Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.

2018 m. gruodžio 20 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VALBIS“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „VALBIS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. M.. 2017 m. kovo 6 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. spalio 12 d. nutartimis buvo patikslintas. 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Taip pat kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorius ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę, į posėdį nei vienas jų neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų, bankroto administratoriaus ataskaitos nustatyta, kad atsakovės vadovas perdavė administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Administratorius nustatė, kad įmonės veikla nutraukta 2013 metais, nes prasidėjus teisminiams ginčams buvo areštuotas UAB „Valbis“ turtas, tame tarpe ir piniginės lėšos. Neturint apyvartinių lėšų UAB „Valbis“ nutraukė vykdytas sutartis, kad nedidintų savo įsipareigojimų kreditoriams. Pagrindinė priežastis, lėmusi įmonės bankrotą, buvo nuomos sutarties su UAB „Akropolis“ nutraukimas, kadangi nutraukus numos sutartį, įmonė nebeturėjo kur vykdyti veiklos, t. y. pardavinėti prekių, be to dėl turto arešto, neturėjo galimybių turto pardavinėti, įmonės veikla buvo labai stipriai suvaržyta. Bankroto proceso metu administratorius nepareiškė ieškinių teismui. Administratorius peržiūrėjęs įmonės dokumentus, nenustatė pagrindo dėl įmonės valdymo organų atsakomybės ir/ar žalos iš jų priteisimo, kadangi įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti administratoriui, o turtas parduotas bankroto proceso metu. Tyčinio bankroto požymių nenustatyta.

Byloje taip pat nustatyta, kad administratorius sudarė vieną patalpų nuomos sutartį bendrovės trumpalaikiam turtui saugoti (4 T., b. l. 131–143). Bankroto proceso metu įmonės turėtas trumpalaikis turtas buvo parduotas už 21 527 Eur, transporto priemonės – už 70 Eur. Dalis BUAB „Valbis“ nelikvidaus turto kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nurašytas (4 T., b. l. 123). Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis BUAB „Valbis“ debitorių įsiskolinimai sudarė 316 322,16 Eur, iš kurių debitoriai padengė 2 864,97 Eur įsiskolinimus, o dalį reikalavimo teisių pardavė už 1 Eur. Likusi dalis debitorinių reikalavimų buvo nurašyta (4 T., b. l. 124–125). Bankroto proceso metu administratorius atleido du BUAB „Valbis“ darbuotojus. Taip pat administratorius paruošė paraišką Garantiniam fondui dėl išmokų skyrimo, pagal kurią pervestos lėšos skirtos darbuotojų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, t. y. patenkinti 4 789,37 Eur dydžio darbuotojų kreditoriniai reikalavimai (4 T., b. l. 50–53). Iš viso bankroto proceso metu buvo gauta 29 354,26 Eur, iš kurių buvo dalinai padengtos administravimo išlaidos ir darbuotojų kreditoriniai reikalavimai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje liko nepatenkinti 4 684 346,11 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratoriaus pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 27 d. pažyma Nr. (KM)-D2-2997 patvirtina, kad bankrutavusi BUAB „VALBIS“ su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi (4 T., b. l. 119).

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose BUAB „Valbis“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.

Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 268–270 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VALBIS“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorių sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.