Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, Vitai Palagutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R., nukentėjusiajam R. S., Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Buškevičienei, išnagrinėjo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusios, registruotos darbo biržoje, neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Irena Rinkevičiūtė-Jevdokūnina 2012-10-09 surašė L. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. dėl to, kad ši auklėdama sūnų, neįskiepijo teigiamo elgesio normų, pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 21 str. 1 d., todėl, kad jos nepilnametis sūnus R. R., gim. (duomenys neskelbtini) 2012-09-10 apie 10.40 val., Alytuje, Likiškėlių vidurinėje mokykloje, po to kai R. S. metė į jį saldainį, priėjęs spyrė koja vieną kartą jam į koją. Po pamokų 2012-09-10 apie 14.00 val., R. R. ir R. S. ėjo aiškintis prie netoliese esančio darželio „Boružėlė“ bei sudavė vienas kitam smūgius (muštynių rezultate nukentėjo R. R.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. nepripažino padariusi pažeidimą ir paaiškino, kad apie muštynes sužinojo iš sūnaus pasakojimo, kad rugsėjo 10 dieną per pertrauką į R. buvo mestas buteliukas, kuris pataikė į buvusią klasiokę. R. atsiprašė mergaitės ir pasakė, kad buteliukas buvo skirtas ne jai, o R.. Tada į R. metė saldainiu. R. priėjęs paklausė ką darai, užsimojo spirti, bet nespyrė ir nuėjo. R. pasakė, kad po pamokų tau bus „šakės“. Sūnus girdėjo, kad po pamokų klasė ruošia muštynes. R. neturėjo kitos išeities, jis ėjo su klasiokais, kurie sakė, kad eitų išsiaiškinti. Jis nežinojo, kad reiks muštis. Matė, kad R. apstoję kiti klasiokai, matė, kai jis nusimetė kuprinę ir nusirengė iki marškinėlių. R. bandė atkalbėti, kad nesimuštų, bet R. pirmas sudavė smūgius. Visi smūgiai buvo suduoti į galvą. R. gindamasis spyrė R.. R. pamatęs, jog R. pralaimi muštynes, atsitraukė. Tuomet prie sūnaus pribėgęs D. B., sudavė tris smūgius, po kurių R. nukrito ir prarado sąmonę. Kai jis atsigavo klasiokų jau nebuvo. Nepažįstami vaikai padėjo atsikelti ir palydėjo link namų. Nurodė, kad R. yra naujokas šioje klasėje. Jis yra ramus, uždaro būdo, o R. nori būti lyderiu. Tarp R. ir R. nesutarimų yra buvę ir anksčiau. Nesutinka, kad sūnus turi užslėpto pykčio, nes šeimoje niekada nėra matęs smurto, patyčių.

Nukentėjęs R. S. parodė, kad per pertrauką mėtėsi buteliuku su kitu klasės draugu, nieko blogo nenorėjo padaryti. T. J. jam padavė saldainį, kad mestų į R.. Jis taip ir padarė. Tada R. priėjo prie jo ir koja sudavė per koją. Pamokos metu gavo nuo M. Š. SMS žinutę, kad R. po pamokų jį (R.) sumuš. Po pamokų ėjo namo. Paskui jį ėjo R., nors jis tuo keliu niekada neidavo. Matė, kai R. nusiėmė kuprinę, nusirengė ir ruošėsi muštis. Tuomet ir jis nusiėmė kuprinę. Matė, kad R. ruošiasi jam kirsti, todėl kirto pirmas, nes neorėjo būti sužalotas. Sudavė du smūgius. Jis pataikė jam į krūtinę, spyrė koja. Tada dar sudavė R. du smūgius. Po to atsitraukė ir nematė kas vyko toliau. Kai nueidinėjo, matė, jog R. gulėjo ant žemės, suprato, kad tai dėl sužalojimų. Nematė, kad kažkas kitas būtų jį mušę. Kitą dieną sužinojo, kad R. gydosi ligoninėje, yra sunkios būklės. Nurodė, jog su R. jokių santykių nepalaiko. R. jam nemalonus žmogus. Jis draugauja su visa klase, o R.klasėje draugų neturi.

Liudytojas R. R. parodė, kad tą dieną R. metė į jį buteliuką ir saldainį. Buteliuko nepataikė, bet pats patvirtino, kad buvo skirtas jam. Jis pasakė R. keletą necenzūrinių žodžių ir pagąsdino spyriu, bet nespyrė. D. B. po pamokų pasakė, kad einam pasiaiškinti su R.. Ir pridūrė „jei bandysi bėgti, tai pagausim.“ Dauguma klasiokų ėjo į muštynių vietą. Nuėjo prie darželio, esančio už mokyklos, dar bandė R. atkalbėti nuo muštynių, bet jis puolė muštis. Bandė gintis. Neprisiminė kiek smūgių kirto R., jis nutraukė smūgius pats. Nukrito nuo B. smūgių. Nurodė, kad su klasiokais nelabai bendrauja, yra ramaus būdo, o R. klasėje turi daug draugų, jis linksmas, pasitikintis savimi.

Liudytojas D. B. parodė, kad konflikto, vykusio pertraukos metu tarp R. ir R. nematė, apie jį sužinojo pamokos metu. Po pamokų R. su R. ėjo muštis. Nežino kas organizavo muštynes. Klasiokai norėjo, kad jie muštųsi. Prie muštynių prisidėjo tuo, kad liepė R. eiti į lauką ir išsiaiškinti. Jis ėjo drauge su R. ir dar penki klasės draugai. R. negalėjo eiti namo, nes jam buvo daromas spaudimas iš klasiokų pusės. Visų muštynių nematė, nes stovėjo prie darželio kampo. Nematė, kuris pirmas pradėjo muštynes, tačiau matė, jog prieš muštynes jie kalbėjosi. Matė, kad buvo suduota pora smūgių į galvą. Pribėgo skirti. R. jam sudavė smūgį, todėl jis sudavė jam smūgius į krūtinės sritį. R. tuo metu pasiėmė kuprinę ir išėjo.

Liudytojas T. J. parodė, kad konflikto pradžia buvo koridoriuje. Klasėje visi kuo nors pasimėto. R. metė į R. buteliuką, tada R. priėjo ir spyrė R., vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Po 6 pamokų prie darželio įvyko muštynės. R. dėl muštynių niekas spaudimo nedarė. Pirmas trenkė R., o R. atsakė į jo smūgį. Po to nuėjo namo ir nieko daugiau nematė. Parodė, kad R.yra draugiškas, gerai mokosi, o R. dažnai su visais konfliktuodavo.

Liudytojas P. Š. parodė, kad muštynių pradžios nematė. Atėjęs prie darželio matė, kad Radvydas su Renaldu mušėsi. Dovydas norėjo juos išskirti. Kai Rėkus užsimojo, tai tada Deividas sudavė jam pora smūgių į šonus.

Liudytoja M. M. parodė, kad R. yra ramaus būdo, nelinkęs bendrauti ar konfliktuoti, o R. yra linksmas, su visai bendraujantis, lyderiaujantis. Tą dieną buteliukas buvo mestas į ją, tačiau to nesureikšmino.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos “tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį.

Vertinant tai, ar L. R. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl šio tėvų valdžios nepanaudojimo/netinkamo panaudojimo atvejo, tai yra dėl jos sūnaus veiksmų, būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–¹³⁷⁹/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, tai yra netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008 bei 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, tai yra, turi būti apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada) bei panašūs duomenys (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-626-582/2012).

Nagrinėjamu atveju, teismas siekdamas nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškina bylos aplinkybes. Iš byloje esančio socialinės pedagogės R. V. paaiškinimo matyti, kad R. R. yra uždaro būdo, draugų turi nedaug, dėl jo netinkamo elgesio jokių nusiskundimų niekada nėra gavusi. Iš klasės auklėtojos A. Š. charakteristikos matyti, kad R. mokosi pagal adaptuotą programą, jo mokymosi motyvacija žema, tačiau mama rūpinasi sūnumi, kad jo rezultatai būtų kuo geresni. Nei viena pedagogė nenurodė, kad L. R. nesirūpina sūnaus mokymusi ar auklėjimu, kad netinkamai atlieka motinos pareigas auklėjant sūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad R. R. teisei priešingą veiką atliko 2012-09-10 apie 14.00 val., t. y. tokiu metu kaip vaikai paprastai grįžta namo po pamokų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jo mama nepanaudojo tėvų valdžios. Kadangi šiuo atveju nepilnametis jos sūnus priešingą teisei veiką atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, L. R. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad jos nepilnametis sūnus atliko priešingą teisei veiką. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius liudytojų paaiškinimus darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant L. R. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.