- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- e2YT-414-451/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10205-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, K. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, K. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo P. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos motina E. G. faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.
Nurodo, kad pareiškėjos tėvas P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties nebuvo kreiptasi nustatyta tvarka pas notarą, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Jam priklausančią santuokoje įgyto turto dalį paveldėjo E. G., mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai gyveno santuokoje iki mirties adresu (duomenys neskelbtini). Likusį po sutuoktinio mirties butą ir kitą turtą (baldus, namų apyvokos daiktus) E. G. valdė toliau kaip savo nuosavybę, mokėjo mokesčius. Neturėdama teisinių žinių, nežinojo, kad turi kreiptis į notarą dėl turto paveldėjimo. Nuosavybės teise E. G. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ji faktiškai paveldėjo sutuoktiniui priklausančią turto dalį ir nekilnojamu turtu disponavo kaip savo nuosavybe. Pareiškėja yra paveldėjusi turtą po motinos mirties ir kreipiasi į teismą prašydama nustatyti šį juridinį faktą, kad po P. G. mirties E. G. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įteisinti paveldėtą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, per nustatytą teismo terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad teismas pareiškimą nagrinėtų savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo, pareiškėjos sesuo K. G. (palikėjų dukra) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu.
Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėja J. M. ir suinteresuotas asmuo K. G. yra palikėjų P. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), murusios (duomenys neskelbtini), dukros. P. G. ir E. G. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). P. G. ir E. G. turėjo dar vieną dukrą O. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kitus paveldėtojus nėra. P. G. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su E. G.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad E. G. vardu buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas buvo įgytas pareiškėjos tėvams esant santuokoje, šiuo adresu pareiškėjos tėvai buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad mirus P. G., jo sutuoktinė E. G. apmokėjo sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas, taip pat turtą valdė kaip savo.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po P. G. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Šią aplinkybę patvirtina notarės L. G. raštas. Pareiškėjos motina, palikėjo sutuoktinė E. G., mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo į notarą nesikreipė. Nustatyta, kad E. G. po savo vyro mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą faktiškai valdė, jame gyveno, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad E. G. siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė vyro palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Po E. G. mirties palikimą priėmė jos dukra (pareiškėja) J. M., todėl nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo patikslintas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktinio valdymo būdu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.