- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- 1-181-1170/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Nukentėjusysis
- B. K.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – subendrinta 170 MGL bauda, įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį, galutine bausme – 150 MGL bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešioti ginklą 3 (trejiems) metams bei konfiskuotas pistoletas ir šoviniai,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. F. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2022 m. birželio 6 d., 18.46 – 18.48 val., Prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, eilėje Nr. (duomenys neskelbtini), kas laikytina viešąja vieta, nes bet kada laisvai prieinama bet kuriam žmogui, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilių girtumas), kitų pašalinių žmonių (A. N., D. J., A. G. ir J. G.) akivaizdoje, kas nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pradėjo kabinėtis prie B. K. ir D. K., kurių iki įvykio nepažinojo, o po to, kai pastarieji nekreipė į jo elgesį dėmesio ir nuėjo į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, tyčia pradėjo daužyti rankomis ir kojomis į B. K. automobilį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), suduodamas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias automobilio dalis, dėl ko automobilis buvo sugadintas padarant 4891,65 Eur žalą (detalės keitimui – 1813,68 Eur: priekinės dešinės durys, galinės kairės durys ir galinės dešinės durys – po 450 Eur, minėtų durų tarpinės – po 95,21 Eur, minėtų durų dekoratyvinės juostos – po 59,35 Eur, smulkios detalės – 36,27 Eur; dažymas – 1401,15 Eur, dažymo medžiagos dalims: priekinės dešinės durys (dažymas keičiant) – 129,60 Eur, galinės kairės durys ir galinės dešinės durys (dažymas keičiant) – po 108,54 Eur, galinis dangtis (remontinis dažymas) – 90,62 Eur, galinio dangčio aptakas (remontinis dažymas) – 17,89 Eur, dešinė šoninė (remontinis dažymas) – 69,86 Eur, dešinys sparnas (išorinių paviršių dažymas) – 21,90 Eur, priekinės kairės durys (išorinių paviršių dažymas) – 62,56 Eur, kairė šoninė (išorinių paviršių dažymas) – 57,87 Eur, degalų bako dangtelis (išorinių paviršių dažymas) – 1,63 Eur), dažymo darbai (10 darbo valandų) – 665,54 Eur, dažymo medžiagos: keičiamų detalių dažymui – 346,68 Eur, remontiniam dažymui – 160,48 Eur, remontiniam dažymui K3 – 17,79 Eur, išorinių paviršių dažymui – 142,33 Eur, išorinių paviršių dažymui K2 – 1,63 Eur, medžiagos dažant metalą – 45,60 Eur, medžiagos dažant plastmasę – 21 Eur; darbai – 746,21 Eur: degalų bako dangtelio nuėmimas/uždėjimas – 10,08 Eur, gedimų sąrašo nuskaitymas ir ištrynimas po remonto – 10,08 Eur, žibintų reguliavimas – 15,13 Eur, visų durų (4) dekoratyvinių juostų nuėmimas/uždėjimas – po 30,25 Eur, purvasaugių nuėmimas/uždėjimas – 10,08 Eur, galinio dangčio aptako nuėmimas/uždėjimas – 30,25 Eur; antikorozinis padengimas – 45,38 Eur) ir sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, nes įvykį matę žmonės turėjo atsitraukti nuo įprastų savo užsiėmimų, jį (A. F.) raminti ir kviesti policiją, kadangi buvo šokiruoti jo elgesio.
Tokiais savo veiksmais A. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. F. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Tuo metu jam buvo išrašyti antidepresantai. Tą dieną jie su žmona susipyko ir išgėrė dvigubą dozę antidepresantų. Jis turėjo nusipirkęs pleškutę alkoholio ir prie „(duomenys neskelbtini)“ išgėrė. Savo veiksmų neatsimena. Buvo iš karto suvartotas alkoholis ir matyt greitai suveikė. Jis yra pilnai pasiruošęs atlyginti automobilio žalą, tik nesutinka dėl moralinės žalos. Ji yra neadekvačiai per didelė. Vaizdo įrašų jis neperžiūrėjo. Jeigu taip sako, reiškia taip ir buvo. Neatsimena, tačiau neginčija, kad tą dieną vartojo alkoholį ir vaistus. Su vienais glebėsčiavosi, su kitais konfliktavo, tai tik įrodo, kad neadekvatus elgesys buvo. Jis anksčiau dėl tų pačių priežasčių buvo teistas. Turėjo problemų su alkoholiu, pas psichologus vaikščiodavo, negalėjo susitvarkyti. Dabar nevartoja, neturi nusižengimų, stengiasi būti geru visuomenės nariu ir geru pavyzdžiu savo dukrai. Dėl turtinės žalos jis sutinka. Kiek reikės, tiek sumokės. Pilnai prisiima atsakomybę. Jis bandė papildomai dirbti užsienyje, nepavyko. Nusprendė su žmona parduoti butą, padengs skolą bankui ir liks nemažai pinigų, nori padengti visas baudas. Buto pirkimo pardavimo sutartį pasirašys šią savaitę. Žalą galėtų atlyginti per 30 dienų. Tik iš antstolio yra sklypo areštas. Tačiau su antstoliu kalbėjo, kad jeigu norės parduoti tą sklypą, jie nuims areštą su įsipareigojimu, kad gautus pinigus perves į jų sąskaitą. Ten ne tik sklypas, ten dar sodyba yra iki 80 kv. Dėl kitų skolų yra areštuotas sklypas. Jis planuoja gyventi Lietuvoje, kol kas nuomosis. Po to planuoja gyventi sodyboje su dukra. Jis labai gailisi, kad anksčiau nesusisiekė su nukentėjusiuoju, neatsiprašė. Gal iš gėdos. Labai blogas elgesys. Jis praeityje turėjo problemų, tiek psichologinių, tiek su alkoholiu. Mano, kad jas išsprendė. Dar kartą nori atsiprašyti prokuroro, kad davė jam pasitikėjimo kreditų daug kartų (t. 3, b. l. 61-65).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis B. K. parodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Tokią žalą ir patyrė dėl kaltinamojo veiksmų. Dar ne viską suremontavo, po truputį remontuoja. Kadangi remontuojasi ten pat, suma ta pati liko. Dar liko durelių lyginimas, antikorozinis padengimas. Apgadinta buvo: trijų durelių sulankstymai, chromo juostos įlenkimas, apibraižymas ties durimis, stogas apdaužytas ir pradėjęs rudyti, priekinio stiklo nuo akmens yra apibraižymas. Dureles turėtų lyginti ir perdažyti. Durys nesueina, jas reikia lyginti. Kadangi detalės yra kitos spalvos, mašina senesnio modelio, negamina tų pačių detalių, jas reikia perdažyti ir padengti antikorozine medžiaga. Žibintai buvo irgi apdaužyti. Viskas akmenukais apibraižyta (t. 3, b. l. 61-65).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. F. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta pilnai, tačiau šiuo metu atsisako duoti parodymus, juos duos teisme (t. 1, b. l. 132-133, t. 2, b. l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas B. K. parodė, kad 2022 m. birželio 6 d., apie 18.00 val. su savo draugu D. K. automobiliu „Volkswagen CC Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos, atvažiavo į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatė savo automobilį stovėjimo aikštelėje, prie miško, eilėje, kuri pažymėta mėlynu ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nupieštas popierinis laivelis. Prie jo automobilio iš dešinės pusės prisiparkavo automobilis „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilyje prie vairo sėdėjo jam nepažįstamas vyras, kuris automobilyje buvo vienas. Vyras buvo atsidaręs savo automobilio langą ir rodė kažkokius gestus, atsisukęs į juos. Kas tai per gestai, jis (B. K.) negali pasakyti. Jokių žodžių vyras nesakė. Jis su draugu nereagavo į vyro gestus ir, užrakinę savo automobilį, išėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Apie 19.04 val. jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad jo automobilis apgadintas. Atėjęs prie automobilio, jis pamatė, kad jo automobilis apspardytas, įlenktos kairės pusės keleivio durelės, taip pat dešinės pusės abi durelės, ant automobilio matėsi batų pėdsakų žymės, pabraižymai, šalia automobilio mėtėsi akmenukai, kuriais buvo apmėtytas jo automobilis. Žalos dydžio šiuo metu jis negali pasakyti, jį nurodys vėliau, kai automobiliui padarytą žalą įvertins autoserviso darbuotojai. Kasko draudimo jis neturi. Paties apgadinimo fakto jis nematė, nes tuo metu buvo prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 50-57).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. N. parodė, kad 2022 m. vasarą, birželio mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo atvykęs į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“ su žmona, dukterėčia ir D. J.. Automobilių stovėjimo aikštelėje jie pastebėjo keistai stovintį automobilį „Porsche“, valstybinio numerio nepamena. Jis (A. N.) išlipo pirmas iš savo automobilio ir pamatė, kad nuo minėto automobilio „Porsche“ atbėga vyras, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kitų požymių neįsidėmėjo, šaukdamas ant jo (A. N.). Ką būtent šaukė vyras, jis nepamena, bet vyras buvo agresyvus. Tuo metu jo automobilio galines duris pravėrė dukterėčia. Minėtas agresyvus vyras, pamatęs ją, iš karto apsiramino ir apsikabino jį (A. N.), sakydamas, kad viskas tvarkoje, gerbia. Jis (A. N.) truputį atstūmė vyrą nuo savęs, nes nežinojo, ko galima tikėtis iš tokio asmens. Minėtas vyras nuėjo prie automobilio „VW“, tamsios spalvos, ir, atsirėmęs į to automobilio stogą rankomis, kažką murmėjo. Bemurmėdamas vyras keliu įspyrė į galines vairuotojo pusės dureles. Po to vyras spyrė su pėda į kitas automobilio dureles, kiek pamena, vairuotojo. Kadangi žmogus elgėsi neadekvačiai, jis (A. N.) iš karto paskambino Nr. 112. Po to jis su D. J. nuėjo link to žmogaus paklausti, kas darosi, dėl ko šis taip elgiasi. Vyras į juos nereagavo, kažką murmėjo ir ėjo link savo automobilio, norėjo atsisėsti ir išvažiuoti, bet D. J. jam užtrenkė jo automobilio dureles prieš nosį ir neleido išvažiuoti. Tada neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir minėtą asmenį sulaikė. Minėtas asmuo akivaizdžiai buvo neblaivus, tačiau alkoholio kvapo nepajautė, tuo metu geriančio alkoholį minėto asmens nematė (t. 1, b. l. 71-73).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad 2022 m. vasarą, gali būti birželio mėnesį, atvyko į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje kartu su savo žmona, dukra, svainiu A. N. ir šio žmona. Jie atvažiavo su A. N. automobiliu į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra iš miško pusės, iš kitos pusės prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“. Išlipdami iš savo automobilio, jie pastebėjo, kad prie jų agresyviai ateina pilietis nuo automobilio „Porsche“. Agresyvus pilietis buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kitų požymių nepamena. Priėjus prie jų automobilio agresyviam piliečiui, A. N. automobilio dureles atidarė jo (D. J.) dukra. Minėtas agresyvus vyras, pamatęs, kad automobilyje yra vaikas, pradėjo atsiprašinėti, sakyti, kad juos gerbia, ir pasišalino nuo jų. Vyras nuėjo link tamsios spalvos automobilio „VW Passat“, jeigu gerai pamena, atsirėmė rankomis į automobilio stogą ir keliais pradėjo spardyti automobilio galines kairės puses dureles. Po automobilio paspardymo, minėtas vyras dar sukiojosi aplink tą automobilį. Jie bandė su tuo vyru bendrauti, klausti, kas atsitiko, užkalbėti, kad spėtų atvykti policija. Asmuo į juos reagavo, kažką kalbėjo, bet paaiškinti nieko negalėjo. Jis (D. J.) tada šūktelėjo vyrui, ką šis daro, ir pasakė A. N. kviesti policiją. Po to jis kartu su A. N. nuėjo link to agresyvaus asmens, nes matė, kad šis nori atsisėsti į savo automobilį „Porsche“ ir išvažiuoti. Kiek pamena, jis (D. J.) prilaikė automobilio „Porsche“ dureles ir neleido minėtam piliečiui pasišalinti. To, kad minėtą automobilį vairuotų minėtas agresyviai nusiteikęs asmuo, jis (D. J.) nematė. Jis tik matė netvarkingai, skersai priparkuotą automobilį. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė minėtą asmenį. Agresyvus asmuo elgėsi neadekvačiai. Ar vyras buvo girtas, jis (D. J.) pasakyti negali, greičiausiai buvo apsvaigęs nuo kitų medžiagų (t. 1, b. l. 75-77).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. A. parodė, kad 2022 m. birželio 6 d., dirbdamas nustatytu maršrutu kartu su (duomenys neskelbtini) M. V. ir M. V. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pilietis apspardė automobilį. Atvykus minėtu adresu, jie pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje asmenis, kurie stovėjo prie automobilių „Porsche“ ir „VW“. Jiems vienas iš piliečių nurodė asmenį, kuris apspardė tamsios spalvos automobilį „VW“. Nurodytą asmenį jie iš karto sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Asmuo elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kiek pamena, asmuo buvo agresyvus, daužė tarnybinio automobilio vidų, dėl to jam buvo uždėti antrankiai. Tuomet, patikrinę duomenų bazėje automobilio „VW“ priklausomybę, jie nustatė savininką, su kuriuo susisiekė telefonu. Automobilio savininkas atėjo prie savo automobilio kartu su draugu. Automobilio „VW“ savininkas paaiškino, kad važiuojant į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“ jau kelyje buvo konfliktas su automobilio „Porsche“ vairuotoju. Šis juos persekiojo visą kelią iki prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavę į prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, jis kartu su savo draugu nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, o automobilį paliko tvarkingai pastatytą ir neapgadintą aikštelėje. Ar jie matė, ar ne, kad paskui juos atvažiavo automobilis „Porsche“, jie nepasakė. Ar buvo tikrinamas vietoje blaivumas, jis (J. A.) nepamena, greičiausiai buvo patikrintas policijos komisariate. Liudytojų duomenys buvo perduoti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjams, o sulaikytas asmuo buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79-81).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad 2022 m., tikslios datos nepamena, bet tai buvo vasaros metas, vaikščiodamas prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė atvažiuojantį automobilį „Volkswagen“, kuris tvarkingai prisiparkavo. Iš jo išlipo du vaikinai ir nuėjo į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“. Neužilgo iš paskos automobiliui „Volkswagen“ atvažiavo visureigis „Porsche“, kurio vairuotojas netvarkingai prisiparkavo šalia automobilio „Volkswagen“, dešinėje pusėje. Ar buvo automobilio „Volkswagen“ vairuotojas ir keleivis tuo metu, kai atvažiavo automobilis „Porsche“, jis (A. G.) pasakyti negali, nes nepamena. Automobilio „Porsche“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio, vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini) vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, kaip buvo apsirengęs, nepamena. Automobilio „Porsche“ vairuotojas, išlipęs iš automobilio, nuėjo prie aikštelės ribos, pastoviniavo ir, eidamas atgal, metė stiklinį butelį į aikštelės asfaltą. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, svirduliavo, ar buvo alkoholio kvapas, jis (A. G.) pasakyti negali, nes nebuvo priėjęs. Grįžęs prie savo automobilio, automobilio „Porsche“ vairuotojas pradėjo rankomis ir kojomis daužyti ir spardyti šalia stovintį automobilį „Volkswagen“ iš keleivio pusės. Tada jis (A. G.) paskambino Nr. 112 ir papasakojo, ką mato. Kol atvyko policijos pareigūnai, prie įvykio vietos sustojo keli praeinantys žmonės ir vyriškis lyg nebespardė daugiau minėto automobilio. Vyriškis puolė būtent tik tą vieną automobilį „Volkswagen“ (t. 1, b. 1. 83-85).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad vasaros metu, tikslios datos nepamena, buvo prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ vaikų žaidimo aikštelėje, kuri yra netoli automobilių stovėjimo aikštelės. Jis (J. G.) pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje neadekvačiai besielgiantį vyrą, kuris galimai buvo neblaivus, nes svirduliavo. Bet to tiksliai pasakyti jis (J. G.) negali, kadangi buvo su vaiku ir priėjęs arti prie to vyro nebuvo. Jis atkreipė į vyrą dėmesį, kadangi pastarasis daužė kažkieno automobilį. Kiek pamena, tai buvo juodos spalvos automobilis „VW“, kurio valstybinio numerio nepamena. Taip pat netoliese stovėjo pilkos spalvos visureigis „Porsche“, kurio valstybinio numerio jis irgi nepamena. Visureigis „Porsche“ buvo, kiek suprato, to asmens, kuris daužė automobilį „VW“. „VW“ automobiliui, kiek matė, buvo sulankstytos keleivio pusės durelės. Vyras jas sulankstė spardydamas kojomis, stiklai išdaužti nebuvo. Pamatęs tokius neteisėtus piliečio veiksmus, jis (J. G.) paskambino Nr. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Bekalbant telefonu su Nr. 112 operatore, jis (J. G.) pastebėjo, kaip prie spardomo automobilio ir jį bespardančio asmens atėjo kiti asmenys, kurie šį apramino ir nusivedė toliau nuo spardomo automobilio. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie, kiek pamena, sulaikė automobilį spardžiusį asmenį (t. 1, b. l. 87-89).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad 2022 m. birželio mėnesio pradžioje kartu su savo draugu B. K. važiavo pastarojo automobiliu „VW“ į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje. Automobilį vairavo B. K.. Atvažiavus į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelę iš miško pusės B. K. priparkavo automobilį tvarkingai parkavimosi vietoje. B. K. pasakė, kad pastebėjo prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje keistai manevruojantį automobilį „Porsche“. Kas būtent B. K. nepatiko vairavime, pastarasis nepasakė, bet pasakė, kad galimai juos seka iš paskos. Jiems dar būnant automobilyje, prie jų privažiavo keistai manevruojantis automobilis „Porsche“ ir, susiskersavęs, prisiparkavo aikštelėje prie B. K. automobilio. Automobilio „Porsche“ vairuotojas kažką mosikavo rankomis, bet jie šio nesuprato, galimai šis buvo kažko apsivartojęs. Kadangi jokio konflikto kelyje nebuvo, jis (D. K.) su B. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo link prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio „Porsche“ vairuotojas irgi išlipo iš savo automobilio ir kažką nerišliai jiems sakė. Jie nekreipė į šį dėmesio ir nuėjo į parduotuvę. Būnant parduotuvėje, B. K. paskambino policijos pareigūnai, kurie paprašė ateiti iki automobilio. Jie su B. K. atėjo iki B. K. automobilio ir pamatė šalia stovintį policijos automobilį, pareigūnus ir kitus asmenis, kurie, kaip suprato, iškvietė policiją. Tada buvo apklaustas B. K. ir, kiek žino, buvo sulaikytas automobilį apspardęs asmuo. Dėl ko jis (D. K.) pats iš karto nebuvo apklaustas, pasakyti negali. Vėliau pareigūnai nufotografavo automobilio apgadinimus. Kiek pamena, buvo apgadintos durelės iš abiejų pusių, tiek priekinės, tiek galinės, ir lygtais apdaužyti stiklai akmenimis, bet neišdaužti. Surašius dokumentus, jiems pareigūnai leido išvažiuoti iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 91-93).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. birželio 6 d., 18.48 val. gautas pranešėjo J. G. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje iš miško pusės galimai neblaivus vyras iš automobilio „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ką tik kojomis apgadino automobilį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bando įsilaužti į šitą automobilį, aplinkybės neaiškios (t. 1, b. l. 22-23).
Bendrojo pagalbos centro garso įrašo 2023 m. sausio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Įraše užfiksuotas pranešėjo pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi. Pranešėjas nurodo, kad Vilniuje, prie „(duomenys neskelbtini)“ galimai neblaivus vyras įlipo į automobilį „Porsche“, pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš tai apspardęs kitą automobilį. Vyras apgadino automobilį „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), spardė labai stipriai, matosi įlenkimai. Automobiliai stovi miško pusėje, galinėje „(duomenys neskelbtini)“ pusėje, netoli „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Tas asmuo sėdi automobilyje, jis bandė į tą kitą automobilį tiesiog įsilaužti, atidaryti, spardė iš visų jėgų. Galimai tas asmuo neblaivus. Dabar vėl išlipo ir braunasi į tą automobilį, tiesiog laužo ir rėkia. Pranešėjas nemato, ar kažkas yra to automobilio viduje, tiesiog stebi iš šono. Pranešėjas prisistato J. G. (t. 1, b. l. 27-28).
(duomenys neskelbtini) M. V. 2022 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. birželio 6 d. patruliuodamas tarnybiniu automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) M. V. ir J. A. apie 18.48 val. (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje vyras kojomis apgadino „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį. Atvykus į vietą, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. F., kuris pasak pranešėjo, apgadino automobilį „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, buvo akivaizdžiai apgadintos automobilio dešinės pusės priekinės durelės, tų pačių durelių stiklas, bei kairės pusės vairuotojo durelės. Paklausus A. F. apie įvykį, ar šis spardė dureles, šis nieko nepaaiškino, elgėsi neadekvačiai, buvo akivaizdžiai apsvaigęs, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, minėto asmens automobilyje mėtėsi alkoholio tara. Kadangi asmuo buvo neadekvatus, atsisakė pateikti savo asmens patvirtinančius dokumentus, nebuvo nuspėjami jo veiksniai, kadangi prieš tai apgadino svetimą turtą, todėl jam buvo uždėti antrankiai, dėl savo, jo bei kitų asmenų saugumo, bei sulaikytą asmenį, įtariant jog šis apgadino kitą turtą, pasodino į savo tarnybinį automobilį. Stovėjimo aikštelė buvo filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, todėl pareigūnai nuėjo iki prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų peržiūrėti ar įvykį užfiksavo būtent vietoje stebimomis vaizdo kameromis. Peržiūrėjus kameras, matosi kaip A. F., atvyksta į aikštelę su savo asmeniniu „Porsche“ automobiliu, prisiparkuoja šalia minėto „Volkswagen“ automobilio, išlipęs kažką pabendrauja su „VW“ automobilio vairuotoju ir toliau stovi prie savo automobilio. Vėliau asmuo pasiėmęs neaiškios kilmės tarą, nueina giliau į miškelį ir išgeria neaiškios kilmės skysčio, tada grįžęs prie „VW“ automobilio, pradėjo jį spardyti į įvairias vietas, mėtyti aikštelėje gulinčius akmenis į automobilį, plikomis rankomis daužė į automobilio stiklus. Vėliau matosi kaip šis prieina prie kitų aikštelėje stovėjusių asmenų, juos apsikabina ir grįžęs prie „VW“ automobilio, vėl pradeda jį spardyti kitų asmenų akivaizdoje, tuo metu aplinkiniai asmenys ir paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Sulaikytasis asmuo, būdamas pareigūnų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje, savo galva pradėjo daužyti į ten esantį atitvarą, rankomis bei kojomis taip pat daužė į įvairias automobilio sulaikymo kameros vietas, keletą kartų buvo įspėtas, jog nutrauktų tokius savo veiksmus, kad nesugadintų tarnybinio automobilio (vėliau apžiūrėjus automobilį, apgadinimų nesimatė). Vėliau į vietą atvyko (duomenys neskelbtini) policijos komisariato darbuotojai įforminti šios nusikalstamos veikos. Pareigūnai sulaikytą asmenį vežė į (duomenys neskelbtini) tolimesniam aiškinimuisi. Atvykus, išlaipinus asmenį, nuvedus asmenį į patalpas ir apžiūrėjus tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, pastebėta, jog ant grindų mėtosi du šviesūs dantys, tačiau nebuvo aišku ar tai tikrai asmens dantys. Paklausus asmens kaip šis jaučiasi, šis niekuo nesiskundė (t. 1, b. l. 29).
Prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės 2022 m. birželio 7 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Aikštelė yra prie miško, eilėje, kuri pažymėta mėlynu ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nupieštas popierinis laivelis. Ten stovi du automobiliai vienas šalia kito. Automobilis „Volkswagen CC sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, matomi jo išoriniai apgadinimai: automobilio kairės pusės keleivio durelės įlenktos, taip pat įlenktos dešinės pusės abi durelės, ant automobilio matosi batų pėdsakų žymės, pabraižymai, šalia automobilio mėtosi akmenukai, ant automobilio matosi nedidelės įdaužos. Šalia stovi automobilis „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis tvarkingas, priparkuotas šiek tiek šonu. Automobilių stovėjimo aikštelė filmuojama prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 32-36).
Prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašų 2022 m. lapkričio 29-30 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas prekybos ir pramogų centras „(duomenys neskelbtini)“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Įraše matoma automobilių stovėjimo aikštelė, joje važinėja automobiliai, vaikšto žmonės. 18:32:28 val. į aikštelės antrą įvažiavimą į dešinę įvažiuoja tamsios spalvos „VW“ automobilis, iš paskos jam atvažiuoja tamsios spalvos „Porsche“ automobilis. „VW“ automobilis prisiparkuoja vienoje vietoje, po to pervažiuoja į kitą parkavimosi vietą. Šalia prisiparkuoja iš paskos atvažiavęs „Porsche“ automobilis. Automobilius užstoja medžiai, matosi tik apatinė automobilių dalis. Iš „VW“ automobilio išlipa du vyrai ir nueina link prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Jie užeina už vaizdo stebėjimo kameros matymo perimetro ribų. 18.34 val. iš automobilio „Porsche“ išlipa vyras ir vaikšto prie savo automobilio galinės dalies. 18.36 val. automobilio „Porsche“ vairuotojas nueina link aikštelės ribų, link miškelio, prieina prie medžio, atsiremia į jį ir geria kažkokį gėrimą svirduliuodamas. 18.38 val. jis išmeta gėrimo talpą į aikštelę ant asfalto. Talpa sudūžta. Vyras grįžta atgal prie savo „Porsche“ automobilio, atsistoja prie galinės kairės pusės, prasisega kelnes ir kažką atlieka, besisukdamas į kairę ir dešinę pusę, vienoje rankoje laikydamas telefoną, o kitoje nesimato, ką laiko. 18.41 val. jis nueina link galinių durelių ir atidaro jas. Tolimesnius veiksmus užstoja medžiai. 18:46:30 val. „Porsche“ automobilio vairuotojas apeina „VW“ automobilį ir, priėjęs prie kairės pusės galinių durelių, keliu jas daužo, vaikšto po aikštelę, neadekvačiai elgiasi. 18:46:53 val. jis galimai įspiria į šalia stovinčio nenustatytos markės tamsios spalvos automobilio vairuotojo dureles ir nueina link anksčiau minėto „VW“ automobilio. 18:47:10 val. „Porsche“ automobilio vairuotojas staiga nubėga į kitą aikštelės pusę prie prisiparkavusio automobilio, iš kurio lipo asmenys. Pribėgęs jis apsikabina išlipusį vairuotoją, nubėga atgal prie „VW“ automobilio ir keliu vėl daužo kairės pusės galines dureles. 18:47:44 val. nuo prisiparkavusio šalia automobilio ateina vyras, apsirengęs baltu megztiniu, tamsiomis kelnėmis ir pradeda bendrauti su „Porsche“ automobilio vairuotoju. Iš paskos prieina kiti asmenys bei stebi, kas vyksta. Vienas asmuo skambina telefonu ir nubėga link pagrindinės gatvės kažko ieškodamas, o po to grįžta atgal link „Porsche“ automobilio. 18:50:40 val. ateina policijos pareigūnai. 18:51 val. atvažiuoja policijos automobilis (t. 1, b. l. 44-45).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 19 d. remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobiliui „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 4891,65 Eur su PVM. Remonto kainą sudaro: detalės keitimui – 1813,68 Eur: priekinės dešinės durys, galinės kairės durys ir galinės dešinės durys – po 450 Eur, minėtų durų tarpinės – po 95,21 Eur, minėtų durų dekoratyvinės juostos – po 59,35 Eur, smulkios detalės – 36,27 Eur; dažymas – 1401,15 Eur, dažymo medžiagos dalims: priekinės dešinės durys (dažymas keičiant) – 129,60 Eur, galinės kairės durys ir galinės dešinės durys (dažymas keičiant) – po 108,54 Eur, galinis dangtis (remontinis dažymas) – 90,62 Eur, galinio dangčio aptakas (remontinis dažymas) – 17,89 Eur, dešinė šoninė (remontinis dažymas) – 69,86 Eur, dešinys sparnas (išorinių paviršių dažymas) – 21,90 Eur, priekinės kairės durys (išorinių paviršių dažymas) – 62,56 Eur, kairė šoninė (išorinių paviršių dažymas) – 57,87 Eur, degalų bako dangtelis (išorinių paviršių dažymas) – 1,63 Eur), dažymo darbai (10 darbo valandų) – 665,54 Eur, dažymo medžiagos: keičiamų detalių dažymui – 346,68 Eur, remontiniam dažymui – 160,48 Eur, remontiniam dažymui K3 – 17,79 Eur, išorinių paviršių dažymui – 142,33 Eur, išorinių paviršių dažymui K2 – 1,63 Eur, medžiagos dažant metalą – 45,60 Eur, medžiagos dažant plastmasę – 21 Eur; darbai – 746,21 Eur: degalų bako dangtelio nuėmimas/uždėjimas – 10,08 Eur, gedimų sąrašo nuskaitymas ir ištrynimas po remonto – 10,08 Eur, žibintų reguliavimas – 15,13 Eur, visų durų (4) dekoratyvinių juostų nuėmimas/uždėjimas – po 30,25 Eur, purvasaugių nuėmimas/uždėjimas – 10,08 Eur, galinio dangčio aptako nuėmimas/uždėjimas – 30,25 Eur; antikorozinis padengimas – 45,38 Eur). Bendra remonto kaina be PVM – 4042,69, su PVM – 4891,65 (t. 1, t. b. 1. 63-65).
Iš asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvito matyti, kad 2022 m. birželio 6 d., 19.59 val. A. F. buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas (t. 1, b. l. 117-118).
Iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkotesterio (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. rugsėjo 14 d. (t. 1, b. l. 118).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. F. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 50).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs požymiai – viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012, Nr. 2K-159-976/2021 ir kt.). Tuo tarpu vandališki veiksmai yra apibrėžiami, kaip betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Tik tuo atveju, jeigu objektyvioji nusikaltimo pusė yra realizuojama viešoje vietoje asmuo gali atsakyti pagal BK 284 straipsnį.
BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.
Žemesnės instancijos teismas
Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, konstatuoja, kad A. F. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Kaltinamasis A. F., apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad bylai aktualiu laiku jis vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat ir raminamuosius vaistus, todėl detaliai 2022 m. birželio 6 d. įvykių neprisimena. Kita vertus, A. F. neneigė, kad tą dieną galėjo atlikti visus jam inkriminuotus veiksmus, o būtent – kabinėtis prie žmonių, buvusių prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, bei apdaužyti vienam iš ten buvusių asmenų priklausančią transporto priemonę (t. 3, b. l. 61-65). Aplinkybę, kad kaltinamasis 2022 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 18.46 val. iki 18.48 val., prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje elgėsi įžūliai ir atliko vandališkus veiksmus, nukreiptus į svetimo turto apgadinimą, patvirtina tiek įvykio vietoje buvusių ir pastarojo veiksmus mačiusių proceso dalyvių parodymai, tiek ir rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti A. N., D. J., A. G. ir J. G. nuosekliai patvirtino, kad bylai aktualiu laiku buvo prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kur pamatė neadekvačiai besielgiantį asmenį. Pastarasis šaukė, elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie aikštelėje buvusių asmenų, metė įvairius daiktus į asfaltą, o vėliau pradėjo spardyti ir rankomis daužyti aikštelėje stovintį automobilį „VW“ (t. 1, b. l. 71-73, 75-77, 79-81, 83-85, 87-89). Pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų įrašų turinys, užfiksuotas 2022 m. lapkričio 29-30 d. apžiūros protokole, bei įvykio vietos, įskaitant nukentėjusiajam B. K. priklausantį automobilį, apžiūros protokolas. Iš šių procesinių dokumentų turinio akivaizdžiai matyti, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo apgadintas B. K. priklausantis automobilis „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o šiuos automobilio apgadinimo veiksmus bylai aktualiu laiku ir vietoje atliko, kaip tą nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, agresyviai nusiteikęs vyras, kuris kojomis daužė B. K. automobilį (t. 1, b. l. 32-36, 44-45). Nors nukentėjusysis B. K. ir kartu su juo buvęs D. K. kaltinamojo A. F. atliktų veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės apgadinimą, nematė, tačiau pastarieji, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, neabejojo, kad šiuos veiksmus atliko būtent kaltinamasis. Tokią išvadą pastarieji grindė tuo, kad dar prieš nueinant į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis jų atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai – staigiai privažiavo prie jų automobilio, rodė jiems visokiausius gestus, o grįžę iš parduotuvės, jie jau pastebėjo, kad B. K. automobilis yra apspardytas, įlenktos durelės, ant automobilio matėsi batų pėdsakai, taip pat pabraižymai nuo akmenukų mėtymo į automobilį (t. 1, b. l. 50-57, 91-93). Be kita ko, pirmiau nurodytus proceso dalyvių teiginius apie automobilio apgadinimą patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 19 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra detalizuoti automobilio apgadinimai, atsiradę po 2022 m. birželio 6 d. įvykių, ir planuojami atlikti jų šalinimo darbai (t. 1, b. 1. 63-65). Todėl pirmiau aptartų įrodymų visuma nesuteikia teismui pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis A. F., kitų asmenų akivaizdoje elgdamasis agresyviai, elgėsi įžūliai, o be jokios priežasties apgadindamas svetimą turtą, atliko vandališkus veiksmus, tokiu būdu realizuodamas BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamasis A. F. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė vietoje, atitinkančioje viešosios vietos reikalavimus, o būtent – prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, eilėje Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek šios vietos lokacija – prie pat pramogų ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tiek jos pobūdis – skirta minėto centro lankytojams ir patekimas į ją nėra apribotas jokiomis kliūtimis, įrodo, kad ši vieta yra bet kada laisvai prieinama bet kuriam žmogui. Ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis A. F. jau pirmiau aptartus ir teismo įrodytais pripažintus nusikalstamus veiksmus atliko būtent kitų asmenų – liudytojų A. N., D. J., A. G. ir J. G. – akivaizdoje. Akivaizdu, kad dėl pirmiau nuosprendyje aptartų kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis – įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai buvo atlikti kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, jų akivaizdoje, kurie dėl kilusios sumaišties buvo priversti nutraukti jiems įprastą veiklą bei imtis tikslingų veiksmų, nukreiptų pašalinti dėl kilusio konflikto atsiradusius padarinius, ko pasėkoje į įvykio vietą buvo iškviesta policija.
Be visų pirmiau aptartų ir kaltinamajam A. F. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, svarbu pabrėžti ir tai, kad kaltinamasis BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šią kaltinamajam inkriminuotą aplinkybę patvirtina tiek paties kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kuriuose jis neneigė, kad bylai aktualiu laiku vartojo alkoholį, tiek pastarojo įvykio metu atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatai, iš kurių matyti, kad A. F. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 117-118).
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. F. 2022 m. birželio 6 d., 18.46 – 18.48 val., prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, eilėje Nr. (duomenys neskelbtini), kas laikytina viešąja vieta, nes bet kada laisvai prieinama bet kuriam žmogui, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilių girtumas), kitų pašalinių žmonių (A. N., D. J., A. G. ir J. G.) akivaizdoje, kas nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pradėjo kabinėtis prie B. K. ir D. K., kurių iki įvykio nepažinojo, o po to, kai pastarieji nekreipė į jo elgesį dėmesio ir nuėjo į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, tyčia pradėjo daužyti rankomis ir kojomis į B. K. automobilį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), suduodamas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias automobilio dalis, dėl ko automobilis buvo sugadintas padarant 4891,65 Eur žalą ir sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, nes įvykį matę žmonės turėjo atsitraukti nuo įprastų savo užsiėmimų, jį (A. F.) raminti ir kviesti policiją, kadangi buvo šokiruoti jo elgesio. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo A. F. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. F. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nusikaltimas, priskirtinas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), taip pat įvertina ir kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pabrėžtina, jog nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, pripažindamas savo kaltę, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis jau pateikė detalesnius parodymus, kartu paaiškindamas priežastis, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu parodymų neteikė. Teismo vertinimu, kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu neapsiribojo išimtinai formaliu sutikimu su kaltinimu, todėl vien tai, kad asmuo ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, savaime nelaikytina kliūtimi konstatuoti, kad asmuo proceso metu pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Vienokiu ar kitokiu būdu išreikštas įpareigojimas (vertimas) asmeniui atsakyti į klausimus apie aplinkybes, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas, yra nesuderinamas su jam garantuota konstitucine teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Todėl kaltinamojo teisinė padėtis negali būti bloginama vien todėl, kad jis pasinaudojo šia jam įstatymo garantuota teise (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2019). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad A. F. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pabrėžtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu – 2022 m. birželio 6 d., kaltinamasis nebuvo teistas. Apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo pastarojo atžvilgiu buvo priimtas jau po 2022 m. birželio 6 d. įvykių, o būtent – 2023 m. vasario 27 d. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, pastarasis ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 2, b. l. 19-25). Be kita ko, kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo (t. 2, b. l. 194-199). Kartu pabrėžtina ir tai, kad kaltinamojo atžvilgiu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskelbta paieška – pastarasis į kviečiamus atlikti procesinius veiksmus neatvykdavo, apie pasikeitusią gyvenamąją vietą teisėsaugos institucijų ir teismo neinformuodavo, jo buvimo vieta nebuvo žinoma.
Akivaizdu, kad visos šios teismo aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kita vertus, kaip matyti iš baudžiamosios bylos turinio, kaltinamasis šiuo metu dirba, augina vaiką, kaip nurodė pats kaltinamasis, jau nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančią medžiagų nėra priklausomas – gydėsi ir lankėsi psichoterapijoje, planuoja papildomai įsidarbinti su tikslu apmokėti visus turimus įsiskolinimus.
Todėl teismas, tarpusavyje sugretinęs pirmiau kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat įvertinęs pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo priežastis – alkoholio vartojimą, kuris pasak kaltinamojo jau nėra problema, taip pat atsižvelgęs į tą aplinkybę, kad kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, nesutinka su prokuroro A. F. siūlytinos skirti bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, atidedant jo vykdymą. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais (BK 48 straipsnio 2, 4 bei 5 dalys).
Teismo vertinimu, 1 metų ir 3 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigojimu per 10 mėnesių nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 4) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), atitinka kaltinamojo A. F. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.
Be anksčiau aptartų draudimų ir įpareigojimų, bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras kaltinamajam prašė skirti įpareigojimą visą bausmės laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be bausmės vykdymą kontroliuojančios įstaigos leidimo. Teismo įsitikinimu anksčiau aptartų teismo skirtinų įpareigojimų ir draudimų visetas yra pakankamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti, todėl šio prokuroro draudimo kaltinamajam skirti netikslinga.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su anksčiau išvardintais draudimais ir įpareigojimais.
Kaltinamasis A. F., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini), o iš laikino sulaikymo paleistas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 120-122, 127). Be kita ko, kaltinamasis A. F. taip pat buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini), o iš laikino sulaikymo paleistas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 83-84).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į kaltinamajam paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas A. F. laikino sulaikymo laikas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (trys dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu – 2022 m. liepos 20 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 4891,65 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 66). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį palaikė, kaltinamasis jam neprieštaravo ir sutiko su prašoma priteisti turtine žala (t. 3, b. l. 61-65).
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Iš pirmiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad 2022 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 18.46 val. iki 18.48 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, buvo apgadintas nukentėjusiajam B. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko šis patyrė 4891,65 Eur vertės turtinę žalą. Minėto turto apgadinimo priežastis – nusikalstami ir šiuo teismo nuosprendžiu įrodytais pripažinti kaltinamojo A. F. veiksmai. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių, turtinę išraišką turinčių padarinių bei A. F. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. F. civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo veiksmais sukeltų padarinių mąstą patvirtina tiek nukentėjusiojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti paaiškinimai, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 19 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra detalizuoti automobilio apgadinimai, atsiradę po 2022 m. birželio 6 d. įvykių, ir planuojami atlikti jų šalinimo darbai (t. 1, b. 1. 63-65, t. 3, b. l. 61-65). Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad pirmiau nurodyta ir nukentėjusiojo patirta turtinės žalos suma priteistina iš kaltinamojo A. F. nukentėjusiojo B. K. naudai.
Dėl procesinių išlaidų atlyginimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 327,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. F. gynusio advokato V. Firsovo darbo užmokestį (t. 3, b. l. 56-60).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso metu buvo sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo paieškos paskelbimo ir ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės sugriežtinimo. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti ir dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis jis iki šiol turi įsiskolinimų tiek antstoliams, tiek kitiems kreditoriams, šiuo metu planuoja parduoti butą, kad galėtų padengti turimus įsiskolinimus, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. F. turtui – žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu nutarimu nustatytas dalinis laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas – leidžiant turtu naudotis, bet draudžiant jį valdyti ir disponuoti (t. 1, b. l. 94). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi, trijų mėnesių laikotarpiui – nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., buvo pratęstas pirmiau nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas (t. 1, b. l. 106-107). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui – nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d., buvo pratęstas pirmiau nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas šešių mėnesių laikotarpiui, nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. gegužės 28 d.
Pirmiau nurodyta procesinė prievartos priemonė buvo paskirta ir taikoma, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso metu pareikštą civilinį ieškinį. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. F. civilinį ieškinį pripažino, taip pat įsipareigojo atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, todėl siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, kaltinamajam taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekama galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje dienos.
A. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – paliktina iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytas šios kardomosios priemonės sąlygas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. pora vyriškų batų, 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduota saugoti į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam A. F..
2. kompaktinis diskas su bylai reikšmingais duomenimis, saugomas voke, prisegtame prie bylos 2 tomo viršelio, – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu A. F. paskirti: 1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimą per 10 mėnesių nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą; 3) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. F. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu A. F. paskirti: 1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimą per 10 mėnesių nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą; 3) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į galutinę bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (tris dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią A. F. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
B. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 4891,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. F. B. K. naudai 4891,65 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 65 euro centų) turtinei žalai atlyginti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. kompaktinį diską su vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
2. porą vyriškų batų, perduotų saugoti į (duomenys neskelbtini), grąžinti A. F..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti A. F., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.
1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – (duomenys neskelbtini) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.