- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-921-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05725-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio energija“
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atstovo advokato V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-35-292/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl leidimo įregistruoti daiktines teises, trečiasis asmuo Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarė V. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovei teisę kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už atsakovą V. J. be atskiro atsakovo sutikimo, pateikiant notarui įsiteisėjusį teismo sprendimą, kad ieškovė turi teisę kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą už atsakovą ir kad notaras įpareigojamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą už atsakovą, dokumentus, pagal kuriuos nuosavybė mirusiojo vardu įregistruota VĮ Registrų centre, juridinio asmens atstovavimą patvirtinančius dokumentus ir galimai kitus, konkrečiai atliekant notarinį veiksmą, būtinus dokumentus; 2) įpareigoti notarą išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už atsakovą V. J. be atskiro atsakovo sutikimo; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), kuris nuosavybės teise registruotas S. J. vardu. S. J. (duomenys neskelbtini) mirė. S. J. palikimą priėmė atsakovas V. J.. Antstolis S. R. 2017 m. kovo 30 d. patvarkymu pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių į ginčo butą įregistravimo, kadangi iš atsakovo V. J. neišieškota skola, neskaičiuojant priteistų palūkanų ir vykdymo išlaidų, yra 2 554,45 Eur, o atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo bute, tačiau piktnaudžiauja turima teise ir elgiasi nesąžiningai neįregistruodamas nuosavybės teisės į ginčo butą ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės teises, kadangi neįregistravus nuosavybės teisės yra apsunkinamas ieškovės skolos išieškojimas, nes nėra galimybės nukreipti išieškojimo į atsakovo turtą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas V. J. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta. Nuosavybė yra neliečiama, o tai reiškia, kad tik pats atsakovas gali nuspręsti kada ir kokiomis aplinkybėmis turi įregistruoti bet kokį jam priklausantį turtą. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, neteikia kokybiškų paslaugų. Prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl situacijos ir teisinių santykių išaiškinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovei teisę kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už atsakovą be atskiro atsakovo sutikimo, pateikiant notarui įsiteisėjusį teismo sprendimą, kad ieškovė turi teisę kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą už atsakovą, dokumentus, pagal kuriuos nuosavybė mirusiojo S. J., vardu įregistruota VĮ Registrų centre, juridinio asmens atstovavimą patvirtinančius dokumentus; pripažino ieškovei teisę įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) viešajame registre VĮ „Registrų centras“, ieškovei paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į butą be atskiro atsakovo sutikimo; priteisė ieškovei iš atsakovo 60 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 10,64 Eur pašto išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nustatė, kad ginčo buto nuosavybės teisė nuo 1992 m. vasario 12 d. iki 2018 m. sausio 29 d. registruota S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu nuo 2018 m. sausio 29 d. nuosavybės teisė į ginčo butą įregistruota atsakovo V. J. vardu, tačiau minėtas sprendimas panaikintas 2018 m. gegužės 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi (c. b. Nr. e2A-319-883/2018) ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Po S. J. mirties palikimą 2010 m. birželio 4 d. priėmė atsakovas pateikdamas notarui pareiškimą. Įpėdiniui nepateikus prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir nepateikus turto nuosavybę patvirtinančių dokumentų, paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui nėra išduotas. Kitų pretendentų į palikimą nėra, todėl teismo vertinimu nuo 2010 m. birželio 4 d. yra pagrindas atsakovą laikyti palikimo – ginčo buto savininku. Teismas nustatė, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ginčo bute. Ieškovės naudai iš atsakovo yra ieškoma pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2163-902/2015 (išieškoma suma 1 003,99 Eur), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-5613-837/2013 (išieškoma suma 211,68 Eur), Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4863-488/2014 (išieškoma suma 903,27 Eur). Antstolio S. R. kontoroje iš atsakovo ieškovei vykdomas išieškojimas 2 118,94 Eur sumai, neskaičiuojant priteistų palūkanų ir vykdymo išlaidų, pagal įsiteisėjusius Panevėžio miesto apylinkės teismo procesinius sprendimus, priimtus 2013-2015 metais, nurodyto dydžio skola ieškovei nebuvo išieškota priverstine tvarka ar sumokėta atsakovo geruoju. Atsakovas neįregistruoja nuosavybės teisės į paveldėtą ginčo butą, todėl ieškovė negali išieškoti iš atsakovo turto.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai teigia, jog nėra galimybės nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius raštus į atsakovo paveldėtą turtą, nes atsakovas, priėmęs palikimą, nesikreipdamas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str.), kurio pagrindu galėtų įregistruoti nuosavybės teises į mirusio S. J. turtą, užkerta kelią realiai įvykdyti išieškojimą, taip pažeisdamas ieškovės, kaip išieškotojos ir kreditorės, interesus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant atsakovui gali būti pareikštas netiesioginis ieškinys. Nurodė, kad atsakovo skola ieškovei yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ieškovė turi aiškiai apibrėžtą, galiojančią, vykdytiną reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Teismas atmetė atsakovo teiginius dėl nekokybiškų ieškovės paslaugų teikimo, nes atsakovas nereiškė reikalavimo dėl paslaugų kokybės. Teismas įvertino bylos įrodymus ir padarė išvadą, kad atsakovas yra nepakankamai mokus ir neturi kito turto ieškovės reikalavimui patenkinti.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas tik toje dalyje, kurioje ieškovei pripažintina teisė kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei teisė įregistruoti VĮ Registrų centre nuosavybės teisę už atsakovą, pagal gautą iš notaro paveldėjimo teisės liudijimą. Teismo vertinimu kitoje dalyje ieškovės reikalavimas yra perteklinis, todėl atmestinas, kadangi priklauso išimtinai notaro kompetencijai, vykdant šį teismo sprendimą. Nurodė, kad ieškovės pirmajame reikalavime taip pat formuluojama perteklinis reikalavimas „galimai kitus, konkrečiai atliekant notarinį veiksmą būtinus dokumentus“, todėl šioje dalyje teismas reikalavimą taip pat atmetė.
8. Teismas atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl situacijos ir teisinių santykių išaiškinimo. Nurodė, kad teisiškai pagrįstų abejonių dėl ginčui aktualių CK 6.68 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijai nekilo, o teismų praktika, taikant nurodytą teisės normą, yra suformuota.
9. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė laikydamas, kad yra patenkinta 80 % ieškinio reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. CK suteikia teisę, bet nenustato pareigos, atsakovui kaip paveldėtojui kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl teismui nebuvo nei faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą - pripažinti ieškovei teisę kreiptis notarą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo butą be atskiro atsakovo sutikimo, teisę be atsakovo sutikimo įregistruoti nuosavybės teisę į butą. Šiuos veiksmus atsakovas gali atlikti tik pats, nusprendęs kada tai bus reikalinga. Tai yra atsakovo kaip asmens konstitucinė teisė, jo pasirinkimas ir laisvas apsisprendimas;
1.2. Teisė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra atsakovo, kaip įpėdinio pareiga, o jo kaip įpėdinio teisė. Nėra nustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, todėl į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galima kreiptis bet kada, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo palikimo priėmimo;
1.3. Paveldimas turtas yra areštuotas. Turto areštas apsaugo ieškovės kaip kreditoriaus interesus, todėl jos interesai nepažeidžiami, kadangi niekas kitas neturi daugiau teisių nukreipti išieškojimą į areštuotą butą;
1.4. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teises į asmeninę nuosavybę. Niekas neturi teisės už atsakovą spręsti kaip pasielgti su asmenine nuosavybe (nuosavu turtu). Įpareigojimas prieš atsakovo valią atlikti juridinius veiksmus - yra grubus žmogaus teisių pažeidimas ir įstatymų pažeidimas;
1.5. Ieškovė teikia nekokybiškas šildymo paslaugas, todėl už nekokybiškas šildymo paslaugas atsakovas moka pagal savo galimybes ir pagal įstatymą - Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. numatyta, kad išlaidos šildymui ir karštam vandeniui negali viršyti 20 proc. atsakovo pajamų, todėl piktybinio atsisakymo mokėti nėra. Teismas nenustatė ir nepasisakė, kad ieškovės atžvilgiu buvo atlikti nesąžiningi veiksmai. Ieškovės turtinės teisės dėl atsakovo veiksmų faktiškai nėra ir negali būti pažeistos. Ieškovė yra juridinis asmuo, pelningai dirbanti įmonė, stipresnioji proceso šalis;
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teisės normos interpretuojamos subjektyviai ir netinkamai, vadovaujamasi prezumpcijomis, negrindžiant jų jokiais pagrįstais teismo padarytais teisės aktų pažeidimais;
2.2. Atsakovas piktnaudžiauja turima teise ir elgiasi nesąžiningai neįregistruodamas nuosavybės teisės į ginčo butą, ir tokiais savo veiksmais pažeidžia ieškovės teises, nes neįregistravus nuosavybės teisės yra apsunkinimas skolos išieškojimo procesas, nukreipiant išieškojimą į atsakovo turtą. Šiuo atveju yra tenkinamos visos CK 6.68 str. 1 ir 2 d. netiesioginio ieškinio sąlygos.
12. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo leista ieškovei AB „Panevėžio energinga“ įregistruoti daiktines teises į turtą be atsakovo V. J. sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė nuo 1992 m. vasario 12 d. registruota S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu. Po S. J. mirties palikimą 2010 m. birželio 4 d. priėmė atsakovas pateikdamas notarui pareiškimą. Įpėdiniui nepateikus prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir nepateikus turto nuosavybę patvirtinančių dokumentų, paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui nebuvo išduotas.
16. Teismas nustatė, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ginčo bute. Ieškovės naudai iš atsakovo yra išieškoma pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2163-902/2015 (išieškoma suma 1 003,99 Eur), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-5613-837/2013 (išieškoma suma 211,68 Eur), Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4863-488/2014 (išieškoma suma 903,27 Eur). Kadangi atsakovas neįregistruoja nuosavybės teisės į paveldėtą ginčo butą, todėl ieškovė negali išieškoti skolos iš atsakovo turto.
17. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinio pareiškimą, nusprendė pripažinti AB „Panevėžio energija“ teisę kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) už atsakovą V. J. be atsakovo sutikimo, pateikiant notarui įsiteisėjusį teismo sprendimą, kad AB „Panevėžio energija“ turi teisę kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą už atsakovą V. J., dokumentus, pagal kuriuos nuosavybė mirusiojo S. J. vardu įregistruota VĮ Registrų centre, juridinio asmens atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Be to, teismas pripažino ieškovui AB „Panevėžio energija“ teisę įregistruoti viešajame registre VĮ „Registrų centras“ atsakovo V. J. nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini) be atsakovo sutikimo.
18. Apeliantas V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo: 1) kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo turi teisę tik pats asmuo, todėl apelianto manymu, tenkinti ieškinio nebuvo nei faktinio nei teisinio pagrindo. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teises į asmeninę nuosavybę; 2) paveldimas turtas yra areštuotas, todėl ieškovės kaip kreditoriaus interesai nepažeidžiami; 3) ieškovė teikia nekokybiškas šildymo paslaugas, todėl už nekokybiškas šildymo paslaugas atsakovas moka pagal savo galimybes ir pagal įstatymą.
19. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kadangi atsakovas V. J. pateikė pareiškimą notarui dėl S. J. palikimo priėmimo ir palikimo priėmimo faktas 2010-06-07 registruotas Testamentų registre, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas.
20. Kaip matyti iš antstolio S. R. 2017-03-30 patvarkymo Nr. S-3.5-175, kuriuo ieškovei AB „Panevėžio energija“ siūloma kreiptis į teismą dėl paveldėto turto įregistravimo, neišieškota skola iš atsakovo V. J. pagal vykdomuosius dokumentus, neskaičiuojant palūkanų ir vykdymo išlaidų yra 2554,45 Eur. CPK 690 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Iš to seka, kad nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, nes atsakovas priėmęs palikimą, šio turto neįregistravo Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), dėl to pažeidžiami ieškovės interesai nukreipti skolos išieškojimą į turtą.
21. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. Š. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
22. Kadangi pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus atsakovo skola ieškovei nebuvo išieškota priverstine tvarka ir atsakovas jos gražiuoju nesumokėjęs, todėl ieškovė, gindama savo interesus turėjo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, o pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas, pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą konstatuoja, kad procesinis sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, nes jame pateikta įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų analizė, o tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas.
23. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė šildymo paslaugas teikia nekokybiškai, tačiau dėl šio argumento teisėjų kolegija nepasisako, nes tai nėra ginčo dalykas – atsakovas priešieškinio ieškovei nereiškė ir savo reikalavimų ieškovei neįrodinėjo.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovės teisę reikšti netiesioginį ieškinį bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.