- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2795-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26110-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- Ž. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. N. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei atsakovo priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinta ieškovės Ž. N. ir atsakovo A. K. 2020 m. rugsėjo 10 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina Ž. N.. Šalys taip pat susitarė dėl atsakovo (tėvo) teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, numatydami, jog A. K. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. K. po 250 Eur ir M. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, taip pat A. K. įsipareigojo kompensuoti A. K. ir M. K. būsto nuomos išlaidas, mokėdamas po 50 Eur kiekvienam vaikui (iš viso po 100 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Sutartyje šalys numatė ir tėvo bendravimo su vaikais tvarką: A. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, šalių susitartas dvi darbo dienas pasiimdamas vaikus(-ą) iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val., atsakovas turi teisę praleisti su vaikais ½ dalį savo atostogų, nustatyta tvarka bendrauti valstybinių švenčių dienomis; atsakovas taip pat turi teisę kiekvienais metais su vaikais praleisti Tėvo dieną bei tėvo gimtadienį, atitinkamai ieškovė – Motinos dieną ir motinos gimtadienį; abi šalys turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną ir dalyvauti vaikų gimtadienio šventėje.
Šalies argumentai
2. Ieškovė Ž. N. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl atsakovo išlaikymo teikimo nepilamečiui sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi M. K.. Nurodė, jog atsakovas nevykdo išlaikymo pareigos sūnui M. K. nuo 2021 m. gegužės mėnesio, taip pat nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi M. K..
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. K. su ieškovės prašymu nesutiko.
4. Atsakovas nurodė, jog vienas iš vaikų, t. y., A. K., gyvena su juo ir jis jį pilnai išlaiko. Ieškovė, neteikdama jokio išlaikymo A. K., nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, o atsakovas, priverstine tvarka sumokėjęs ieškovei išlaikymo sumas, susidariusias nuo 2021 m. gegužės 1 d., būtų nepagrįstai nuskurdintas, kas pažeistų jo ir nepilnamečio vaiko A. K. interesus. Šalių nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymo išlaidos yra sumažėjusios, nes jo išlaikymo didžiąją dalį kompensuoja valstybė bei ieškovės įkurtas ir vadovaujamas M. K. labdaros ir paramos fondas. Be to, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. M. K. lankys darželį, taigi ieškovė turės laiko užsiimti profesine veikla. Atsakovas bendrauja su M. K. tiek, kiek pati ieškovė tam sudaro galimybes. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, atsakovo darbo grafiką, bendravimą su vyresniuoju sūnumi A. K. bei ieškovės piktnaudžiavimą tėvų valdžia, atsakovas objektyviai neturi galimybių tiksliai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino. Teismas nusprendė išduoti Ž. N. vykdomąjį raštą pagal Ž. N. ir A. K. 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.3, 1.4, 1.5 ir 1.6 (1.6.1.-1.6.8 ir 1.6.9-1.6.12) punktus dalyje dėl išlaikymo iš A. K. šalių nepilnamečiui sūnui M. K. priteisimo ir A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. tvarkos nustatymo:
,,1.3. Šalys susitaria, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos iki jo pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank. Teikiamo išlaikymo suma bus indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.4. Šalys susitaria, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensuos nepilnamečiams vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būsto nuomos išlaidas, mokėdamas po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, iš viso po 100 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki jų pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank.
1.5. Šalys susitaria, paskirti ieškovę Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal šią sutartį gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
1.6. Nustatyti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais sūnumis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, numatančią, jog:
1.6.1 Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y., kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgaliais, paimant vaikus (-ą) iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.
1.6.2 Atsakovui negalint paimti vaikų savaitgaliais, šalys gali kiekvieną mėnesį bendru susitarimu, patvirtintu raštu – SMS žinutėmis, nustatyti bendravimo tvarką pagal atsakovo pateiktą jo pamaininio darbo grafiką. Atsakovas savo darbo grafiką ieškovei turi atsiųsti ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienoms iki naujo mėnesio pradžios ir pasiūlyti du savaitgalius, kuriuos jis norėtų praleisti su vaikais sekantį mėnesį. Šalims nesutariant dėl konkrečių atsakovo bendravimo savaitgalių, taikoma šios sutarties 1.6.1 punkte nustatyta bendravimo savaitgaliais tvarka.
1.6.3 Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis dvi šalių sutartas darbo dienas, pasiimdamas vaikus (-ą) iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val. Dėl konkrečių darbo dienų, kuriomis atsakovas bendrauja su vaikais, šalys privalo susitarti raštu - SMS žinutėmis iš anksto, t. y., ne vėliau kaip iki sekmadienio, esančio prieš planuojamo bendravimo savaitę, 18:00 val. Atsakovui iki sekmadienio 18:00 val. neinformavus ieškovės apie konkrečias planuojamas bendravimo su vaikais dienas sekančią savaitę, ir ieškovei suplanavus vaikų laiką ir užimtumą, atsakovas privalo į šiuos planus atsižvelgti. Šalims nesutariant dėl konkrečių dienų, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais antradienį ir ketvirtadienį.
1.6.4 Vaiko ligos atveju, vaikui esant gydymo įstaigoje, abi šalys turi teisę ir pareigą rūpintis vaiku bei jį slaugyti. Tuo atveju, jei vaikas būtų slaugomas jo gyvenamojoje vietoje, atsakovas turi teisę ligos atveju lankyti vaiką(-us) jo(-ų) gyvenamojoje vietoje, nustatytu atsakovo bendravimo su vaiku(-ais) metu, ir toks vaiko(-ų) lankymas turėtų trukti iki 30 minučių.
1.6.5 Tais atvejais, kai dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pvz., vieno iš šalių liga, hospitalizavimas, gydymas ir pan.), vienas iš šalių negali pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku(-ais), jo(-ų) priežiūrą turėtų užtikrinti kita iš šalių. Tais atvejais, kai M. K. yra hospitalizuojamas ir ieškovė slaugo jį ligoninėje, atsakovas rūpinasi nepilnamečiu A. K.. Tokiu atveju netaikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka įprastinėmis sąlygomis.
1.6.6 Atsakovas turi teisę kiekvienais metais su vaikais praleisti Tėvo dieną bei tėvo gimtadienį, atitinkamai ieškovė – Motinos dieną ir motinos gimtadienį. Abi šalys turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną ir dalyvauti vaikų gimtadienio šventėje. Tokiu atveju, netaikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka įprastinėmis sąlygomis.
1.6.7 Atsakovas taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais:
- porinių metų pirmą Šv. Velykų dieną, nuo 10 val. iki 20 val., neporiniais metais - antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į gyvenamąją vietą;
- porinių metų gruodžio 24-25 dienomis, nuo gruodžio 24 d., 10 val. iki gruodžio 25 d., 15 val., neporiniais metais – gruodžio 25-26 d., nuo gruodžio 25 d., 15 val. iki gruodžio 26 d., 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į gyvenamąją vietą;
- neporinių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d., nuo gruodžio 31 d., 17 val. iki sausio 1 d., 12 val., sekančiais metais – sausio 1 d., nuo 12 val. iki 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į gyvenamąją vietą.
1.6.8 Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais ½ dalį savo atostogų, kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 7 (septynios) kalendorinės dienos. Nustatytas 7 (septynių) kalendorinių dienų terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu, jeigu vaikams yra suplanuoja kelionė / išvyka ar pan. Tokiu atveju, netaikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka įprastinėmis sąlygomis. Apie konkretų atostogų laiką šalis informuoja kitą šalį ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios. Šalims pageidaujant atostogauti vienu metu, poriniais metais pirmenybė suteikiama ieškovei, neporiniais – atsakovui.
1.6.9 <...>
1.6.10 Kiekviena iš šalių privalo nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaikų sveikatos būklės pasikeitimus.
1.6.11 Perduodama nepilnametį sūnų M. K. bendravimui su atsakovu, ieškovė privalo kartu perduoti ir visus reikiamus medikamentus ar kitas medicinines priemones, reikalingas sūnui bendravimo su atsakovu metu.
1.6.12 Apie negalėjimą bendrauti šioje sutartyje nustatyta tvarka atsakovas informuoja ieškovę iš karto, paaiškėjus negalėjimo bendrauti su vaikais aplinkybėms, tačiau ne vėliau, kaip likus dviem dienoms iki numatomo bendravimo, raštu - SMS žinute, išskyrus atvejus, kai aplinkybės paaiškėja vėliau.“
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki liepos 20 d. atsakovas pilna apimtimi nevykdė taikos sutartimi numatytos pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų M. K., t. y., šalių sudarytą taikos sutartį vykdė tik iš dalies. A. K. neginčijo aplinkybės, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. K. nėra teikiamas pilna apimtimi;
6.2. įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis, kol jie nėra panaikinti ar pakeisti, yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šalių sudarytoje ir teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje šalys susitarė dėl konkrečios įstatyme nustatytos formos ir sutarto dydžio išlaikymo teikimo. Dėl šios priežasties tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytas išlaikymas nėra pakeistas (panaikintas), išlaikymas nepilnamečiams vaikams (kurių kiekvienas yra skirtingo amžiaus, skirtingu metu sulauks pilnametystės, turi skirtingų, o taip pat ir specialiųjų poreikių) privalo būti teikiamas;
6.3. tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. Kiekvieno iš tėvų skyrium gyvenančiam vaikui teikiamas išlaikymas yra ne lėšas gaunančio tėvo (motinos), o kiekvieno šias lėšas gaunančio vaiko nuosavybė, šios lėšos negalėtų būti įskaitomos. Atsakovo atsiliepime nurodomos aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui (vaikams) nustatymo ir/ar pakeitimo, tačiau ne dėl vykdomojo rašo išdavimo pagal jau priimtą, įsiteisėjusią ir šiuo metu galiojančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį;
6.4. šalys, sudarydamos taikų susitarimą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. tvarkos, turėjo galimybę įvertinti tiek nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, tiek ir atsakovo darbo pobūdį. Kaip matyti iš šalių sutartų taikos sutarties sąlygų, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nustatytos bendravimo tvarkos sąlygos buvo vykdomos netiksliai, taip pat neįrodė ieškovės piktnaudžiavimo tėvų valdžia fakto ar kitų aplinkybių, sudariusių pagrindą nuklypti nuo šalių sutartos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą dalyje dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui M. K., tinkamai neįvertino susidariusios faktinės situacijos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstiniai, todėl išduodamas ieškovei vykdomąjį raštą, pažeidė ne tik atsakovo teisėtus interesus bet ir kito šalių nepilnamečio vaiko A. K. teises bei teisėtus interesus;
7.2. teismas neatsižvelgė į tai, kad išlaikymas sūnui M. K. iš esmės buvo teikiamas, o įsiskolinimas buvo nežymus. Išdavus vykdomąjį raštą, buvo pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes atsakovas iš esmės vienas teikia išlaikymą abiem šalių nepilnamečiams vaikams, o ieškovė šios pareigos nepilnamečio vaiko A. K. atžvilgiu nevykdo. Be to, ieškovė iki šiol nepagrįstai disponuoja nepilnamečiui vaikui A. K. valstybės skiriama „vaiko pinigų“ suma. Tokiu būdu, atsakovui, turinčiam ribotas pajamas, tapo apsunkintas abiejų vaikų poreikių užtikrinimas, o teismui išdavus vykdomąjį raštą ir ieškovei pradėjus priverstinį jo vykdymą, nepilnamečio vaiko A. K., kuris šiuo metu yra paauglys, poreikių patenkinimas taps apribotu;
7.3. nepilnametis vaikas A. K. nuo 2021 m. balandžio 27 d. nebegyvena su motina Ž. N.. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-28617-1153/2021 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kurioje atsakovas pateikė prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas turėjo vadovautis protingumo bei teisingumo principais ir vykdomojo rašo išdavimą atidėti iki minėtoje byloje bus priimtas procesinis sprendimas dėl ieškovės laikinojo išlaikymo suteikimo nepilnamečiam sūnui A. K.. Tik tokiu būdu būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra;
7.4. teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K., neatsižvelgė į tai, kad atsakovas tinkamai vykdo šią pareigą, o ieškovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių objektyvių duomenų apie šios pareigos netinkamą vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalį, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas galėjo pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Taip pat teismas galėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškinęs šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Teismas netyrė ir nenustatė, kad A. K. (tėvo) bendravimo su M. K. (sūnumi) tvarka yra nevykdoma.
8. Ieškovė Ž. N. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. atsakovas nuo 2019 metų netinkamai teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurie gyveno kartu su motina Ž. N., o 2020 m. birželio mėnesį išlaikymą apeliantas teikė, mokėdamas po 1 Eur kasdien. Kai Vilniaus miesto apylinke?s teismas patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, atsakovas ne tik, kad netinkamai vykdė teismo procesinį sprendimą, tačiau netgi nesutiko, kad su?nus M. K. gautu? parama?, kadangi reikėjo paviešinti vaiko istorija?. Ieškovė buvo priversta įsteigti paramos fondą sūnui M. K., kad surinkti gydymo kelionėms reikalingas lėšas. Atsakovas netgi atsisako teikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad 1,2 proc. nuo jo mokamų mokesčių būtų pervesta į neįgalaus sūnaus fondą. Ieškovei gavus informaciją, kad su M. K. vyks į (duomenys neskelbtini) vaikų klinikas tyrimams, apie tai buvo informuotas ir vaiko tėvas. Vaiko motina pati dengė kelionės išlaidas, todėl pareikalavo vaiko tėvo, kad šis laiku sumoke?tų pinigus vaiko išlaikymui. Neatsižvelgiant į tai, atsakovas atsisakė tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui;
8.2. 2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje kitam šalių nepilnamečiui vaikui A. K. nusprendus gyventi su tėvu (apeliantu), ieškovė norėjo geranoriškai susitarti su atsakovu de?l nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau kompromisas nebuvo rastas, todėl ginčas dėl šio vaiko išlaikymo yra sprendžiamas teisme. Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra vykdytina, jos vykdymas nebuvo sustabdytas. Apeliantas pats patvirtino, kad netinkamai vykdė įsipareigojimus nepilnamečiui sūnui M. K., motyvuodamas galimai pažeidžiamais kito nepilnamečio sūnaus A. K. interesais, tac?iau tokios nurodytos aplinkybės negali pateisinti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties nevykdymo. Atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui M. K. ir jį teikti tokio dydžio, koks buvo numatytas įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinke?s teismo nutartyje. Atsakovas nepagrįstai siekia įskaityti skirtingiems vaikams teikiamą išlaikymą, nes tokie reikalavimai negali būti pripažįstami vienarūšiais priešpriešiniais, kadangi piniginių lėšų gavėjais yra skirtingi asmenys – nepilnamečiai vaikai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti įskaitymą tarp teikiamo išlaikymo skirtingiems vaikams;
8.3. atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismo procesinis sprendimas dalyje de?l bendravimo tvarkos su M. K. buvo tinkamai vykdomas. 2020 m. birželio mėnesį buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Pagal 2020 m. sausio 13 d. protokolą vaikų tėvas prisipažino, kad vaikų nematė šešis mėnesius, dėl to, kad neva motina neleidžia pasimatyti. 2021 m. birželio 1 d. protokole Nr. SOS21-PP379 koordinuojanti atvejo vadybininkė M. J. teigia, kad tėvas nėra nieko įvykdęs, kas nustatyta pagalbos plane šeimai, atsisako bendradarbiauti, neįsileidžia į namus. Koordinuojančios atvejo vadybininkės I. J. teigimu, vaikų tėvas atsisako visų jam teikiamų paslaugų, į skambučius neatsako, lankytis namuose sąlygų nesudaro, naudoja manipuliacijas savo pareigomis. Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymo vaikų tėvui buvo paskirta šeimos asistente? S. M., kuri nurodė, jog nepavyko susitarti, kad tėtis planuotų susitikimus su vaikais iš anksto arba laikytųsi bendravimo su vaikais tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą, nustačius, jog nevykdoma šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis dalyje dėl vieno iš ginčo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (teismo išspręsta byla) galią (CK 6.985 straipsnis) ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
13. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės Ž. N. ir atsakovo A. K. 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina Ž. N. (taikos sutarties 1.1 punktas). Šalys taip pat susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, numatydami, jog A. K. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. K. po 250 Eur (taikos sutarties 1.2 punktas) ir M. K. po 300 Eur (taikos sutarties 1.3 punktas) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, taip pat A. K. įsipareigojo kompensuoti A. K. ir M. K. būsto nuomos išlaidas, mokėdamas po 50 Eur kiekvienam vaikui (iš viso po 100 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (taikos sutarties 1.4 punktas). Sutartyje šalys numatė ir tėvo bendravimo su vaikais tvarką (taikos sutarties 1.6 punktas). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.
15. Ieškovė Ž. N. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl atsakovo išlaikymo teikimo nepilnamečiui sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi M. K., teigdama, jog atsakovas nevykdo išlaikymo pareigos sūnui M. K. nuo 2021 m. gegužės mėnesio.
16. Iš Ž. N. banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas A. K. nuo 2021 m. gegužės mėnesio nevykdo šalių taikos sutartimi įtvirtintos jo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų M. K. (paskutinis 250 Eur dydžio mokėjimas atliktas 2021 m. gegužės 10 d., mokėjimo paskirtis „alimentai už balandį“). Iš atsakovo atsiliepimo ir pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas neginčija fakto, jog šiuo metu nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymo, tačiau savo poziciją grindžia tuo, jog šiuo metu kitas šalių sūnus A. K. gyvena su juo ir jis jį pilnai išlaiko. Apeliantas teigia, jog, sumokėjus ieškovei M. K. išlaikymo sumas, susidariusias nuo 2021 m. gegužės 1 d., būtų pažeisti kito šalių nepilnamečio vaiko A. K. interesai, prie kurio išlaikymo, jam persikrausčius pas atsakovą, ieškovė neprisideda.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečio vaiko tėvas neturi teisės vienašališkai pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir vienašališkai numatyti kitokios išlaikymo mokėjimo formos, dydžio ir tvarkos nei tie, kurie numatyti teismo patvirtintos taikos sutarties 1.3 punkte: teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos iki jo pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės Ž. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, o taip pat taikos sutarties 1.4 punkte: kompensuoti nepilnamečiui sūnui M. K. būsto nuomos išlaidas, mokėdamas po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki jo pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės Ž. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank.
18. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis būtų nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista, todėl turi būti vykdoma (CK 6.985 straipsnis, CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-28617-1153/2021 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Ž. N. dėl šalių nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamosios vietos pakeitimo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų. Nustatyta, jog nurodytoje byloje apeliantas nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su kitu šalių sūnumi M. K., kuriam apeliantas taip pat įsipareigojo teikti išlaikymą ir dėl kurio nagrinėjamoje byloje ir buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vykdomojo rašo išdavimą atidėti iki minėtoje byloje bus priimtas procesinis sprendimas dėl ieškovės laikinojo išlaikymo suteikimo nepilnamečiam sūnui A. K..
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog apeliantas nepagrįstai siekia įskaityti skirtingiems vaikams teikiamą išlaikymą, kadangi konkrečiu atveju piniginių lešų gavėjais yra skirtingi asmenys – du nepilnamečiai vaikai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Taigi, remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, spręstina, kad vaiko išlaikymui skirta pinigų suma negali būti panaudojama jokiems kitiems tikslams, o taip pat ir išlaikymo kitam vaikui įskaitymui.
21. Dėl apelianto argumentų, jog šiuo metu šalių nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymo išlaidos yra sumažėjusios, nes jo išlaikymo didžiąją dalį kompensuoja valstybė bei ieškovės įkurtas ir vadovaujamas M. K. (duomenys neskelbtini) fondas, pažymėtina, jog valstybės mokamos išmokos vaikui, taip pat labdara ir parama negali būti vertinamos kaip vieno iš tėvų teikiamas išlaikymas vaikui ir / ar mažinti vieno iš tėvų pareigą mokėti teismo patvirtinta taikos sutartimi šalių sutartą išlaikymą. Aplinkybė, jog šalių nepilnametis sunūs M. K. nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti ugdymo įstaigą ((duomenys neskelbtini)), neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti išlaikymą šiam vaikui. Pažymėtina ir tai, jog kiekvieno iš tėvų skyrium gyvenančiam vaikui teikiamas išlaikymas yra ne lėšas gaunančio tėvo (motinos), o kiekvieno šias lėšas gaunančio vaiko nuosavybė, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog, vaikui pradėjus lankyti darželį, ieškovė turės daugiau laiko užsiimti profesine veikla bei gauti daugiau pajamų.
22. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas atliko teismo patvirtintos taikos sutarties 1.3 ir 1.4 punktų pažeidimą dalyje dėl išlaikymo mokėjimo sūnui M. K., todėl ieškovė įgijo teisę į vykdomojo rašto išdavimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikui M. K. mokėjimų. Atsakovas, nesumokėdamas periodinių išmokų, pažeidė esminę taikos sutartyje numatytą pareigą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dalyje dėl periodinių vaiko M. K. išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu pasikeitė aplinkybės, buvusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių 2020 m. rugsėjo 10 d. sudaryta taikos sutartis, priėmimo metu, apeliantas turėtų kreiptis į teismą dėl nepilnamečiui vaikui M. K. nustatyto išlaikymo dydžio ir tvarkos pakeitimo.
24. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovas nesilaiko taikos sutartimi nustatytos atsakovo ir sūnaus M. K. bendravimo tvarkos, numatytos taikos sutarties 1.6 punkte. Atsakovas neneigia, jog bendravimo tvarkos nesilaiko, tačiau nurodo, jog dėl M. K. sveikatos būklės, atsakovo darbo grafiko, bendravimo su vyresniuoju sūnumi A. K. bei ieškovės piktnaudžiavimo, atsakovas objektyviai neturi galimybių tiksliai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos.
25. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
26. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
27. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, tam, kad būtų patenkintas sūnaus poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šalys, sudarydamos taikų susitarimą dėl apelianto bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. tvarkos, turėjo galimybę įvertinti tiek nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, tiek ir atsakovo darbo pobūdį, todėl šioje dalyje apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą tėvų valdžia, todėl apelianto argumentai, jog jis negali bendrauti su sūnumi M. K. dėl ieškovės piktnaudžiavimo pripažįstami deklaratyviais (CPK 12, 178 straipsniai).
28. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, o taip pat aplinkybę, jog pats apeliantas neneigia, jog nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi taip kaip nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje, sprendžia, jog konkrečiu atveju yra pažeidžiami šalių nepilnamečio sūnaus M. K. interesai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas atliko teismo patvirtintos taikos sutarties 1.6 punkto pažeidimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi M. K., todėl ieškovė įgijo teisę į vykdomojo rašto išdavimą ir dalyje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi M. K..
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas galėjo pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės; taip pat, jog teismas galėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškinęs šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
30. Pažymėtina, jog apelianto nurodomoje CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties kuria patvirtinta taikos sutartis peržiūrėjimo CPK XVIII skyriaus tvarka įstatymu nėra siejama su jokiomis kitomis sąlygomis, tik su atsisakymu išduoti vykdomąjį raštą. Vadinasi, teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo tik tais atvejais, kai nustato, kad yra prielaidos pakeisti taikos sutarties sąlygas, kurias vykdant būtų pažeistos asmenų teisės ir teisėti interesai. Tokių prielaidų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
31. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi apeliantas, esant priežasčių, dėl kurių jis negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip tėvo pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su sūnumi M. K. tvarką nei šiuo metu nustatyta, bet ne atsisakyti ją vykdyti.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepagrįsti faktiniais duomenimis, todėl atmestini, kaip neįrodyti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą (CPK 331 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
34. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.