai reaguotų, jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 236 straipsnio 1 dalies sudėtį ir negali būti vertinami kaip sąžininga klaida (kasacinė nutartis Nr. 2K–117-303/2015). Taigi priešingai nuteistojo gynybos iškeltai versijai, kad tokiu būdu jis sąžiningai klydo, anksčiau aptartos ir išanalizuotos aplinkybės tvirtina, kad jis taip pasielgė tyčia, siekdamas nekaltą jam neįtikusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už žinomai nebūto nusikaltimo įvykdymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti, jog V. J. suprato, kad pateikia melagingą skundą dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, kad V. T. nustūmė jį nuo laiptų ir, jam nukritus į laiptinės aikštelę, paėmęs dešinės kojos pėdą, ją stipriai pasuko, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, t.y. suvokia, kad tokios aplinkybės neatitinka tikrovės, klaidina ikiteisminio tyrimo pareigūnus, norėjo taip elgtis, be to, jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju, suprato, kad duoda melagingus parodymus, nurodydamas, jog V. T. jį nustūmė nuo laiptų ir jam nukritus į laiptinės aikštelę, paėmęs dešinės kojos pėdą, ją stipriai pasuko, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, norėjo taip elgtis, be to, jis papildomai apklaustas liudytoju suprato, kad duoda melagingus parodymus, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, nurodydamas, jog pasilieka prie savo parodymų, duotų ankstesnėje apklausoje, norėjo taip elgtis, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimo matyti, kad įvykis yra apie aplinkybes, kurios vyko bute, esančiame Dainų g. 27-2, Šiauliuose, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybes tvirtina, kad konfliktas įvyko bute, esančiame Dainų g. 27-3, Šiauliuose, todėl ši aplinkybė tikslintina.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau neteistas (45 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (43 b. l.), dirbantis UAB „Technolabo“ vadybininku, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 str.).

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) bauda.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.