- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-1872-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19844-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.8Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5137-1070/2021 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. Š. dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. Š. 5 449,50 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 230,34 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra valstybinės žemės sklypų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Jis taip pat buvo nuomininkas valstybinės žemės sklypų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) (iki 2019 m. gegužės 8 d.) ir (duomenys neskelbtini) (iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ asmenims, nors ir nesudariusiems žemės sklypo nuomos sutarties, atsiranda prievolė mokėti žemės nuomos mokestį, kaip šio žemės sklypo naudotojams. Prievolė mokėti šį mokestį kyla ne iš sklypo perdavimo naudoti, o iš nuosavybės teisės į statinius, esančius ant valstybinės žemės. Atsakovas skolingas valstybei 5 449,50 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Iš atsakovo, vadovaujantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 (toliau – ir Taisyklės) 35 punktu, turi būti priteisti ir 230,34 Eur delspinigiai, paskaičiuoti pritaikius 0,02 proc. normą. Ieškovė 2020 m. kovo 4 d. išsiuntė atsakovui priminimą apie skolos sumokėjimą, bet jis nesumokėjo nei skolos, nei delspinigių. Iš atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti priteistos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. Š. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškovės reikalavimams ieškinio senatį. Anot atsakovo, ieškovė deklaratyviai nurodė, jog jis turi sumokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nenurodydama konkrečių teisės aktų ir paskaičiavimų. Be to, pasak atsakovo, ieškovė nenurodė, kaip apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis, koks buvo taikytas tarifas kiekvienais konkrečiais metais, nėra nurodytas tikslus laikotarpis, už kurį prašoma priteisti skolą ir delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. Š., t. y. priteisė iš atsakovo J. Š. ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 1 006,40 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir 35,73 Eur delspinigius už 180 prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdymo dienų, iš viso – 1 042,13 Eur, taip pat 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 042,13 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Valstybei teismas iš atsakovo J. Š. priteisė 23,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad dalis žemės sklypų, už kurių naudojimą prašoma priteisti nuomos mokestį, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra atlikti jų kadastriniai matavimai (Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi bei ją aiškinančia kasacinio teismo praktika, tai nėra pagrindas žemės sklypo naudotojui (atsakovui) nemokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio. Todėl, vadovaudamasis Taisyklių 35 punktu bei ieškovės pateiktomis Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijomis už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., išrašytomis atsakovui J. Š., teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1 006,40 Eur (410,83 + 408,00 + 66,63 + 70,38 + 50,56) valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos (skolos) ir 35,73 Eur (14,79 + 14,68 + 2,41 + 2,54 + 1,31) delspinigių, paskaičiuotų nuo atsakovo laiku nesumokėtos žemės nuomos mokesčio nepriemokos už 180 prievolės nevykdymo dienų.
6. Tuo tarpu už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. teismas nusprendė nepriteisti ieškovei valstybinės žemės nuomos skolos iš atsakovo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, o teismas nenustatė svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senatį. Be to, teismo vertinimu, tai prieštarautų tiek CK 1.125 straipsnio 9 daliai, tiek pačios ieškovės priimtų Taisyklių 34 punktui.
7. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies (18,35 proc.), proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliacinės instancijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, kadangi:
9.1. Nors CK ir yra numatyta galimybė mokėti nuomos mokestį periodiškai, tai dar nereiškia, kad nuomos mokestis priskirtinas periodinei išmokai;
9.2. Teisiškai nepagrįsta valstybinės žemės nuomos mokestį prilyginti periodinėms išmokoms, kokiomis yra palūkanos;
9.3. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė;
9.4. Atsakovas nenutrūkstamai, kiekvienais metais pranešimais būdavo informuojamas apie prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, atsakovui buvo primenama apie skolos egzistavimą ir nurodoma, jog, laiku nesumokėjus mokesčio, jis bus išieškomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negalima pripažinti, kad tai suteikė ar galėjo suteikti atsakovui teisėtus lūkesčius tikėtis, kad apeliantė apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jos teisė yra pažeista;
9.5. Taikant ieškinio senatį daliai ieškinio reikalavimų, atsakovui šiuo atveju suteikiamas nepagrįstas pranašumas kitų nuomos mokesčių mokėtojų atžvilgiu, t. y. atsakovas, kuris akivaizdžiai nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tai žinodamas ir suprasdamas, yra atleidžiamas nuo prievolės, taip įgydamas išskirtinumą kitų valstybinės žemės nuomininkų atžvilgiu. Tokia diskriminacinė situacija valstybinės žemės nuomininkų tarpe negali būti toleruotina. Todėl šiame ginče senaties taikymas daliai ieškinio reikalavimų yra ydingas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime atsakovas J. Š. Kauno apygardos teismo prašo atmesti Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, o taip pat – priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Apeliantė nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu teismas galėtų netaikyti ieškinio senaties termino ir sukurti jai išskirtines sąlygas. Tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal tarp šalių susiklosčiusių civilinių santykių pobūdį, valstybinės žemės nuomos mokestis laikytinas periodine išmoka, kuriai išieškoti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas;
10.2. Apeliantė, tvirtindama, kad atsakovui kiekvienais metais siuntė priminimus dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, tokie ieškovės teiginiai tik patvirtina, kad ji jau seniai žinojo apie tai, jog atsakovas nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, tačiau iki 2021 m. sausio 20 d., kuomet inicijavo šią bylą, nesiėmė jokių teisinių veiksmų, siekiant išsiieškoti įsiskolinimą. Todėl atsakovas pagrįstai turėjo pagrindą susidaryti nuomonę, jog jam nereikia mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio;
10.3. Apeliantės argumentai, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys CK 1.125 straipsnio 9 daliai bei teismų praktikai;
10.4. Šiai dienai turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovas jau neturi. Tuo tarpu perleidžiant minėtą turtą nebuvo jokių apribojimų, susijusių su nesumokėtu žemės mokesčiu. Todėl, atsakovas net negalėjo žinoti apie ieškovės jam skaičiuojamus žemės mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesta ieškinio reikalavimo dalis (dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) dėl praleisto ieškinio senaties termino. Apeliantė nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valstybinės žemės nuomos mokestį prilygino periodinėms išmokoms, kokiomis yra palūkanos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis); 2) nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas neturėjo būti taikomas, nes valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams turi būti taikomas specialus teisinis reglamentavimas.
14. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo.
15. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais. Aptarto teisinio reglamentavimo analizės pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Kasatorės argumentai dėl to, kad nuomos mokestis negali būti priskirtas periodinėms išmokoms, grindžiami ,,periodinių išmokų“, ,,mokėjimų“ bei ,,nuomos mokesčio“ sąvokų atskyrimu, ieškinio senaties terminų taikymo aspektu vertintini kaip teisiškai nepagrįsti, nes, kaip minėta, kvalifikuojamasis reikalavimo požymis pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį yra ne materialioji nuomos santykių ar skolininko prievolės, kaip pareigos mokėti nuomos mokestį, prigimtis, o periodiškai pasikartojantis prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).
17. Byloje nėra ginčo, kad apeliantės prašomas priteisti valstybinės žemės nuomos mokestis yra periodinis (mokamas kasmet), todėl tokiems reikalavimams pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Apeliantė nenurodė jokių motyvų, kodėl turėtų būti nesilaikoma suformuotos teisminės praktikos.
18. Be to, pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė, Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491, nustatė, kad, jei nustatoma, jog asmuo naudojasi (naudojosi) valstybine žeme ir nemoka (nemokėjo) valstybinės žemės nuomos mokesčio, Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius valstybinės žemės nuomos mokestį asmeniui apskaičiuoja nuo naudojimosi žemės sklypu pradžios, bet ne daugiau kaip už einamuosius metus ir už penkerius praėjusius metus (Taisyklių 34 punktas). Taigi, pati apeliantė yra pripažinusi (supratusi), jog valstybinės žemės nuomos mokesčiui yra taikytinas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas.
19. Nepagrįstu ir nemotyvuotu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškinio senaties terminas neturėjo būti taikomas, nes valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams turi būti taikomas specialus teisinis reglamentavimas. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2009 niekaip nepagrindžia ieškinio senaties galimo netaikymo, nes minimoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo (buvo sprendžiamas ginčas tik dėl pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį). Antra, CK 1.134 straipsnyje yra nurodyta, kokiems reikalavimams ieškinio senatis yra netaikoma, t. y. 1) iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusiems reikalavimams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, 2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ir kitas kredito įstaigas, 3) atlyginti dėl baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalyje nurodytų nusikaltimų atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, 4) kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams. Taigi, apeliantės reikalavimas nepatenka į reikalavimų sąrašą, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Trečia, byloje apeliantė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, o teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatė svarbių priežasčių, kurios leistų ieškinio senaties terminą atnaujinti.
20. Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.
21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
23. Atsakovas prašo priteisti 300 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (už teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių (šiuo atveju žymiai mažesnės), atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.