Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai ir jų atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI 2017 m. liepos 26 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1703, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 101 straipsnio 3 dalimi (Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus 2017 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-273 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, areštavo pareiškėjui priklausančius tris nekilnojamojo turto objektus. Arešto mastas – 14 828,95 Eur, viso pareiškėjui priklausančio areštuoto turto vertė – 15 740 Eur (t. 1, b. l. 42–43; t. 2, b. l. 9–11).

Atsakovė 2017 m. liepos 31 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1723, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 101 straipsnio 3 dalimi (Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus 2017 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-284 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, areštavo pareiškėjai priklausančius tris nekilnojamojo turto objektus. Arešto mastas – 18 595,35 Eur, viso pareiškėjai priklausančio areštuoto turto vertė – 15 470 Eur (t. 1, b. l. 45–47; t. 2, b. l. 12–14).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų areštuoti pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja MAĮ. Mokesčių mokėtojo turto areštas yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, numatytų MAĮ 5 skyriaus IV skirsnyje. Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1897 redakcija) nustatyta, kad turto areštas yra galimas jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.

Šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 3 dalį, savo nuosekliai formuojamoje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-249/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-711/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1397/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-710-556/2017). Sąlyga „turto areštui yra pagrįsta rizika, kad mokestinė prievolė gali būti neįvykdyta, nes turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitokiu būdu galima jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti priteisto mokesčio ir su juo susijusių sumų“ išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.

Bylos medžiaga patvirtina, jog mokesčių administratoriui atlikus pareiškėjų mokestinius patikrinimus, jų metu buvo konstatuoti mokestinių įstatymų pažeidimai bei su jais susijusios mokestinės nepriemokos (Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. liepos 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-273 nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 14 828,95 Eur mokesčių ir su jais susijusių delspinigių bei baudų sumą (t. 2, b. l. 15–32), pareiškėjai Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-284 nurodyta sumokėti į biudžetą 14 820,72 Eur mokesčių ir su jais susijusių delspinigių bei baudų sumą (t. 2, b. l. 33–50)). Taigi pirmoji paminėta sąlyga, suteikianti mokesčių administratoriui MAĮ 33 straipsnio 15 punkte įtvirtintą teisę taikyti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – turto areštą, yra tenkinta. Pastebėtina, jog tai, kad dėl minėtų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų pareiškėjai yra inicijavę mokestinius ginčus, nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas MAĮ 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti, nėra pagrindas netaikyti MAĮ 95 straipsnyje įtvirtintos mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės – turto arešto.

Pasisakant dėl antrosios sąlygos taikyti turto areštą, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjų patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra susiję, inter alia, su mokesčių vengimu (apskaičiuojant mokesčius taikytas MAĮ 10 ir 69 straipsniai), patikrinimo metu pareiškėjui apskaičiuota 14 828,95 Eur, pareiškėjai – 14 820,72 Eur mokesčių ir su jais susijusių delspinigių bei baudų suma nėra mažareikšmė, yra pakankamos pagrįstai manyti, jog yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjų veiksmų ar kitų veiksnių gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčių ir su juo susijusių sumų. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pakankamai didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (pavyzdžiui: 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011; 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1497/2011; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-401-438/2016). Taip pat pabrėžtina, jog, kaip jau buvo minėta, sąlyga, ar egzistuoja realus pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.

Pareiškėjai skunde teismui teigė, jog turi pakankamai turto, kad sumokėtų į biudžetą jiems papildomai apskaičiuotas mokesčių sumas, jei toks sprendimas įsiteisėtų. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad pareiškėjams mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuotos, nedeklaravus (neteisingai deklaravus) pajamas iš veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriais. Pareiškėjai pateikė bankų sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjų disponuojami piniginių lėšų likučiai banke nėra pakankami sumokėti mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusių delspinigių bei baudų sumas (t. 1, b. l. 59, 84). Iš administracinėje byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog didžiajai daliai pareiškėjų turimų žemės sklypų nustatyti apribojimai pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą neperleisti 5 metus žemės sklypo žemės, t. y. pareiškėjai šio turto minėtą laikotarpį negalėtų realizuoti, net ir ketindami gera valia įvykdyti mokestines prievoles. Taip pat nustatyta, kad vienas iš žemės sklypų priklauso keliems bendrasavininkiams (t. 1, b. l. 97), vienam žemės sklypui (jo daliai) sudaryta panaudos sutartis su trečiuoju asmeniu iki 2035 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 109–110), todėl pagrįstai tikėtina, jog vėlesnis tokio turto areštas ir išieškojimas sukels neproporcingų pasekmių kitų bendrasavininkių atžvilgiu, galimai pažeis jų, taip pat trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Tai, kad pareiškėjai niekada neturėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui, neturi reikšmės sprendžiant dėl turto arešto taikymo. Nors pareiškėjai skunde nurodė, jog dėl viešuose registruose fiksuojamo turto arešto, matomo pareiškėjų, kaip ūkininkų, partneriams, klientams ir veiklos finansuotojams (bankams, kredito ir finansų įstaigoms), jie atsiduria prastesnėje konkurencinėje padėtyje, nes finansuotojai nebenori skolinti lėšų, o partneriai bei klientai nebepasitiki pareiškėjais, laiko juos rizikingesniais ir dažniau renkasi konkurentus, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Todėl minėti pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, atitinkanti viešąjį interesą, kad papildomai apskaičiuoti privalomi mokesčiai būtų sumokėti. Pareiškėjai nepateikė objektyvių faktinių duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, bus galimybė padengti skolą ir tokia galimybė nesumažės. Minėta, kad pareiškėjams apskaičiuota nemaža mokestinės prievolės suma ir tokios sumos padengimui būtina užtikrinti, kad bus pakankamai turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti nukreiptas ieškojimas, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros.