Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1187-450/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-23
Bylos Nr.: 2A-1187-450/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-10130-2011-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
Ieškovas: M. M.
Atsakovas: VšĮ Vilniaus

Civ. byla Nr. 2A-146-450/2015

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10130-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 42; 121.14; 121.22.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų ieškovo M. M., jo įstatyminiai atstovai I. M. ir R. M. ir apeliantų I. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M., jo įstatyminiai atstovai I. M., R. M. ir I. M. ir R. M. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus privati gimnazija dėl neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadas teikiančios institucijos – Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė pripažinti atsakovo veiksmus – ieškovo M. M. pašalinimą iš VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos bei atsisakymą priimti ieškovą M. M. į šios mokymo įstaigos 1g (9) gimnazijos klasę – neteisėtais; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vėliau atsisakė nuo reikalavimo pripažinti atsakovo Viešosios įstaigos Vilniaus privačios gimnazijos veiksmus – ieškovo M. M. pašalinimą iš šios ugdymo įstaigos – neteisėtais.

Ieškovai nurodė, kad jų sūnus M. M. nuo 2000 m. iki 2012-05-31 lankė ikimokyklinę mokymo įstaigą, o vėliau ir mokėsi Vilniaus privačioje gimnazijoje. 2012-03-20 atsakovo direkcinio posėdžio metu buvo nutarta pašalinti M. M. iš Vilniaus privačios gimnazijos dėl elgesio problemų. 2012-03-23 įsakymu jis pašalintas iš mokyklos. Nepaisant to, atsakovas informavo ieškovo atstovus, jog vykstant priėmimui kitiems metams į naują Vilniaus privačios gimnazijos klasę – pirmą gimnazijos klasę, M. M., išlaikęs privalomus įstojimo į šią klasę egzaminus bei psichologinį gebėjimų testą, galės į šią mokyklą sugrįžti. Todėl ieškovas nuo 2012 m. rudens iki 2013 m. pavasario šioje ugdymo įstaigoje lankė lietuvių kalbos, fizikos, chemijos ir matematikos korepetitorius. Egzaminus ir psichologinį gebėjimų testą sūnus išlaikė, todėl įgijo teisę mokytis gimnazijoje. Mokykla informavo, kad ji 2013-06-12 gavo kitų mokyklos mokinimų tėvų kreipimąsi, kuriame išreikštas nesutikimas, kad ieškovas būtų priimtas į mokyklą. Atsakovas priėmė sprendimą M. M. nebepriimti į VšĮ Vilniaus privačią gimnaziją. Pašalinus M. M. į gimnazijos bei vėliau atsisakius priimti į gimnaziją, jis neteko Konstitucijos garantuojamos teisės į mokslą ir dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, akivaizdžiai pablogėjo jo reputacija tiek bendraklasių, tiek kitų draugų akyse, sumažėjo bendravimo galimybės. Neteisėtai nepriėmus vaiko mokytis, neturtinę žalą patyrė ir M. tėvai – R. M. ir I. M. Informacija apie tariamai netinkamą vaiko auklėjimą ir tariamai netinkamą vaiko teisių užtikrinimą pasklido ieškovus supančioje darbinėje ir socialinėje aplinkoje, ieškovai pradėti vertinti kaip netinkami tėvai, be to, kaip auginantys prastos reputacijos sūnų. Tėvai ne tik patyrė dvasinius išgyvenimus, bet ir pablogėjo jų reputacija, susiformavus nepagrįstai kritiškam visuomenės požiūriui, sumažėjo ieškovų bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad Všį Vilniaus privati gimnazija yra nevalstybinė mokykla. 2012 metų rugsėjo pabaigoje į gimnazijos direktorę kreipėsi ieškovas R. M., susirūpinęs dėl sūnaus mokslo Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje. Atsižvelgiant į tėvo pageidavimus, jo sūnui M. M. buvo pasiūlyti korepetitorių kursai. Buvo nutarta atlikti M. M. žinių patikrinimą po korepetitorių kursų baigimo. Gimnazija net nesvarstė priimti M. M. į gimnaziją, nes gimnazijai nėra ir nebuvo pateiktas prašymas bei kiti mokinio priėmimui būtini dokumentai. Niekas iš gimnazijos administracijos savo veiksmais nesudarė pagrindo ieškovams tikėtis, kad atsižvelgiant į tikrinamojo darbo įvertinimus ir gebėjimų testą, kurį gimnazija atlieka visiems norintiems, M. M. gali būti priimtas į gimnazijos 1g klasę. Nei direktorė, nei apie rezultatus informavusi E. Z., nenurodė, kad M. M. bus priimtas į gimnaziją. Toks priėmimas būtų pažeidęs nustatytą gimnazijos tvarką. Šiuo metu gimnazijos 1g klasė yra pilnai suformuota – joje mokosi 17 vaikų, kurie laikė 2013-06-06 stojamąjį egzaminą. Ieškovai nepagrįstai 2013-06-06 M. M. tikrinamuosius darbus po korepetitorių kursų laiko stojamaisiais egzaminais į gimnazijos 1g klasę, nes užduotis jiems rengė ir tikrino tie patys mokytojai, kurie ir vedė korepetitorių kursus, kas neįmanoma laikant stojamuosius egzaminus.

Ieškovai neturėjo pagrindo tikėtis, kad sūnus bus priimtas į gimnaziją, po to, kai M. M. atliko tikrinamąjį testą ir gebėjimų testą, nes jie nebuvo pateikę nustatytos formos prašymo priimti į gimnaziją bei kitų priėmimui būtinų dokumentų (pažymos su mokymosi rezultatais iš Antakalnio vidurinės mokyklos, sveikatos pažymos, nuotraukų ir vaiko gimimo liudijimo). Pagal Priėmimo nuostatus sprendimą dėl mokinio priėmimo priima gimnazijos steigėjas. Sprendimas dėl ieškovo priėmimo į gimnaziją nebuvo priimtas. Pats M. M. netinkamai ir neturėdamas tam jokio pagrindo kitiems vaikams pareiškė, kad jis vėl yra priimtas į gimnaziją ir toks jo nepagrįstas vertinimas sukūrė situaciją, kai mokinys ir/ar jo tėvai norimą rezultatą pradėjo vertinti kaip įvykusį faktą, nors gimnazija nebuvo priėmusi sprendimo vėl priimti M. ir net nesvarstė galimybės sudaryti jam sąlygas laikyti stojamuosius egzaminus.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp gimnazijos veiksmų ir ieškinyje nurodomos neturtinės žalos. Gimnazija nesudarė sąlygų ieškovams vertinti, kad M. M. gali būti priimtas vėl į gimnaziją pažeidžiant nustatytą tvarką. Gimnazija neviešino aplinkybių, susijusių su M. M. mokymusi gimnazijoje. Priešingai, tai aktyviai darė tėvai bei pats mokinys.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies, kuria jie prašė pripažinti atsakovo veiksmus – ieškovo M. M. pašalinimą iš VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos, neteisėtais, civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2012 metų kovo mėnesį M. M. internete patalpinus mokytoją įžeidžiantį komentarą, bei atsižvelgiant į tai, kad M. M. sistemingai pažeidinėjo Mokinio elgesio taisykles ir Mokymosi sutartyje nustatytas pareigas, nekoregavo savo elgesio, savo veiksmais menkino gimnazijos prestižą, atsakovas nutarė pašalinti M. M. iš gimnazijos (2012-03-20 direkcinio posėdžio protokolas ir 2012-03-23 įsakymas Nr. MK-179). Realiai M. M. iš gimnazijos buvo pašalintas tik pasibaigus mokslo metams (nuo 2012-06-09) ir tik po to, kai gimnazija gavo 2012-06-15 Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos pranešimą Nr. D3-193, kuriuo mokykla informavo, kad M. M. nuo 2012-09-01 mokysis Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos 8 klasėje, M. M. buvo išbrauktas iš gimnazijos sąrašų 2012-08-31. Teismas laikė, kad tokiais savo veiksmais atsakovas užtikrino, kad nebūtų pažeista vaiko teisė į mokslą. Nuo 2012-09-01 ieškovas M. M. yra Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos moksleivis.

Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovas M. M. visiškai nenutraukė ryšių su gimnazija ir lankė joje korepetitorių kursus. Pažymėjo, kad Gimnazija visiems norintiems organizuoja įvairius korepetitorių kursus. M. tėvas, ieškovas R. M. pageidavo, kad sūnus pastiprintų žinias lietuvių kalboje, chemijoje, fizikoje ir matematikoje, todėl gimnazija atitinkamai pasiūlė šiuos korepetitorių kursus. Taip pat tėvai pageidavo, kad M. būtų atliktas Gebėjimų testas, kurį Gimnazija taip pat atlieka nemokamai visiems to pageidaujantiems. Norint įvertinti vaiko pažangą po korepetitorių kursų baigimo, buvo nutarta atlikti M. M. žinių patikrinimą. Atsakovo atstovų paaiškinimais nustatyta, kad toks žinių patikrinimas buvo organizuotas tą pačią dieną, kartu su kitų mokinių stojamaisiais egzaminais į 1g klasę bei tikrinamaisiais darbais po 8 klasių baigimo. Atsakovo direktorė 2013-06-03 įsakymu Nr. V-42 įsakė 2013-06-06 organizuoti stojamuosius egzaminus į 1g klasę; organizuoti tikrinamuosius darbus po 8 klasių baigimo ir korepetitorių kursų baigimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013-06-06 tikrinamuosius darbus po korepetitorių kursų atliko vienintelis M. M., tikrinamuosius darbus po 8 klasės atliko 4 vaikai, stojamuosius egzaminus į 1g klasę laikė 17 vaikų. Akivaizdžiai matyti, kad ieškovas M. M. nelaikė stojamųjų egzaminų, jo stojančiųjų sąraše - nėra.

Ieškovas M. M., Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos moksleivis, nebuvo pateikęs prašymo Vilniaus privačiai gimnazijai leisti jam laikyti stojamuosius egzaminus, o juos išlaikius - priimti jį į pirmąją gimnazijos klasę. Teismo vertinimu, „prašymas dėl priėmimo“ į bet kurią įstaigą, dirbti, ar mokytis, yra būtinas valinis aktas, išreiškiantis asmens valią būti priimtam ir tapti jos nariu, taip nurodyti reikiamus asmens duomenis ir kitus būtinus rekvizitus. Kaip matyti iš atsakovo Prašymo dėl priėmimo į gimnaziją blanko, jame be kita ko, asmuo privalo nurodyti, kad įsipareigoja sumokėti ir atitinkamą pinigų sumą už mokslą, nes atsakovo ugdymo įstaiga yra privati. Nesant tokio valinio akto – negalimi kiti veiksmai, tokie, kaip konkrečiu atveju - įtraukimas į laikančiųjų egzaminus sąrašą, svarstymas dėl mokinio priėmimo/nepriėmimo. Dėl to nepagrįstas yra ieškovų argumentas, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus - atsisakė priimti ieškovą M. M. į šios mokymo įstaigos 1g (9) gimnazijos klasę. Teismo vertinimu ieškovų nurodytos faktinės bylos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę neva dėl to, kad jis nepagrįstai atsisakė priimti ieškovą į gimnazijos 1g klasę. Ieškovų pasyvus neveikimas (valios išraiškos nebuvimas) negali būti pagrindu atsakovo prievolei atsirasti – leisti M. laikyti stojamuosius egzaminus, o vėliau, svarstyti klausimą dėl mokinio priėmimo ar nepriėmimo į gimnazijos 1g klasę, o neįvykdžius to, kilti civilinei atsakomybei. Darė išvadą, kad atsakovo kaltė nenustatyta ir neįrodyta.

Tam, kad konstatuoti neturtinę žalą, būtina nustatyti kitos šalies kaltę, įrodyti kilusią neturtinę žalą, priežastinį ryšį. Neturtinę žalą ieškovai iš esmės kildino iš atsakovo veiksmų – ieškovo M. M. pašalinimo iš gimnazijos. Tačiau šios ieškinio dalies ieškovai atsisakė ir atsisakymą teismas priėmė. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo veiksmuose, kuomet jis atsisakė priimti M. M. į 1g klasę nėra kaltės. Nesant kaltės negali būti patirta neturtinė žala. Ieškovai nenurodė, kokiu būdu ir kaip pasireiškė neturtinė žala, nes ieškovui M. M. nebuvo apribota ar pažeista teisė į mokslą. Ta aplinkybė, jog ieškovas M. M. klydo, manydamas, jog laikydamas tikrinamuosius darbus po korepetitorių kursų, jis laikė egzaminus ir dėl to, kuomet jis nebuvo priimtas į gimnaziją, jis ir jo tėvai patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo iššaukta pačių ieškovų, jų suklydimo neadekvačiai ir nerealiai vertinant esamą situaciją, neapdairumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti atsakovo veiksmus – M. M. nepriėmimą į VšĮ Vilniaus privačią gimnaziją - neteisėtais, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) Ieškovai nurodė, kad buvo pažeista vaiko teisė į mokslą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str. įtvirtina nuostatą, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Atsakovas priėmė sprendimą pašalinti M. M. iš mokyklos šiam dar neturint 16 metų. Atsakovas neužtikrino realaus vaiko teisės į mokslą įgyvendinimo.

2) Net ir buvus reikalavimui pateikti rašytinį prašymą dėl mokinio priėmimo, atsakovo įstaigos darbuotojai turėjo pareigą tėvams apie tai pranešti.

3) Ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai ne tik M. M. mokymosi mokykloje metu, bet ir lankant korepetitorių kursus.

4) M. M. pašalinus iš VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos atsakovas informavo Apeliantus, jog vykstant priėmimui kitiems metams į naują Vilniaus privačios gimnazijos klasę - pirmą gimnazijos („Ig“ (9)) klasę, M. M., išlaikęs privalomus stojimo į šią klasę egzaminus bei psichologinj gebėjimų testą, galės į šią mokyklą sugrįžti.

Jei Apeliantams nebūtų buvusi žinoma aplinkybė, kad M. M. galės grįžti į gimnaziją, išlaikęs privalomus egzaminus, vien žinių pastiprinimui nebūtų rinkęsi mokyklos, iš kurios vaikas buvo pašalintas. Mokykla, leisdama lankyti korepetitorių užsiėmimus patvirtino, kad M. savo buvimu mokykloje nekelia jokios grėsmės nei mokyklai, nei jos mokiniams.

5) Vykstant priėmimui į Ig (9) klasę, Apeliantas buvo pakviestas laikyti stojamuosius egzaminus bei iš atsakovo gavo priminimą, kad į egzaminą reikia atvykti 2013 m. birželio 6 d. 8.45 vai. Egzaminus ir psichologinį gebėjimų testą išlaikė ir įgijo teisę mokytis minėtoje gimnazijoje.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginiai, kad M. M. negali laikyti egzaminų pas tuos pačius mokytojus pas kuriuos laikė korepetitorių kursus yra labai abejotini, nes tokiu atveju ir kiti 8 klasės mokiniai negalėtų laikyti egzaminų pas mokytojus, kurie veda kasdienines pamokas, o dar daugiau lietuvių kalbos papildomus užsiėmimus M. M. lankė pas mokytoją B., kuri dirba S.Stanevičiaus vidurinėje mokykloje.

7) Ieškovų pagrįstą įsitikinimą, kad M. M. būtų buvęs priimtas į mokyklą buvo atsakovo raštuose vartojamos sąvokos „nusprendė nepriimti“.

8) 2013-07-03 rašte Nr. S-l 14 nurodoma, kad M. M. nepriimtas ne dėl to, kad nelaikė egzaminų, o dėl to, kad atsirado kai kurių tėvelių prieštaravimai. Teiginys rašte „Priėmė sprendimą“ patvirtina, kad priėmimo klausimas buvo svarstomas ir nuspręsta tik po gauto tėvelių kreipimosi, tačiau ne dėl to, kad M. M. nelaikė stojamojo egzamino ar buvo nepateikęs atitinkamo prašymo.

9) Pateikti nepriėmimo pagrindai rodo tai, kad atsakovas ketino priimti M. M. atgal į VšĮ Vilniaus privačią gimnaziją, 2013-06-06 M. M. su kitais vaikais atliko stojamąjį egzaminą, o ne žinių patikrinimo testą. Ant lietuvių kalbos egzamino ir matematikos egzamino lapų buvo užrašyta, kad tai yra stojamasis darbas į pirmąją gimnazijos klasę. Ant lietuvių kalbos stojamojo darbo yra atspausdinta, kad tai stojamasis darbas. Mokykla pati pateikė blanką, kuris patvirtina stojimą. Ant matematikos stojamojo darbo M. savo ranka užrašė, kad tai yra stojamasis darbas, kas patvirtina, kad ir M. M. savo veiksmus suprato kaip stojimą į mokyklą.

10) Kad santykiai su mokykla nebuvo nutrūkę ir buvo pagrįsti realiais teisėtais interesais, patvirtina ir paramos atsakovui faktas.

11) Atsakovas savo raštuose nebuvo užsiminęs, jog rašytinis susitarimas yra būtinas, nes jam nesant nėra galimybių svarstyti mokinio priėmimo klausimo.

12) Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ankščiau buvo įvardinęs visai kitas nepriėmimo priežastis, o prašymo nepateikimas, kaip nepriėmimo į gimnaziją pagrindas, atsirado tik vėliau; paviršutiniškai įvertino pagrindų nesutapimo priežastis, kas rodo, kad nebuvo atlikta išsami įrodymų vertinimo analizė.

13) Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad atsakovo darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, jie yra filologai, todėl turi būti žiūrima atlaidžiau į padarytus tam tikrus teisinius netikslumus jų raštuose, tuo tarpu iš ieškovų reikalavo atitinkamų žinių dėl būtinumo pateikti prašymą, norint būti priimtam į mokymo įstaigą.

14) Visus raštus pasirašė VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos direktorė, einanti vadovo pareigas jau 20 metų, manytina, kad toks kompetentingas asmuo, atsakingas už gimnazijos veiklos tęstinumą jau ilgą laiką ir turintis didžiulę darbo patirtį šioje srityje, turi pakankamai žinių, reikalingų pateikiant atsakymus į klausimus, susijusius su priėmimu į gimnaziją.

15) Būtent nepagrįstai ir neteisėtai atsisakius priimti M. M. į Všį Vilniaus privačią gimnaziją jis neteko Konstitucijos garantuojamos teisės į mokslą, ir dėl to jis bei jo tėvai patyrė dvasinius išgyvenimus. Apeliantai pagrįstai pergyveno, ar po šių pažeminimų M. M. bus adekvačiai vertinamas kitų bendramokslių draugijoje, kurie jau buvo informuoti, kad jis įstojo j gimnaziją, taip pat mokytojų, ar paskleista informacija ateityje nekliudys siekiant aukštojo mokslo, įsidarbinant ir siekiant tolimesnių tikslų.

Nepagrįstai pašalinus, o vėliau nepriėmus į tą pačią mokyklą M. M. informacija apie tariamai netinkamą vaiko auklėjimą, taigi, ir tariamai netinkamą vaiko teisių užtikrinimą, pasklido apeliantus supančioje darbinėje ir socialinėje aplinkoje, apeliantai pradėti vertinti kaip netinkamai tėvų pareigas įgyvendinantys tėvai, be to, kaip auginantys prastos reputacijos sūnų. Atsižvelgiant į tai, M. M. tėvai ne tik patyrė dvasinius išgyvenimus, bet ir akivaizdžiai pablogėjo jų reputacija, be to, susiformavus nepagristai kritiškam visuomenės požiūriui, sumažėjo ir apeliantų bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas yra netenkintinas, bei pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė sekančiais argumentais:

Šalies argumentai

1) Ieškovai iš principo neginčijo Gimnazijos teisės nepriimti M., bet teigė, kad M. teisė į mokslą buvo pažeista, nesilaikius pažado jam leisti sugrįžti sėkmingai išlaikius stojamuosius egzaminus.

Niekas iš Gimnazijos atstovų po pašalinimo iš Gimnazijos nėra nurodę, kad, jei jis kitais metais išlaikys sėkmingai stojamuosius egzaminus, jis po pašalinimo galės sugrįžti į Gimnaziją. Gimnazija niekada nevertino korepetitorių kursų, kuriuos lankė M., kaip jo pasiruošimą stojamiesiems egzaminams. M. problema buvo ne mokslai (pažangumas), o netinkamas neleistinas elgesys. Elgesio koregavimui būtinas laikas, tuo labiau, kad ir lankant korepetitorių kursus M. elgesys nebuvo tinkamas (tai patvirtino klasės auklėtojos parodymai).

Priėmimo nuostatai užkerta kelią pašalintam iš Gimnazijos mokiniui grįžti į Gimnaziją anksčiau kaip po 2 metų. Mokinai, turintys elgesio problemų, smarkiai trukdo kitų mokinių ugdymo procesui ir neužtikrina tinkamos ugdymui aplinkos bei kelią didelį diskomfortą kitiems, kartu su tokiu mokiniu besimokantiems vaikams.

Gimnazija yra privati mokykla, kuriai tiek mokinių, tiek tėvų, tiek pačios mokyklos darbuotojų yra keliami aukštesni reikalavimai ir standartai. M. elgesys neatitiko tokių privačios mokyklos standartų ir trukdė kitiems vaikams mokytis. Kitų vaikų ir jų tėvų sprendimą tęsti mokslus Gimnazijoje priklausė nuo to, ar M. toliau mokysis Gimnazijoje (dalis vaikų dėl M. elgesio net išėjo iš Gimnazijos, o kiti sakė, kad paliks ją, jei sugrįžtų M.). Pagaliau tokius nuogąstavimus išdėstė tėvai ir raštu (2013-06-11 tėvų kreipimasis), kai pats M. buvusiems bendraklasiams pareiškė, kad jis ruošiasi grįžti. Akivaizdu, kad Gimnazija negalėjo žadėti sugrąžinti M., nes tam prieštaravo ir prieštarauja vaikai ir jų tėvai, ir M. sugrąžinimas būtų lėmęs kitų mokinių išėjimą iš Gimnazijos, o tai reiškia Gimnazija būtų praradusi ne tik pajamas, bet būtų kilusi grėsmė ir jos reputacijai (būtų vertinama kaip nesugebanti užtikrinti tinkamų mokymosi sąlygų).

Mokyklos pakeitimas M. išėjo į naudą (tai rodo naujos mokyklos pateikta charakteristika).

2) M. M. teisė į mokslą nebuvo pažeista.

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. M. mokėsi Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje. M. M. niekada nebuvo nutraukęs mokymosi pagal privalomojo švietimo programas. Aplinkybė, kad besimokydamas valstybinėje mokykloje, M. M., jo įsivaizdavimu, bandė stoti į nevalstybinę mokyklą ir, ieškovų manymu, nepagrįstai į ją nebuvo priimtas, neduoda pagrindo teigti, kad jo teisė į mokslą kokiu nors būdu buvo pažeista.

3) Gimnazija yra nevalstybinė mokykla. Pagal Švietimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalį „priėmimo į nevalstybinę mokyklą <...> tvarką nustato savininkas (dalyvių susirinkimas)“. Priėmimo į gimnaziją tvarka yra nustatyta Priėmimo nuostatais. Atsakovas, kaip nevalstybinė mokykla turi teisę nustatyti priėmimo į nevalstybinę mokyklą tvarką ir neprivalo priimti visų vaikų, kurie to pageidauja. Visiškai teisėtas ir pagrįstas yra Gimnazijos atsisakymas priimti mokinį, turintį elgesio problemų, nes toks reikalavimas yra nustatytas nevalstybinės mokyklos priėmimo tvarkoje.

Joks teisės aktas neįpareigoja ir negali įpareigoti priimti į nevalstybinę mokyklą asmens, kurio ši mokykla priimti nenori bei negali pagal jos nustatytą priėmimo tvarką. Tik vaikas, atitinkantis nevalstybinės mokyklos nustatytus priėmimo kriterijus, nevalstybinės mokyklos sprendimu, gali būti priimtas mokytis į privačią mokyklą. Gimnazija neprivalo priimti vaiko, kuris pats ar jo tėvai, nepateikė prašymo priimti.

4) Gimnazija nebuvo sudariusi su M. ar jos tėvais jokių sutarčių dėl korepetitorių paslaugų teikimo. M. M. elgesys, dėl kurio buvo priimtas sprendimas jį pašalinti iš Gimnazijos ir vėliau nesvarstyti jo priėmimo, yra netoleruotinas, netinkamas ir neteisėtas. Jeigu šioje byloje būtų atsižvelgiama tik į tariamai pažeistas M. M. teises, užmirštant, kad problema prasidėjo dėl jo netinkamo elgesio, tai gali duoti priešingą efektą - M. M. sukurti nebaudžiamumo iliuziją, leisti manyti, kad bus toleruojamas jo netinkamas elgesys.

Šalies argumentai

5) Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jie kreipėsi į Gimnaziją dėl papildomo mokslo, siekdami pasiruošti stojamiesiems ir tai sąlygojo, Gimnazijos pažadas, kad M. M. bus priimtas, jei išlaikys stojamuosius egzaminus. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad korepetitorių kursus M. M. lankė, kad jis kuo geriau išlaikytų stojamuosius egzaminus. Gimnazijoje yra nustatyta tvarka, kad mokytojai, teikę korepetitorių paslaugas, negali būti stojamųjų darbų rengimo ir tikrinimo komisijos nariai (Mokytojos pareiginių nuostatų 51 punktas). Tokia tvarka siekiama užtikrinti visų stojančiųjų lygias galimybės. Tuo tarpu M. korepetitoriaus paslaugas teikė anglų kalbos mokytoja R. P. ir matematikos mokytoja V. B. Jei ieškovas būtų buvęs kviečiamas laikyti stojamųjų egzaminų, šios mokytojos negalėjo būti atsakingos už tokių egzaminų užduočių parengimą ir vertinimą. M. atliekami tikrinamieji darbai, nebuvo laikomi stojamaisiais egzaminais, nes užduotis jiems rengė ir tikrino tie patys mokytojai, kurie ir vedė korepetitorių kursus, kas neįmanoma laikant stojamuosius egzaminus. Korepetitorių kursai prieinami bet kuriems norintiems, nenurodant, kad jie yra skirti pasiruošti stojamiesiems egzaminams į Gimnaziją. Mokiniai, lankantys tokius kursus, neįgyja jokių privalumų laikant stojamuosius testus. M. M. lankė korepetitorių kursus su tikslu, pašalinti mokymosi spragas, tai patvirtina ir šiuos kursus vedusių mokytojų ataskaitos.

M. M. mokėsi Gimnazijoje nuo pirmos klasės ir Gimnazija jį vertino, kaip sako „savo“ vaiką, kuriam siekė padėti - siūlė pagalbą surasti kitą mokyklą, psichologo pagalbą, teikė papildomas mokymo paslaugas; pagaliau būtent mokyklos pakeitimas, Gimnazijos vertinimu, galimai ir padėjo išspręsti problemas su elgesiu; leido M. M. suvokti savo netinkamo elgesio pasekmes ir padarinius.

6) Apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad jų siekį pasiruošti bei stoti į Gimnazijos IG klasę patvirtina ir psichologinių gebėjimų testo laikymas. Testas yra vertintinas kaip specialisto konsultacija, ir nesiejamas su kokiu nors rezultatu (testas tiesiog atliekamas, o ne mokinys jį išlaiko, siekdamas kokio nors privalomo rezultato). Gebėjimo testas M. buvo atliktas gerokai prieš paskelbiant priėmimą į Gimnazijos IG klasę bei stojamuosius egzaminus į šią klasę. Jis buvo atliktas 2013-04-18, kai niekas apie jokius stojamuosius egzaminus net nesvarstė. Vaikai stojantys į Gimnazijos IG klasę, gebėjimo testą buvo kviečiami laikyti po skelbimo apie priėmimą ir egzaminus (2013-06-06) pateikimo. Atlikus gebėjimo testą, beveik du mėnesius iki egzamino datos ir skelbimo, kai kviečiama jį atlikti stojančius vaikus, tokio testo atlikimas neturėtų būti siejamas su siekiu stoti į Gimnaziją.

7) Apeliantai, be pagrindo 2013-06-06 atliktą M. M. žinių patikrinimą po korepetitorių kursų, laiko stojamaisiais egzaminais į Gimnazijos I G klasę. Vien ta aplinkybė, kad buvo atliktas M. M. žinių patikrinimas po korepetitorių kursų, tuo pačiu metu, kai kiti mokiniai laikė stojamuosius egzaminus, nedaro tokio patikrinimo stojamuoju egzaminu. M. nesiregistravo stojamiesiems egzaminams. Norintys laikyti stojamąjį egzaminą privalėjo patys iš anksto registruotis ir šią registraciją vykdė R. K.

8) Vertinant ieškovų paaiškinimus, kyla pagrįstos abejonės dėl to, kas rodė iniciatyvą dėl M. sugrąžinimo - ieškovų teigimu, Gimnazija, pažeisdama nustatytą tvarką, pažadėjo jį priimti atgal, pati tvarkė visus su stojimu susijusius reikalus, kvietė laikyti egzaminą, ir jei ne nelemtas buvusių bendraklasių tėvų raštas, M. nežiūrint į nieką (kitų stojusių vaikų rezultatus), net nepateikęs būtinų dokumentų, būtų buvęs priimtas į Gimnazijos IG klasę. Jokio logiško paaiškinimo, kad Gimnazija turėdama galimybę suformuoti pilną klasę ir ją suformavusi, siekė papildomai priimti dar vieną mokinį, kurio priėmimas būtų ko gero sąlygojęs kitų vaikų išėjimais mokyklos. Pažymėjo, kad patikrinti mokinio žinias po korepetitorių kursų baigimo, mokytoją, teikusį korepetitoriaus paslaugas, įpareigoja Mokytojo pareiginiai nuostatai (50 p.). Priėmimo nuostatų III dalies 6 punkte nustatyta, kad „testo darbai negrąžinami“, t. y. aplinkybė, kad ieškovui buvo grąžinti jo patikrinimo darbai su įvertinimu, tik patvirtina, kad Gimnazija šių testų nelaikė stojamuoju egzaminu, nes kitaip testas nebūtų M. grąžintas pagal galiojančią tvarką. M. net nebuvo pateikę prašymo priimti į Gimnaziją, o pats M. M. net negalėjo būti vėl priimtas į Gimnaziją pagal Priėmimo nuostatus.

Žemesnės instancijos teismas

9) Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nesant M. ar jo tėvų raštiško prašymo priimti M. M. į Gimnaziją, negalimi kiti veiksmai, tokie kaip įtraukimas į laikančiųjų egzaminus sąrašą, svarstymas dėl mokinio priėmimo/nepriėmimo. Ieškovai nepateikė ne tik prašymo, bet ir kitų sprendžiant vaiko priėmimo klausimą būtinų dokumentų - pažymos su mokymosi rezultatais iš Antakalnio vidurinės mokyklos, sveikatos pažymos, nuotraukų ir vaiko gimimo liudijimo. Negali būti laikomas protingu elgesys, kai mokinys po pašalinimo iš mokyklos, siekdamas į ją sugrįžti išimties tvarka (nesilaikant nustatytos tvarkos), net nepateikia formalaus prašymo bei priėmimui būtinų dokumentų. Šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu apeliantai galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovas bus priimtas į Gimnaziją.

10) Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pažymėjo, kad ieškovai neturtinę žalą dėl pašalinimo ir nepriėmimo patikslintame ieškinyje vertino 10 000 Lt, ir nors atsisakė dalies ieškinio (dėl neteisėto pašalinimo), bet reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio nesumažino, kas tik patvirtino, kad neturtinės žalos atsiradimą jie sieja ir su jų manymu neteisėtu pašalinimu iš Gimnazijos. Įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo, kai pažeidžiama vaiko neturtinė teisė į mokslą. Kadangi neturtinė žala turi būti atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, kai nėra įstatymo, numatančio tokią mokyklos pareigą, Gimnazija negali būti laikomas asmeniu, privalančiu atlyginti neturtine žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Gimnazija neatliko neteisėtų veiksmų. Vertinant Gimnazijos atsakomybę, turi būti įvertinta ir tai, kad M. ir jo tėvai turi ne tik teises, bet ir pareigas, kurių, atsižvelgiant į netinkamą M. elgesį, jie nevykdė. Ne atsakovo, o ieškovo netinkamas elgesys sukūrė situaciją, kai šalys skirtingai vertina aplinkybes, susijusias su korepetitorių kursų lankymu bei patikrinamojo darbo atlikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Nesuvokiamas teiginys, kad nepriėmimas į privačią mokyklą vertinamas kaip neigiamas pasekmes tiek vaikui, tiek tėvams sukeliantis veiksnys. Ar tai reiškia, kad valstybinėse mokyklose besimokantys vaikai turi prastesnes galimybes siekti aukštojo mokslo ir kitų tikslų? Dvasinius išgyvenimus ieškovams, jei ir sukėlė, tai tik pačių ieškovų niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas įsitikinimas, kad vaikui nesimokant Gimnazijoje, jis turės prastesnes galimybes siekiant savo tikslų.

Nepriėmimas į Gimnaziją, nesukėlė M. M. jokių neigiamų pasekmių. Tai patvirtina pateikta M. M. charakteristika, išduota Vilniaus Antakalnio gimnazijos. Joje nurodoma, kad ieškovas mokosi gerai (nurodyti tariamai neteisėti Gimnazijos veiksmai neturėjo jokios įtakos jo mokymuisi; priešingai, Gimnazijos suteiktos korepetitoriaus paslaugos, padėjo pagerinti mokymąsi). Neabejotina, kad mokyklos teikiama charakteristika patvirtina, kad ieškovas neturi problemų su jo vertinimu (priešingai jo elgesys net pagerėjo).

Nėra įrodymų, kaip ir logiškų paaiškinimų, iš ko neturtinė žala susideda. Vien tik pateikimas išrašo iš ieškovo medicininių dokumentų, nieko nepatvirtina. Nėra konstatuota jokia liga. Šis išrašas prieštarauja pačių ieškovų nurodytoms aplinkybėms. Ieškovo išgyvenimai nurodomi tik remiantis jo žodžiais. Gimnazija nebuvo priėmusi sprendimo priimti M. M. į Gimnaziją ir net nesvarstė galimybės sudaryti jam sąlygas laikyti stojamuosius egzaminus. Jei nepriėmimas į Gimnaziją ir sukėlė kokias nors pasekmės, tai jos buvo trumpalaikės. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp Gimnazijos veiksmų ir ieškinyje nurodomos neturtinės žalos. Gimnazija nesudarė sąlygų ieškovams vertinti, kad M. M. gali būti priimtas vėl į gimnaziją pažeidžiant nustatytą tvarką. Gimnazija neviešino aplinkybių susijusių su M. M. mokymusi Gimnazijoje. Priešingai, tai aktyviai darė tėvai, bei pats mokinys. Pagaliau neigiami ieškovų vertinimai yra nulemti ne to fakto, kad M. nebuvo priimtas į Gimnaziją, o tai, kad nepriėmimas buvo sąlygotas M. M. netinkamu elgesiu praeityje.

Ieškovai Rolandas ir I. M. neteikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad jie patyrė neturtinę žalą dėl informacijos apie jų netinkamą vaiko auklėjimą atskleidimo. Gimnazija šios informacijos neviešino ir net neįsivaizduoja kaip, kokiu būdu ši informacija buvo paskleista „Ieškovus supančioje darbinėje ir socialinėje aplinkoje“. Taip pat teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad dėl tokios informacijos paskleidimo (net neaišku, kas ją skleidė) buvo padaryta žala ieškovų reputacijai, dėl ko sumažėjo ieškovų bendravimo galimybės.

Šalies argumentai

Ieškovų prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagristai didelė. M. tariamai pažeistos teisės, teismui konstatavus neteisėtus Gimnazijos veiksmus, būtų apgintos vien jau tokiu konstatavimu. Didelės neturtinės žalos atlyginimas niekaip nėra susijęs su vaiko teisės į privalomą mokslą užtikrinimu. Nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai yra priimti prie visiškai skirtingų faktinių aplinkybių - nurodytose bylose buvo sprendžiamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo atlyginimo klausimas (vienu atveju žala atsirado dėl nepakaltinamo asmens padaryto nusikaltimo, civilinė byla Nr. 2A-18/2013, kitu atveju buvo reikalaujama neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamo gydymo mirus sutuoktiniui, civilinė byla Nr. 2A-355/2013). Ieškovų prašoma priteisti neturtinė žala viršija neturtinę žalą, kuri priteisiama apysunkio ar sunkaus kūno sužalojimo atvejais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183 str., 185 str.). Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu priėjo teisingos išvados, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantai (Ieškovai) prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Įstatymas nustato, kad tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą (CPK 322 str.). Apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, neatskleidė šioje byloje esmės. Nurodė, kad daugelis atsiliepime nurodytų argumentų melagingi, todėl žodinis bylos nagrinėjimas padėtų išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas yra ir fakto instancija, todėl galima priimti naują sprendimą, dėl to reikia ištirti įrodymus, kas įmanoma geriausia padaryti išklausius šalis žodinio proceso tvarka. Tačiau paminėtos aplinkybės per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Sutiktina su apeliantais, kad nėra suformuotos teismų praktikos sprendžiamu byloje klausimu, tačiau ir tai nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Tiek ieškovai yra pateikę plačios apimties apeliacinį skundą, tiek ir atsakovas išsamiai dėl jo argumentų yra pasisakęs atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantai po atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, pateikė rašytinius paaiškinimus (ir išvadas teikiančios institucijos pateikę išvadas pirmos instancijos teisme). Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškovai konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar plačios apimties apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Jie grindžiami netinkamu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų (ne) taikymu bei pažeidimu pirmosios instancijos teisme, o tai galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų nėra pateikta. Pastebėtina, kad atsakovas žodinio proceso neprašo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

Dėl pažeistos vaiko teisės į mokslą

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas VšĮ Vilniaus privati gimnazija yra nevalstybinė mokykla. Pagal Švietimo įstatymo 29 str. 5 d. nevalstybinės mokyklos turi teisę nustatyti priėmimo į nevalstybinę mokyklą tvarką. Priėmimo į gimnaziją tvarka yra nustatyta vidaus dokumentais, konkrečiai Mokinių priėmimo į gimnaziją nuostatuose, patvirtintuose 2010 m. gegužės 18 d. direktoriaus įsakymu nr. V-74. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas M. M. buvo pašalintas iš gimnazijos 2012 m. kovo 20 d. (direkcinio pobūdžio protokolas bei 2012 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. MK-179), realiai mokinys buvo pašalintas iš Vilniaus privačios gimnazijos tik pasibaigus mokslo metams, nuo 2012 m. birželio 9 d., kai Gimnazija gavo pranešimą iš Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos, kuriuo buvo informuota, kad M. M. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokysis šioje mokykloje. Ieškovai pripažįsta ir neginčija sprendimo pašalinti M. M. iš privačios gimnazijos už netinkamą elgesį, todėl pagal Priėmimo nuostatų 10 punktą, mokiniai, pašalinti iš gimnazijos dėl elgesio problemų, pretenduoti grįžti į gimnaziją gali ne anksčiau kaip po dvejų metų. Tokia reglamentacija iš viso neleido ieškovui M. M. pretenduoti sekančiais mokslo metais po jo pašalinimo iš privačios gimnazijos, į pirmą gimnazijos klasę. Tokia nevalstybinės mokyklos teisė (pretenduoti mokytis tik po dvejų metų) paremta netinkamu mokinio elgesiu neprieštarauja jokiems teisės aktams. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokinį pašalinus iš privačios gimnazijos, jis nenutraukė mokymosi pagal privalomą švietimo programą ir ieškovas buvo pašalintas iš mokyklos tik gavus informaciją, jog jis sekantiems mokslo metams jau priimtas į kitą mokyklą (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. jis mokosi Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje). Pažymėtina ir tai, kad net galimai buvus privatiems pokalbiams dėl galimo mokinio priėmimo į gimnazijos pirmą klasę, jokie pažadai (ar panašiai) nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neatsiranda mokyklai pareiga šį mokinį priimti į gimnazijos 1G klasę, esant nustatytam draudimui, pašalinus mokinį dėl netinkamo elgesio, teisė pretenduoti grįžti į mokyklą tik po dvejų metų. Kita vertus, kaip numatyta Mokyklos įstatų X skyriaus, 65.1. p., asmuo, pageidaujantis mokytis, Gimnazijos direktoriui pateikia prašymą (tokį prašymą iki nurodyto amžiaus gali pateikti ir jo tėvai). Įstatuose nustatyta, jog kartu su prašymu turi pridėti išvardinti dokumentai. Šioje konkrečioje situacijoje, nei pats ieškovas M. M., nei jo tėvai, nepateikė prašymo bei kitų reikalaujamų dokumentų, taip išreiškiant pageidavimą mokytis Vilniaus privačioje gimnazijoje. Todėl jokie moksleivio nei jo tėvų lūkesčiai šiuo atveju reiškės negali turėti.

Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą daro išvadą, kad Gimnazijai priėmus sprendimą pašalinti M. M. iš gimnazijos nebuvo pažeista mokinio teisė į mokslą, nes jis iš VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos buvo išbrauktas tik jam pasirinkus kitą mokyklą.

Dėl klaidinančių atsakovo veiksmų

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis bei įrodymų vertinimu. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantai (ieškovai) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

Apeliantų minimas teisėtų lūkesčių principas negali turėti viršenybę prieš nustatytus reikalavimus priimant į gimnaziją, tuo labiau, kad mokykla turi teisę nustatyti priėmimo tvarką ir neprivalo priimti visų pageidaujančių joje mokytis vaikų. Pagaliau šis principas negali prieštarauti bendriesiems teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Nebūtų teisinga ir protinga priimti į gimnaziją mokinį, kuris pagal nuostatus negali būti priimamas, tuo labiau, kad jis buvo pašalintas iš gimnazijos dėl jo paties netinkamo elgesio. Pagaliau negalima priimti mokinio, kuris nesilaikė nustatytos priėmimo tvarkos ir negalima įtraukti šio mokinio į laikančių egzaminus sąrašą ar pan., jei nėra iš viso pateikta prašymo ir nustatytų dokumentų priimti jį į mokyklą. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad atsakovas informavo apeliantus, jog vykstant priėmimui kitiems metams į naują privačios gimnazijos klasę (Ig (9)), M. išlaikęs privalomus stojimo egzaminus bei gebėjimų testą, galės sugrįžti į šią mokyklą. Viena vertus, toks faktas byloje nėra nustatytas, tai neigia ir atsakovas, kita vertus, joks pažadas (jei toks ir būtų) nesudaro pagrindo vertinti, kad į Gimnaziją turi būti priimtas mokinys „kažkam“ pažadėjus. Toks priėmimas iš viso būtų neteisėtas, kadangi mokiniai į privačią mokyklą turi būti priimami ne pagal kokius tai pažadus, bet nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija vertina, kad mokiniui nepateikus prašymo priimti jį į mokyklą, iš viso negalima svarstyti aplinkybių dėl egzaminų laikymo ar psichologinio gebėjimų testo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo šių aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis. Teisingai teismas nustatė, kad ieškovas Gimnazijoje lankė korepetitorių kursus ir jam buvo atliktas gebėjimų testas, kurie visiškai nebuvo susiję su mokinio priėmimu į Gimnaziją. Kadangi apeliaciniame skunde iš esmės dėstomos tos pačios aplinkybės, dėl kurių pirmos instancijos teismas pasisakė, o apeliacinės instancijos teismas visiškai su teismo išvadomis ir vertinimu sutinka, todėl plačiau dėl to nepasisakytina. Akcentuotina tik tai, kad Gimnazijoje korepetitorių kursai teikiami visiems pageidaujantiems, kokiu tikslu ieškovas M. M. juos lankė, šiuo atveju nėra svarbu. Netgi jei jo tėvai ar jis pas tikėjosi, jog lankant šiuos kursus, tokiu būdu bus sustiprintos jo žinios kai kuriuose dalykuose, kas pagelbėtų jam laikant stojamuosius egzaminus į gimnaziją, nereiškia, kad ieškovas viena vertus, laikė stojamuosius egzaminus į Gimnaziją, kadangi duomenų, kad jis būtų įtrauktas į laikančių egzaminus sąrašą nepateikta, kita vertus, aukščiau nurodyti pagrindai ne tik jam draudė būti priimtam į gimnaziją, bet ir pats tokio noro neišreiškė. Aplinkybė, kad mokinys lanko korepetitorių kursus nesuteikia jam jokių lengvatų, o priėmimo į Gimnaziją tvarką bei stojamųjų egzaminų tvarką reglamentuoja nustatyta tvarka. Mokiniui atliktas gebėjimų testas taip pat nevertintinas, kaip sąlyga jį priimti į gimnaziją.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl plačiau dėl kitko nepasisako.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl neturtinės žalos atsiradimo faktas turi būti įrodomas, kaip ir kitos deliktinės atsakomybės sąlygos, ir ši įrodinėjimo pareiga tenka pačiam nukentėjusiajam, kuris kreipiasi į teismą dėl tokios žalos atlyginimo, juo labiau, kad ir CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Teismas pripažįsta, kad neturtinė žala gali būti atlyginama ne tik už įstatyme numatytus pažeidimus, bet ir kitais atvejais, jei pažeidžiamos esminės konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. Tokiu atveju neturtinės žalos atlyginimą pateistina ir remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Visgi vertinant civilinės atsakomybės sąlygas šios bylos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų bei priežastinio ryšio tarp reikalaujamos žalos bei nurodytų veiksmų, pagrįstai pirmos instancijos teismas reikalavimus atmetė.

Neturtinės žalos, išreikštos pinigais ir vadinamos bendraisiais nuostoliais, ypatybė yra ta, kad tokių nuostolių dydis yra ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal įstatyme numatytus kriterijus. Tai reiškia, kad bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti įrodinėjama kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, visų pirma kriterijai, numatyti LR CK 6.250 str. 2 d., o būtent neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, padarytos turtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, į kurias atsižvelgdamas teismas nustato priteistinos kompensacijos dydį.

Nepriėmimas mokinio į privačią gimnaziją niekaip negali sukelti neigiamas pasekmes, kadangi teisė į mokslą tuo nebuvo pažeista. Kaip teisingai nurodė atsakovas, mokinio nepriėmimas į Gimnaziją iš viso nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes Vilniaus Antakalnio gimnazijoje mokinys charakterizuojamas tik gerai. Byloje nenustatyta aplinkybė, kad atsakovas ketino priimti mokinį, šiam nesilaikius nustatytos tvarkos, ar, kad jis būtų priimtas (pažadėta priimti) pažeidžiant nustatytą priėmimo į gimnaziją tvarką. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų viešinęs informaciją susijusią su mokiniu nepateikta, nepateikti duomenys, kad tokia informacija buvo paskleista ir ieškovų artimoje aplinkoje (jų pažįstamų rate ar panašiai). Nėra duomenų ir apie reputacijos sumažėjimą, kadangi faktas, jog vaikas mokosi ne privačioje mokykloje, o valstybinėje, pats savaime negali mažinti jo paties ar tėvų reputacijos. Tokiu būdu neįrodytas priežastinis ryšys tarp įvardijamų atsakovo veiksmų ir prašomos priteisti žalos.

Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, susijusių su orientaciniais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, kurie pagrįstų, jog būtent 10 000 Lt dydžio suma būtų tinkama ir teisinga jų patirtų dvasinių ir fizinių išgyvenimų kompensacija bei suteiktų teigiamas emocijas, nukreiptas į patirtų išgyvenimų sušvelninimą (jei būtų įrodytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos).

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kurie neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų (ieškovų) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Bylą laimėjusi šalis (atsakovas) turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas prašė 1576,98 EUR bylinėjimo išlaidų atlyginimo ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 178, 179 str.). Kadangi atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (užmokestis advokatui už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (8.11p.), todėl teismas, įvertinęs atsakovo atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, aplinkybes, kad parengtas procesinis dokumentas itin išsamus, jame atsikirsta į itin daug argumentų, kurių dalis pagal savo pobūdį reikalavo išsamaus paaiškinimo bei teisės aktų argumentavimo, bei atsižvelgiant į teisinių santykių specifiškumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1000 EUR sumos, kuri būtų tinkamas atlyginimas ir vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, išlaidas priteisiant lygiomis dalimis iš ieškovų (tėvų) atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui VšĮ Vilniaus privati gimnazija, (duomenys neskelbtini) iš ieškovų I. M., (duomenys neskelbtini), ir R. M., (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1000 EUR (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėZita Smirnovienė