Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1189-179/2016 pagal pareiškėjos antstolės D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo L. V. už antstolės reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, skolininkė R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos antstolės D. K. prašymas dėl baudos paskyrimo už antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik vykdymo proceso dalyviams, bet ir kitiems asmenims. Siekiant užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą, įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijas asmenims, kurie be svarbių priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų. Nuostatos dėl jų skyrimo yra numatytos CPK 585 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jei antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nustato pareigą darbdaviui pateikti antstolį dominančią informaciją (CPK 734 straipsnis). Už teisėtų antstolio nurodymų nevykdymą įstatymas suteikia antstoliui teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo asmeniui nevykdančiam įpareigojimo (CPK 734 straipsnio 3 dalis). Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą pagal CPK 616 straipsnį yra viena iš civilinio proceso kodekse įtvirtintų teismo nuobaudų rūšių (CPK 103 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės D. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0164/14/00445 pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2381-798 dėl 58 642,97 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. V. išieškotojai UAB „Swedbank lizingas“. 2014 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr. S-14003318 „Dėl skolos išieškojimo“ antstolė pareikalavo skolininkės R. V. darbdavio UAB „Akmuva“ išskaičiuoti iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį nurodyto dydžio sumas, jas pervedant į antstolės D. K. kontoros depozitinę sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame patvarkyme yra nurodyta, jog tuo atveju, jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, darbdavys privalo apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis. Patvarkyme taip pat nurodyta sumas išskaityti ir pervesti reguliariai iki visos sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo, priešingu atveju, galima atsakomybė už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą, t. y. nurodyta, kad teismas gali skirti iki 1 000 Lt (289 Eur) baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Minėtas antstolės patvarkymas įteiktas UAB „Akmuva“ buhalterei 2014 m. birželio 20 d. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2014 m. spalio 9 d. UAB „Akmuva“ buvo išsiųstas raštas „Dėl skolos išieškojimo“ Nr. S-14004945, kuriame antstolė nurodė, kad patvarkymas dėl skolos išieškojimo nevykdomas ir kuriuo skolininkės darbdavys UAB „Akmuva“ pakartotinai buvo informuotas, jog tuo atveju, jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, darbdavys privalo apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis, taip pat nurodyta, kad už antstolio reikalavimo nevykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti iki 1 000 Lt (289 Eur) baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Atsakymas į minėtą antstolės raštą nebuvo gautas, o nuo patvarkymo dėl skolos išieškojimo išsiuntimo dienos iš UAB „Akmuva“ į antstolės depozitinę sąskaitą buvo gauti pervedimai 2014-10-24 – 84,39 Lt, 2014-12-29 – 84,39 Lt.

Apeliantas L. V. neginčija ir neneigia antstolės reikalavimų nevykdymo fakto, tačiau atskirajame skunde nurodo, kad dėl ekonominių veiksnių įmonės finansinis stabilumas buvo išbalansuotas, dėl ko buvo vėluojama atlikti mokėjimus pagal mokestines prievoles VMI ir Sodrai. Šios valstybinės įstaigos, naudodamos PLAIS mokesčių nuskaitymo iš banko sąskaitų sistemą, blokavo visas įmonės disponuojamas banko sąskaitas, be to, priverstinius išieškojimus iš įmonės banko sąskaitų vykdo antstolis G. S. bei antstolė A. K., dėl ko bendrovė neturėjo galimybės atliktas išskaitas iš R. V. darbo užmokesčio pervesti į antstolės depozitinę banko sąskaitą. Taigi antstolės patvarkymas, apelianto nuomone, negalėjo būti įvykdytas dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais ir laiko juos nepagrįstais. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, antstolės 2014 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr. S-14003318 „Dėl skolos išieškojimo“ apeliantas, kaip skolininkės R. V. darbdavys, buvo įpareigotas išskaityti iš skolininkės R. V. darbo užmokesčio nurodytas sumas išieškotojai UAB Swedbank lizingas“, o tuo atveju, jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, darbdavys buvo įpareigotas apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis. Tačiau skolininkės R. V. darbdavys ne tik nevykdė teisėtų antstolės D. K. nurodymų išskaityti iš darbuotojos darbo užmokesčio, bet ir nebendradarbiavo su antstole, neinformavo jos apie negalėjimo įvykdyti antstolės reikalavimų priežastis, nors apie antstolės patvarkymą Nr. S-14003318 „Dėl skolos išieškojimo“ jis buvo informuotas tinkamai. Be to, apeliantui, kaip UAB „Akmuva“ vadovui, buvo siųstas 2014 m. spalio 9 d. antstolės raštas „Dėl skolos išieškojimo“ Nr. S-14004945, kuriame apeliantas pakartotinai buvo informuotas, jog tuo atveju, jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, darbdavys privalo apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis, taip pat buvo nurodyta atsakomybė už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą. Tačiau apeliantas net ir po pakartotinio antstolės D. K. reikalavimo, įpareigojimo iš skolininkės R. V. darbo užmokesčio išskaityti nurodytas sumas nevykdė, šio įpareigojimo nevykdymo priežasčių nenurodė.

Apeliantas L. V. atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad antstolė klaidingai nurodo, jog buvo atliktos tik dvi išskaitos iš skolininkės darbo užmokesčio (2014-10-24 – 84,39 Lt ir 2014-12-29 – 84,39 Lt), kadangi į antstolės depozitinę sąskaitą buvo atlikti pervedimai ir 2015-06-17 bei 2015-08-12. Šiam teiginiui pagrįsti apeliantas pateikė UAB „Akmuva“ „Swedbank“, AB sąskaitos išrašą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš apelianto pateikto sąskaitos išrašo nematyti, kokios sumos buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, nenurodyta, kokio patvarkymo pagrindu buvo atlikti minėti mokėjimai, t. y. ar būtent pagal 2014 m. birželio 18 d. patvarkymą Nr. S-14003318 „Dėl skolos išieškojimo“, be to, pateiktame išraše nėra jokių „Swedbank“, AB rekvizitų, nenurodyta už kokį laikotarpį išrašas yra teikiamas, nenurodytas sąskaitos likutis, iš išrašo taip pat matyti, jog mokėjimų, atliktų 2015-06-17 ir 2015-08-12, numeriai yra 292 ir 516, tačiau nematyti, kokie kiti mokėjimai buvo atlikti iš UAB „Akmuva“ atsiskaitomosios sąskaitos. Todėl spręstina, kad minėtas apelianto pateiktas rašytinis įrodymas nepagrindžia aplinkybės, jog jis 2015-06-17 ir 2015-08-12 neabejotinai pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą išskaitas iš skolininkės R. V. darbo užmokesčio. Taip pat pažymėtina, kad netgi ir tuo atveju, jeigu minėtos išskaitos būtų/buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, pareiškėjas vis tiek būtų laikomas netinkamai vykdžiusiu antstolės įpareigojimą, kadangi apeliantas buvo įpareigotas kiekvieną mėnesį iš skolininkės R. V. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, sumas pervedant į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą, todėl spręstina, jog jam atsakomybė pritaikyta pagrįstai. Apeliantas minėto antstolės reikalavimo nevykdė tinkamai, t. y. nepervedė minėtų išskaitų į antstolės depozitinę sąskaitą kas mėnesį, dėl ko buvo apsunkintas vykdomojo dokumento įvykdymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad teisėto ir nenuginčyto antstolės D. K. reikalavimo nevykdymas pripažintinas CPK 585 straipsnio 1 dalies ir CPK 734 straipsnio 1 dalies pažeidimu, už kurį antstolės prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemonę – baudą. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui 50 Eur baudą, įvertino baudos paskyrimui ir jos dydžiui reikšmingas aplinkybes (apeliantas L. V. už tokį pat pažeidimą jau buvo kartą baustas), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, paskirta bauda atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra adekvati ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Antstolė D. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir paskirti UAB „Akmuva“ vadovui L. V. CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas tik atskirojo skundo ribose. Antstolė D. K. Alytaus rajono apylinkės teismo vasario 25 d. nutarties apeliacinės instancijos teismui atskiruoju skundu neskundė, todėl jos atsiliepime į pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą išdėstytas prašymas dėl pirmosios instancijos nutarties pakeitimo nevertintinas.

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.