Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-06-27 · Civilinė byla Nr. e2-769-339/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
e2-769-339/2016
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00536-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Liauzginienė
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-769-339/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00536-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2; 78.2.1; 116.1.
(2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1.)(S)TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 27 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė,sekretoriaujant Danutei Dokšienei,dalyvaujant ieškovui E. K.,atsakovei J. J.,

išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Narvilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei J. J., išvadą teikiančioms institucijoms Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas, sutikslinęs ieškinio reikalavimus, vadovaudamasis LR CK 3.3, 3.168, 3.169, 3.174 str., prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-02-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01837-221/2006 dalį dėl dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo; E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su juo; iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai E. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175 Eur iki dukros pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti jį nepilnametės dukros piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nurodė, kad jų su atsakove santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2006-02-28 sprendimu. Tuo pačiu sprendimu jų nepilnametės dukros E. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš jo priteistas išlaikymas dukrai. Nepilnametei dukrai gyventi su atsakove yra nesaugu, nes atsakovė nuo 2015 m. spalio mėn. nuolat girtauja, dukra nesirūpina. E. K. daugiau kaip pusę metų gyvena pas senelį, atsakovės tėvą S. S.. Pas atsakovę bute lankosi asocialūs asmenys, pastoviai vartoja alkoholį. Jis gali užtikrinti vaikui tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas, nes turi pastovų darbą, nuolatines pajamas, didelį būstą. Jis nenori dukrai pakenkti, todėl iki šiol taikstėsi su esama situacija. Nors atsakovė vaiku nesirūpina daugiau kaip pusę metų, jis stengėsi ieškoti išeičių, kad nereiktų vaiko išsivežti į kitą miestą ir, nesibaigus mokslo metams, atitraukti nuo mokyklos lankymo, draugų. Jis anksčiau du kartus buvo kreipęsis į teismą su analogiškais ieškiniais 2013 m., 2014 m., tačiau ieškinius atsiimdavo atsakovei pažadėjus pasitaisyti, gydytis nuo alkoholizmo. Šiuo metu situacija yra bloga, atsakovė nesudaro saugių vaiko gyvenimo sąlygų, todėl jis kreipiasi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Jo santykiai su dukra yra geri, po santuokos nutraukimo jo bendravimas su dukra nenutrūko. Yra vedęs, su sutuoktine augina 6 metų dukrą. Dirba, turi nuolatines pajamas, gyvena privataus namo dalyje (duomenys neskelbtini), šeimos mėnesines pajamas sudaro apie 3000 Eur. Jo sutuoktinė neprieštarauja, kad E. K. gyventų pas juos. E. K. santykiai su jo sutuoktine ir kita dukra yra geri, jie visi kartu leidžia atostogas. Dukrai visada teikė išlaikymą, pastarąjį pusmetį priteistą išlaikymą perveda ne atsakovei, o S. S., pas kurį ir gyvena dukra. Jerigu dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis sutiktų, kad dukra lankytų mokyklą Telšiuose ir gyventi pas senelį tol, kol pati to norėtų.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad gali tinkamai pasirūpinti dukra, nors apie septynerius metus turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Buvo laikotarpių, kai alkoholio nevartojo ilgesnį laiką. Po sutuoktinio, motinos mirčių, eismo įvykio ji vėl pradėjo vartoti alkoholį, tačiau tai tikrai netrunka nuo 2015 m. spalio mėn. Alkoholį vartoja su kaimynais, draugais, dažniausiai eina pas juos. Namuose girtauja retai, tuomet dukros namuose nebūna. Ji sprendžia šią savo problemą, lankosi pas gydytojus. 2014 m. buvo pasižadėjusi gydytis nuo alkoholizmo. Nepilnametė dukra E. K. nori gyventi su ja arba seneliu. Pripažįsta, kad, kai ji geria, vaikas negali gyventi su ja. Ji turi santaupų, o nedirba ir pajamų negauna tik laikinai. Nebedirba nuo 2016 m. sausio mėn. Planuoja ieškotis darbo, turi buhalterinį išsilavinimą. Gyvena nuosavame bute bendrabutyje, kurį nusipirko 2015 m. lapkričio mėn., pardavusi didesnį turėtą butą, nes abi su dukra nutarė, kad nori gyventi mažesniame bute. Jos ir dukros santykiai yra šilti, jas sieja artimas ryšys. Dukra su ieškovu išvažiuoja į keliones, bet jai tose kelionėse nepatinka, grįžusi pasakoja, kad ieškovas geria alkoholį. Ieškovo ir jo sutuoktinės santykiai nėra geri, toje šeimoje dukrai nebūtų gerų gyvenimo sąlygų. Jai svarbiausi yra vaiko interesai, vaikui reikia motinos, o ne pamotės. E. K. nuo 2015 m. lapkričio mėn. gyvena pas jos tėvą. Per tą pusmetį ji dukrai davė 300 Eur. Išėjusi gyventi pas senelį dukra pasakė, kad grįš gyventi tada, kai ji nebegers, bet beveik kasdien ateina ją aplankyti, patikrinti ar ji negeria. Ieškovas su dukra ryšį palaiko nuolat, tačiau dukra nori gyventi su ja Telšiuose. Ji alkoholio nebevartoja nuo 2016-05-20, kai pašlijus sveikatai po alkoholio vartojimo 18 dienų buvo gydoma ligoninėje.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinį palaiko. Nurodė, jog šiuo metu atsakovė dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, negali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, sudaryti jai tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų ir atstovauti jos interesus. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai ne kartą bendravo su šalių nepilnamete dukra. E. K. norėtų gyventi su motina, jei ši nevartotų alkoholio. Keisti mokyklą, palikti draugus mergaitė nenorėtų. Ji supranta, kad dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu jai nėra sąlygų gyventi su motina, todėl gyvena pas senelį. E. K. su ieškovu bendrauja, jų ryšys yra artimas. Palaiko išvadoje išdėstytą Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2006-02-28 sprendimu, jų nepilnametės dukros E. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt. Telšių rajono apylinkės teismo 2007-06-05 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl bendravimo su nepilnamete dukra E. K. tvarkos nustatymo. Ieškovas E. K. 2013-05-29 kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo (civilinė byla Nr. 2-1093-671/2013), nes dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovė tinkamai nesirūpino jų dukra. Iš civilinės bylos Nr. 2-1093-671/2013 medžiagos matyti, kad atsakovė 2013 m. gydėsi VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, abstinencijos būklės (civilinė byla Nr. 2-1093-671/2013, b. l. 40-50). Taip pat 2011-2013 m. laikotarpiu į atsakovės gyvenamąją vietą keletą kartų buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl jos konfliktų su sutuoktiniu ir tėvais (civilinė byla Nr. 2-1093-671/2013, b. l. 65-73). 2013-08-23 ieškovas E. K. ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1093-671/2013 atsisakė, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013-09-04 nutartimi civilinė byla nutraukta. Ieškovas E. K. 2014-09-24 vėl kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo (civilinė byla Nr. 2-2098-304/2014), nes dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovė tinkamai nesirūpino jų dukra. Iš civilinė bylos Nr. 2-2098-304/2014 medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014-10-01 Telšių apskrities VPK buvo registruota 10 pranešimų, susijusių su atsakove, dažniausiai dėl konfliktų šeimoje (civilinė byla Nr. 2-2098-304/2014, b. l. 40-50). 2014 m. liepos - rugsėjo mėn. atsakovė periodiškai buvo nedarbinga, tačiau nedarbingumo išmokos jai nemokėtos dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų (civilinė byla Nr. 2-2098-304/2014, b. l. 51-59). Nepilnametė E. K. 2014-09-18 paaiškinime nurodė, jog nuo 2014-09-01 gyvena pas senelius, nes motina gėrė, o nuo 2014-09-18 išvyksta gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Ieškovas E. K. 2014-11-20 ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2098-304/2014 atsisakė, Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-20 nutartimi civilinė byla nutraukta. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-03-30 išvadoje nurodė, jog informacija apie tai, kad atsakovė neužtikrina tinkamos dukros priežiūros epizodiškai gaunama nuo 2007 m. 2013 - 2015 m. buvo gaunami pranešimai dėl atsakovės girtavimo, jos dukra rūpinosi seneliai. Nuo 2015-03-26 atsakovės šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl motinos girtavimo, vaiko nepriežiūros. Nuo 2015-11-09 nepilnametė E. K. gyvena pas atsakovės tėvą S. S.. Atsakovė nesilaiko pasižadėjimų nevartoti alkoholio, jos namuose girtaujama, vaikui nėra tinkamų ir saugių sąlygų gyventi namuose. Atsakovė pas gydytojus lankosi ir vaistus vartoja nereguliariai. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-04-12 išvadoje nurodė, kad įvertino E. K. gyvenimo ir buities sąlygas, kurios yra tinkamos nepilnametės E. K. gyvenimui, mokymuisi, ugdymuisi. E. K. yra susituokęs, su sutuoktine M. K. augina nepilnametę dukrą R. K.. Tiek E. K., tiek jo sutuoktinė dirba, gauna nuolatines pajamas. Šeima gyvena nuosavame naujos statybos name. E. K. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškinio reikalvimus. Atsakovė nuo 2016-05-20 buvo gydoma Regioninės Telšių ligoninės psichiatrijos skyriuje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.156 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (LR CK 3.165 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (LR CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2010-02-01 nutartis Nr. 3K-3-24/2010).

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, jog, 2006 m. nutraukdamos santuoką, šalys bendru sutarimu sutarė dėl nepilnametės dukros E. K. gyvenamosios vietos ir išlaikymo jai teikimo. Tuo metu šalys gyveno(duomenys neskelbtini) , atsakovė problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo, E. K. buvo tik keturių metų amžiaus, todėl natūralu, jog mažametės mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atsakovė patvirtino, jog ji apie septynerius metus turi problemų dėl alkoholio vartojimo, stengiasi gydytis, būna ilgesnių ir trumpesnių laikotarpių, kai visiškai nevartoja alkoholio. Šią aplinkybę patvirtina ir kita bylos medžiaga: Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog pirmą kartą dėl atsakovės neblaivumo jos mažametė dukra E. K. senelių globai buvo perduota 2007-04-25, nuo tada skyriuje epizodiškai gaunama informacija apie tai, kad atsakovė girtauja, neužtikrina tinkamos dukros priežiūros. Problema dėl atsakovės nuolatinio alkoholio vartojimo ypatingai išryškėjo 2013-2015 m., kuomet keletą kartų dukra buvo paimta iš šeimos ir perduota senelių globai dėl atsakovės girtavimo. Taip pat 2013 -2014 m. E. K. tam tikrais laikotarpiais gyveno ir pas ieškovą, kuris 2013 m. ir 2014 m. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau, atsakovei pažadėjus daryti išvadas, gydytis nuo alkoholizmo, ieškinių atsisakė, bylos buvo nutrauktos. 2015-03-26 atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl motinos girtavimo, vaiko nepriežiūros. Šeimoje lankosi socialinė darbuotoja, teikia socialines paslaugas, motyvuoja atsakovę keisti gyvenimo būdą, tačiau situacija iš esmės nepasikeitė. Šalys ir išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, jog E. K. nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki šiol gyvena pas atsakovės tėvą S. S.. Nepilnametė šalių dukra pas senelį pradėjo gyventi, nes atsakovė girtavo, nuo jos priežiūros nusišalino. E. K. yra 14 metų amžiaus, suprantanti atsakovės problemą, labai norinti, jog motina nebevartotų alkoholio ir jos galėtų gyventi kartu. Atsakovės teigimu, pati mergaitė patvirtino, jog grįš pas motiną gyventi tada, kai ši nebegers. E. K., gyvendama pas senelį, dažnai aplanko atsakovę, kartais ateina net patikrinti, ar ši nevartoja alkoholio, bet iki šiol gyventi negrįžo. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog alkoholio nevartoja apie tris savaites, nes gulėjo ligoninėje.

Kaip jau minėta, esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2009). Šiuo atveju atsakovė dėl nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu tinkamai užtikrinti nepilnametės dukros interesų negali, daugiau kaip pusę metų dukra net negyvena su ja. Atsakovė neužtikrina nepilnametės dukros poreikio turėti saugią aplinką, nes vartoja alkoholinius gėrimus, bute lankosi nepažįstami asmenys. 2016-02-28 policijos pareigūnų užfiksuota, jog atsakovės namuose buvo visiška netvarka, mėtėsi tušti alaus buteliai, atsakovė ir nepažįstamas vyriškis buvo neblaivūs, sunkiai orientavosi aplinkoje. Akivaizdu, jog tokioje aplinkoje gyventi, augti, mokytis ir ugdytis E. K. nėra sąlygų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad E. K. yra ne pagal amžių subrendusi, asmeniškai priimanti atsakovės problemą, labai išgyvenanti dėl susidariusios situacijos. Vaikas yra emociškai ir psichologiškai traumuojamas, nuolat besijaudinantis dėl motinos būklės. Tai, jog dukra ateina patikrinti, ar motina negeria, patvirtino pati atsakovė. Nepilnametis vaikas turėtų būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, neįveliamas į tėvų tarpusavio ginčus, nesijausti atsakingas dėl suaugusiųjų problemų, todėl dabartinė susiklosčiusi situacija visiškai neatitinka mergaitės interesų.

Atsakovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, nedirba, nuolatinių pajamų negauna, jos teigimu, gyvena iš santaupų, tačiau teismui duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs ieškovo gyvenimo ir buities sąlygas, nustatė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė M. K. dirba, gauna nuolatines pajamas, šeima gyvena nuosavame name. Ieškovo šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pažymėtina, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-176/2005). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė, tačiau ir atsakovė, jei nevartotų alkoholio, galėtų užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius. Šiuo atveju yra svarbiausia, kuris iš tėvų sugeba geriau užtikrinti nepilnametės dukros emocinę ir socialinę raidą.

E. K. teismo posėdyje neapklausta, kad nebūtų sukelta jai papildomų neigiamų išgyvenimų, tačiau iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, jo atstovės teisme paaiškinimo teismui žinoma E. K. nuomonė, kad ji keisti gyvenamosios aplinkos, mokyklos, palikti draugų ir išsikraustyti pas tėvą šiuo metu nenori. Ji norėtų gyventi su atsakove, jei ši nevartotų alkoholio, arba su seneliu. Tokios vaiko nuomonės neneigė ir ieškovas, patvirtinęs, jog prievarta vaiko pas save nesivežtų. Priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į vaiko gebančio pareikšti savo nuomonę norus. Tuo pačiu pažymėtina, kad vaiko noras yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes, įvertinti visumą įrodymų. Teismui aiškus ir suprantamas jos noras gyventi su motina, tačiau jis yra sąlyginis ir tai supranta pati mergaitė. Jos pačios nustatyta sąlyga, jog grįš gyventi pas mamą tuomet, kai ji nebevartos alkoholio. Iki šiol atsakovė nesiėmė aktyvių, ryžtingų veiksmų, tam, kad jos problema išsispręstų. Teismo posėdžio metu atsakovė aktyviai tvirtino, jog alkoholio nebevartoja, prašė patikėti jos pažadais gydytis, tačiau analogiški pažadai buvo išsakyti jau ne kartą. Ieškovas du kartus 2013 m. ir 2014 m. atsiėmė ieškinius bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nes tikėjo jos noru spręsti alkoholizmo problemą. Praktiškai iki pat 2016-05-20, kuomet buvo paguldyta į ligoninę, kaip pati sako „organizmo atstatymui po alkoholio vartojimo“, atsakovė nuolat vartojo alkoholį apie pusę metų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, E. K. noras gyventi su motina, neatitinka jos pačios interesų ir teismas su tokia pozicija sutinka. Pažymėtina, jog vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti, jeigu konstatuojama, kad vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų neatitinka jo interesų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-153/2013). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog situacija nuo 2006 m., kuomet E. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, yra iš esmės pasikeitusi. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovė negali užtikrinti nepilnametei dukrai saugios, tinkamos augti, mokytis, ugdytis aplinkos, negali tinkamai atstovauti jos interesų. Ieškovo ryšys su dukra yra artimas, šalys patvirtino, jog jiedu nuolat bendrauja, kartu atostogauja. Būtent iš dukros ieškovas sužinodavo apie atsakovės girtavimą, mergaitė juo pasitiki. Ieškovas turi tinkamas sąlygas, gali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, atstovauti jos interesus, todėl, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, ieškinio dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintina (LR CK 3.169 str. 2 d. ). Pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms, keičiantis vaiko interesams gali keistis ir vaiko gyvenamoji vieta, nes skyrium gyvenanti motina iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-308/2014).

LR CK 3.192–3.203 str. yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Byloje nustatyta, jog ieškovas teikia dukrai teismo sprendimu priteistą išlaikymą, tuo tarpu atsakovė nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą yra nusišalinusi. Nuo tada, kai E. K. apsigyveno pas senelį, atsakovė jai periodiškai išlaikymo neteikia, epizodiškai vaiko reikmėms, pačios tvirtinimu, yra davusi 300 Eur. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymui suma po 175 Eur kas mėnesį, atitinka formuojamą teismų praktiką, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečio vaiko poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna. Ji yra darbinga, jauno amžiaus, turinti darbo rinkoje paklausų buhalterinį išsilavinimą, todėl gali dirbti ir teikti išlaikymą dukrai. Ieškovas iki šiol dukrai mokėjo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 115,85 Eur (400 Lt), teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas E. K. poreikiams patenkinti, būtent atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai E. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116 Eur nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti ieškovui (LR 3.190 str. 1 d.).

Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iš atsakovės ieškovui priteistinas 31 Eur žyminis mokestis (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas sumokėjo 10 Eur daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl permokėta žyminio mokesčio suma ieškovui grąžintina (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 6 d., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl šį ieškinio reikalavimą tenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistinas 31 Eur žyminis mokestis (LR CPK 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovės pritestinos valstybei 3,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-02-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01837-221/2006 dalį dėl E. K., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo.

Nustatyti E. K., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su tėvu E. K. gim. (duomenys neskelbtini).

Iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 115 Eur (vieną šimtą penkiolika Eur) nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2016-06-27 iki dukros pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti E. K. dukros E. K. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį 31 Eur (trisdešimt vieną Eur).

Iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei žyminį mokestį 31 Eur (trisdešimt vieną Eur) ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 3,18 Eur (tris Eur 18 ct) (įmokos kodas 5660).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2013-05-22.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Liauzginienė