- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-31
- Bylos Nr.
- e2-415-475/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08641-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.8Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei E. P. dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. P. (toliau – atsakovo) 7 990,41 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2014–2020 metus, 56,68 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 16 d., 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.1. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas yra valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomininkas. Atsakovas valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudojo faktiškai kaip statinių, esančių valstybinės žemės sklype, savininkas nuo statinių įsigijimo 2011 m. sausio 27 d., o nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. pagal sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio ir už 2014–2020 metus, kurį turėjo sumokėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4, 1.5, 1.6 punktuose ir Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 (pakeistų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-272, toliau – Taisyklės), 4, 11, 15 ir 23 punktuose nustatyta tvarka.
1.2. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai - 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Atsakovas yra skolingas 214,75 Eur delspinigių, paskaičiuotų kiekvienais metais nuo tais metais nesumokėtos žemės mokesčio sumos po 0,02 proc. nuo prievolės praleidimo dienos už 180 dienų.
1.3. Ieškovė dublike nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ asmenims, nors ir nesudariusiems žemės sklypo nuomos sutarties, atsiranda prievolė mokėti žemės nuomos mokestį kaip šio žemės sklypo naudotojams. Prievolė mokėti aukščiau nurodytą mokestį kyla ne iš sklypo perdavimo naudoti, o iš nuosavybės teisės į statinius, esančius ant valstybinės žemės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012, 24 punktas).
1.4. Nors ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyta galimybė mokėti nuomos mokesti periodiškai, tai dar nereiškia, kad nuomos mokestis priskirtinas periodinei išmokai. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo, kad tik atskirų rūšių reikalavimams yra taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Įstatymų leidėjas nenumatė kitų atvejų, neišskyrė daugiau pagrindų sutrumpintiems ieškinio senaties terminams taikyti. Nuomos mokestis negali būti laikomas išmoka: nuomos mokestis sieja nuomos sutarties šalis. Valstybinės žemės nuomos mokestį prilyginti periodinėms išmokoms, kokiomis yra palūkanos, teisiškai yra absoliučiai nepagrįsta.
1.5. Atsakovo reikalaujamas senaties terminas neturi būti taikomas, kadangi valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; kt.).
1.6. Atsakovas prašydamas išdėstyti žemės nuomos mokesčio skolą 36 mėnesių laikotarpiui iš esmės pripažįsta susidariusią skolą, bei prašo jos sumokėjimą išdėstyti per 36 mėnesių terminą. Šiam atsakovo prašymui ieškovė neprieštarauja.
2. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė išdėstyti susidariusio įsiskolinimo mokėjimą dalimis per 36 mėnesių laikotarpį. Atsakovas teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad įsigijus statinius adresu (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 27 d. iki susitvarkius žemės dokumentus ir pasirašius žemės nuomos sutartį 2019 m. rugsėjo 10 d. savivaldybė neskaičiavo žemės nuomos mokesčio ir nesiuntė sąskaitų. Atsakovo teigimu, savivaldybė turėjo skaičiuoti žemės mokestį atgaline data už faktiškai užimamų statinių žemės plotą, o ne už suformuotą žemės sklypą. Atsakovas prašo žemės mokesčio skolos apskaičiavimui už paskutinius penkis metus taikyti 5 metų senatį. Už likusį terminą iki pasirašant žemės nuomos sutartį skaičiuoti mokestį už faktiškai jam priklausančių pastatų užimamą plotą, o ne už suformuotą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
3. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pastatų esančių, Geležinkelio g. 3, Kaune, savininkas, taigi ir valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudotojas nuo statinių įsigijimo 2011 m. sausio 27 d., o nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. pagal sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 7 990,41 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2014–2020 metus.
5. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, prašė taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senatį ieškovės reikalavimams.
6. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, išaiškino, kad ŽRĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 2 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą.
7. Ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovui dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo vadovavosi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 (toliau – ir Taisyklės).
8. Šių Taisyklių 34 punkte (Taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 17 d.) nurodyta, kad jei nustatoma, jog asmuo naudojasi (naudojosi) valstybine žeme ir nemoka (nemokėjo) valstybinės žemės nuomos mokesčio, Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius valstybinės žemės nuomos mokestį asmeniui apskaičiuoja nuo naudojimosi žemės sklypu pradžios, bet ne daugiau kaip už einamuosius metus ir už penkerius praėjusius metus.
9. Teismo nuomone, Taisyklių 34 punktu iš esmės pati ieškovė įtvirtino sutrumpintą ieškinio senatį reikalavimui dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo. Tokia išvada daroma, įvertinus kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).
10. Atsakovui pareikalavus taikyti ieškinio senatį, ieškovė triplike nurodė, kad nors CK ir yra numatyta galimybė mokėti nuomos mokestį periodiškai, tai dar nereiškia, kad nuomos mokestis priskirtinas periodinei išmokai. Teisiškai nepagrįsta valstybinės žemės nuomos mokestį prilyginti periodinėms išmokoms, kokiomis yra palūkanos. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė.
11. Pažymėtina, kad ieškovė tais pačiais argumentais dėl ieškinio senaties taikymo grindė apeliacinį skundą kitoje civilinėje byloje dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo. Aukštesnės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1872-601/2021 nurodė, kad prašomas priteisti valstybinės žemės nuomos mokestis yra periodinis (mokamas kasmet), todėl tokiems reikalavimams pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Apeliantė nenurodė jokių motyvų, kodėl turėtų būti nesilaikoma suformuotos teisminės praktikos. Be to, pažymėjo, kad pati apeliantė yra pripažinusi (supratusi), jog valstybinės žemės nuomos mokesčiui yra taikytinas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas (Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491, 34 punktas) (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-1872-601/2021 17 ir 18 punktai). Todėl esant analogiškai situacijai ir šioje byloje, atsakovo reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo negali būti atmestas ieškovės nurodytais iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių jau yra pasisakęs aukštesnės instancijos teismas.
12. Ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Teismas nenustatė svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Todėl reikalavimui dėl skolos ir delspinigių priteisimo nuo 2014–2020 metus taikytina ieškinio senatis, o atsakovui ginčijant skolos paskaičiavimą skaičiuotino valstybinės žemės ploto aspektu, teismas patikrina ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2016–2020 metų laikotarpį.
13. Atsakovo vertinimu, ieškovė valstybinės žemės nuomos mokestį turėjo skaičiuoti ne už visą suformuotą nuomojamą valstybinės žemės sklypą iki 2019 m. rugsėjo 10 d., kuomet buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis, bet pagal faktiškai jam priklausančių pastatų užimamą plotą.
14. Taisyklių redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. birželio 23 d., 7 punkte nurodyta, kad Valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir valstybinės žemės nuomos sutartis. Kai valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, bet statinys stovi kadastriniame sklype arba yra patvirtintas detalusis sklypo planas, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal kadastrinio arba suformuoto sklypo duomenis. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams, jei nėra įkurtos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ir nėra suformuotas žemės sklypas, mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal NTR nurodytą užstatytą namo plotą.
15. Į bylą pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. A-2209 „Dėl žemės sklypo prie pastatų Geležinkelio g. 3 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas apie 5 571 kv. m žemės sklypas prie pastatų Geležinkelio g. 3 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – sandėliavimo statinių statybos). Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (10.1 punktas) matyti, kad suformuotas naujas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytas 2.1 punkte, kurio kadastriniai duomenys nustatyti 2012 m. gruodžio 29 d. Todėl atsakovo argumentai, kad žemės nuomos mokestis iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo turėtų būti skaičiuojamas pagal statinių faktiškai užimamą plotą, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškinys pripažįstamas iš dalies pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies ieškovei iš atsakovo priteisiant 5 847,08 Eur (1166,40+1209,60+1321,20+ 1218,38+931,50) valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2016–2020 metus, taip pat ir 207,33 Eur (41,99+43,55+47,56+43,86+30,37) delspinigius už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d., viso 6 057,41 Eur.
17. Patenkinus iš dalies ieškinį, iš atsakovo ieškovei 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (6 057,41 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Patenkinus iš dalies ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti 74 proc. (6057,41 Eur×100 proc./ 8202,90 Eur), atmesti – 26 proc.
19. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 137 Eur (185*74/100) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,19 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tai yra 9,76 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais.
22. Atsakovas nurodo, kad neišgali sumokėti visos skolos. Ieškovė nurodė, kad neprieštarauja dėl skolos išdėstymo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas per 36 mėnesių laikotarpį reikšmingai nepažeis ieškovės interesų, o atsakovui bus suteikta galimybė sumokėti priteistą skolą be priverstinio vykdymo.
23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo sprendimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo vykdymas išdėstytinas dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, t. y. atsakovas įpareigotinas sumokėti ieškovei priteistą sumą, iš viso 6 057,41 Eur, per 36 mėnesių laikotarpį – 35 mėnesius mokant po 168 Eur per mėnesį, įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, paskutinį 36-tą mėnesį sumokant 177,41 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 177, 178, 185, 284 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 5 847,08 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 8 ct) valstybinės žemės nuomos mokestį už 2016–2020 metus, 207,33 Eur (dviejų šimtų septynių eurų 33 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (6 057,41 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,76 Eur (devynių eurų 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 137 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teismo sprendimo dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo vykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui nustatant, kad atsakovas E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, – 6 057,41 Eur (šešių tūkstančių penkiasdešimt septynių eurų 41 ct) įsiskolinimą sumoka per 36 mėnesius, 35 mėnesius mokant 168 Eur (šimto šešiasdešimt aštuonių eurų) mėnesinėmis įmokomis, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, 36-tą mėnesį sumokant 177,41 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 41 ct) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 057,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokos pradedamos mokėti nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.