- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-84-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27409-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Pareiškėjas
- D. R., A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, AS Inbank filialas, Sergel, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Susiekimo paslaugos, Gelvora, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-32899-1040/2021 pagal pareiškėjų D. R. ir A. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, „AS Inbank filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstoliai V. M., D. Š., J. B., R. V., G. B., R. K., N. L., I. B., B. P., D. P., V. Ž., A. B., N. S., O. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. R. ir A. R. (toliau – pareiškėjai) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes, nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Pareiškėjai nurodė, kad santuoką sudarė 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. R., tačiau pareiškėjų tėvystės teisės yra neterminuotai apribotos nuo 2017 m. gegužės 31 d. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-849-1019/2019, kuriuo nepilnamečio sūnaus nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta O. B., su ja yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bei kuriuo yra priteistas išlaikymas iš pareiškėjų nepilnamečiui vaikui iki pilnametystės.
3. Pareiškėjai paaiškino, kad gyvenant santuokoje išryškėjo pareiškėjų interesų, pomėgių ir charakterių skirtumai, dėl ko santuokinis gyvenimas pradėjo nebesiklostyti kaip buvo tikėtasi. Pareiškėjai pripažįsta, kad santuoka tapo formali ir yra faktiškai iširusi, nes pareiškėjai daugiau nei 3 metus negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nėra tikimybės, kad galėtų susitaikyti ir atkurti šeimą. Patvirtino, kad jų kreditoriai apie santuokos nutraukimo bylos inicijavimą yra informuoti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė įpareigoti pareiškėjus pagrįsti bendrąją jungtine nuosavybe įgyto turto padalijimą tarp sutuoktinių, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo. Nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. spalio 12 d. duomenimis D. R. valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolingas, A. R. valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams skolinga 1 439,44 Eur, iš jų 1 338 Eur suma už baudų už 34 administracinius nusižengimus ir 101,44 Eur suma išieškoma pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomojoje byloje į valstybės biudžetą iš A. R. taip pat išieškoma 225,96 Eur kriminalinė bauda. Nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjos A. R. prievolės būtų priskirtos jos asmeninėmis prievolėmis. Taip pat konstatavo, kad transporto priemonė Peugeot 306 įgyta santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o pareiškime nėra nurodoma priežasčių, kodėl šis turtas yra priskirtas išimtinai D. R. asmeninei nuosavybei, sutuoktinei nėra siūloma kompensacija už jai priklausančią turto dalį, t. y. iš esmės sumažinama A. R. priklausančio turto dalis, į kurį būtų galima nukreipti pareiškėjos skolų išieškojimą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas K. Č. pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad Peugeot 306 buvo įsigytas 2018 m. rugpjūčio 3 d., pareiškėjai bendro ūkio neveda ilgiau nei 3 metus, atskirai gyventi pradėjo 2015-2016 metais, kas reiškia, jog minėta transporto priemonė buvo įsigyta šalims nevedant bendro ūkio, pareiškėja jos net nėra mačiusi ir nėra niekuomet jos naudojusi, ji buvo įsigyta iš D. R. lėšų, sukauptų asmeniškai sutuoktiniams nevedant bendro ūkio, be to, jo remontu, eksploatavimu visuomet išimtinai rūpinosi ir savo lėšas tam skyrė tik D. R., sutuoktinė prie to neprisidėjo ir negalėjo prisidėti, todėl dalijant šį turtą yra būtinybė nukrypti nuo lygių dalių principo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punkte nurodomas kreditorinis įsipareigojimas suinteresuotam asmeniui laikytinas solidaria pareiškėjų prievole, todėl nurodė, neprieštaraujantis pareiškėjų prašymui nutraukti santuoką su sąlyga, jeigu minėtas pareiškėjų įsipareigojimas bus vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, o jo nepakankant – ir iš asmeninio sutuoktinių turto.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas K. Č. pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas nepagrįstas ir prašė tvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad prievolės kreditoriui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo modifikuoti kitoje byloje priimtiną teismo sprendimą. Paaiškino, kad pareiškėjas D. R. nėra ir negali būti susijęs su šios prievolės atsiradimu ir/ar vykdymu, nes šalys jau prieš nurodytą įvykį nevedė bendro ūkio (ūkis nevedamas nuo 2015-2016 metų), jam apie šį įvykį nieko nebuvo žinoma, žala kreditoriui susijusi su transporto priemone, kuri buvo įgyta be D. R. žinios iš asmeninių sutuoktinės lėšų, todėl pripažintinas jos asmenine nuosavybe, be to ją vairavo trečiasis asmuo. Pažymėjo, kad tai, jog prievolė santuokos metu vykdytina iš bendro sutuoktinių turto nereiškia, kad tai solidari prievolė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu nutraukė D. R. ir A. R. (toliau kartu – šalys) santuoką, sudarytą 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino tokio turinio 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:
„1. Santuokos nutraukimo pagrindas.
1.1. Santuoka, kuri sudaryta tarp Šalių 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 str. pagrindu (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu).
2. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas.
2.1. Šalių tėvystės teisės jų nepilnamečio sūnaus D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra neterminuotai apribotos pagal 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-849-1019/2019, kuriuo nepilnamečio sūnaus nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji viela, bei kuriuo yra iš Šalių priteistas išlaikymas iš nepilnamečiam vaikui iki vaiko pilnametystės, todėl šioje santuokos nutraukimo byloje Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai nėra sprendžiami
3. Turto padalijimas, kitos turtinės teisės.
3.1. Šalims nuosavybės teisėmis nekilnojamasis turtas nepriklauso.
3.2. A. R. nuosavybės teisėmis transporto priemonės nepriklauso.
3.3. D. R. nuosavybės teisėmis priklauso transporto priemonė: keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 530 EUR. Po santuokos nutraukimo šiame punkte nurodyta transporto priemonė asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka D. R..
3.4. Visus namų apyvokos reikmenis bei daiktus Šalys pasidalino geruoju prieš pasirašydamos šią sutartį.
3.5. Santuokos metu sukauptos piniginės santaupos atitenka tam, pas kurį jos yra ir Šalys viena kitai dėl to jokių pretenzijų neturi ir ateityje nepareikš.
3.6. Šalys patvirtina, kad joms yra žinoma, jog dalijantis santuokoje įgytą turtą, tas sutuoktinis, kuriam atitenka mažesnė bendro turto dalis, turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio piniginės kompensacijos, tačiau šiuo atveju abi Šalys patvirtina, kad nei viena iš kitos nereikalauja ir viena kitai nemoka jokios papildomos piniginės kompensacijos dėl aukščiau nurodytos turto pasidalijimo tvarkos, ir toks Šalių susitarimas atitinka abiejų Šalių valią bei interesus.
4. Bendrieji kreditoriai ir asmeninės skolos.
4.1. A. R. turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams:
· Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius pagal antstolio V. M. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini); pagal antstolio D. Š. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini); pagal antstolės J. B. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini); pagal antstolio R. V. vykdomus išieškojimus v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antstolio G. B. vykdomus išieškojimus v. b. Nr. (duomenys neskelbtini);
· Valstybinei ligonių kasai prie SAM, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pagal antstolio R. K. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini); pagal antstolės N. L. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini);
· Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pagal antstolės B. P. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini);
· UAB „Sergel“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal antstolės B. P. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini);
· Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pagal antstolės I. B. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini);
· SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pagal antstolio V. M. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini);
· O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą, priimtą c. b. Nr. e2-849-1019/2019.
Po santuokos nutraukimo visi šie skoliniai įsipareigojimai ir toliau lieka asmeninėmis A. R. prievolėmis kreditoriams.
4.2. D. R. turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams:
· N. S., gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal antstolės D. P. vykdomus išieškojimus v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) ir v. b. Nr. (duomenys neskelbtini);
· „AS Inbank filialui“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal antstolio A. B. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini);
· UAB „Gelvora“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal antstolės V. Ž. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini);
· O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą, priimtą c. b. Nr. e2-849-1019/2019.
Po santuokos nutraukimo visi šie skoliniai įsipareigojimai ir toliau lieka asmeninėmis D. R. prievolėmis kreditoriams.
4.3. Šalys patvirtina, kad be aukščiau nurodytų, neturi jokių kitų asmeninių ar bendrų skolinių įsipareigojimų kreditoriams.
5. Kitos sąlygos.
5.1. Šalys santuokos nutraukimo metu viena iš kitos išlaikymo sau nereikalauja.
5.2. Po santuokos nutraukimo A. R. paliekama pavardė – R., D. R. paliekama pavardė – R..
5.3. Šalims yra išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 str. 3 d. nuostata dėl teisės kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo, esant iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms.“
8.1. Teismas iš byloje nustatytų aplinkybių padarė išvadą, kad santuoka tikrai yra iširusi ir išsaugoti ją nėra galimybių, todėl sprendė, kad netikslinga pareiškėjams taikyti taikinimo procedūrą ir termino susitaikyti nenustatė.
8.2. Teismas vertino, kad pareiškėjai tinkamai pagrindė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimą tarp sutuoktinių, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo (iš pradinio pareiškimo turinio matyti, kad sutuoktiniai jau daugiau nei trejus metus kartu negyvena, neveda bendro ūkio), todėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punkto nuostatą patvirtino.
8.3. Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-22161-854/2019, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui buvo priteista solidariai iš atsakovų A. C. ir A. R. 677,44 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 677,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 22 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 11 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo. Teismas sutiko su pareiškėjų atstovu, kad prievolė kreditoriui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui šiuo atveju yra asmeninė pareiškėjos A. R. prievolė, kuri atsirado dėl 2017 m. birželio 6 d. įvykusio eismo įvykio. Nurodė, jog šalys patvirtino, kad iki šio eismo įvykio jau nebevedė bendro ūkio, pareiškėjui nebuvo žinoma apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. numeris (duomenys neskelbtini), su kuria buvo padarytas eismo įvykis, įsigijimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad minėta transporto priemonė įgyta šalims nevedant bendro ūkio, pareiškėjos A. R. be sutuoktinio žinios ir iš asmeninių lėšų, ji laikytina pareiškėjos asmenine nuosavybe, taip pat nepateikta duomenų, leidžiančių manyti kitaip. Papildomai pažymėjo, kad VĮ Regitra 2021 m. spalio 8 d. duomenimis, pareiškėja jos vardu registruotų transporto priemonių šiuo metu neturi, todėl laikė, jog pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punkto nuostatos nepažeidžia kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų ir jas patvirtino.
8.4. Teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio, 3.53 straipsnio 3 dalies, 3.126 straipsnio reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia sutuoktinių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtino bei, remdamasis pareiškėjų prašymais, A. R. paliko santuokinę pavardę „R.“, o D. R. – „R.“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad solidari A. R. ir D. R. skola apeliantui bus laikoma asmenine A. R. prievole, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
9.1. Byloje nebuvo nustatytos nei aplinkybės, nei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, kurie galėtų atleisti D. R., kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininką, tiek nuo pareigos apdrausti transporto priemonę, tiek nuo solidarios atsakomybės už šios prievolės neįvykdymą.
9.2. Apeliantas, kaip trečiasis asmuo, byloje pateikė 2021 m. spalio 25 d. raštą, kuriame aiškiai nurodė, jog nesutinka, kad minėta prievolė būtų laikoma asmenine A. R. prievole, o reikalavimą grąžinti išmokėtą sumą reiškia ir D. R., kaip solidariam skolininkui, to nekeičia ir aplinkybė, kad apeliantas solidarią skolą jau yra prisiteisęs iš vieno iš solidarių skolininkų – A. R..
9.3. Teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams.
9.4. Pareiškėjams tenka pareiga paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y., kad šiai bylai aktualaus eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. tačiau tokių įrodymų pareiškėjai nepateikė, todėl neaišku, kuo remiantis teismas nusprendė minėtą transporto priemonę laikyti asmenine A. R. nuosavybe. Be kita ko, pareiškėjai ne tik nurodė labai abstraktų tariamai nebevedamo bendro ūkio laikotarpį, bet ir nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, teismas net nesistengė patikslinti, nuo kada pareiškėjai iš tikrųjų nebeveda bendro ūkio.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjai D. R. ir A. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti D. R. iš apelianto apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
10.1. 2021 m. spalio 25 d. pateikdamas atsiliepimą nagrinėjamoje pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje, kreditorius (apeliantas) atsiliepime nereikalavo teismo pripažinti prievolę solidaria, o atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinimo klausimą, negalėjo išeiti už kreditoriaus reikalavimo ribų ir negalėjo pripažinti prievolę solidaria, kai jis to net neprašė.
10.2. Kreditoriaus prašymas, kad nutraukus santuoką būtų numatyta sąlyga, jog prievolė būtų vykdoma iš bendro sutuoktinių turto – neįmanoma, nes bendro sutuoktinių turto, nutraukus santuoką, nebelieka. Tai, jog prievolė santuokos metu vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, jokiu būdu nereiškia, kad tai solidari abiejų sutuoktinių prievolė. Asmeninė vieno iš sutuoktinių prievolė santuokos metu (iki jos nutraukimo) gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (kito sutuoktinio gaunamų pajamų ir/ar turto dalies), bet dėl to ji netampa solidaria.
10.3. Skolinių įsipareigojimų kreditoriui klausimas jau yra išspręstas nurodytu įsiteisėjusiu 2019 m. teismo sprendimu už akių ir skola priteista tik iš A. R. ir iš A. C., bet ne ir iš D. R., kuris byloje nebuvo įtrauktas atsakovu ir nedalyvavo, todėl numatant, kad už šią prievolę, kuri išspręsta 2019 m. sprendimu už akių, solidari atsakomybė turi tekti dar ir D. R. – būtų neabejotinai be jokio teisinio pagrindo modifikuojamas ankstesnėje byloje priimtas teismo sprendimas. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių, kreditorius, manydamas, kad atsakingi turi būti abudu sutuoktiniai, nagrinėjamoje 2019 m. byloje atsakovu nebuvo įtraukęs ir D. R..
Šalies argumentai
10.4. Pareiškėjai paneigė nurodytą prezumpciją pateikdami paaiškinimus, kad D. R. nėra ir negali būti susijęs su aptariamos prievolės atsiradimu ir/ar vykdymu, kadangi šalys jau prieš nurodytą eismo įvykį įvykį ilgą laiką nevedė bendro ūkio. Pareiškėjai negalėjo tiksliai (metų, mėnesių tikslumų) įvardinti nuo kada nevedamas bendras ūkis, todėl ir buvo nurodytas laikotarpis 2015 - 2016 m. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (pvz. VĮ Registrų centro pažyma apie D. R. nepilnamečius vaikus, tarp kurių - nepilnametis sūnus G. R.), patvirtina, kad D. R. šio sūnaus susilaukė ne su pareiškėja, o su kita moterimi bei kad su pareiškėja bendras ūkis nebuvo vedamas.
10.5. Apelianto reikalavimas, iš kurio kildinama pareiškėjų atsakomybė, yra susijęs su iš draudimo teisiniais santykiais atsirandančiais reikalavimais, o tokiems reikalavimams pareikšti įstatyme numatytas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Jeigu būtų laikoma, kad apelianto reikalavimai kildinami ne iš draudimo teisinių santykių, bet iš reikalavimų dėl padarytos žalos atlyginimo, tai tokiu atveju taip pat taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, tačiau eismo įvykis įvyko 2017 m. birželio 6 d., kas reiškia, kad tiek 1 metų, tiek ir 3 metų ieškinio senaties terminai yra aiškiai praleisti, todėl apeliantas savo reikalavimų D. R. net ir nebegali reikšti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
13. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė proceso teisės normų pažeidimų, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla, be to nurodyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme
Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų apeliacinio skundo nagrinėjimui.
14. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu patenkino sutuoktinių D. ir A. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu: nutraukė D. R. ir A. R. santuoką, sudarytą 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino tokio turinio 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tarp kitų santuokos nutraukimo pasekmių teismas nustatė, kad A. R. prievolė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pagal antstolės B. P. vykdomą išieškojimą v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo toliau lieka asmenine A. R. prievole kreditoriui.
15. Apeliacinis skundas teiktas dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalies, kuria buvo pripažinta, kad solidari pareiškėjų A. R. ir D. R. skola apeliantui bus laikoma asmenine A. R. prievole.
16. A. R. prievolė apeliantui nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, priimtu atsakovams už akių civilinėje byloje Nr. 2-22161-854/2019. Teismas nustatė, kad autoįvykio metu A. R. automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo išmoką nukentėjusiajam sumokėjo ieškovas, todėl patenkino LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. C. (automobilio vairuotojui) ir A. R. (automobilio savininkei) ir priteisė iš atsakovų solidariai 677,44 Eur nuostolių atlyginimo, palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitam automobilio (duomenys neskelbtini) galimam bendraturčiui D. R. ieškinys pareikštas nebuvo.
17. Bylos pagal D. ir A. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. R. turi prievolę Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kuri nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22161-854/2019. Kreditorius buvo įtrauktas į prašymo nagrinėjimą, pateikė savo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punkte nurodomas kreditorinis įsipareigojimas suinteresuotam asmeniui laikytinas solidaria pareiškėjų prievole, todėl nurodė neprieštaraujantis pareiškėjų prašymui nutraukti santuoką su sąlyga, jeigu minėtas pareiškėjų įsipareigojimas bus vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, o jo nepakankant – ir iš asmeninio sutuoktinių turto.
18. CPK 540 straipsnio 4 dalys nustato, kad jeigu Civilinio proceso kodekso XXXV skirsnyje (Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu) nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.
19. Apeliantas savo skundą grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalą asmuo (šiuo atveju – A. C.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju — A. R. ir D. R.), grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (solidari atsakomybė).
20. Aukščiau aptarto reglamentavimo nekeičia ir aplinkybė, kad Biuras solidarią skolą jau yra prisiteisęs iš vieno iš solidarių skolininkų — A. R. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-22161-854/2019). Apelianto vertinimu, reikalavimo/ieškinio pareiškimas tik vienam iš solidariųjų skolininkų neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą/ieškinį ir kitiems solidariesiems skolininkams. Tokia taisyklė galioja kol solidarioji prievolė baigiasi (CK 6.14 straipsnio 3 dalis; Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-115-109/2011). Apeliantas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu reikalavimą grąžinti išmokėtą sumą reiškia ir D. R., kaip solidariam skolininkui.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras bylos nagrinėjimo metu nepareiškė tinkamai suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo D. R., iš atsiliepimo turinio aišku, kad ginčas dėl D. R. prievolės kreditoriui egzistavimo bylos nagrinėjimo metu buvo kilęs. Nors bylą nagrinėjantis teismas galėjo tikėtis, kad profesionalus verslo subjektas Transporto priemonių draudikų biuras tinkamai pareikš reikalavimus vienam iš sutuoktinių, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą tokioje situacijoje. Nagrinėjimu atveju trečiais asmuo – kreditorius Transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą, nors iš procesinio dokumento turinio seka, kad ketino pareikšti materialinius teisnius reikalavimus D. R., t. y. buvo visos prielaidos konstatuoti, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir įpareigoti trečiąjį asmenį pašalinti nurodyto procesinio dokumento trūkumus (CPK 138,135 straipsniai).
22. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo A. R. įgytas nenutraukus santuokos su D. R.. Įstatymas įtvirtina santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpciją. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau bendro turto teisinio režimo prezumpcija gali būti nuginčyta. Nagrinėjamu atveju tarp D. R. ir trečiojo asmens iš esmės kilo ginčas dėl automobilio priskyrimo bendrajam sutuoktinių turtu. Toks ginčas gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka. Civilinės bylos pagal sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nagrinėjamos ne ginčo tvarka, vieno iš sutuoktinio ir jo kreditoriaus ginčo išsprendimas tokios bylos kontekste negalimas.
23. Pirmosios instancijos tesimas neturėjo pagrindo vertinti šalių argumentus dėl sutuoktinių bendro gyvenimo nutraukimo momento bei dėl santuokos metu įgyto automobilio priskyrimo prie asmeninės A. R. turto byloje pagal sutuoktinių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nagrinėjamoje CPK XXV skyriuje numatyta tvarka. Teismas turėjo sustabdyti santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas kreditoriaus ir atsakovo D. R. ginčas dėl automobilio (duomenys neskelbtini) teisinio režimo bei atsakovo D. R., kaip galimo šio automobilio bendraturčio, atsakomybės už automobilio eksploatavimą be civilinės atsakomybės draudimo poliso pasekmes (CPK 540 straipsnio 4 dalis).
24. Apelianto ir vieno iš pareiškėjų argumentai dėl bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo pabaigos nebuvo ginčo dalyku pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat negali jų vertinti ir dėl jų pasisakyti (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Analogiškai negali būti apeliacijos dalyku argumentai dėl ieškinio senaties taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio senatis taikoma tik ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovui pareikalavus, ieškinio senaties praleidimas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (CK 1.126 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išnagrinėjęs kreditoriaus Transporto priemonių draudikų biuro ir pareiškėjo D. R. ginčą dėl santuokoje įgyto automobilio teisinio režimo, esmingai pažeidė proceso teisės normas (CPK 540 straipsnio 4 dalis), dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, nurodyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
26. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.