Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-93-628/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-22
Bylos Nr.
1S-93-628/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-93-628/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
Teisėjas R. R.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje D. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 str. 1 d. ir Z. S. kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 2 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje D. R. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 259 str. 1 d. dėl to, kad jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2013 m. gruodžio 15 d., apie 16.00 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1, name Nr. (duomenys neskelbtini), iš Z. S. neteisėtai įgijo 0,102 g narkotinės medžiagos - heroino ir ją neteisėtai laikė iki 2013 m. gruodžio 15 d., kol apie 16.15 val. Metalo g., Vilniuje su minėta narkotine medžiaga buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Toje pačioje byloje Z. S. kaltinama tuo, kad ji, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo 0,457 g narkotinės medžiagos - heroino, ją neteisėtai laikė paslėptą miške po krūmais žolėje, apie 50 metrų nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1 iki kol 2013 m. liepos 18 d., 21.00 val., ją minėtoje vietoje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, Z. S. kaltinama tuo, kad 2013 metais, nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo 0,102 g narkotinės medžiagos - heroino ir ją neteisėtai laikė iki 2013 m. gruodžio 15 d., kai apie 16.00 val. Dariaus ir Girėno g. 185-1, name Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 280 Lt minėtą narkotinę medžiagą pardavė D. R..

Be to, ji kaltinama tuo, kad 2014 metų vasario mėnesį, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį 2,931 g narkotinės medžiagos – heroino ir ją neteisėtai laikė užkastą į sniegą kieme prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1, iki 2014 m. vasario 3 d., kol 16.20 val. Dariaus ir Girėno g. 185-1, name Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė minėtą jai priklausantį didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi, nustatęs esminius kaltinamojo akto trūkumus, baudžiamąją bylą perdavė prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad Z. S. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 259 str. 1 d. neatitinka veikos aprašymo be to, nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių Z. S. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių.

Skundu apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti tame pačiame teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog aptariamoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) reikalavimų, o padaryti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Skunde nurodoma, kad iš kaltinime išdėstytų aplinkybių bei byloje esančių duomenų yra aišku, kokia nusikalstama veika yra padaryta ir inkriminuojama Z. S., t.y. LR BK 260 str. 1 d. Tuo tarpu neteisingai įvardintas baudžiamojo kodekso straipsnis – LR BK 259 str. 1 d., yra akivaizdi techninė klaida, tačiau šis trūkumas nėra esminis, prokurorės teigimu, jis nebūtų suvaržęs kaltinamosios teisės į gynybą ir sutrukdęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti perduotą baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Skunde pabrėžiama, kad pati kaltinamoji Z. S. su Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu kaltinamuoju aktu susipažino, pastabų dėl kaltinimo neaiškumų nepareiškė ir davė aiškius, kaltinimą atspindinčius – dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo tikslu parduoti ar kitaip platinti ir jų pardavimo, parodymus. Be to, kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją, kuris pastabų dėl kaltinimo taip pat nepateikė.

Pasak prokurorės, bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir/ar jos kvalifikavimas, laikantis LR BPK 255 str. 2 d. ir 256 str. įtvirtintų sąlygų ir tvarkos, iš ko spręstina, kad aptariama aiški kaltinime padaryta techninė klaida galėjo būti ištaisyta pateikus prokurorui prašymą prieš teisme pradedant nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės.

Kaip nepagrįstus prokurorė įvardija ir Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentus, kad kaltinime nėra jokių duomenų, pagrindžiančių Z. S. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių. Pažymima, kad šios nusikalstamos veikos aplinkybės buvo atskleistos tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji apklausų metu savo kaltę neigė ir parodymų nedavė, todėl nurodyti aplinkybes, kuriomis pastaroji įgijo narkotines medžiagas, pasak prokurorės, nėra galimybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. S. neįgijus narkotinių medžiagų, ji nebūtų galėjusi jų ir parduoti.

Be to, pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negali apsiriboti vien kaltinime nurodytomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų LR BPK numatytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Vadovaujantis LR BPK nuostatoms, perduodant bylą prokurorui, būtina nustatyti, kad kaltinamojo akto trūkumų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi iš esmės trukdyti teisme nagrinėti perduotą baudžiamąją bylą, tačiau skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebuvo galima ištaisyti teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja LR BPK 234 str. nuostatos. Pagal LR BPK 234 str. 2 d., byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie tai trukdo nagrinėti bylą. Šių normų pagrindu darytina išvada, kad teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės LR BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – LR BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti LR BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (LR BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Svarbu paminėti ir tai, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Sutinkamai su LR BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui, būtina ne tik nustatyti tam tikrus kaltinamojo akto trūkumus, bet ir konstatuoti, jog nustatytų kaltinamojo akto trūkumų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės.

Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė du esminius kaltinamojo akto trūkumus, t.y. Z. S. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 259 str. 1 d. neatitinka veikos aprašymo bei kaltinamajame akte nėra jokių duomenų, pagrindžiančių Z. S. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Z. S. kaltinama tuo, kad ji 2013 metais, nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo 0,102 g narkotinės medžiagos - heroino ir ją neteisėtai laikė iki 2013 m. gruodžio 15 d., kai apie 16.00 val. Dariaus ir Girėno g. 185-1, name Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 280 Lt minėtą narkotinę medžiagą pardavė D. R.. Atsižvelgiant į šios nusikalstamos veikos aprašymą, o būtent į aplinkybę, jog Z. S. aptariamas narkotines medžiagas įgijo turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši nusikalstama veika, priešingai nei nurodoma kaltinamajame akte (LR BK 259 str. 1 d.), atitinka nusikaltimo, įtvirtinto LR BK 260 str. 1 d., sudėties požymius.

Iš kaltinime išdėstytų aplinkybių ir kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų yra visiškai aišku, kokia veika yra padaryta ir inkriminuojama Z. S., t.y. veika atitinkanti LR BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaip numato LR BPK 256 str. 2 d., prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu sutiktina su prokurorės skunde nurodytais argumentais, kad kaltinamojo akto trūkumas, kurį lėmė techninė klaida netiksliai nurodant veikos kvalifikavimo straipsnį, tačiau išsamiai ir tiksliai nurodžius pačios veikos padarymo aplinkybes, galėjo būti ištaisyta pateikus prokurorui prašymą teisme ir negrąžinant bylos prokurorui.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, toks kaltinamojo akto trūkumas, kurį pasak prokurorės ji būtų prašiusi ištaisyti teisme, nebūtų sutrukdęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti perduotą baudžiamąją bylą. Aptariamas kaltinimo netikslumas (klaidingai nurodomas veikos kvalifikavimo straipsnis) gali būti ištaisytas pateikus prokurorui prašymą LR BPK 256 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Nors pirmosios instancijos teismas kaip vieną esminių kaltinamojo akto trūkumų taip pat nurodo ir aplinkybę, jog kaltinamajame akte nėra jokių duomenų, pagrindžiančių Z. S. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tokia išvada negalėjo būti pagrindu grąžinti bylą prokurorui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, remiantis ankstesne šio teismo jurisprudencija, pažymėta, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat laikosi analogiškos pozicijos, nurodant, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei LR BPK normose (44 str. 5 d., 20 str. 5 d. ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų LR BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

Tokiu būdu, kaltinimo pagrįstumo klausimas negali būti sprendžiamas skubotai. Tokios išvados paprastai daromos ištyrus byloje esančius įrodymus betarpiškai teisme. Šiuo atveju pritartina prokurorės skunde išdėstytiems motyvams, jog tik išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, teismas gali spręsti kaltinimo pagrįstumo klausimą.

Įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kaltinamojo akto turinį bei prokurorės skundo argumentus, spręstina, kad apylinkės teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai nesudarė pagrindo išvadai, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BPK 219 str. nustatytų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad perdavus bylą prokurorui, baudžiamasis procesas užtruktų, o tai prieštarautų proceso greitumo bei ekonomiškumo principams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus skundžiama 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis naikintina, byla grąžinama nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė